Gegužės 18d. Trečiadienis

Mitybos teorijų kilpos

2016 Liepos 15d.
Peržiūrų skaičius: 19930

Nežinau, ar yra dar kur nors tokia sumaištis, kaip mitybos teorijose šiandien. Ir ji kyla ne dėl skirtingų tradicijų ar principinių požiūrių į žmogų bei gyvąją gamtą. Sumaištis kyla iš vadinamosios įrodymais pagrįstos mitybos tyrinėjimų srities.

Tradicinės mitybos sistemos praktiškai nekinta: ajurveda tūkstančius metų propaguoja laktovegetarinę mitybą, kinų tradicinė mokykla – mitybą be pieno ir su daug sojų, japonai – liesą racioną su daug žuvies ir jūros gėrybių, šiek tiek jaunesnė – antroposofinė kryptis – biodinamiškai užaugintus grūdus. Ir niekas pas juos nekinta, tik stiprėja įspėjimas nevalgyti rafinuotų (kitaip sakant – stipriai perdirbtų) maisto produktų.

Tuo tarpu šiuolaikinis mitybos mokslas kas 5–10 metų pakeičia išvadas iš esmės. Kaip tai atsitinka? Padaroma grupė tyrimų, pagal juos suformuojama rekomendacija A, kuri viešinama, tada žmonės ima jos laikytis, vengdami blogųjų produktų ir juos pakeisdami nepaminėtaisiais. Taip tų nepaminėtų suvartojama neproporcingai daug, mityba išsibalansuoja. Ir žmonės serga tomis pačiomis ligomis, kaip ir prieš rekomendacijas A, ir naujomis. Tada mitybos tyrėjai kelia naujas hipotezes, daro naujus tyrimus, kurie generuoja naujas rekomendacijas ir paneigia buvusias… Atrodo labai nesolidžiai. Ir žmones veikia labai nesveikai.

FreeGreatPicture.com-6494-western-tableware

Dėl atrodymo, tai niekas neima į galvą – eksperimentais pagrįstam mokslui nuoseklumas nėra dorybė. Kodėl tokie nestabilūs yra eksperimentų rezultatai galima būtų ilgai ir įdomiai aiškintis, bet ne toks straipsnio tikslas. Paminėsiu trumpai – pati tyrimų metodologija yra sudėtinga, nes žmonės, ne laboratorinės pelės, jų į narvus nepatupdysi pusei gyvenimo ir nepriversi gyventi vienodose sąlygose beigi valgyti tik tyrėjo paduotą racioną. Antra, tikrai daug yra atvejų, kai tyrimų rezultatais buvo suinteresuotos tam tikros politinės ar ekonominės grupės, kurios tuos tyrimus ir finansavo. Arba kitaip veikė procesą.

Bet klausimas, kuris lieka aštriai atviras kiekvienam valgytojui yra kitas – tai ką visgi valgyti sveika? Juolab, kad ir vieni, ir kiti gąsdina kuo baisiausiomis ligomis, jei valgysi ne tai.

Šiuolaikinės mitybos teorijos klasifikuoja maistą visų pirma pagal jo cheminę sudėti: baltymai, riebalai, angliavandeniai. Kai kurie produktai įvardijami ir pavadinimais, kaip antai druska, kiaušiniai, cukrus, kava. Kažkuri iš trijų grupių – riebalai, baltymai arba angliavandeniai – paskelbiama netinkanti sveikai mitybai ir visi persimeta ant kitų dviejų.

Geriausiai mums žinoma rekomendacija – „kuo mažiau riebalų ir druskos“. Ji laikui bėgant pakito į „kuo mažiau sočiųjų riebalų ir druskos“. Dabar dėl riebalų tebegalioja senos rekomendacijos – vengti sočiųjų riebalų ir vertinti pelinesočiuosius omega 3 bei omega 6. Tokios nuostatos įtvirtintos ir ženklinimo reglamentuose, ir Sveikatos ministerijos rekomenduojamame „rakto skylutės“ standarte. Bet smarkiai populiarinamos naujesnės – vengti polinesočiųjų omega 6, vartoti omega 3 ir kuo daugiau sočiųjų… Doram madas sekančiam sveikuoliui tenka užmiršti istorijas apie cholesterolį, kuris sukeldavo širdies ligas, ir vėl valgyti sviestą su kiaušiniais, kurie tą cholesterolį sukeldavo. Ir visi turi savo argumentų, kurie atskirai paimti atrodo visai racionalūs.

Druskos vengimo vajus tiesiog ramiai nurimo. Gal dėl to, kad neatsirado versija, kad druskos reikia daug, daug ir dar daugiau. Bet didelė dalis žmonių atsimena, kad druska blogai ir vengia jos, nepriklausomai nuo savo organizmo būklės ir jo reakcijos į druską. Ir visi turi savo argumentų.

Stipriai skiriasi nuomonės ir apie baltymus. Vieni ragina jų valgyti kuo mažiau – visų pirma vėžio prevencijai. Kiti geria baltymingus kokteilius, kiekviena proga valgo vištienos krūtinėles, varškę ir kiaušinius. Ir visi turi savo argumentų.

Apie angliavandenius kalbos bene daugiausia. Tam įtakos neabejotinai turi augantis skaičius diabetininkų. Jau ausis daugeliui priprato girdėti apie tai, kad nereikėtų tris kartus per dieną valgyti kviečių produktų. Ir ypač baltų miltų gaminių. Po to sustiprėjo rūpestis dėl glitimo ir iš meniu patapo išbraukti ir miežiai su rugiais. Baltiesiems ryžiams išmatuotas glikemijos indeksas ir arseno kiekis – ir jie tapo pašalinti iš gerųjų sąrašo. Kukurūzai bendrai įtartini – juk saldūs. Kas beliko? Grikiai, kynva ir burnočiai. Bet pastarųjų ypač daugelis nemėgsta.

Anglaivandenių bėda ta, kad į juos įeina įvairios cukraus formos. Diskusija vyksta ir kokia ta forma yra geresnė, o nuomonės keičiasi it mėnulio fazės – ar geriau gliukozė, ar fruktozė. Paaiškėja, kad niekas. Bet ką tada daryti su vaisiais, kuriuose ir skaidulos su vitaminais, ir fruktozė? Valgyti ar nevalgyti? Vienas mokslininkas ir daktaras teigia, kad šiukštu nevalgyti jokių saldžių vaisių, net morkos ir moliūgai per daug cukraus turi. Kitas (jo gerbiamas ir cituojamas kolega) prirašo puslapį apie vynuogių naudą, kurios neįmanoma pervertinti. O kaip jų valgyti pirmojo daktaro prisiskaičius? Turėtų skrandį sutraukti nuo cukraus ir jo keliamų baisybių. Kiap minėjau, visi turi racionaliai skambančių argumentų. Bet garantuotai sveiko maisto – ne.

50606-healthy-eating

Ant daržovių dar niekas masiškai „nevaro“. Bent jau tų, kuriose mažai cukrų. Tačiau jei skaitome atidžiau, žinome, kad ne visos daržovės tinka visiems valgyti tokiais kiekiais, kokiais tenka, kai visas kitas maistas sukritikuotas. Pavyzdžiui, kopūstinius ar ropinius tikrai ne visi suvirškina, o pomidorai, nepaisant jų puikiųjų savybių, taip pat ne visiems mums į naudą.

Taigi juokas juokais, o žmonių sveikata prastėja. Tas prastėjimas neabejotinai susijęs ir su mityba. Tačiau kokia mityba yra sveika, mokslas šiandien vieningos nuomonės neturi. Manau, kad labai jau metas būtų pripažinti šią viešą paslaptį. Iš to sektų, kad įvairiems žonėms būtų sveika valgyti skirtingą maistą. Taip pat, kad požiūris į maistą kaip baltymų, angliavandenių (su visom formom cukrų bei skaidulų), riebalų (su visom formom omegų), vitaminų ir mineralų rinkinį, nėra labai perspektyvus. Gal metas pažiūrėti atidžiau į patį maistą ir kaip mes jį pasirenkam (apie jį aš rašiau savo knygoje „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“)

Mano sveikos mitybos rekomendacijos būtų keturios:

1) Rūpintis ne baltymų ar angliavandenių kiekiais bei santykiais (ir juolab ne kalorijomis), o tuo, kad maistas būtų tikras, o ne tik panašus tuo pačiu pavadinimu. Jei aliejus, tai šalto spaudimo, ne rafinuotas ar hidrintas. Jei sviestas, tai ne riebalų mišinys. Jei sūris, tai ne jo gaminys. Jei duona, tai su raugu ir pilno grūdo. Jei sultys, tai iš vaisų ir uogų, ne iš koncentrato. Jei džiovinti vaisiai, tai be pridėto cukraus. Jei pieno produktai, tai specialiai nenuriebinti ir t.t.

2) Prisiminti ir apie tai, kad šokoladas nelygus šokoladui, o arbata arbatai. Kainų skirtumas labai greitai išsilygina, kai priimam domėn, ką mes iš to produkto gauname – kiek naudos, o kiek balasto savo organizmui. Kam gerti arbatą, kuri niekuo nevertinga ir ji pati abejotino skonio? Dar labiau – kam valgyti prastą šokoladą plytelėmis, jei ir skaniau, ir figūrai sveikiau valgyti gerą, bet po gabalėlį.

3) Oficialių mitybos rekomendacijų atžvilgiu laikytis viduriuko. Jei sakoma labai labai nevalgyti sveisto, tai gal vertėtų jo valgyti mažiau nei valgėte. Jei sakoma labai labai jo valgyti, sakyčiau, valgyti normaliai, kiek norisi. Jei vakar kavą gerti buvo visai nesveika, o šiandien rekomenduoja 5 puodelius, gerkite 1 ar 2. Jei vakar reikėjo vengti gliukozės, o šiandien jau fruktozės, racionalu būtų abu naudoti saikingai ir pakaitomis. Įvairovė mus gelbsti nuo įvairių nukrypimų – jei vartosime įvairių grūdų geros kokybės pilno grūdo gaminius, angliavandeniai nebus toks baubas. Ir bendrai, jei pašalinsime iš savo raciono šlamščiamaistį ir rafinuotus produktus, padarysime didžiausią ir užtikrintą žingsnį sveikos mitybos link.

4) Ir kaip besisuktumėm, ekologija yra svarbu. Nes vis daugiau išryškėja faktų, kad alergijas sukelia net ne atskiri augalai, o juos auginant naudojami pesticidai. Kad pramoninio žemės ūkio technologijos keičia maisto struktūrą į tokią, kurios mūsų organizmas nebepažįsta, todėl ne tik negauna reikalingų medžiagų, bet ir nuodijasi virškindamas.
Nesakysi gi šiais laikais, kad auginkimės viską patys. Bet galimybę išsirinkti turim ir būtų sveika ja naudotis.

Autorė Guoda Azguridienė

Žymės: mityba

Trešnėse – besiraitantis įdaras

Trešnėse – besiraitantis įdaras

Ketinantys paskanauti trešnių klaipėdiečiai turėtų būti atidūs. Uogose, atvežtose iš kitų šalių, aptikta daugybė kirminų. Pranešimų apie lervomis užterštas trešnes sulaukiama kas antrą dieną. Klaipėdietė Diana Krasauskienė pasakojo, jog trešnes...


Burokėlis - neišvaizdus, bet labai naudingas

Burokėlis - neišvaizdus, bet labai naudingas

Burokėliai - puikus retų mineralinių medžiagų šaltinis. Kai kurių mokslininkų nuomone, burokėlių sultyse esantis betainas didina organizmo atsparumą vėžiui. Burokėliuose itin gausu organizmui reikalingų medžiagų. Pavyzdžiui, jodo juose daugiau nei...


Spraginti kukurūzai – sveikas užkandis

Spraginti kukurūzai – sveikas užkandis

Spraginti kukurūzai, pasak mokslininkų, yra sveikas užkandis. Dažniausia kino teatre valgomi spragėsiai – puikus antioksidantų ir celiuliozės šaltinis. Amerikiečių mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad spraginti kukurūzai kartu su kai...


Kokį vandenį geriame?

Kokį vandenį geriame?

Praėjusiais metais vos 11-oje iš 85 vandentiekių Klaipėdos rajone buvo tiekiamas saugus ir kokybiškas vanduo. Rajone 85-iose geriamojo vandens tiekimo teritorijose kontrolę vykdo Klaipėdos apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba...


Pyragaičiuose moteris aptiko pelėsio įdarą

Pyragaičiuose moteris aptiko pelėsio įdarą

Varškė su pelėsiu – tokį netikėtą įdarą aptiko klaipėdietė, nusipirkusi sluoksniuotų pyragaičių mokinių pamėgtoje bandelių parduotuvėje. Uostamiesčio centre netoli Simono Dacho progimnazijos įsikūrusią mažytę skanėstų ir bandelių parduotuvę...


Kiaušiniai padeda numesti svorio

Kiaušiniai padeda numesti svorio

Žmonės, kurie pusryčiams suvalgo kiaušinių, visą dieną geriau kontroliuoja alkio jausmą ir jiems lengviau laikytis dietos. Tokią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai iš Konektikuto universiteto. Tyrėjai domėjosi, kaip pusryčiai veikia sotumo...


Kiaulpienės žiedų antpilas pigmentinėms dėmėms ir strazdanoms gydyti

Kiaulpienės žiedų antpilas pigmentinėms dėmėms ir strazdanoms gydyti

Kiaulpienė yra tokia vertinga medicinoje, jog yra sakoma, kad jeigu ji būtų reta, tai jos kaina būtų kaip egzotiškojo ženšenio...


Kada maisto produktą būtina mesti lauk iš šaldytuvo?

Kada maisto produktą būtina mesti lauk iš šaldytuvo?

Maisto produkto galiojimo data šiandien ant etiketės rašoma gana aiškiai, tačiau ne paslaptis, kad maistas mūsų šaldytuvuose užsiguli kur kas ilgiau nei rekomenduoja gamintojas. Apžiūrėję ir apuostę "pagyvenusią" dešrelę neretai ryžtamės...


Žalioji arbata naudingesnė už kavą

Žalioji arbata naudingesnė už kavą

Jei dieną paprastai pradedate puodeliu kavos, rizikuojate ne tik susilaukti insulto ar širdies infarkto, bet ir veikiausiai pasensite daug greičiau už tuos, kurie kasdien renkasi žaliąją arbatą. Visame pasaulyje medikai pripažįsta žaliosios...


Sveika mityba ir gyvensena tampa madinga

Sveika mityba ir gyvensena tampa madinga

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biure praktiką atlikę Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto IV kurso studentai domėjosi kauniečių mityba ir priėjo išvados, kad ekologiški maisto produktai Kaune dar nėra...


Siūlo paragauti pomidorų, keičiančių maisto skonį

Siūlo paragauti pomidorų, keičiančių maisto skonį

Jeigu kada pasitaikys galimybė paragauti pomidorų, išaugintų Kazuhisos Kato ir jo kolegų laboratorijoje, būkite atidūs. Tikėtina, kad praėjus kelioms valandoms po degustacijos, įprastas maistas jums kurį laiką atrodys visai neįprasto skonio. K....


Po treniruočių padidėjęs apetitas - apgaulingas

Po treniruočių padidėjęs apetitas - apgaulingas

Sportuojantys žmonės dažnai pastebi, jog po intensyvios treniruotės padidėja apetitas. Tačiau mokslininkai tikina - nepaisant to, kiek prakaito išliejama sporto salėje, prie stalo skubėti nereikėtų, ypač tada, kai turite tikslą numesti...


Atsargiai: net ir suvalgę gerus grybus, galite jaustis blogai

Atsargiai: net ir suvalgę gerus grybus, galite jaustis blogai

"Visi grybai valgomi, kai kurie – tik vieną kartą", – šių eilučių autorius nežinomas, tačiau jo mintis labai tinka prasidedant grybavimo sezonui. Rinkite pažįstamus grybus Mūsų šalyje auga apie 1500 rūšių grybų. Apie 30 rūšių...


Ar jūsų svorio metimo programa yra saugi ir efektyvi?

Ar jūsų svorio metimo programa yra saugi ir efektyvi?

Ar jūs esate vienas iš tų, kurie bando numesti svorio tiesiog nevalgant? Ar jūs praleidinėjate pusryčius ir kitus patiekalus? Ar jūs nuolat jaučiatės pavargęs (-usi)? Ar jūs praradote apetitą? Jei jūs teigiamai atsakėte į šiuos klausimus, jūs...


Berniukas, alergiškas beveik bet kokiam maistui

Berniukas, alergiškas beveik bet kokiam maistui

Didžiojoje Britanijoje gyvenantis dvylikametis Tylor Savage neturi galimybės pasiteirauti, kas bus pietums. Tai bus vištiena arba tunas su morkomis ir bulvėmis ir galbūt truputis vynuogių ar obuolys. Tai - vienintelės maisto rūšys, kurioms jis...


Riešutai - puikus baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis

Riešutai - puikus baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis

Žiemą, kai mažiau šviežių daržovių bei vaisių, pats laikas prisiminti riešutus, kurie yra puikus ne tik baltymų ir skaidulų, bet ir vitaminų šaltinis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios riešutų sudedamosios dalys saugo nuo širdies ir...


Lietuvos gyventojai mano besimaitiną sveikai

Lietuvos gyventojai mano besimaitiną sveikai

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad jie maitinasi sveikai. Tai parodė "GfK CR Baltic" gegužę atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Šiais duomenimis, 9 proc. apklaustųjų teigė, kad sveikai maitinasi visada, ketvirtadalis – dažnai,...


Ir maitina, ir gydo

Ir maitina, ir gydo

Ne veltui bulvės vadinamos antrąja duona – šios daržovės turi visų būtinų organizmui maistinių medžiagų ir vitaminų. Išvesta daugybė bulvių rūšių, todėl šakniagumbių sudėtis skiriasi. Tačiau apie 75–80 proc. šviežio gumbo sudaro...


Graikų šventinis desertas – baklava

Graikų šventinis desertas – baklava

Į kalėdinės mugės pristatymą pakvietusios Vilniaus tarptautinės moterų organizacijos narės parodė, kaip jų gimtinėse ruošiamasi Kalėdoms. Nelaukite paskutinės minutės ir jūs. Graikijoje Kalėdų stalas neįsivaizduojamas be baklavos –...


Kalorijos dar ne viskas

Kalorijos dar ne viskas

Nesvarbu ar jūs jau sveriate kiek norite, ar tik bandote įgauti idealų svorį, jūs klystate, jei manote, kad jūsų rezultatus lemia tik suvartotų/sunaudotų kalorijų skaičius. Viso kūno tobulinimas, kaip pvz. svorio metimas, ar auginimas reikalauja...


Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus – tai iš alyvmedžių uogų (alyvuogių) išspaustos sultys. Visame pasaulyje šis aliejus vertinamas dėl ypatingo skonio, naudos sveikatai, ypač dėl jo sudėtyje esančių mono nesočiųjų riebalų rūgščių bei vitaminų. Viduržemio...


Saikingai vartojami lašiniai – naudingi

Saikingai vartojami lašiniai – naudingi

Nemažai žmonių mano, kad lašiniai kenkia sveikatai. Esą jų mėgėjai rizikuoja susirgti ateroskleroze – lėtine liga, kai arterijose susidaro aterosklerozinių plokštelių. Be to, lašiniai neva didina cholesterolio kiekį kraujyje, nuo jų tunkama....


"Maži" energetiniai gėrimai ir galima didelė jų žala

"Maži" energetiniai gėrimai ir galima didelė jų žala

Vokietijos sveikatos priežiūros tarnyba ragina uždrausti vartoti energetinius gėrimus mažose pakuotėse. Kalbama apie 25-75 mililitrų energetinių gėrimų pakuotes (angl. "energy shots"), o tokie produktai yra vienas greičiausiai augančių...


Kaip parduotuvėje išsirinkti sultis?

Kaip parduotuvėje išsirinkti sultis?

Anot specialistų, sultys yra tikrų tikriausias maistas. Pavyzdžiui, 200 g apelsinų sulčių turi daugiau kalorijų negu 300 g kavos, vynuogių sultys turi 4 kartus daugiau angliavandenių negu jogurtas, o ananasų sultyse yra 4 kartus daugiau kalcio...


"Nestlé" imasi spręsti mitybos problemas

"Nestlé" imasi spręsti mitybos problemas

Bendrovė "Nestlé" paskelbė apie tris pradedamas iniciatyvas, kuriomis sieks sukurti naujus partnerystės ryšius su vyriausybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir smulkiojo verslo atstovais. Pradedamos bendrovės iniciatyvos...


Kaip konservuoti maistą, kad išliktų naudingosios savybės?

Kaip konservuoti maistą, kad išliktų naudingosios savybės?

Daugeliui konservavimas siejasi su acto marinatais, cukrumi ar rauginimu. Tuo tarpu konservavimas yra maisto produktų saugojimas nuo gedimo. Sveikiausias pasirinkimas ruošiant konservuoti atliekas žiemai yra šaldymas ir džiovinimas. Užšaldyti...


Šeimos gydytoja: normaliai vaiko raidai mėsa būtina

Šeimos gydytoja: normaliai vaiko raidai mėsa būtina

Remiantis statistiniais duomenimis, daugelyje Vakarų Europos valstybių apie 20 proc. gyventojų yra vegetarai, Lietuvoje – apie 5 proc. ir šis skaičius auga. Atsisakyti mėsos gali mitybą subalansavę ir pakankamą organizmui reikiamų medžiagų...


Norite sulieknėti? Dažniau valgykite žuvį

Norite sulieknėti? Dažniau valgykite žuvį

Žmonėms, besirūpinantiems sveika mityba ar bandantiems atsikratyti nereikalingo viršsvorio, specialistai pataria valgyti daug žuvies produktų, kadangi žuvis ir jūros gėrybės – svarbus baltymų šaltinis. Žuvį žmogaus organizmas įsisavina...


Dietiniai gėrimai jus pavers storuliais

Dietiniai gėrimai jus pavers storuliais

Mokslininkai teigia, kad dietiniai gėrimai gali jus paversti storuliais. Būtent šie gėrimai skatina daugiau valgyti. Nors skelbiama, kad šie gėrimai yra nekaloringi, tačiau juos geriant galite priaugti kelis kilogramus, rašoma dailymail.co.uk....


Mėta gerina nuotaiką

Mėta gerina nuotaiką

Jaunos pipirmėtės ir žydintis augalas naudojamas neuralgijos, uždegiminių ligų viršutinių kvėpavimo takų, rinito, bronchito, anginos, migrenos ir dantų skausmui gydyti. Mėtų arbata taip pat gerina kraujotaką, mažina spaudimą, rekomenduojama gydant...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9