Rugsėjo 17d. Antradienis

Neteisingai paruoštas maistas skatina vėžio atsiradimą

Peržiūrų skaičius: 34040
Neteisingai paruoštas maistas skatina vėžio atsiradimą

Anot onkologų, mityba lemia apie 30 proc. vėžio susirgimo atvejų, tiek pat – rūkymas, apie 5 proc. – alkoholis, apie 2 proc. – aplinkos užterštumas. Kalbant apie sveikatai pavojingą maistą, bene dažniausiai minimi bulvių traškučiai. Tačiau iš tiesų vėžį sukeliančių medžiagų gali turėti dauguma termiškai apdorotų maisto produktų ir netgi riešutai. Dažniausiai kancerogenų kiekis priklauso nuo maisto laikymo bei paruošimo.

Kodėl pavojingos bulvės

Europos Komisijos ekspertai dar prieš keletą metų pastebėjo, kad aukštoje temperatūroje gaminant tam tikrą maistą, jame padaugėja kancerogeninės medžiagos – akrilamido. Bene daugiausiai šios vėžį sukeliančios medžiagos buvo rasta skrudintose, keptose skrudintuve, keptuvėje ar orkaitėje bulvėse, bulvių traškučiuose, sausainiuose, kai kurių rūšių duonoje ir net sausuose pusryčiuose, kuriuose grūdai būna gruzdinti.

Kuo tamsesnė keptų bulvių spalva, tuo daugiau jose kancerogeninių medžiagų. Todėl mitybos specialistai pataria bulves virti, o jei visgi kepate, nelaukti, kol jos paruduos – užtenka, kad gražiai pagelstų. Skrudinti orkaitėje bulves reikėtų ne aukštesnėje kaip 175°C temperatūroje, prieš skrudinant ar kepant jas pirmiausia vertėtų apvirti ar palaikyti vandenyje ir gerai nusausinti.

Sausainiuose atsiranda kancerogenų, kai jų tešla kildinama naudojant amonio bikarbonatą. Etiketėje jis žymimas E503. Beje, ta pačia medžiaga kartais kildinama ir duonos gaminių tešla. Tokiu atveju nepatartina valgyti duonos plutos, nes joje akrilamido gali būti 10 kartų daugiau nei minkštime. Bloga žinia ir keptos duonos mėgėjams – ją skrudinant kancerogeninių medžiagų taip pat daugėja, net jeigu ji buvo kildinta mielėmis.

Kancerogenų randama taip pat karštai rūkytoje dešroje ir mėsoje, šlapiose dešrelėse. Jei šiuos mėsos gaminius dar ir apkepame riebaluose, sveikatai pavojingų medžiagų daugėja.

"Į mūsų organizmą patenka daugybė kenksmingų medžiagų, tačiau jų žala priklauso nuo kiekio. Realios, moksliškai įrodytos žalos keptos ar skrudintos bulvytės mums nekelia, jeigu jos netampa kasdieniu valgiu. Taigi kartais valgyti tokį maistą tikrai galima, svarbiausiai, kad tai netaptų įpročiu", - teigė Vilniaus universiteto medicinos fakulteto docentas, Respublikinio mitybos centro mitybos higienos gydytojas dr. Rimantas Stukas.

Net bulvių traškučiai realaus pavojaus sveikatai nekelia, ko jie netampa plataus vartojimo preke. "O faktas, kad yra kitaip, rodo tik tai, mūsų visuomenė vis dar nežino sveikos mitybos principų", - įsitikinęs medikas.

Anot pašnekovo, visiškai tokio maisto turėtų atsisakyti jautriausių kategorijų žmonės – vaikai, pagyvenę žmonės bei turintys chroniškų sveikatos problemų.

Specialistų rūpestis – riešutai

Dar viena pavojingų medžiagų kategorija – mikotoksinai, kurie kaupiasi kai kuriuose maisto produktuose juos neteisingai laikant. Šiomis medžiagomis labai dažnai būna užteršti riešutai, taip pat jų randama pieno ir mėsos produktuose, grūduose, miltuose, kavoje, prieskoniuose.

Ūmūs apsinuodijimai mikotoksinais reti, tačiau lėtiniai apsinuodijimai dažnai yra nediagnozuojami. Taigi mes nejausime jokių negalavimų, o pavojingos medžiagos kaupsis ir žalos mūsų organizmą.

Šiuo metu žinoma net apie 300 mikotoksinų rūšių. "Pavyzdžiui, aflatoksinai priklauso pačių pavojingiausių vėžį sukeliančių medžiagų grupei. Ypač stipriai jie pažeidžia kepenis. Be to, jie turi įtakos genetinei informacijai, gali sukelti kūdikių apsigimimus", - teigė Maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.

Mikotoksinai dažniausiai atsiranda dėl netinkamo maisto produktų laikymo. Jie išsiskiria esant 28 laipsnių temperatūrai, kai santykinė drėgmė yra apie 80-90 proc. "Jei tik pajutote, kad riešutas yra kartus, tuoj pat jį spjaukite ir būtinai apie tai informuokite tarnybą, pardavėjus, - paragino maisto ekspertė. – Namuose juos laikykite tik griežtai laikydamiesi gamintojo nurodymų".

Beje, dažniausiai skonio receptoriais mikotoksinų nė nepajusite. Jie atsparūs ir karščiui – verdant maisto produktus mikotoksinų tik šiek tiek sumažėja.

Labiausiai pavojingi riebalai

Pasak onkologės Laimos Griciūtės, svarbus vėžio rizikos veiksnys – valgomų produktų kiekis. Norintiems išvengti vėžio, specialistai siūlo iki 500 g per savaitę sumažinti kiaulienos, jautienos ir avienos kiekį.

"Tai nereiškia, kad turėtume laikytis ekspertų rekomendacijų kaip Švento rašto. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms mėsos tikrai reikia daugiau. Svarbiausia, labai nenutolti nuo siūlomų vidurkių –kad mėsa netaptų vieninteliu mūsų baltymų šaltiniu", - teigė medikė.

Bene geriausiai nuo vėžio apsaugo daržovės ir vaisiai, kuriuose yra daug laisvuosius radikalus naikinančių medžiagų, tačiau maitintis tik jais, anot onkologės, taip pat negerai. Maistas turi būti įvairus.

Pasak L. Griciūtės, labiausiai riboti reikia riebalų ir cukraus kiekį. Anot specialistų, riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. visų per dieną gaunamų kalorijų.

"Mat šios medžiagos skatina nutukimą, o nutukę žmonės dažniau serga žarnyno, gimdos, inkstų, prostatos, krūties (ypač antroje gyvenimo pusėje) vėžiu. Kita vertus, nutukimas neturi įtakos tokioms vėžio rūšims, kaip sarkoma, odos vėžys. Be to, jei žmogus turi įgimtą polinkį sirgti vėžiu, nepadės nė sveika mityba. Tačiau tokių atvejų tikrai nėra daug – apie 1-2 proc.", - teigė medikė.

Nors kai kurie medikai teigia, kad saikingai geriamas vynas apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, onkologai įspėja, kad alkoholiniai gėrimai gali sukelti burnos ertmės, stemplės, kepenų, krūties piktybinius navikus. Nors pats alkoholis nėra kancerogenas, organizmui jį pasisavinant, išskiriama labai toksiškų medžiagų.

Anot kai kurių medikų, pavojų susirgti vėžiu didina ir kava. Tačiau kuo daugiau vartosite ląstelienos turinčių maisto produktų, tuo greičiau iš jūsų virškinimo sistemos kartu su kitais šalutiniais produktais kancerogeninės medžiagos pasišalins. Daug ląstelienos turi rupi duona, džiovinti ankštiniai augalai, javainiai ir švieži vaisiai bei daržovės.

Anot mokslininkų puikus antioksidantas, naikinantis kancerogenines medžiagas, yra braškės, taip pat daug seleno turinčios žuvys bei vėžiagyviai, grybai, daug geležies turintys produktai (kepenys, špinatai, pupos, javainiai ir kiaušinių trynys). O štai norvegų mokslininkai įrodė, kad moterys, kurios kasdien išgeria 3 stiklines pieno, krūties vėžiu serga 2 kartus rečiau.


M.Hermanussen: aromato ir skonio stipriklis (E621) skatina nutukimą ir žemaūgystę

M.Hermanussen: aromato ir skonio stipriklis (E621) skatina nutukimą ir žemaūgystę

Vokiečių profesorius M.Hermanussenas kartu su keletu bendraminčių mokslinkų atliko tyrimą, įrodantį mononatrio glutamatas arba tiesiog aromato ir skonio stipriklio E621 sąryšį su nutukimu ir žemaūgyste. Ypatingai tai svarbu dar augantiems...


Nepatogi tema: nutukę vyrai patys renkasi gyventi su vis didėjančiu ligų maišeliu

Nepatogi tema: nutukę vyrai patys renkasi gyventi su vis didėjančiu ligų maišeliu

Internete ir kitose medijose gausu straipsnių apie įvairiausias moteriškas sveikatos bėdas ir nepatogumus. Deja, apie vyrų problemas, kad ir kokios jos aštrios ir svarbios, dažnai pamirštama, o gal tiesiog ne taip patogu kalbėti. Ligų amžius...


Šarminio jonizuoto vandens savybės

Šarminio jonizuoto vandens savybės

Šiame straipsnyje Jums atskleisime šarminio jonizuoto teigiamas savybes. Šiuolaikinės medicinos tėvas Hipokratas teigė: „Jūsų maistas turi būti vaistas ir Jūsų vaistas turi būti maistas“. Akivaizdu, kad nuo to, kokį vandenį geriame,...


Sėkmės darbe paslaptis – teisinga mityba

Sėkmės darbe paslaptis – teisinga mityba

Kaip teisingai maitintis, norint darbe pasiekti užsibrėžtų tikslų ir būti sėkmingu – į šį klausimą atsako Vokietijos mokslininkas, daktaras P.Giunteris. Farmakologijos ir maisto produktų chemijos specialistas atliko ne vieną stebėjimą ir...


Bus reikalaujama papildomai ženklinti daug kofeino turinčius produktus

Bus reikalaujama papildomai ženklinti daug kofeino turinčius produktus

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pasirašė įsakymą, kuriuo įvedamas reikalavimas papildomai ženklinti daug kofeino turinčius maisto produktus, jautriems vartotojams pateikiant rekomendaciją jų atsisakyti. Ministro įsakymu pakeista...


Maistas iš parduotuvių pavojingas

Maistas iš parduotuvių pavojingas

Vokietijoje didelį rezonansą sukėlė reprezentatyvaus maisto produktų, kuriuos ekspertai įsigijo įvairiuose šalies prekybos tinkluose, tyrimo rezultatai. Jie atskleidė, kad didelė dalis parduotuvėse įsigytų daržovių ir vaisių kelia rimtą pavojų...


Kodėl taip linksniuojamas glitimas?

Kodėl taip linksniuojamas glitimas?

Lapkričio mėnesį maisto produktams be glitimo „Bauck Hof“ ir „3 PAULY“ 15% nuolaida. Išieškoti skoniai. Pasiūlymas galioja lapkritį perkant internetu ir visose „Livinn - sveiki produktai“ parduotuvėse. Nuolaidos...


Vaikų vegetarų nebūna

Vaikų vegetarų nebūna

Vegetariška dieta vaikams nėra tinkama ir netradicinį gyvenimo būdą pasirinkę tėvai vaikams savų įpročių piršti neturėtų, teigia Lietuvos medikai. Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga vis dažniau sulaukia gyventojų klausimų apie tėvų valia...


Turkų virtuvės paslaptis – prieskonių gausa

Turkų virtuvės paslaptis – prieskonių gausa

Vilniaus universiteto studentai patys galėjo patirti, koks yra turkiškos virtuvės patiekalų skonis. Su jų ypatumais ir gaminimo tradicijomis supažindino Turkų kultūros centras.Šią savaitę Vilniaus universiteto Turkų kultūros centras organizavo...


Bulvė - puiki priemonė galvos skausmui gydyti

Bulvė - puiki priemonė galvos skausmui gydyti

Sakydami, kad bulvės, mums, lietuviams yra antra duona, neapsirinkame. Statistiškai suvartojame apie 250 gr. bulvių per parą. Garbingą vietą bulvės užima ir tarp gydomųjų augalų. Žalių bulvių sultyse yra daug vitamino C, geležies, fosforo, magnio,...


Mažai angliavandenių turinti dieta kenkia arterijoms

Mažai angliavandenių turinti dieta kenkia arterijoms

Dėl mažai angliavandenių turinčios dietos gali užsikimšti arterijos ir padidėti širdies smūgio ir insulto rizika, rodo JAV atliktas tyrimas. Prieš dešimtmetį išpopuliarėjo dieta, kai valgoma daug mėsos, žuvies ir sūrio, o angliavandenių vartojama...


Šalutinis dietų poveikis – valgymo sutrikimai

Šalutinis dietų poveikis – valgymo sutrikimai

Nervinė anoreksija ar bulimija nėra tik paauglių liga. Bet ja susirūpinti kartais priverčia tik tiksintis biologinis laikrodis. Nervine anoreksija Lietuvoje serga apie vienas procentas gyventojų. Nervinės bulimijos statistika – penkis kartus...


Maistas Be E, Be priedų, Be koncervantų ir panašiai – mitas

Maistas Be E, Be priedų, Be koncervantų ir panašiai – mitas

2010 metų pabaigoje didžiulio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukė pirmieji Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdytų tikslinių patikrinimų, trumpai pavadintų akcija "Ar "Be E" tikrai yra be "E",...


Kalorijas skaičiuoti bus paprasčiau

Kalorijas skaičiuoti bus paprasčiau

Vis daugiau žmonių skiria didesnį dėmesį savo mitybai, reikalauja daugiau ir geresnės informacijos ant etikečių ir nori, kad ji būtų aiški, paprasta, išsami, atitinkanti vienodus reikalavimus bei patikima. Šiomis temomis susirūpino ir Europos...


Sveika mityba: ką rekomenduoja specialistai?

Sveika mityba: ką rekomenduoja specialistai?

Sveikatos specialistai parengė naujas sveikos mitybos rekomendacijas. Svarbu, kad mityba būtų ne tik sveika, bet ir sveikatinanti. Rekomendacijose pabrėžiama, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso...


Savos gamybos prieskoniai

Savos gamybos prieskoniai

Šiuo metu pats laikas iš šviežių žalumynų, daržovių, grybų pasiruošti prieskoninę druską, kuria galima gardinti įvairius patiekalus. Namuose paruošti prieskoniai - ne tik sveikesni, bet ir palyginti pigūs. Grybų druskai reikės 15 g šviežiai...


"Maxima" pirkėjams siūlė pasenusios nugarinės

"Maxima" pirkėjams siūlė pasenusios nugarinės

Prekyba pasibaigusio galiojimo maisto produktais plinta kaip virusas. Prekybos centrai sunkmečiu įsitraukė į lenktynes, kuris daugiau parduos senų produktų tinkančių tik utilizavimui. "Maxima" parduotuvėje "Agrovet" šaltai...


Dirbtinė mėsa: ateities maistas?

Dirbtinė mėsa: ateities maistas?

Žmonių vis daugėjant, dirbtinės mėsos auginimas gali būti neišvengiama būtinybė siekiant išmaitinti visus ir visiškai nenualinti Žemės. Įvairių sričių skirtingų šalių mokslininkai parengė išsamią ataskaitą, kurioje teigiama, kad jei prognozės...


Tradicijos ir papročiai visame pasaulyje: Velykų valgiai

Tradicijos ir papročiai visame pasaulyje: Velykų valgiai

Didįjį penktadienį (paskutiniąją Gavėnios savaitę prieš Velykas) laikytasi vadinamojo sauso pasninko (nevalgyta mėsiškų ir pieniškų valgių). Didįjį šeštadienį šventinta Velykų ugnimi virdavo ir kepdavo Velykoms valgius, dažydavo ir margindavo...


Ingrida Bakaitė: mano eksperimentas pasiteisino

Ingrida Bakaitė: mano eksperimentas pasiteisino

„Esu linkusi į pilnumą, tokia genetinė struktūra. Aš iš tų žmonių, kurie viską, ką suvalgo, nešioja su savimi“, – juokavo moteris. Viršsvoris ir imuninės sistemos problemos buvo pagrindinės dvi priežastys, kodėl Ingrida ryžosi...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9