Sausio 18d. Antradienis

Maiste vitaminų nebėra?

Peržiūrų skaičius: 22808
Maiste vitaminų nebėra?

Net ir nevalgantis pusfabrikačių bei kito greito maisto žmogus šiandien negauna visų organizmui reikalingų medžiagų. Mat dauguma maisto produktų beveik nebeturi juose buvusių vitaminų ir mineralų. Per 30-40 metų iš jautienos visiškai išnyko vitaminas A, o jo kiekis paukštienoje sumažėjo 70 proc. Gūžiniuose kopūstuose randama 85 proc. mažiau kalcio. Vitamino C per paskutinius 7 metus agurkuose sumažėjo 99 proc., brokoliuose – 84 proc., žiediniuose kopūstuose – 64 proc.

Kodėl išnyko vitaminai?

Nyderlandų agronomijos instituto duomenimis, vitamino C trūksta daugumoje Olandijos šiltnamiuose auginamų daržovių. Dėl intensyvaus naudojimo dirvožemis visiškai nualintas ir nepajėgia aprūpinti daržovių būtinomis mineralinėmis medžiagomis, kurios vėliau augalų perdirbamos į vitaminus.

Dėl intensyvios žmonių veiklos bei technologinių naujovių kenčia praktiškai visos daržovės. Pavyzdžiui, magnio petražolėse ir krapuose sumažėjo daugiau kaip 30 proc. Apie vitaminų ir mineralų trūkumą daržovėse atvirai kalba viso pasaulio mokslininkai.

Anot Maisto instituto Technologijos laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos Meilės Kulikauskienės, šiuolaikiniam žmogui jau nebepakanka vien tik laikytis klasikinių mitybos principų – subalansuoti kalorijų kiekį, patenkinti organizmą tinkamomis maisto medžiagomis bei laikytis mitybos režimo.

"Pasiekti, kad racione būtų visi būtini maisto komponentai, šiandien pasidarė nelengva dėl keleto priežasčių. Pirmiausiai, maiste, kurį kasdien valgome, nepakanka organizmui būtinų svarbiausių vitaminų, ląstelienos, mineralinių ir kitų maistinių medžiagų. Mat makro- ir mikroelementų dažnai trūksta skirtingų regionų vandenyje, dirvoje ir ten augančiuose augaluose.

Pagaliau maisto pramonė šiandien neaprūpina mūsų visais būtinais maisto komponentais, nes perdirbami ir laikomi maisto produktai keičia savo cheminę struktūrą bei praranda maistines savybes", - teigė pašnekovė.

Anot mokslininkės, biologiškai aktyvių medžiagų maiste mažėja dėl daugelio priežasčių. Tai susiję ne tik su žmogaus veiklos nuskurdintu dirvožemiu bei dirbtinių trąšų vartojimu, bet ir su hormoniniu gyvulių augimo skatinimu, nesubrendusių daržovių ir vaisių rinkimu, ilgalaikiu produktų saugojimu bei transportavimu ir pan.

Civilizacijos privalumai ir trūkumai

Todėl faktinė žmogaus mityba yra nekokybiška ir nesubalansuota. Mes per daug vartojame riebalų ir angliavandenių bei druskos, tačiau nepakankamai gauname vitaminų, ląstelienos, mineralinių medžiagų, antioksidantų, polinesočiųjų rūgščių, maistinių skaidulų, o kai kuriose šalyse – ir visaverčių baltymų.

Vitaminų ir mikroelementų gyventojams nepakanka praktiškai beveik visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Ypač trūksta vitaminų C, B1, B2, folio rūgšties, E, retinolio, beta karotino, taip pat kalcio, geležies, jodo, fluoro, seleno.

Dar pridėkite dėl audringos mokslo ir technikos pažangos praeito šimtmečio viduryje sumažėjusį mūsų fizinį aktyvumą ir gausime visą sveikatos problemų puokštę. Mat civilizacijos laimėjimai mums gerokai palengvino gyvenimą, tačiau šiandien žmogaus energijos poreikis yra trečdaliu mažesnis nei praėjusio šimtmečio viduryje, o valgome mes daug.

Nepakankamo fizinio aktyvumo ir nekokybiškos, nesubalansuotos mitybos pasekmės – didėjantis sergančiųjų chroniškomis neinfekcinėmis ligomis skaičius. Pasaulio mokslininkai jau įrodė, kad su mityba yra susijusios tokios ligos, kaip širdies ir kraujagyslių, antrojo tipo diabetas, osteoporozė. Su mityba, kaipo vienu iš rizikos veiksnių, siejamas ir vėžinių susirgimų daugėjimas.

Pirmieji susirūpino japonai

"Gyvenimo būdo pokyčiai ir jų pasekmės paskatino intensyvų maisto ir mitybos mokslų vystymąsi, ypač paskutiniais 20-to amžiaus dešimtmečiais. Fiziologiškai funkcionalios mitybos koncepcijos užuomazgos gimė 9-to dešimtmečio pradžioje Japonijoje.

Nors šiuo metu paprasto, universalaus ir visų pripažinto funkcionaliųjų produktų apibrėžimo nėra, tačiau daugelis šios srities specialistų tokiu terminu apibūdina produktus, kurių sistemingas kasdienis vartojimas įprasto raciono sudėtyje tradiciniais kiekiais dar turi ir teigiamą fiziologinį poveikį", – teigė M. Kulikauskienė.

Anot mokslininkės, toks maistas nėra vaistas ir tikrai negali išgydyti, tačiau tinkamai subalansuotais komponentais padeda žmogui jaustis geriau, išvengti ligų, o susirgus – lengviau pagyti.

Šiuo metu naudojamos septynios funkcionaliojo maisto biologiškai veiklių medžiagų grupės: netirpiosios ir tirpiosios maistinės skaidulos, bifido ir pieno rūgšties bakterijos, prebiotikai (nevirškinamieji oligosacharidai ir polisacharidai), mineralinės medžiagos, polinesotūs riebalai (augaliniai, žuvų riebalai, omega-3 riebalų rūgštys); vitaminai, antioksidantai (vitaminai A ir E, beta-karotinas), mikroelementai.

Parduotuvėse bene daugiausiai tokių maisto produktų galima rasti su maistinėmis skaidulomis, bifido ir pieno rūgšties bakterijomis.

Susidomėjimas funkcionaliaisiais maisto produktais ir jų vartojimas visame pasaulyje nuolat auga. Lietuvos vartotojai parduotuvėse taip pat gali rasti gana plataus jų asortimento. Tai šviežiai spaustos arba iš koncentratų pagamintos sultys, nektarai ir gėrimai, praturtinti vitaminais, mineralais ar šių medžiagų mišiniais, maistinėmis skaidulomis, augaliniais ekstraktais.

Prie sveikatai naudingo maisto priskiriami sumažinto riebumo, gyvų mikroorganizmų arba vitaminais, mineralais ar maistinėmis skaidulomis praturtinti pieno gaminiai, duona ir kepiniai, turintys viso grūdo sudėtines dalis arba praturtinti maistinių skaidulų koncentratais, vitaminais ir mineralais, javainiai, sumažinto riebumo emulsiniai riebalų produktai ir pan.

Funkcionalus maistas ar maisto papildai?

Trūkstamas medžiagas mes galime gauti ir su maisto papildais. Tačiau biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija papilduose, anot mokslininkės, gali net dešimtis kartų viršyti fiziologinius paros poreikius, todėl jie skiriami kursais ir vartojami ribotą laiką. Dėl papildų vartojimo, jų derinimo reikėtų pasitarti su medikais.

"Reguliuojantį poveikį turinčios biologiškai veiklių medžiagų koncentracijos funkcionaliuosiuose maisto produktuose yra artimos fiziologiškai optimalioms, todėl tokie produktai gali būti vartojami neapibrėžtai ilgai", - teigė pašnekovė.

Miltai ir duona dažniausiai papildomi B grupės vitaminais, kalciu ir geležimi. Riebaluose tirpius vitaminus A, D, E, K ir karotiną deda į aliejų, sviestą, pieną, raugintus pieno produktus. Jodu, fluoru ir kitais mikroelementais dažniausiai papildoma druska, geriamasis vanduo. Žarnyno mikroorganizmų pokyčiams pašalinti, anot mokslininkės, labiausiai tinka rauginti pieno produktai su probiotikais ir prebiotikais.

"Parenkant maisto produktą, kurį būtų tikslinga papildyti biologiškai aktyviomis medžiagomis, reikia įvertinti produkto sudėtį. Nereikėtų papildyti tų produktų, kuriuose yra sudėtinių dalių, priskiriamų kai kurių ligų rizikos veiksniams. Deja, norėdami privilioti pirkėjus, gamintojai kaip tik stengiasi "pagerinti" netinkamos sudėties produktus", - įspėjo M. Kulikauskienė.

Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligas skatina cholesterolis, kurio yra gyvulinės kilmės maisto produktuose – kiaušinių tryniuose, galvijų vidaus organuose, riebioje mėsoje bei riebiuose pieno produktuose. Piktybinio auglio atsiradimą gali paskatinti tam tikros medžiagos, esančios rūkytuose gaminiuose, diabeto rizikos veiksnys – daug cukraus turintys produktai.

Žymės: mityba , vitaminai

Minima Europos sveikos mitybos diena

Minima Europos sveikos mitybos diena

Lapkričio 8-ąją – Europos sveikos mitybos dieną – visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į tinkamos mitybos principus bei raginama sveikai maitintis. Nors nemažai apie tai kalbama, tačiau pasaulyje vis daugėja nutukusių žmonių bei ydingo...


"Maxima" pirkėjams siūlė pasenusios nugarinės

"Maxima" pirkėjams siūlė pasenusios nugarinės

Prekyba pasibaigusio galiojimo maisto produktais plinta kaip virusas. Prekybos centrai sunkmečiu įsitraukė į lenktynes, kuris daugiau parduos senų produktų tinkančių tik utilizavimui. "Maxima" parduotuvėje "Agrovet" šaltai...


Vaikų vegetarų nebūna

Vaikų vegetarų nebūna

Vegetariška dieta vaikams nėra tinkama ir netradicinį gyvenimo būdą pasirinkę tėvai vaikams savų įpročių piršti neturėtų, teigia Lietuvos medikai. Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga vis dažniau sulaukia gyventojų klausimų apie tėvų valia...


Apie sausainius nekalėdinius

Apie sausainius nekalėdinius

Su kalėdiniais sausainiais viskas gerai – į juos tiek sudedama šventės laukimo, kad tampa nelabai svarbu, iš ko jie pagaminti, kiek ir ko vengtino jie savyje turi. Juolab, kad ir skirti jie šventėms, o ne kasdienai. Noriu pakalbėti apie...


Grybai – skanu, bet ar sveika?

Grybai – skanu, bet ar sveika?

Ar nepersivalgysime šiemet grybų, kuriems augti šiemet klimatinės sąlygos buvo itin palankios. Kokia iš jų nauda, kokios grybų maistinės savybės? Sveikatos specialistai teigia, kad grybai yra maistingi, o gamtininkai tvirtina, kad jie sveiki...


Mokslo populiarintojai triuškina garsenybių pateikiamus sveikos gyvensenos patarimus

Mokslo populiarintojai triuškina garsenybių pateikiamus sveikos gyvensenos patarimus

Viena britų mokslo populiarinimo organizacija trečiadienį sukritikavo kai kurių garsenybių patarimus kaip sveikai gyventi. Pavyzdžiui, pareiškimus apie sėklos sulaikymo naudą arba kūnui energijos suteikiančias silikonines apyrankes. Organizacija...


Sveikas maistas – tik iliuzija?

Sveikas maistas – tik iliuzija?

Lietuviška mėsa ir grūdai yra visiškai sveiki ir labai vertinami pasaulyje – tokiais argumentais ginasi verslininkai, viešai kaltinami nešvariais maisto pramonės užkulisiais. Tačiau parduotuvėse produktų be cheminių medžiagų beveik nebeliko....


Kokiais prieskoniniais augalais gardinti švenčių patiekalus?

Kokiais prieskoniniais augalais gardinti švenčių patiekalus?

Prieskoniniai augalai ne tik gardina maistą, tačiau ir gydo. Liaudies medicinos žinovas Romualdas Oginskas pataria, kaip paskaninanti švenčių patiekalus. Malonaus kvapo ir aštroko skonio kvapiuoju baziliku prieš valgymą dera pagardinti sriubas,...


Pistacijų riešutų kava – sveikesnė nei kavos pupelių

Pistacijų riešutų kava – sveikesnė nei kavos pupelių

Lietuvoje nuo seno verdama gilių kava, kitose šalyse panašiam skoniui plikomi šakniavaisiai, kiti augalai. Dabar tyrėjai teigia, jog tam tikros rūšies pistacijų riešutų kava, neturinti kofeino, gali būti sveikesnė alternatyva iš kavos pupelių...


Kokias dešreles galima kepti?

Kokias dešreles galima kepti?

Iškylaujant net nesusimąstome, ar spragsinčios ant laužo pirmos po ranka parduotuvėje pirktos dešrelės tikrai nepakenks sveikatai. Medikai pataria prisiminti, jog virtų mėsos gaminių negalima kepti ant laužo. Nacionalinio maisto ir veterinarijos...


Kai kurie maisto priedai gali imituoti žmogaus hormonus

Kai kurie maisto priedai gali imituoti žmogaus hormonus

Kovo mėnesio "Scientific American" žurnale yra paviešintas tiriamasis straipsnis, kuriame įrodoma, jog kai kurie maisto priedai, patekę į žmogaus organizmą, gali veikti kaip estrogenai. Italijoje, Parma universitete, atlikta...


Atsargiai! Šašlykas su trichinelėmis

Atsargiai! Šašlykas su trichinelėmis

Gegužės antroje pusėje registruoti pirmieji šiais metais net du trichineliozės židiniai Kauno apskrityje. Specialistai perspėja, kad trichinelėmis užkrėsta kiauliena išoriškai niekuo nesiskiria nuo geros mėsos O ir skonis gali būti kuo...


Batono kokybę rodo pelėsis

Batono kokybę rodo pelėsis

Batonų tyrimas laboratorijoje parodė, kad konservantų neįdėta nė į tą batoną, kurio sudėtyje skelbiama, kad toks priedas yra. Ką iš tikrųjų valgome, galime spėti pagal tai, kaip greitai produktas genda. Užsukus į prekybos centro duonos skyrių,...


Tyrimas: ketvirtadalis lietuvių ir latvių niekada nevalgė jogurto

Tyrimas: ketvirtadalis lietuvių ir latvių niekada nevalgė jogurto

Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas ir beveik tiek pat latvių niekada nevalgė jogurto, rodo šiose šalyse atliktas pieno produktų vartojimo įpročių tyrimas. Tik mažiau nei ketvirtadalis lietuvių bei latvių valgo ar geria jogurto kasdien ar bent kartą...


JUODŲJŲ UOGŲ NAUDA SVEIKATAI

JUODŲJŲ UOGŲ NAUDA SVEIKATAI

Subalansuota, sveika mityba yra neatsiejama sveiko žmogaus organizmo dalis ir ligų profilaktikos elementas, tai sveikos gyvensenos pagrindas, nuo kurio priklauso fizinis ir protinis žmogaus vystymasis, darbingumas, gyvenimo trukmė. Dėl šios...


Daržovių sulčių galia

Daržovių sulčių galia

Iš šviežių daržovių išspaustos sultys - reikalingiausių ir lengviausiai pasavinamų organizmui būtinų elementų šaltinis. Daržovių sultys - tai organizmo statybininkės bei rekonstruktorės. Jose gausu visų žmogui būtinų amino rūgščių, mineralinių...


Actas

Actas

Natūralus fermentinis actas yra gaminamas natūralios fermentacijos būdu iš žemės ūkio produktų, kurių sudėtyje yra krakmolo, cukraus, taip pat iš vaisių, uogų, obuolių sulčių, salyklinių miežių, medaus, išrūgų, vyno, sidro ir kt. Į actą gali būti...


Sveika mityba. Paprastas, žmogiškas požiūris

Sveika mityba. Paprastas, žmogiškas požiūris

Gegužės 11 d., šeštadienį, 13 val. kviečiame į susitikimą su sveikos gyvensenos ir asmenybės ugdymo mokytoju Sauliumi Urbonu.


Rafinuotas maistas gali prišaukti vėžį

Rafinuotas maistas gali prišaukti vėžį

kalbiname Panevėžio apskrities ligoninės Chemoterapijos ir onkologijos skyriaus vedėją Birutę ŠIMKIENĘ. – Visuomenė sunerimusi – apie onkologines ligas kalbama vis dažniau. Daugelį šeimų jau palietė ši skaudi rykštė, laidojami šių ligų...


Kokie vaisiai ir daržovės labiausiai užteršti pesticidais?

Kokie vaisiai ir daržovės labiausiai užteršti pesticidais?

Neseniai pasirodė sunerimti verčianti informacija, kad beveik pusėje ES tirtų vaisių ir daržovių mėginių rasta per daug pesticidų. Anot Prancūzijos vartotojų apsaugos organizacijos, per pastaruosius penkerius metus rastų pesticidų kiekis padidėjo...


Kava ir sveikata - suderinama?

Kava ir sveikata - suderinama?

Žiniasklaida dažnai visuomenei pateikia ne pačius geriausius duomenis ir statistiką apie kavą... Bet ar tikrai kavos vartojimas toks žalingas kaip tai bandoma įrodyti? Kiek daugiau panaršę po medicinos puslapius internete ir paskaitę apie naujai...


Sveiko maisto avantiūra

Sveiko maisto avantiūra

Šiuolaikinė maisto pramonė pateikia rinkai tokį maistą, kuris ne tik nėra naudingas, bet ir dažniausiai būna netgi žalingas sveikatai. Kaip rasti ir atsirinkti kokybišką maistą? "Norint sveikai maitintis, šį norą įgyvendinti beveik nebėra...


Maisto priedai leis gaminti dvigubai sotesnį maistą

Maisto priedai leis gaminti dvigubai sotesnį maistą

Mokslininkai atrado, kad, modifikavus į beveik viso perdirbto maisto sudėtį įeinančią medžiagą, galima sukelti dvigubai ilgiau po valgio trunkantį sotumo jausmą. Šis Notingemo universiteto (D. Britanija) Maisto tyrimų institute padarytas atradimas...


Dažniausiai Pasitaikanti Dietos Klaida

Dažniausiai Pasitaikanti Dietos Klaida

Galbūt jūs ir valgėte pusryčius, tačiau vakare jūs būsite išbadėję jei dienos metu nevalgėte reguliariai. Jūs griebsite arčiausiai po ranka esantį maistą ir tiesiog kimšite į save. Įsivaizduokite, kad grįžę vakare po sunkios darbo dienos jūs...


Jonizuoto vandens panaudojimas maisto gamybai

Jonizuoto vandens panaudojimas maisto gamybai

Kiekviena šeimininkė, gaminanti namuose, nori, kad jos patiekalai būtų patys skaniausi. Tačiau mes neretai tikime, kad kasdienių, nuolat gaminamų patiekalų skaniau negu įprastai paruošti nebegalima arba tam būtinai reikalingi brangesni negu...


Daržovių sultys - būtinų elementų šaltinis

Daržovių sultys - būtinų elementų šaltinis

Šviežių daržovių sultys - reikalingiausių ir lengviausiai įsisavinamų organizmui būtinų elementų šaltinis. Daržovių sultyse gausu visų žmogui būtinų amino rūgščių, mineralinių medžiagų, druskų, fermentų ir vitaminų, tik gerti jas reikia šviežias,...


Populiariausi mitai, kaip atsikratyti antsvorio

Populiariausi mitai, kaip atsikratyti antsvorio

Aktyviai reklamuojamos priemonės ir metodai, kaip atsikratyti antsvorio. Tačiau žvelgiant medikų akimis dauguma tų metodų yra visiškas absurdas. Kokie gi mitai apie efektyvius svorio metimo būdus yra patys populiariausi? 1 mitas. Jei griebsies...


Kviečių želmenų maistingosios ir ir vaistingosios savybės

Kviečių želmenų maistingosios ir ir vaistingosios savybės

Kviečių želmenis europiečiai iš naujo atrado XX a. pradžioje, juos imta auginti namuose. Kviečių želmenis pradėjo populiarinti mokslininkai, eksperimentais įrodę jų gydomąsias savybes. Želmenų maistingąsias ir vaistingąsias savybes jau žinojo...


Šalutinis dietų poveikis – valgymo sutrikimai

Šalutinis dietų poveikis – valgymo sutrikimai

Nervinė anoreksija ar bulimija nėra tik paauglių liga. Bet ja susirūpinti kartais priverčia tik tiksintis biologinis laikrodis. Nervine anoreksija Lietuvoje serga apie vienas procentas gyventojų. Nervinės bulimijos statistika – penkis kartus...


Lėčiau valgant, galima keisti kūno svorį

Lėčiau valgant, galima keisti kūno svorį

Japonijos mokslininkai teigia, kad maistą godžiai ryjantiems žmonėms yra du kartus didesnė tikimybė nutukti, praneša BBC. Osakos universiteto mokslininkai ištyrė 3 tūkst. žmonių valgymo įpročius, o gautus tyrimo rezultatus paskelbė žurnale...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9