Rugpjūčio 13d. Ketvirtadienis

Maiste vitaminų nebėra?

Peržiūrų skaičius: 22808
Maiste vitaminų nebėra?

Net ir nevalgantis pusfabrikačių bei kito greito maisto žmogus šiandien negauna visų organizmui reikalingų medžiagų. Mat dauguma maisto produktų beveik nebeturi juose buvusių vitaminų ir mineralų. Per 30-40 metų iš jautienos visiškai išnyko vitaminas A, o jo kiekis paukštienoje sumažėjo 70 proc. Gūžiniuose kopūstuose randama 85 proc. mažiau kalcio. Vitamino C per paskutinius 7 metus agurkuose sumažėjo 99 proc., brokoliuose – 84 proc., žiediniuose kopūstuose – 64 proc.

Kodėl išnyko vitaminai?

Nyderlandų agronomijos instituto duomenimis, vitamino C trūksta daugumoje Olandijos šiltnamiuose auginamų daržovių. Dėl intensyvaus naudojimo dirvožemis visiškai nualintas ir nepajėgia aprūpinti daržovių būtinomis mineralinėmis medžiagomis, kurios vėliau augalų perdirbamos į vitaminus.

Dėl intensyvios žmonių veiklos bei technologinių naujovių kenčia praktiškai visos daržovės. Pavyzdžiui, magnio petražolėse ir krapuose sumažėjo daugiau kaip 30 proc. Apie vitaminų ir mineralų trūkumą daržovėse atvirai kalba viso pasaulio mokslininkai.

Anot Maisto instituto Technologijos laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos Meilės Kulikauskienės, šiuolaikiniam žmogui jau nebepakanka vien tik laikytis klasikinių mitybos principų – subalansuoti kalorijų kiekį, patenkinti organizmą tinkamomis maisto medžiagomis bei laikytis mitybos režimo.

"Pasiekti, kad racione būtų visi būtini maisto komponentai, šiandien pasidarė nelengva dėl keleto priežasčių. Pirmiausiai, maiste, kurį kasdien valgome, nepakanka organizmui būtinų svarbiausių vitaminų, ląstelienos, mineralinių ir kitų maistinių medžiagų. Mat makro- ir mikroelementų dažnai trūksta skirtingų regionų vandenyje, dirvoje ir ten augančiuose augaluose.

Pagaliau maisto pramonė šiandien neaprūpina mūsų visais būtinais maisto komponentais, nes perdirbami ir laikomi maisto produktai keičia savo cheminę struktūrą bei praranda maistines savybes", - teigė pašnekovė.

Anot mokslininkės, biologiškai aktyvių medžiagų maiste mažėja dėl daugelio priežasčių. Tai susiję ne tik su žmogaus veiklos nuskurdintu dirvožemiu bei dirbtinių trąšų vartojimu, bet ir su hormoniniu gyvulių augimo skatinimu, nesubrendusių daržovių ir vaisių rinkimu, ilgalaikiu produktų saugojimu bei transportavimu ir pan.

Civilizacijos privalumai ir trūkumai

Todėl faktinė žmogaus mityba yra nekokybiška ir nesubalansuota. Mes per daug vartojame riebalų ir angliavandenių bei druskos, tačiau nepakankamai gauname vitaminų, ląstelienos, mineralinių medžiagų, antioksidantų, polinesočiųjų rūgščių, maistinių skaidulų, o kai kuriose šalyse – ir visaverčių baltymų.

Vitaminų ir mikroelementų gyventojams nepakanka praktiškai beveik visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Ypač trūksta vitaminų C, B1, B2, folio rūgšties, E, retinolio, beta karotino, taip pat kalcio, geležies, jodo, fluoro, seleno.

Dar pridėkite dėl audringos mokslo ir technikos pažangos praeito šimtmečio viduryje sumažėjusį mūsų fizinį aktyvumą ir gausime visą sveikatos problemų puokštę. Mat civilizacijos laimėjimai mums gerokai palengvino gyvenimą, tačiau šiandien žmogaus energijos poreikis yra trečdaliu mažesnis nei praėjusio šimtmečio viduryje, o valgome mes daug.

Nepakankamo fizinio aktyvumo ir nekokybiškos, nesubalansuotos mitybos pasekmės – didėjantis sergančiųjų chroniškomis neinfekcinėmis ligomis skaičius. Pasaulio mokslininkai jau įrodė, kad su mityba yra susijusios tokios ligos, kaip širdies ir kraujagyslių, antrojo tipo diabetas, osteoporozė. Su mityba, kaipo vienu iš rizikos veiksnių, siejamas ir vėžinių susirgimų daugėjimas.

Pirmieji susirūpino japonai

"Gyvenimo būdo pokyčiai ir jų pasekmės paskatino intensyvų maisto ir mitybos mokslų vystymąsi, ypač paskutiniais 20-to amžiaus dešimtmečiais. Fiziologiškai funkcionalios mitybos koncepcijos užuomazgos gimė 9-to dešimtmečio pradžioje Japonijoje.

Nors šiuo metu paprasto, universalaus ir visų pripažinto funkcionaliųjų produktų apibrėžimo nėra, tačiau daugelis šios srities specialistų tokiu terminu apibūdina produktus, kurių sistemingas kasdienis vartojimas įprasto raciono sudėtyje tradiciniais kiekiais dar turi ir teigiamą fiziologinį poveikį", – teigė M. Kulikauskienė.

Anot mokslininkės, toks maistas nėra vaistas ir tikrai negali išgydyti, tačiau tinkamai subalansuotais komponentais padeda žmogui jaustis geriau, išvengti ligų, o susirgus – lengviau pagyti.

Šiuo metu naudojamos septynios funkcionaliojo maisto biologiškai veiklių medžiagų grupės: netirpiosios ir tirpiosios maistinės skaidulos, bifido ir pieno rūgšties bakterijos, prebiotikai (nevirškinamieji oligosacharidai ir polisacharidai), mineralinės medžiagos, polinesotūs riebalai (augaliniai, žuvų riebalai, omega-3 riebalų rūgštys); vitaminai, antioksidantai (vitaminai A ir E, beta-karotinas), mikroelementai.

Parduotuvėse bene daugiausiai tokių maisto produktų galima rasti su maistinėmis skaidulomis, bifido ir pieno rūgšties bakterijomis.

Susidomėjimas funkcionaliaisiais maisto produktais ir jų vartojimas visame pasaulyje nuolat auga. Lietuvos vartotojai parduotuvėse taip pat gali rasti gana plataus jų asortimento. Tai šviežiai spaustos arba iš koncentratų pagamintos sultys, nektarai ir gėrimai, praturtinti vitaminais, mineralais ar šių medžiagų mišiniais, maistinėmis skaidulomis, augaliniais ekstraktais.

Prie sveikatai naudingo maisto priskiriami sumažinto riebumo, gyvų mikroorganizmų arba vitaminais, mineralais ar maistinėmis skaidulomis praturtinti pieno gaminiai, duona ir kepiniai, turintys viso grūdo sudėtines dalis arba praturtinti maistinių skaidulų koncentratais, vitaminais ir mineralais, javainiai, sumažinto riebumo emulsiniai riebalų produktai ir pan.

Funkcionalus maistas ar maisto papildai?

Trūkstamas medžiagas mes galime gauti ir su maisto papildais. Tačiau biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija papilduose, anot mokslininkės, gali net dešimtis kartų viršyti fiziologinius paros poreikius, todėl jie skiriami kursais ir vartojami ribotą laiką. Dėl papildų vartojimo, jų derinimo reikėtų pasitarti su medikais.

"Reguliuojantį poveikį turinčios biologiškai veiklių medžiagų koncentracijos funkcionaliuosiuose maisto produktuose yra artimos fiziologiškai optimalioms, todėl tokie produktai gali būti vartojami neapibrėžtai ilgai", - teigė pašnekovė.

Miltai ir duona dažniausiai papildomi B grupės vitaminais, kalciu ir geležimi. Riebaluose tirpius vitaminus A, D, E, K ir karotiną deda į aliejų, sviestą, pieną, raugintus pieno produktus. Jodu, fluoru ir kitais mikroelementais dažniausiai papildoma druska, geriamasis vanduo. Žarnyno mikroorganizmų pokyčiams pašalinti, anot mokslininkės, labiausiai tinka rauginti pieno produktai su probiotikais ir prebiotikais.

"Parenkant maisto produktą, kurį būtų tikslinga papildyti biologiškai aktyviomis medžiagomis, reikia įvertinti produkto sudėtį. Nereikėtų papildyti tų produktų, kuriuose yra sudėtinių dalių, priskiriamų kai kurių ligų rizikos veiksniams. Deja, norėdami privilioti pirkėjus, gamintojai kaip tik stengiasi "pagerinti" netinkamos sudėties produktus", - įspėjo M. Kulikauskienė.

Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligas skatina cholesterolis, kurio yra gyvulinės kilmės maisto produktuose – kiaušinių tryniuose, galvijų vidaus organuose, riebioje mėsoje bei riebiuose pieno produktuose. Piktybinio auglio atsiradimą gali paskatinti tam tikros medžiagos, esančios rūkytuose gaminiuose, diabeto rizikos veiksnys – daug cukraus turintys produktai.

Žymės: mityba , vitaminai
Šilauogės gali sustiprinti pagyvenusių žmonių atmintį

Šilauogės gali sustiprinti pagyvenusių žmonių atmintį

Šilauogėse esančios veikliosios medžiagos gali pagerinti pagyvenusių žmonių atmintį, rodo JAV atliktas tyrimas. Tiriamiesiems kasdien išgeriant pusę litro šilauogių sulčių, pastebėta, kad jie geriau mokosi ir įsimena žodžius, taip pat susilpnėja...


Mokslininkai: pavojingas laikas besilaikantiems dietos – 15.23 val.

Mokslininkai: pavojingas laikas besilaikantiems dietos – 15.23 val.

Dietos besilaikantys žmonės turi baimintis, kai laikrodžio rodyklės artėja prie 15.23 val. Mokslininkų teigimu, būtent tuo metu žmogaus valia ima silpnėti ir jis jau gali siekti kokio saldėsio, skelbia britų laikraštis "The Daily...


Kitoks požiūris į dietą: visiems tinkami "sveikos mitybos" patarimai yra neįmanomi

Kitoks požiūris į dietą: visiems tinkami "sveikos mitybos" patarimai yra neįmanomi

Tęsiame Daniela Niederberger parengtą interviu su Vokietijoje gerai žinomu ir daugelio kritikuojamu chemiku, Europos maisto ir mitybos instituto mokslo vadovu Udo Pollmeriu. Šis žmogus parašė knygą "Kas sveikai maitinasi, trumpiau...


Liga, kai nieko neskauda

Liga, kai nieko neskauda

Greitas maistas nepakeis mamos barščių Nutukimas vargina ypatingai Anglijos, Vokietijos, Ispanijos gyventojus. Ši problema, anot gydytojos, itin aktuali jau ir mūsų šalyje. Nutukėlių sąraše tarp 194 pasaulio šalių Lietuva yra 79 vietoje. 46 proc....


Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio ląsteles

Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio ląsteles

Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas ląsteles susinaikinti. Per 24 valandas 76 procentai leukemijos vėžinių ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos...


Dešrelių su konservantais ant laužo kepti nevalia

Dešrelių su konservantais ant laužo kepti nevalia

Maisto kokybę kontroliuojantys specialistai sako, kad parduotuvėse parduodamos rūkytos dešrelės netinkamos kepti ant laužo. Mat šiuose gaminiuose esantys konservantai kepant virsta žmogaus sveikatai pavojinga medžiaga. Kone vasariški orai ir...


Pieną gerti sveika

Pieną gerti sveika

Pienas ir jo produktai yra nepaprastai svarbi maitinimosi dalis, nes jame gausu lengvai įsisavinamų maistinių medžiagų, reikalingų organizmui augti, vystytis: riebalų, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, bei vitaminų. Nustatyta, jog...


Maistas be raidelės E mums neįperkamas?

Maistas be raidelės E mums neįperkamas?

Visuomenėje suaktyvėjus diskusijoms dėl maisto priedų vartojimo tikslingumo, jų įtakos žmonių sveikatai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad šie būgštavimai atsirado dėl informacijos apie...


Norite sulieknėti? Dažniau valgykite žuvį

Norite sulieknėti? Dažniau valgykite žuvį

Žmonėms, besirūpinantiems sveika mityba ar bandantiems atsikratyti nereikalingo viršsvorio, specialistai pataria valgyti daug žuvies produktų, kadangi žuvis ir jūros gėrybės – svarbus baltymų šaltinis. Žuvį žmogaus organizmas įsisavina...


Jogurtų ragavimo realybės šou

Jogurtų ragavimo realybės šou

Socialinio tinklo Facebook nariai turi galimybę išbandyti probiotikų, arba gerųjų bakterijų, naudą sveikatai. Tai galima padaryti nemokamai ragaujant "Valio Gefilus" jogurtus ir viešai komentuojant savijautos pasikeitimus. Prie akcijos...


Gaminiai be E – kieti ir neskanūs?

Gaminiai be E – kieti ir neskanūs?

Kodėl mūsų parduotuvėse vis dar tenka pavargti ieškant produktų be maisto priedų, žymimų E? Gamintojai tikina pristatantys vis daugiau sveikesnės produkcijos, nors pirkėjus esą tenka pratinti prie pasikeitusio gaminių skonio. Parduotuvių lentynose...


Stebuklingi aliejai – raktas į gerą savijautą. Bionaturalis.

Stebuklingi aliejai – raktas į gerą savijautą. Bionaturalis.

Sveika gyvensena susideda iš kokybiškos mitybos ir aktyvaus gyvenimo būdo. Maisto produktai ir valgymo įpročiai sudaro didžiają dalį visumos dėl ko mes jaučiames gerai arba blogai. Kasdien atkreipdamį dėmesį į tai ką valgome galime nuspėti kaip...


Indiška virtuvė pykčio nepriima

Indiška virtuvė pykčio nepriima

Indai įsitikinę: tie, kurie nori būti sveiki ir laimingi, privalo gerai ir sveikai maitintis. Jei maistas bus netinkamas ir pagamintas pykstant, tokios nuotaikos neatsikratysite ir jūs. Gausiausiai indų stalas nuo valgių lūžta per jų Naujuosius...


Mažai angliavandenių turinti dieta kenkia arterijoms

Mažai angliavandenių turinti dieta kenkia arterijoms

Dėl mažai angliavandenių turinčios dietos gali užsikimšti arterijos ir padidėti širdies smūgio ir insulto rizika, rodo JAV atliktas tyrimas. Prieš dešimtmetį išpopuliarėjo dieta, kai valgoma daug mėsos, žuvies ir sūrio, o angliavandenių vartojama...


Kofeino įtaka žmogaus organizmui

Kofeino įtaka žmogaus organizmui

Kofeinas yra centrinės nervų sistemos ir metabolinis stimuliatorius. Jis vartojamas siekiant sumažinti fizinį nuovargį ir užkirsti kelią mieguistumui. Buvo apskaičiuota, kad 90% visų suaugusiųjų kasdien kofeino gauna su maistu, papildais arba...


Gydomosios greipfrutų galios

Gydomosios greipfrutų galios

Sveikos mitybos specialistai rekomenduoja dieną pradėti stiklinę greipfrutų sulčių. Šiuose vaisiuose gausu vitamino C, padedančio išvengti peršalimo ligų. Šios sultys geriamos grynos arba maišomos į kokteilius. Jų šiek tiek kartoką, bet malonų...


Šių dienų daržovės – maistas ar klastotė?

Šių dienų daržovės – maistas ar klastotė?

Mirtinai pavojingų maisto užkratų protrūkiai – neišvengiami stipriai chemizuotoje šiuolaikinėje maisto pramonėje. "Veidas" ieško atsakymų į klausimus, ką mes valgome, kas mūsų laukia ateityje ir kaip maitintis, kad maistas teiktų...


Nitratai: ar tikrai nereikia bijoti paraudusio imbiero?

Nitratai: ar tikrai nereikia bijoti paraudusio imbiero?

Nitratai, dar neseniai buvę žmogaus sveiko gyvenimo priešais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą netikėtai virto nekenksmingais. Taip nutiko todėl, kad senuosius sovietinius GOST standartus, kurie reglamentavo nitratų kiekius produktuose, pakeitė...


Ar Pica Gali Tapti Sveikos Mitybos Valgis?

Ar Pica Gali Tapti Sveikos Mitybos Valgis?

Pagal tai kaip dažnai žmonės valgo picą, jūs pamanytumėte, kad ji jau dabar laikoma sveiku maistu, tačiau, kad ir kaip jūs būsite nustebinti, pica - nėra geriausias maisto pasirinkimas. Pica atsiduria po dideliu "greito maisto"...


Nuodus - į šiukšlių kibirą

Nuodus - į šiukšlių kibirą

Šeimininkės, žinodamos, kad nitratai pavojingi mūsų sveikatai, perka daržoves parduotuvėje arba turguje ir kremtasi: ar ne per daug nuodo nusipirktose gėrybėse, ar patekusios ant šeimos stalo jos nepakenks vaikams. O juk kol kas niekas negali...


Mitybos specialistė: lieknėti nuo pirmadienio – klaidinga nuostata

Mitybos specialistė: lieknėti nuo pirmadienio – klaidinga nuostata

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net apie 80 proc. suaugusių žmonių bent kartą yra išbandę kokią nors dietą. Dietologų teigimu, daugiau nei du trečdaliai lieka nepatenkinti rezultatais ir gana greitai grįžta prie ankstesnių...


Lieknėjimas sendina: 5 kg prilygsta 4 metams

Lieknėjimas sendina: 5 kg prilygsta 4 metams

JAV mokslininkų tyrimas atskleidė, kad moterys, atsikračiusios 5 kilogramų antsvorio, iš pažiūros gali atrodyti iki 4 metų vyresnės, nei yra, praneša britų dienraštis "Daily Telegraph". Ir priešingai: putlūs skruostai ir apvalesni veido...


Kiek ir kokio vandens gerti?

Kiek ir kokio vandens gerti?

Vanduo padeda išvengti daugybės negalavimų. Tuo tarpu skysčių trūkumas mažina darbingumą, sukelia silpnumą ir nuovargį, gali sukelti depresiją, galvos skausmus. Smegenys ypatingai jautriai reaguoja į vandens trūkumą: jeigu skysčių prarandama...


Kai kvepia, tai nekanda

Kai kvepia, tai nekanda

Atėjus vasarai daugelio galvos skausmas yra sugalvoti, kaip gintis nuo uodų, erkių ir kitų kandikų būnant gamtoje. Sąmoningesni vartotojai nemano, kad pakanka pasipurkšti bet kuo, kas žada apsaugą, ir viskas bus gerai. Nes patys repelentai yra...


Ekspertas: nutukimo epidemiją sukėlė maisto pramonė

Ekspertas: nutukimo epidemiją sukėlė maisto pramonė

Maisto produktus kuriantys "maisto inžinieriai" išrado būdą, kaip, manipuliuojant žmonių smegenyse esančiais malonumo centrais, skatinti juos valgyti nepasisotinant, tvirtina buvęs JAV Maisto ir vaistų administracijos vadovas. Atsispirti...


Vegetarizmas

Vegetarizmas

Vegetarizmas - mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ir kito gyvulinės kilmės maisto. Tačiau vegetarizmas turi ne vieną formą. Tarkim veganai valgo tik augalinės kilmės maistą ir netgi nenaudoja daiktų, kurie savo...


Po treniruočių padidėjęs apetitas - apgaulingas

Po treniruočių padidėjęs apetitas - apgaulingas

Sportuojantys žmonės dažnai pastebi, jog po intensyvios treniruotės padidėja apetitas. Tačiau mokslininkai tikina - nepaisant to, kiek prakaito išliejama sporto salėje, prie stalo skubėti nereikėtų, ypač tada, kai turite tikslą numesti...


Lietuvos gyventojai mano besimaitiną sveikai

Lietuvos gyventojai mano besimaitiną sveikai

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad jie maitinasi sveikai. Tai parodė "GfK CR Baltic" gegužę atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Šiais duomenimis, 9 proc. apklaustųjų teigė, kad sveikai maitinasi visada, ketvirtadalis – dažnai,...


Etiketėmis "Be jokių E" pažymėtoje dešroje ir batone rado priedų

Etiketėmis "Be jokių E" pažymėtoje dešroje ir batone rado priedų

Etiketėmis "Be E", "Be jokių E" žymimus maisto produktus patikrinę specialistai keliuose jų aptiko maisto priedų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus 91 mėginį, nustatyta, kad keturi...


Vitamininga žaluma

Vitamininga žaluma

Pavasarį visoms labiausiai stinga natūralių vitaminų – akys tik ir ieško šviežių žalumynų. Daugelis pirmųjų lapelių itin maistingi, jie kaipmat papildys senkančias organizmo vitaminų atsargas. Žalią lapinių augalų spalvą lemia pigmentas...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9