Gegužės 27d. Trečiadienis

Mitybos teorijų kilpos

2016 Liepos 15d.
Peržiūrų skaičius: 19930

Nežinau, ar yra dar kur nors tokia sumaištis, kaip mitybos teorijose šiandien. Ir ji kyla ne dėl skirtingų tradicijų ar principinių požiūrių į žmogų bei gyvąją gamtą. Sumaištis kyla iš vadinamosios įrodymais pagrįstos mitybos tyrinėjimų srities.

Tradicinės mitybos sistemos praktiškai nekinta: ajurveda tūkstančius metų propaguoja laktovegetarinę mitybą, kinų tradicinė mokykla – mitybą be pieno ir su daug sojų, japonai – liesą racioną su daug žuvies ir jūros gėrybių, šiek tiek jaunesnė – antroposofinė kryptis – biodinamiškai užaugintus grūdus. Ir niekas pas juos nekinta, tik stiprėja įspėjimas nevalgyti rafinuotų (kitaip sakant – stipriai perdirbtų) maisto produktų.

Tuo tarpu šiuolaikinis mitybos mokslas kas 5–10 metų pakeičia išvadas iš esmės. Kaip tai atsitinka? Padaroma grupė tyrimų, pagal juos suformuojama rekomendacija A, kuri viešinama, tada žmonės ima jos laikytis, vengdami blogųjų produktų ir juos pakeisdami nepaminėtaisiais. Taip tų nepaminėtų suvartojama neproporcingai daug, mityba išsibalansuoja. Ir žmonės serga tomis pačiomis ligomis, kaip ir prieš rekomendacijas A, ir naujomis. Tada mitybos tyrėjai kelia naujas hipotezes, daro naujus tyrimus, kurie generuoja naujas rekomendacijas ir paneigia buvusias… Atrodo labai nesolidžiai. Ir žmones veikia labai nesveikai.

FreeGreatPicture.com-6494-western-tableware

Dėl atrodymo, tai niekas neima į galvą – eksperimentais pagrįstam mokslui nuoseklumas nėra dorybė. Kodėl tokie nestabilūs yra eksperimentų rezultatai galima būtų ilgai ir įdomiai aiškintis, bet ne toks straipsnio tikslas. Paminėsiu trumpai – pati tyrimų metodologija yra sudėtinga, nes žmonės, ne laboratorinės pelės, jų į narvus nepatupdysi pusei gyvenimo ir nepriversi gyventi vienodose sąlygose beigi valgyti tik tyrėjo paduotą racioną. Antra, tikrai daug yra atvejų, kai tyrimų rezultatais buvo suinteresuotos tam tikros politinės ar ekonominės grupės, kurios tuos tyrimus ir finansavo. Arba kitaip veikė procesą.

Bet klausimas, kuris lieka aštriai atviras kiekvienam valgytojui yra kitas – tai ką visgi valgyti sveika? Juolab, kad ir vieni, ir kiti gąsdina kuo baisiausiomis ligomis, jei valgysi ne tai.

Šiuolaikinės mitybos teorijos klasifikuoja maistą visų pirma pagal jo cheminę sudėti: baltymai, riebalai, angliavandeniai. Kai kurie produktai įvardijami ir pavadinimais, kaip antai druska, kiaušiniai, cukrus, kava. Kažkuri iš trijų grupių – riebalai, baltymai arba angliavandeniai – paskelbiama netinkanti sveikai mitybai ir visi persimeta ant kitų dviejų.

Geriausiai mums žinoma rekomendacija – „kuo mažiau riebalų ir druskos“. Ji laikui bėgant pakito į „kuo mažiau sočiųjų riebalų ir druskos“. Dabar dėl riebalų tebegalioja senos rekomendacijos – vengti sočiųjų riebalų ir vertinti pelinesočiuosius omega 3 bei omega 6. Tokios nuostatos įtvirtintos ir ženklinimo reglamentuose, ir Sveikatos ministerijos rekomenduojamame „rakto skylutės“ standarte. Bet smarkiai populiarinamos naujesnės – vengti polinesočiųjų omega 6, vartoti omega 3 ir kuo daugiau sočiųjų… Doram madas sekančiam sveikuoliui tenka užmiršti istorijas apie cholesterolį, kuris sukeldavo širdies ligas, ir vėl valgyti sviestą su kiaušiniais, kurie tą cholesterolį sukeldavo. Ir visi turi savo argumentų, kurie atskirai paimti atrodo visai racionalūs.

Druskos vengimo vajus tiesiog ramiai nurimo. Gal dėl to, kad neatsirado versija, kad druskos reikia daug, daug ir dar daugiau. Bet didelė dalis žmonių atsimena, kad druska blogai ir vengia jos, nepriklausomai nuo savo organizmo būklės ir jo reakcijos į druską. Ir visi turi savo argumentų.

Stipriai skiriasi nuomonės ir apie baltymus. Vieni ragina jų valgyti kuo mažiau – visų pirma vėžio prevencijai. Kiti geria baltymingus kokteilius, kiekviena proga valgo vištienos krūtinėles, varškę ir kiaušinius. Ir visi turi savo argumentų.

Apie angliavandenius kalbos bene daugiausia. Tam įtakos neabejotinai turi augantis skaičius diabetininkų. Jau ausis daugeliui priprato girdėti apie tai, kad nereikėtų tris kartus per dieną valgyti kviečių produktų. Ir ypač baltų miltų gaminių. Po to sustiprėjo rūpestis dėl glitimo ir iš meniu patapo išbraukti ir miežiai su rugiais. Baltiesiems ryžiams išmatuotas glikemijos indeksas ir arseno kiekis – ir jie tapo pašalinti iš gerųjų sąrašo. Kukurūzai bendrai įtartini – juk saldūs. Kas beliko? Grikiai, kynva ir burnočiai. Bet pastarųjų ypač daugelis nemėgsta.

Anglaivandenių bėda ta, kad į juos įeina įvairios cukraus formos. Diskusija vyksta ir kokia ta forma yra geresnė, o nuomonės keičiasi it mėnulio fazės – ar geriau gliukozė, ar fruktozė. Paaiškėja, kad niekas. Bet ką tada daryti su vaisiais, kuriuose ir skaidulos su vitaminais, ir fruktozė? Valgyti ar nevalgyti? Vienas mokslininkas ir daktaras teigia, kad šiukštu nevalgyti jokių saldžių vaisių, net morkos ir moliūgai per daug cukraus turi. Kitas (jo gerbiamas ir cituojamas kolega) prirašo puslapį apie vynuogių naudą, kurios neįmanoma pervertinti. O kaip jų valgyti pirmojo daktaro prisiskaičius? Turėtų skrandį sutraukti nuo cukraus ir jo keliamų baisybių. Kiap minėjau, visi turi racionaliai skambančių argumentų. Bet garantuotai sveiko maisto – ne.

50606-healthy-eating

Ant daržovių dar niekas masiškai „nevaro“. Bent jau tų, kuriose mažai cukrų. Tačiau jei skaitome atidžiau, žinome, kad ne visos daržovės tinka visiems valgyti tokiais kiekiais, kokiais tenka, kai visas kitas maistas sukritikuotas. Pavyzdžiui, kopūstinius ar ropinius tikrai ne visi suvirškina, o pomidorai, nepaisant jų puikiųjų savybių, taip pat ne visiems mums į naudą.

Taigi juokas juokais, o žmonių sveikata prastėja. Tas prastėjimas neabejotinai susijęs ir su mityba. Tačiau kokia mityba yra sveika, mokslas šiandien vieningos nuomonės neturi. Manau, kad labai jau metas būtų pripažinti šią viešą paslaptį. Iš to sektų, kad įvairiems žonėms būtų sveika valgyti skirtingą maistą. Taip pat, kad požiūris į maistą kaip baltymų, angliavandenių (su visom formom cukrų bei skaidulų), riebalų (su visom formom omegų), vitaminų ir mineralų rinkinį, nėra labai perspektyvus. Gal metas pažiūrėti atidžiau į patį maistą ir kaip mes jį pasirenkam (apie jį aš rašiau savo knygoje „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“)

Mano sveikos mitybos rekomendacijos būtų keturios:

1) Rūpintis ne baltymų ar angliavandenių kiekiais bei santykiais (ir juolab ne kalorijomis), o tuo, kad maistas būtų tikras, o ne tik panašus tuo pačiu pavadinimu. Jei aliejus, tai šalto spaudimo, ne rafinuotas ar hidrintas. Jei sviestas, tai ne riebalų mišinys. Jei sūris, tai ne jo gaminys. Jei duona, tai su raugu ir pilno grūdo. Jei sultys, tai iš vaisų ir uogų, ne iš koncentrato. Jei džiovinti vaisiai, tai be pridėto cukraus. Jei pieno produktai, tai specialiai nenuriebinti ir t.t.

2) Prisiminti ir apie tai, kad šokoladas nelygus šokoladui, o arbata arbatai. Kainų skirtumas labai greitai išsilygina, kai priimam domėn, ką mes iš to produkto gauname – kiek naudos, o kiek balasto savo organizmui. Kam gerti arbatą, kuri niekuo nevertinga ir ji pati abejotino skonio? Dar labiau – kam valgyti prastą šokoladą plytelėmis, jei ir skaniau, ir figūrai sveikiau valgyti gerą, bet po gabalėlį.

3) Oficialių mitybos rekomendacijų atžvilgiu laikytis viduriuko. Jei sakoma labai labai nevalgyti sveisto, tai gal vertėtų jo valgyti mažiau nei valgėte. Jei sakoma labai labai jo valgyti, sakyčiau, valgyti normaliai, kiek norisi. Jei vakar kavą gerti buvo visai nesveika, o šiandien rekomenduoja 5 puodelius, gerkite 1 ar 2. Jei vakar reikėjo vengti gliukozės, o šiandien jau fruktozės, racionalu būtų abu naudoti saikingai ir pakaitomis. Įvairovė mus gelbsti nuo įvairių nukrypimų – jei vartosime įvairių grūdų geros kokybės pilno grūdo gaminius, angliavandeniai nebus toks baubas. Ir bendrai, jei pašalinsime iš savo raciono šlamščiamaistį ir rafinuotus produktus, padarysime didžiausią ir užtikrintą žingsnį sveikos mitybos link.

4) Ir kaip besisuktumėm, ekologija yra svarbu. Nes vis daugiau išryškėja faktų, kad alergijas sukelia net ne atskiri augalai, o juos auginant naudojami pesticidai. Kad pramoninio žemės ūkio technologijos keičia maisto struktūrą į tokią, kurios mūsų organizmas nebepažįsta, todėl ne tik negauna reikalingų medžiagų, bet ir nuodijasi virškindamas.
Nesakysi gi šiais laikais, kad auginkimės viską patys. Bet galimybę išsirinkti turim ir būtų sveika ja naudotis.

Autorė Guoda Azguridienė

Žymės: mityba
Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus – tai iš alyvmedžių uogų (alyvuogių) išspaustos sultys. Visame pasaulyje šis aliejus vertinamas dėl ypatingo skonio, naudos sveikatai, ypač dėl jo sudėtyje esančių mono nesočiųjų riebalų rūgščių bei vitaminų. Viduržemio...


Tyrimas: kas geria per daug kavos, rizikuoja išvysti haliucinacijas

Tyrimas: kas geria per daug kavos, rizikuoja išvysti haliucinacijas

Žmonės, geriantys per daug kavos, gali pradėti regėti haliucinacijas ar girdėti keistus balsus, tvirtina britų tyrėjai. Žmonės, išgeriantys daugiau nei septynis puodelius tirpios kavos per dieną, tris kartus padidina savo galimybes išvysti...


Mažiau kaloringo maisto spąstai

Mažiau kaloringo maisto spąstai

Figūra besirūpinantys žmonės dažnai renkasi mažiau kaloringus maisto produktus. Nagrinėdami etiketes, jie atkreipia dėmesį į baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį, stengdamiesi išsirinkti "lengviausią" produktą. Dietiniai tortai ir...


Spraginti kukurūzai – sveikas užkandis

Spraginti kukurūzai – sveikas užkandis

Spraginti kukurūzai, pasak mokslininkų, yra sveikas užkandis. Dažniausia kino teatre valgomi spragėsiai – puikus antioksidantų ir celiuliozės šaltinis. Amerikiečių mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad spraginti kukurūzai kartu su kai...


Granatų sultys – tikras vitaminų šaltinis

Granatų sultys – tikras vitaminų šaltinis

Tyrimais įrodyta, jog granatų sultys - ne tik vertingas maisto produktas, jos turi ir gydomųjų savybių. Natūraliose sultyse gausu vitaminų, fermentų, mineralinių medžiagų, mikroelementų, pektinų, organinių rūgščių bei kitų biologiškai aktyvių...


Vegetarizmas

Vegetarizmas

Vegetarizmas - mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ir kito gyvulinės kilmės maisto. Tačiau vegetarizmas turi ne vieną formą. Tarkim veganai valgo tik augalinės kilmės maistą ir netgi nenaudoja daiktų, kurie savo...


Tahini - jūsų grožiui ir sveikatai

Tahini - jūsų grožiui ir sveikatai

Sezamo pasta, arba kitaip - tahini, tai maltų sezamų sėklų pasta. Naudojama gaminant gausybę patiekalų. Tahini yra pagrindinis humuso ingredientas - suteikiantis trintų avinžirnių masei savito skonio, riebumo ir būdingo malonaus kartumo. Tai pat...


Jonizuoto vandens panaudojimas maisto gamybai

Jonizuoto vandens panaudojimas maisto gamybai

Kiekviena šeimininkė, gaminanti namuose, nori, kad jos patiekalai būtų patys skaniausi. Tačiau mes neretai tikime, kad kasdienių, nuolat gaminamų patiekalų skaniau negu įprastai paruošti nebegalima arba tam būtinai reikalingi brangesni negu...


Nutukimo epidemiją stabdys naujas vaistas

Nutukimo epidemiją stabdys naujas vaistas

"Atsikratykite 9,45 kilogramų per 6 mėnesius!" - nors tai skamba kaip eilinės "stebuklingos" priemonės nuo nutukimo reklama, būtent tokiu poveikiu pasižymi naujas vaistas, atskleidė Danijos mokslininkų tyrimas. Kopenhagos...


Granatai gali sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu

Granatai gali sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu

Granatuose esančios medžiagos moterims gali sumažinti tikimybę susirgti krūtų vėžiu, teigia JAV mokslininkai. Tam tikros šių vaisių rūgštys vyrišką hormoną androgeną paverčia moteriškuoju estrogenu, o tai yra svarbus veiksnys, ar moteris gali...


Leduose – E bomba

Leduose – E bomba

Karštą dieną kilęs noras atsigaivinti ledais klaipėdiečiui baigėsi nemaloniu sveikatos sutrikimu. Paaiškėjo, kad tai, ką gamintojai vadina ledais, iš tiesų yra šaldytas vanduo su pieno milteliais, pagardintais net penkių E porcija. Savaitgalį...


Geriame natūralias sultis, bet to nežinome?

Geriame natūralias sultis, bet to nežinome?

Pagal teisinius reikalavimus užrašas "sultys" ant pakuočių rodo, kad jos yra natūralios ir jų sudėtyje nėra konservantų ar kitų maisto priedų. Tačiau tik 9 procentrai lietuvių tai žino. Dažniausia pirkėjus klaidina neišsamus pakuočių...


Atnaujintas maisto produktų su GMO sąrašas

Atnaujintas maisto produktų su GMO sąrašas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo genetiškai modifikuotų maisto produktų (GMO) kontrolę. Įvertinus riziką, iš trečiųjų šalių importuojamų sojų, kukurūzų, rapsų, medvilnės, ryžių, bulvių produktų mėginiai yra tiriami dėl...


Penki nauji "super maisto produktai"

Penki nauji "super maisto produktai"

Ar graikiškas jogurtas - jau nebe naujausias būdas saugoti jaunystę ir sveikatą? Smalsių valgytojų akiratis prasiplėtė naujais "super maisto produktais".kurių banga ritasi vis plačiau, rašo amerikiečių žurnalas "Shape". Iš...


Riešutai gali būti kenksmingi

Riešutai gali būti kenksmingi

Vaikai, kurių mamos nėštumo metu valgė daug riešutų, labiau rizikuoja susirgti astma, rašo guardian.co.uk. Atlikę tyrimus Utrechto universiteto (Olandija) mokslininkai aptiko, kad astmos simptomai kone du kartus dažniau kamuoja vaikus, kurių mamos...


Moliūgas - įvairių ligų gydytojas

Moliūgas - įvairių ligų gydytojas

Vienos didžiausių daržovių titulas tikriausiai priklauso moliūgui. Amerikoje ši daržovė – būtinas Padėkos dienos atributas, italai ypač mėgsta rizotus su moliūgais, prancūzai gardžiuojasi šių daržovių sriuba. Moliūgo minkštimas turi cukraus,...


Kasdien reikia suvalgyti 2 - 3 lėkštes vaisių ir daržovių

Kasdien reikia suvalgyti 2 - 3 lėkštes vaisių ir daržovių

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai sako, kad šviežios daržovės yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpių vitaminų, karotinų ir virškinamosios ląstelienos šaltinių....


Kofeino įtaka žmogaus organizmui

Kofeino įtaka žmogaus organizmui

Kofeinas yra centrinės nervų sistemos ir metabolinis stimuliatorius. Jis vartojamas siekiant sumažinti fizinį nuovargį ir užkirsti kelią mieguistumui. Buvo apskaičiuota, kad 90% visų suaugusiųjų kasdien kofeino gauna su maistu, papildais arba...


Vasarą geriau pabadauti

Vasarą geriau pabadauti

Beveik du trečdaliai apsinuodijusiųjų maistu į gydytojus kreipiasi vasaros metu. Toksikoinfekcijos arba apsinuodijimo maisto produktais priežastimi yra patogeninės bakterijos — streptokokai, stafilokokai, salmonelės. Susirgimus sukelia ne...


Trumpos tiesos apie mitybą

Trumpos tiesos apie mitybą

Ankštinių augalų vaisių patiekalai, atsižvelgiant į maistinę vertę, gali atstoti mėsą. Pagal maistinę vertę po ankštinių eina grūdiniai augalai: rugiai, kviečiai, ryžiai, avižos. Kviečių grūduose yra visų žmogaus organizmui funkcionuoti būtinų...


Sulieknėti padeda sotūs pusryčiai

Sulieknėti padeda sotūs pusryčiai

Mitybos specialistai mėgsta posakį, kad pusryčiauti reikėtų kaip karaliui, pietauti kaip paprastam žmogui, o vakarieniauti kaip elgetai. Ne veltui, mat sotūs pusryčiai ne tik padidina darbingumą ir žvalumą, bet ir... lieknina. Organizmas eikvoja...


Vitaminai žiemai

Vitaminai žiemai

Žiemą dažnam gali pritrūkti vitaminų. Jiems gauti rekomenduojame produktus, kuriuose gausu vitaminų, o tuo pačiu yra skanūs, sveiki ir inovatyvūs. Pirmiausia, jei jaučiate esant padidėjusiam vitamino C poreikiui, ar kankina pvz., didelis fizinis...


Greito maisto kultūra verčia be reikalo skubėti

Greito maisto kultūra verčia be reikalo skubėti

Greito maisto kultūra verčia žmones gyventi paskubomis, ieškant kuo greitesnio pasitenkinimo, teigia mokslininkai. Greito maisto bendrovių firminių ženklų paveikti žmonės tampa vis nekantresni, praranda akstiną taupyti pinigus, rodo tyrimas. Anot...


Mokslininkai: gerkite pieną užkąsdami duonos plutele

Mokslininkai: gerkite pieną užkąsdami duonos plutele

Reguliarus karvės pieno vartojimas 15-20 proc. mažina riziką susirgti širdies-kraujagyslių ir vėžinėmis ligomis. Prie tokios išvados priėjo britų universitetų Redingo ir Kardifo mokslininkai. Jų atlikti tyrimai parodė, kad karvės piene yra...


Vasara: uogos geriau nei kruopos

Vasara: uogos geriau nei kruopos

Sakoma, kad šviežių uogų reikia prisivalgyti tiek, kad organizmas jų pasisotintų visiems metams. Iš tiesų šviežios uogos yra geriausia, bet nevalia užmiršti, kad nuo jų galima ir susirgti. Dvi stiklinės per dieną "Visame pasaulyje uogos...


Vakarienei – jūros gėrybės

Vakarienei – jūros gėrybės

Jūros gėrybių vakarienėje restorane "Esse" susirinkę gurmanai dalijosi savo žiniomis apie šį gurmanišką maistą. Pamėginkite pasiruošti patiekalą iš jų savo šventinei vakarienei. Jūros gėrybės pasaulyje vertinamos ne tik dėl savo skonio:...


Persimonai padeda gydyti kosulį

Persimonai padeda gydyti kosulį

Graikai persimonus vadina "dieviškais vaisiais". Neveltui, mat jie gydo kosulį, padeda nuo viduriavimo ir žagsėjimo. Persimonuose yra daug vitamino A ir C, o taip pat antioksidantų magnio, jodo bei kitų mikroelementų. Šiame vaisiuje...


Siūlo paragauti pomidorų, keičiančių maisto skonį

Siūlo paragauti pomidorų, keičiančių maisto skonį

Jeigu kada pasitaikys galimybė paragauti pomidorų, išaugintų Kazuhisos Kato ir jo kolegų laboratorijoje, būkite atidūs. Tikėtina, kad praėjus kelioms valandoms po degustacijos, įprastas maistas jums kurį laiką atrodys visai neįprasto skonio. K....


Bananai: gera nuotaika ir sveikata

Bananai: gera nuotaika ir sveikata

Kad darganotu oru būtumėte linksmi ir žvalūs, pasaldinkite savo gyvenimą bananais — gamtos stimuliatoriais ir antidepresantais... Šiuolaikiniai biochemikai teigia, kad bananai turtingi vienu iš biocheminių serotonino (medžiagos, kuri smegenų...


Savo norams neverta priešintis

Savo norams neverta priešintis

Vegetarai tvirtina, kad mėsą valgyti ir žalinga, ir amoralu. O tie, kurie pasimėgaudami kerta kepsnį, sako, kad jie be mėsos negalėtų gyventi. Ar vegetarizmas lemia ilgaamžiškumą, dar nėra įrodyta. Dėl to ginčijasi ir dietologai. Viena aišku - jei...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9