Jaunos pipirmėtės ir žydintis augalas naudojamas neuralgijos, uždegiminių ligų viršutinių kvėpavimo takų, rinito, bronchito, anginos, migrenos ir dantų skausmui gydyti. Mėtų arbata taip pat gerina kraujotaką, mažina spaudimą, rekomenduojama gydant hipertoniją. Mėtos arbata padeda kovoti su blogu burnos kvapu.
Šios daugiametės krūminės žolelės arbata gerina virškinimą, ramina, slopina nervingumą, dirglumą. Senovėje manyta, kad šis aromatingas augalas padeda greitai atgauti jėgas. Susirgus peršalimu, senoliai patardavo gerti mėtų nuovirą.
Jį paruošti labai paprasta – šaukštą džiovintų mėtų lapelių ir žiedų užpilkite viena stikline verdančio vandens. Po 10 minučių, kai nuoviras šiek tiek atvės jį jau galite gerti. Šią žolelių arbatą galite pasiskaninti medumi.
Sergant gerklės, nosies, trachėjos gleivinių uždegimu ar susirgus bronchitu inhaliacijoms tinka mėtų antpilas. Išoriškai jis gali būti naudojamas esant galvos skausmams, migrenai, odos uždegimams. Antpilui paruošti reikės: 20 g sausų žolelių, 100 ml 75 procentų alkoholio ar degtinės. Palaikykite dvi savaitės tamsioje vietoje. Kasdien vartokite po 10-15 lašų tris kartus per dieną.
Pipirmėtės taip pat gerina virškinimą, mažina skrandžio sulčių rūgštingumą, padeda pykinant ar kai kamuoja skrandžio ar žarnyno spazmai. Išoriškai stiprus mėtų nuoviras naudojamas esant mėšlungiui, jis taip pat padeda kamuojamiems reumato ir artrito skausmų bei atsiradus odos niežuliui ar uždegimams.
Mėtos taip pat pagerina fizinę būklę ir nuotaiką. Ši teigiama mėtų savybė buvo žinoma jau Senovės Romoje, buvo tikima, kad mėtų arbata palankiai veikia smegenis. Sergant depresija rekomenduojama kasdien, ryte ir vakare gerti 100 ml mėtų arbatos.
Taip pat naudingas bei aromatingas nuoviras iš trijų žolelių: pipirmėtės, raudonėlio ir jonažolės. Šaukštelį žolelių mišinio užpilkite verdančiu vandeniu.
Pipirmėtės taip pat naudojamos konditerijoje bei alkoholio pramonėje. Džiovintomis mėtomis aromatizuojami vaisiniai gėrimai, arbatos, gira.
