Nitratai: pirkėjai priversti daržoves pirkti užrištomis akimis

Kuo mažiau nitratais užterštų produktų ieškantys gyventojai piktinasi, kad priversti pirkti aklai.
Nitratų nemažai, bet ne per daug
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare mūsų šalyje nereglamentuojama didžiausia leistina nitratų koncentracija vaisiuose ir daržovėse, išskyrus špinatus, salotas ir grūdinius produktus, skirtus kūdikių ir mažų vaikų maistui.
Daugelis pageidautų, kad turguose ir parduotuvėse ant vaisių ir daržovių produkcijos būtų nurodyta, kiek viename kilograme yra nitratų. Tačiau tam nepritaria maisto ir veterinarijos specialistai.
"Nėra prasmės nurodyti nei orientacinių nitratų kiekių, nei teisės aktais reglamentuoti maksimalių koncentracijos normų. Žmogus per parą vis tiek nesuvalgo tiek vaisių ir daržovių, kad ten esantys nitratai galėtų pakenkti jo sveikatai", – "Sekundei" teigė Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Violeta Krivickienė.
Lapkričio mėnesį tarnyba tyrė prekybos tinklų "Maxima", "Norfa" , "Iki" parduotuvėse ir "Tau, žemdirby" turguje parduodamas daržoves: morkas, bulves, burokėlius, kopūstus. Nors kai kurių daržovių mėginiuose viename kilograme buvo rastos nemažos nitratų koncentracijos, konstatuota, kad jos saugios vartoti.
Mat specialistai leistinas normas skaičiavo pagal europinius standartus, naudodamiesi skaičiuotuvais ir specialiomis lentelėmis. Jie padarė išvadas, kad pirkėjas per parą turėtų suvalgyti nuo 1,2 iki 3,5 kilogramo įvairių daržovių ir tai jam neatsitiktų nieko blogo.
Esą nerealu, kad žmogus suvartotų tokius kiekius, todėl nėra ko skambinti pavojaus varpais apie žudikėmis galinčias tapti daržo ir sodo gėrybes.
Maisto ir veterinarijos tarnyba Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijoms siūlo tiktai nustatyti didžiausias leistinas nitratų normas mažų vaikų maistui iš daržovių.
Suaugusiesiems patariama bijoti nitratų šulinių vandenyje, o ne vaisiuose ir daržovėse.
Normos – pagal kūno svorį
Tarybiniais laikais ir dar kurį laiką Lietuvai atgavus nepriklausomybę galiojo normos – kiekvienai rūšiai daržovių buvo nustatyta, kiek miligramų nitratų leidžiama viename kilograme.
Pavyzdžiui, jei tam tikrų daržovių kilograme būdavo randama 1500 miligramų nitratų, o leistina norma – 1000 mg/kg, net ir ne specialistui aišku, kad jų geriau nevalgyti.
Dabar atitinkamo išsilavinimo neturinčiam žmogui, jeigu ant bulvių ir būtų užklijuota informacija, kad viename kilograme yra 1500 miligramų nitratų, neįmanoma suprasti, ar tai daug, ar mažai.
Pasak V.Krivickienės, pagal ES normatyvus nitratų kiekis žmogaus paros maisto racione turi būti ne didesnis kaip 3,7 mg vienam kilogramui kūno svorio. Todėl, priklausomai nuo kūno svorio, suaugusiam žmogui per parą nitratų leistina norma sudaro 200– 300 mg, vaikui – apie 100 mg. Pavyzdžiui, 60 kilogramų sverianti moteris ar vyras per parą su maistu gali nesibaimindamas gauti 222 miligramus nitratų.
Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnyba vieno augintojo tirtų bulvių viename kilograme rado 1400 miligramų nitratų, burokėlių – 870 miligramų kilograme. Kaip aiškino V.Krivickienė, tai nereiškia, kad suvalgęs pusę kilogramo tų bulvių 60 kilogramų sveriantis pirkėjas gautų 700 miligramų nitratų.
"Mes skaičiuojame, kiek žmogus, priklausomai nuo svorio, turi suvalgyti daržovių, kad neviršytų leistinos nitratų normos vienam kūno kilogramui. Taigi paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, 60 kilogramų sveriantis asmuo, kad per parą gautų 222 miligramus nitratų, turi suvalgyti po vieną ar kelis kilogramus bulvių arba burokėlių, kopūstų, kitų daržovių.
Žinoma, niekas nesuvalgo tokių didelių kiekių, be to, dažnas per dieną net ir nesuvartoja mitybos specialistų rekomenduojamos 400 gramų vaisių ir tiek pat daržovių normos", – kalbėjo specialistė.
V.Krivickienė patikino, kad ES normos ir skaičiavimo metodika yra ne iš piršto laužtos, o pagrįstos daugelio metų išsamiais tyrimais.
"Žmonės tikrai gali drąsiai pirkti mūsų turguose ir parduotuvėse parduodamas daržoves ir nebijoti dėl sveikatos", – teigė specialistė.
Vanduo irgi gali būti pavojingas
Valstybinės ir maisto veterinarijos tarnybos interneto tinklalapyje įdėtas dviejų Lietuvos mokslininkų – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro specialistų Gedimino Staugaičio ir Prano Viškelio – straipsnis, kuriame rašoma, kad daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, atlikti tyrimai parodė, jog į žmogaus organizmą nitratai daugiausia patenka su daržovėmis ir bulvėmis – 60–70 proc., su geriamuoju vandeniu 10–30 proc. ir su kitais maisto produktais 10–20 proc.
Autoriai teigia, kad labai svarbu siekti sumažinti nitratų kiekį daržovėse ir geriamajame vandenyje.
Daugelis šalių riboja nitratų kiekį geriamame vandenyje. Lietuvoje nitratų didžiausia leistina koncentracija geriamajame vandenyje yra 50 mg/l. Mūsų šalies gyventojų šulinių vandens tyrimai parodė, kad kartais juose nitratai kelis kartus viršija leistiną normą. Tokio geriamojo vandens naudoti negalima.
Straipsniai

Baltasis vynas kenkia dantims labiau nei raudonasis
Reguliarus mėgavimasis baltojo vyno taure yra labai žalingas dantims, BBC informavo Vokietijos mokslininkai. Atliktu tyrimu nustatyta, kad baltajame vyne esančios rūgštys negailestingai naikina dantų emalį daug labiau nei esančios raudonajame...

Kodėl ne visi galime gerti pieną
Lietuvoje per 34 % gyventojų turi pieno cukrų laktozę skaidančio fermento trūkumą, todėl jiems, suvartojus pieno produktų ar kitų maisto produktų, kurių sudėtyje yra pieno produktų, tiksliau – laktozės, gali pasireikšti nepageidaujamų...

Ką būtina žinoti apie daržoves?
Prieš perkant daržoves atminkite: žiedinis kopūstas turi būti baltas ir tvirtas, morkos - oranžinės, lygios, agurkai - šviesiai žalios spalvos lygiu paviršiumi. Patys skaniausi ridikėliai - rausvai-raudoni su baltu galiuku. Kuo ilgiau laikysite...

Dieta paskatino trombozę
Moteris, kuri laikydamasi dietos kasdien suvalgydavo po greipfrutą, vos išvengė kojos amputacijos dėl kraujyje susidariusio pavojingo krešulio, nurodoma medicinos žurnale "The Lancet" paskelbtame straipsnyje apie šį neįprastą atvejį....

Daržovių karalienė
Vitaminų gausumu morkos pranoksta ne tik visas daržoves, bet ir pieno bei mėsos produktus. O japonų mokslininkai įrodė, kad morkos, svogūnai, kopūstai, baklažanai ir net paprastos varnalėšos turi medžiagų, stabdančių piktybinių navikų susidarymą....

Rauginto pieno produktai
Vis dažniau žmonės skundžiasi pieno netoleravimu. O juk teigiama, kad jis pagrindinis kalcio, B grupės vitaminų ir kitų svarbių maisto medžiagų šaltinis. Išeitis – valgyti daugiau rūgusio pieno gaminių: jogurto, varškės, sūrio, kefyro, kurie...

Sultys laikomos maistu
Ar žinote, kodėl sultys laikomos maistu? Todėl, kad jų sudėtyje yra tokių medžiagų, kurių randama ir kituose mums žinomuose maisto produktuose - ryžiuose, mėsoje, varškėje, duonoje ir t.t. Atlikti tyrimai rodo, kad ananasų sultyse yra keturis...

Dietos ne tik tirpdo kilogramus, bet ir sendina
Jei tirpdote antsvorį ir laikotės dietos, būkite atsargūs. Nors laikantis dietos kūnas lieknėja, veidas gali pasenti. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad labiausiai sendina liesumas, o žmonės, kurių putlūs skruostai ir švelnūs bruožai, atrodo jaunesni....

Lietuviai labiausiai Europoje nepasitiki maisto priedais
Europos Sąjungos valstybėse senbuvėse į maisto priedus skersuoja kas antras gyventojas, Lietuvoje - vos ne kiekvienas. Pernai pateikti "Eurobarometro" apklausos duomenys rodo, kad lietuviams labiau nei kitiems europiečiams nerimą kelia...

Aviečių kaukė nuo spuogų
Senovės graikai ir romėnai žinojo apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes. Jie miškuose renkamas avietes ne tik valgė, bet ir jomis gydėsi. Aviečių uogose yra sacharidų, organinių rūgščių, eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, mineralinių...

Ar laboratorijoje užauginta mėsa yra dietiška?
Mokslininkai jau kurį laiką teigia galintys laboratorinėmis sąlygomis išauginti mėsą iš kamieninių ląstelių. Tai reiškia, jog ateityje galėsime mėgautis gardžiais kepsniais, ir dėl to nenukentės nei vienas gyvūnas. Tačiau visuomenėje tai iškėlė...

Kai kvepia, tai nekanda
Atėjus vasarai daugelio galvos skausmas yra sugalvoti, kaip gintis nuo uodų, erkių ir kitų kandikų būnant gamtoje. Sąmoningesni vartotojai nemano, kad pakanka pasipurkšti bet kuo, kas žada apsaugą, ir viskas bus gerai. Nes patys repelentai yra...

Ko vertas į laikraštį suvyniotas sumuštinis?
Kai miškai net lūžta nuo uogų ir grybų, šeimininkės šaldikliuose ima kaupti jų atsargas žiemai. Deja, ne visos miško gėrybės yra užšaldomos tam skirtuose indeliuose. Uogaudamas ar grybaudamas neretas mūsų irgi nesuka sau galvos, kad uogas ar...

Spanguolė - imuniteto stiprinimui
Pagal cheminę sudėtį ir gydomąsias savybes ši uoga yra viena vertingiausių iš visų laukinių uogų, augančių Lietuvoje. Medicinoje spanguolės dažniausiai vartojamos šlapimo takų infekcijoms, širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. Spanguolės pasižymi...

Grybai – skanu, bet ar sveika?
Ar nepersivalgysime šiemet grybų, kuriems augti šiemet klimatinės sąlygos buvo itin palankios. Kokia iš jų nauda, kokios grybų maistinės savybės? Sveikatos specialistai teigia, kad grybai yra maistingi, o gamtininkai tvirtina, kad jie sveiki...

Prieskoniai ne tik dėl skonio
Prieskoniai vis atrandami naujai. Jie ne tik pagyvina ir pagardina maisto skonį, bet ir yra labai vertingi. Reikia nepamiršti, kad prieskoniai yra ne tik paruošti milteliai, bet ir žolelės, tad jų reikėtų vartoti kuo įvairesnių. "Prieskoniai...

"Danone": sveikatingumo teiginių neatšaukėme
Įmonių grupė "Danone" kreipėsi į Lietuvos Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą informuodama, kad "Danone" neatšaukė sveikatinimo teiginių, susijusių su "Actimel" ir "Activia". "Balandžio 17 dieną...

Tonizuojanti petražolių veido kaukė
Petražolės gausiai paplitusios Viduržemio jūros regione, todėl manoma, kad būtent iš ten ir kilusios. Paprastųjų petražolių lapuose, šaknyse ir vaisiuose yra eterinių aliejų, flavonoidų, vitaminų. Petražolės turi daugiausia vitamino C iš visų...

J. Oliverio žurnale – lietuviški receptai
Britų virtuvės guru Jamie Oliverio žurnalas "Jamie Magazine" pavasarį mirgės lietuviškų patiekalų receptais. Šio leidinio kūrėjai iš Vilniaus į Londoną grįžo su keliais šimtais gardumynų nuotraukų, lietuviškų receptų prirašytais...

Neerzink skrandžio
Kaip pažaboti klastingą gastritą, kuriam šaltasis metas – pats paūmėjimo laikas? Gastrito priežasčių gali būti daug: prastos kokybės maistas, įprotis užkandžiauti stovint, dažnos emocinės perkrovos... Galų gale imame liguistai reaguoti į...

Vasara: uogos geriau nei kruopos
Sakoma, kad šviežių uogų reikia prisivalgyti tiek, kad organizmas jų pasisotintų visiems metams. Iš tiesų šviežios uogos yra geriausia, bet nevalia užmiršti, kad nuo jų galima ir susirgti. Dvi stiklinės per dieną "Visame pasaulyje uogos...

Vakarienei – jūros gėrybės
Jūros gėrybių vakarienėje restorane "Esse" susirinkę gurmanai dalijosi savo žiniomis apie šį gurmanišką maistą. Pamėginkite pasiruošti patiekalą iš jų savo šventinei vakarienei. Jūros gėrybės pasaulyje vertinamos ne tik dėl savo skonio:...

Ryškūs ledai – maža chemijos laboratorija
Prasti ledai gali ne tik nudažyti liežuvį, bet ir sukelti troškulį, alergiją, kitokius susirgimus. Todėl gydytojai pataria itin atidžiai skaityti pakuotę prieš įsigyjant porciją, skelbia GRYNAS.lt. Geriausia rinktis kuo natūralesnius ledus,...

Maiste vitaminų nebėra?
Net ir nevalgantis pusfabrikačių bei kito greito maisto žmogus šiandien negauna visų organizmui reikalingų medžiagų. Mat dauguma maisto produktų beveik nebeturi juose buvusių vitaminų ir mineralų. Per 30-40 metų iš jautienos visiškai išnyko...

Polifosfatais pagardintos mėsos nevalgo net šunys
Paprastas paršelis iki suaugusios kiaulės užauga maždaug per metus, o maitinamas hormonais – vos per 7 mėnesius. Tai pastebėję mėsos gamintojai neatsispiria greitesnio pelno pagundai. Kaime parduodami gyvulius žmonės seniau gudraudavo...

Karti tiesa apie alų
Alaus gaminimo ir be jokios abejonės vartojimo tradicijos Lietuvoje viena už kitą gilesnės. Lietuviai, save vadinantys krepšinio šalies piliečiais, nuo šio alkoholinio gėrimo neatsieja ne tik pamėgtos sporto šakos, bet ir įvairių švenčių, o...

Žuvies taukai mažina Alzhaimerio ligos riziką
Daugiau vartojant riebios žuvies rizika susirgti Alzhaimerio liga gali sumažėti maždaug penktadaliu, rodo naujas trijuose žemynuose atliktas tyrimas. Remdamiesi beveik 15 tūkstančių vyresniojo amžiaus žmonių duomenimis, mokslininkai daro išvadą,...

Vegetarinė dieta silpnina kaulus
Nors neseniai nustatyta, kad mėsos nevalgantys žmonės kur kas rečiau serga vėžiu, kito Australijos ir Vietnamo mokslininkų tyrimo išvados vargu ar pradžiugins vegetarus. Ištyrę daugiau nei 2 700 žmonių, mokslininkai nustatė, kad vegetarų kaulų...

Ekologiškos daržovės per metus prekybos centruose atpigo labiausiai
Kvietiniai miltai tarp ekologiškų maisto produktų sausio mėnesį, palyginti su pernai sausiu, Lietuvos mažmeninės prekybos centruose pabrango labiausiai - 26,4 proc., o daugiausiai atpigo daržovės. Juodos ir baltos duonos kilogramo kaina per metus...

Norite sulieknėti? Dažniau valgykite žuvį
Žmonėms, besirūpinantiems sveika mityba ar bandantiems atsikratyti nereikalingo viršsvorio, specialistai pataria valgyti daug žuvies produktų, kadangi žuvis ir jūros gėrybės – svarbus baltymų šaltinis. Žuvį žmogaus organizmas įsisavina...