Moliūgas - įvairių ligų gydytojas

Vienos didžiausių daržovių titulas tikriausiai priklauso moliūgui. Amerikoje ši daržovė – būtinas Padėkos dienos atributas, italai ypač mėgsta rizotus su moliūgais, prancūzai gardžiuojasi šių daržovių sriuba. Moliūgo minkštimas turi cukraus, kalio, kalcio, magnio ir geležies druskų, vitamino C, B1, B2, PP ir pro vitaminų A, o sėklos – 36-52%. riebiojo aliejaus, fitosterinų, dervinių medžiagų, organinių rūgščių, mineralinių druskų. Vaistinė žaliava – moliūgo sėklos.

Sergantiesiems ateroskleroze moliūgų patariama valgyti todėl, kad juose yra daug pektino. Jis pašalina iš organizmo cholesterolio perteklių. Ši daržovė skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl ja rekomenduojama gydyti širdies ir kraujagyslių, inkstų ligų sukeliamus pabrinkimus. Nuo inkstų ir kepenų ligų liaudies medicina pataria gerti šviežias moliūgų sultis – 0,5 ar 1 stiklinę per dieną.

Šviežias moliūgo minkštimas vartojamas gydant egzemą, dedervinę ir nudegimus; ant pažeistos odos vietos dedant tyrelės kompresus arba tepant moliūgo žiedų nuovirą. Moliūgo sultis rekomenduojama gerti sutrikus medžiagų apykaitai, jos gerina kraują, stiprina plaukus, gerina miegą, šalina toksinus, taip pat tinka inkstų bei kepenų ligoms gydyti. Geriausias efektas jas vartoti ryte prieš pusryčius.

“Moliūgų pienas’’

Sergantiesiems inkstų geldelių, šlapimo pūslės, kepenų ar tulžies takų ligomis, liaudies medicinos žinovai rekomenduoja gerti moliūgų „pieną”. Išlukštentos moliūgų ir kanapių sėklos sutrinamos su vandeniu ir cukrumi - 50 g. sėklų, 80 g. vandens ir 20 g. cukraus. „Pienas” geriamas nevalgius.