Sausio 15d. Penktadienis

Maistas iš mikrobangų krosnelės: ar žinome, ką valgome?

Peržiūrų skaičius: 23132
Maistas iš mikrobangų krosnelės: ar žinome, ką valgome?

Šiandien dažnas neįsivaizduoja gyvenimo be mikrobangų krosnelės, nors išsamus nepriklausomas tyrimas, kaip mikrobangos paveikia maistą, per kelis dešimtmečius taip ir nebuvo atliktas. Pavieniai tyrimai atskleidžia skandalingus rezultatus, tačiau dėl menkos jų apimties mokslinėje visuomenėje jie nepripažįstami. Lietuvos specialistų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, tačiau dalis jų primygtinai rekomenduoja mikrobangų krosnelėje nešildyti riebalų turinčio maisto, nes pastarasis netenka ypač svarbių mums medžiagų, kurių iš niekur kitur negauname.

Mokslininkai fiksavo neigiamus kraujo, virškinimo ir kitų sistemų pokyčius

Pasaulio sveikatos organizacija, apibendrinusi esamas studijas, yra paskelbusi išvadą, kad mikrobangų spinduliai nedaro kenksmingo poveikio nei žmogui, nei maistui. Jautrūs joms gali būti tik širdies stimuliatoriai, todėl jį turintiems žmonėms rekomenduojama nestovėti šalia veikiančio prietaiso. Oficialūs mokslo šaltiniai teigia, kad moksliniais tyrimais neįrodyta, kad ruošiant maistą mikrobangų krosnelėje, būtų daroma žala baltymams, taip pat nesusidaro laisvųjų radikalų, nes mikrobangų krosnelė nesukelia riebalų oksidacijos, nesuyra ir mineralinės medžiagos, išskyrus vitaminą B12, kuris saugo nuo mažakraujystės. Taigi nurodoma vienintelė grėsmė: jei žmogus valgo nuolat mikrobangų krosnelėje gaminamą maistą, iškyla mažakraujystės išsivystymo rizika.

Tuo tarpu pavieniai mokslininkai jau keletą dešimtmečių bando įrodyti, kad mikrobangų krosnelėse gamintas maistas kenkia žmogaus sveikatai. Mikrobangų krosnelių priešininkai dažnai prisimena prieš 20 metų įvykusį atvejį, kai JAV ligoninės pacientas mirė nuo anafilaksinio šoko, kai jam buvo perpiltas kraujas, iki kūno temperatūros pašildytas mikrobangų krosnelėje. Anot jų, tai rimtas pretekstas tyrinėti šio prietaiso poveikį giliau.

Keli mokslininkai eksperimentavo su augalais. Vieni jų buvo laistomi paprastu vandeniu, kiti – mikrobangų krosnelėje pašildytu ir atvėsintu vandeniu. Nuo pastarojo augalai esą labai greitai sunyko.

Taip pat buvo atliktas tyrimas su savanoriais, kurie penkias dienas į tuščią skrandį gaudavo žalio pieno, pašildyto ant viryklės pieno, pasterizuoto pieno, pakaitinto mikrobangų krosnelėje pieno bei šviežių daržovių, pagamintų tradiciškai iš daržovių, paprastai atšildytų šaldytų daržovių, tų pačių daržovių, atšildytų ir pagamintų mikrobangų krosnelėje. Prieš valgį ir po jo buvo imami kraujo mėginiai. Žmonių, kurie valgė mikrobangų krosnelėje apdorotą maistą, kraujyje buvo nustatyti žymūs pokyčiai, bylojantys apie kraujo degeneraciją, kuri vyksta vystantis kraujo vėžiui. Anot tyrėjų, mikrobangos suardo ir deformuoja maisto molekules ir sukuria naujus junginius, kurie mūsų organizmui nėra įprasti.

Radiosteziologas Jonas Jukonis, savo asmeninėje svetainėje www.biotronika.lt teigė, kad yra tyrimų, įrodančių, kad mikrobangų krosnelėje sunaikinamos bet kokio maisto maistingosios savybės. Maistas netenka net iki 90 proc. savo gyvybinės vertės, nes yra sudraskomi natūralūs gamtiniai baltymai, kurie susimaišo su vandens molekulėmis. Taip susidaro toksiški ir kancerogeniniai junginiai. Elementarių maistingųjų medžiagų dalelių sudraskymo padarinys – sutrikimai virškinimo sistemoje, medžiagų apykaitos sutrikimai.

Anot lietuvių mokslininko, surinkusio visą įmanomą medžiagą apie darytus tyrimus, mikrobangų krosnelėje sukuriama šiluma aukšto dažnio srove su pastovia poliškumo kaita (2,5 milijardų per sekundę) medžiagai. Tai sukelia šiluminę trintį, dėl kurios maistas tampa nemaistingas. Žmogaus kūno imuninė sistema reaguoja į pažeistas molekulines struktūras panašiai kaip į nuodus – gynyba, todėl kraujo kokybė kinta taip pat, kaip susirgimo vėžiu procese.

Yra ir dar griežtesnių vertinimų: teigiama, kad mikrobangų krosnelėje gamintų ar pašildytų maisto produktų vartojimas sukelia riziką susirgti žarnyno audinių vėžiu, bendrą periferinių audinių degeneraciją su palaipsniniu virškinimo sistemos sunaikinimu. Sumažėja biologinė galimybė įsisavinti maistingąsias medžiagas, nes mikrobangų paveiktas organizmas nebegali jų įsisavinti.

Geriau badauti nei valgyti bevertį maistą?

Dietologės Jūratės Dobrovolskienės teigimu, dietologai panašių grėsmių sveikatai neįžvelgia. Anot jos, saugotis reikėtų tik mikrobangų, kurios spinduliuojamos į išorę.

"Pats maistas nesuplėšomas, kažkaip nepakeičiamas, juolab kad visi kiti maisto ruošimo būdai jį taip pat pakeičia ir sumažina jo vertę. Tų visų rašliavų apie mistinius baltymų "suvėžėjimus", kurie sukelia gastrogeninius reiškinius, dietologai nepalaiko. Tuo tarpu ir pašildymo laikas, ir riebalų nevartojimas, nes krosnelėje galima gaminti maistą be riebalų, yra privalumai. Sveikiau pašildyti mikrobangų krosnelėje nei riebaluose ant keptuvės. Beje, maisto pašildymas niekada nerekomenduojamas kaip pagrindinis valgymo būdas, tačiau tai yra geriau nei kramsnoti sausą maistą", – aiškino pašnekovė.

Anot jos, sveikiausia produktus troškinti garuose arba vandenyje, toliau seka sausas kepimas be riebalų, nes deginti riebalai – vienas labiausiai paplitusių kancerogenų.

Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Technologijos mokslo laboratorijos vedėjas dr. Algis Liutkevičius ne taip seniai atsiradusią naujovę vertina atsargiau.

"Autoriai teigia, kad veikiant mikrobangoms, kiekviena maisto molekulė, pasižyminti dipolinėmis savybėmis, t. y. turinti priešingo ženklo elektros krūvius kiekvienos molekulės gale, yra vartoma kelis milijardus kartų per sekundę, todėl labai sparčiai įkaista.

Šio vartymo metu vitaminų ir mineralų netektis yra minimali, tačiau visiškai suardoma riebalų ir rūgščių struktūra. Todėl mikrobangų krosnelėje nereikėtų kaitinti maisto, kuriame yra aliejų ar kitų riebalų, pavyzdžiui, bet kokio riebaluose gaminto maisto, pieno produktų, riešutų, sėklų, nes tuomet lieka suardyta struktūra. Suardomos riebalų rūgštys, turinčios mums būtinų vitaminų, kurių nekompensuoja joks kitas maistas.

Šiuo atžvilgiu taip paruoštas maistas tampa visiškai nevertingas. O kai mums reikalingų medžiagų kompleksas išbalansuojamas, būna labai blogai. Kai kurie autoriai teigia, kad geriau visai badauti nei valgyti bevertį maistą", – teigė mokslininkas.

Anot A. Liutkevičiaus, nepriklausomų tyrimų, kaip mikrobangos veikia maistą, praktiškai nėra. Tik dėl elektromagnetinės spinduliuotės patariama išlaikyti bent trijų metrų atstumą nuo veikiančios mikrobangų krosnelės. Tuo tarpu minėti amerikiečių tyrimai – pernelyg mažos apimties.

"Norint patvirtinti kokį nors teiginį, reikia atlikti ne vieną didelės apimties studiją. Pavyzdžiui, japonai nustatė, kad pieno baltymų įvedimas į produktą mažina kraujo spaudimą. Patvirtinti šiam teiginiui buvo atlikta apie 20 nepriklausomų studijų. Ypač atsargiai tokius teiginius tvirtina Europa – reikia labai daug tyrimų. Taigi kartais technika aplenkia tyrimus.

Amerikoje mikrobangų krosnelės naudojamos jau 30 metų. Amerikos gyventojų gyvenimo trukmė nėra bloga, tik labai stori jie vaikšto. Kita vertus, gyvenimo trukmę lemia daugybė veiksnių, taip pat ir ekonominė gerovė", – teigė mokslininkas.

Technologijos.lt

Mityba: visa tiesa apie pieną

Mityba: visa tiesa apie pieną

Pagrindiniai sveikos mitybos principai - saikingumas ir įvairovė - skelbia: sveikas maitinimasis toli gražu nėra nuobodus! Juk pusryčiams suvalgę mėsos su daržovėmis, o pietų metu pasisotinę kepta žuvimi, tikrai nesijausite nuskriausti. Didieji...


Šokolado nauda, apie kurią dar nežinojome (II dalis)

Šokolado nauda, apie kurią dar nežinojome (II dalis)

Britanijos mokslininkai atlikę tyrimus išsiaiškino, jog kasdien, nedideliais kiekiais vartojant juodąjį šokoladą oda apsaugoma nuo neigiamo saulės spindulių poveikio. Pastarieji įtakoja odos senėjimą bei raukšlių atsiradimą. Tyrimas parodė, kad...


AVIETĖS – ANTIOKSIDANTŲ ŠALTINIS

AVIETĖS – ANTIOKSIDANTŲ ŠALTINIS

Vis greitėjantis gyvenimo tempas daro įtaką mūsų mitybos įpročiams ir maisto produktų pasirinkimui. Nuo viso to smarkiai priklauso mūsų savijauta, darbingumas, bendra sveikatos būklė. Nevisavertė mityba gali būti priežastis virškinimo, širdies,...


Nesusirkime per šventes

Nesusirkime per šventes

Švenčių dienomis, kai gaminama daug maisto ir jis ilgai vartojamas, turėtume būti atidesni maisto saugumui ir kokybei. Per šventes beveik visada padaugėja apsinuodijimų greitai gendančiais maisto produktais, ypač ilgai kambario temperatūroje...


Energijos suteikia ne tik puodelis kavos

Energijos suteikia ne tik puodelis kavos

Trūksta energijos? Išsijudinti nebepadeda net puodelis kavos? Dažna vangumo, prastos nuotaikos ar nuovargio priežastis - vitaminų trūkumas. Tačiau patys vitaminai energijos nesuteikia, jie dalyvauja organizmo biocheminiuose procesuose, kurie...


Koks maistas saugo nuo vėžio?

Koks maistas saugo nuo vėžio?

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad netinkama mityba yra viena iš onkologinių ligų priežasčių. Tad kaipgi reikėtų maitintis? Švedų mokslinių tyrimų duomenimis, padidinus perdirbtos mėsos produktų vartojimą tik 30 g per parą, tikimybė susirgti...


Su kuo geriamos sultys?

Su kuo geriamos sultys?

Su kuo geriamos sultys? Tikros sultys VALGOMOS. Ir vienos. Jei sultys spaustos (iš vaisių, uogų ar daržovių), o ne pagamintos iš koncentrato pridedant sintetinių kvapų ir kitų medžiagų, jos yra ne tik labai vertingos, bet ir sočios. Apie natūralių...


Granatų sultys – tikras vitaminų šaltinis

Granatų sultys – tikras vitaminų šaltinis

Tyrimais įrodyta, jog granatų sultys - ne tik vertingas maisto produktas, jos turi ir gydomųjų savybių. Natūraliose sultyse gausu vitaminų, fermentų, mineralinių medžiagų, mikroelementų, pektinų, organinių rūgščių bei kitų biologiškai aktyvių...


Ar netinkama dieta kenkia sveikatai?

Ar netinkama dieta kenkia sveikatai?

Neprofesionalus mitybos planas, kraštutinės priemonės, badavimas gali sutrikdyti sveikatą ar dar labiau pakenkti išvaizdai. Dažniausiai tykantys pavojai yra: Nesubalansuota ar labai mažo kaloringumo dieta gali paveikti jūsų sugebėjimą mąstyti,...


Maisto produktai negali pretenduoti į vaistų statusą, teigia VMVT

Maisto produktai negali pretenduoti į vaistų statusą, teigia VMVT

Lietuvoje jokie maisto produktai negali pretenduoti į vaistų statusą. Tokią poziciją Eltai išsakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius po to, kai Prancūzijos pieno įmonių grupė...


Maiste vitaminų nebėra?

Maiste vitaminų nebėra?

Net ir nevalgantis pusfabrikačių bei kito greito maisto žmogus šiandien negauna visų organizmui reikalingų medžiagų. Mat dauguma maisto produktų beveik nebeturi juose buvusių vitaminų ir mineralų. Per 30-40 metų iš jautienos visiškai išnyko...


Daržovių sulčių galia

Daržovių sulčių galia

Iš šviežių daržovių išspaustos sultys - reikalingiausių ir lengviausiai pasavinamų organizmui būtinų elementų šaltinis. Daržovių sultys - tai organizmo statybininkės bei rekonstruktorės. Jose gausu visų žmogui būtinų amino rūgščių, mineralinių...


Nuliu paženklintas kiaušinis – pats sveikiausias

Nuliu paženklintas kiaušinis – pats sveikiausias

Kaip atskirti, kuris kiaušinis ekologiškas, o kuris - ne? Paprasta. Tereikia išmanyti kiaušinių ženklinimo simbolius. Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis sako, jog tik pažvelgus į parduotuvių lentynose ar turguose...


Apie maisto alergijas ir galimas jų priežastis

Apie maisto alergijas ir galimas jų priežastis

Kodėl šiais laikais vis dažniau sutinkame įvairioms maisto grupėms alergiškų vaikų? Šiandien kas trečias vaikas serga šia lėtine liga. Niekas tiksliai pasakyti negali, tačiau mokslininkai pateikia kelis faktorius, kurie gali turėti įtakos šio...


Ką valgyti, kad lavėtų atmintis?

Ką valgyti, kad lavėtų atmintis?

Tinkama mityba padeda ne tik nepriaugti svorio, apsisaugoti nuo širdies ar kraujagyslių ligų, tačiau ir lavinti atmintį. Tereikia žinoti 9 maisto produktus ir gėrimus. Kaip praneša portalas CookingLight.com, nėra jokio gydymo, kuris įveiktų...


Moksleivių mityba: saldainis vietoj kotleto

Moksleivių mityba: saldainis vietoj kotleto

Kas atsitiko, kad šiandien vis mažiau vaikų mokyklos valgykloje renkasi karštą patiekalą? Neskanu? Brangu? Ne vienam suaugusiajam burnoje likęs mokyklinių pietų – žuvų kotleto ar pieniškos grikių sriubos skonis. Anuomet moksleiviai valgydavo...


Gerieji ir blogieji angliavandeniai: ką apie juos reikia žinoti (receptai)

Gerieji ir blogieji angliavandeniai: ką apie juos reikia žinoti (receptai)

Ne visi žmonės žino, kokie būna angliavandeniai ir kad ne visi angliavandeniai vienodi. Sveikatai palaikyti labai svarbu žinoti skirtumus tarp kenksmingų ir naudingų angliavandenių. Naudingi angliavandeniai aprūpina organizmą energija, optimaliu...


Grybavimo sezonas prasideda apsinuodijimais

Grybavimo sezonas prasideda apsinuodijimais

Lietuvoje prasideda grybavimo sezonas. Šiam dar neįsibėgėjus, jau registruojami apsinuodijimų grybais atvejai. Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis Kaune ir Kauno apskrityje šiais metais užregistruoti 2 apsinuodijimų grybais atvejai, kai...


Gendančius produktus išduos plastiko juostelė

Gendančius produktus išduos plastiko juostelė

Pirkdami fasuotą mėsą ar žuvį bei norėdami sužinoti, ar produktas nesugedęs, vadovautis galima tik etiketėje nurodytu galiojimo terminu. Mokslininkai atrado būdą, kaip įsigyti šviežius ir sveikatai nekenksmingus maisto produktus. Pirkinio...


Sultys laikomos maistu

Sultys laikomos maistu

Ar žinote, kodėl sultys laikomos maistu? Todėl, kad jų sudėtyje yra tokių medžiagų, kurių randama ir kituose mums žinomuose maisto produktuose - ryžiuose, mėsoje, varškėje, duonoje ir t.t. Atlikti tyrimai rodo, kad ananasų sultyse yra keturis...


Ką reikėtų žinoti apie pagrindines maisto medžiagas

Ką reikėtų žinoti apie pagrindines maisto medžiagas

Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas. Organizmas...


Džemai

Džemai

Aukščiausios rūšies džemas – želė konsistencijos mišinys, pagamintas iš cukraus, vaisių ar vaisių minkštimo ar tyrės, vandens. 1000 g produkto pagaminti vaisių turi būti panaudota ne mažiau kaip 450 g (45 %). Aukščiausios rūšies džemų...


Vaisiai ar daržovės?

Vaisiai ar daržovės?

Dietologai pataria: valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų mitybos specialistai nustatė, kad tai praktiškai neįmanoma, nes tie, kurie mėgsta daržoves, dažniausiai negali pakęsti vaisių, o pastarųjų mėgėjai...


Kiaušinis prilygsta mėsos kepsniui ar stiklinei pieno

Kiaušinis prilygsta mėsos kepsniui ar stiklinei pieno

Bijote valgyti kiaušinius, nes jie padidina cholesterolio kiekį kraujyje? Tačiau sveiki žmonės per šv. Velykas suvalgę 3 - 4 kiaušinius tikrai nepakenks sveikatai. Garbaus amžiaus žmonėms, turintiems problemų dėl per didelio cholesterolio kiekio...


JUODŲJŲ UOGŲ NAUDA SVEIKATAI

JUODŲJŲ UOGŲ NAUDA SVEIKATAI

Subalansuota, sveika mityba yra neatsiejama sveiko žmogaus organizmo dalis ir ligų profilaktikos elementas, tai sveikos gyvensenos pagrindas, nuo kurio priklauso fizinis ir protinis žmogaus vystymasis, darbingumas, gyvenimo trukmė. Dėl šios...


Kaip užplikyti gardžią arbatą

Kaip užplikyti gardžią arbatą

Skirtingoms arbatos rūšims reikia skirtingos vandens temperatūros ir laiko pritraukti. Tačiau yra kelios universalios taisyklės, kaip plikyti arbatą, kad ši būtų kuo gardesnė. 150-200 ml talpos puodeliui reikia maždaug arbatinio šaukštelio...


Riešutai gali būti kenksmingi

Riešutai gali būti kenksmingi

Vaikai, kurių mamos nėštumo metu valgė daug riešutų, labiau rizikuoja susirgti astma, rašo guardian.co.uk. Atlikę tyrimus Utrechto universiteto (Olandija) mokslininkai aptiko, kad astmos simptomai kone du kartus dažniau kamuoja vaikus, kurių mamos...


Savo norams neverta priešintis

Savo norams neverta priešintis

Vegetarai tvirtina, kad mėsą valgyti ir žalinga, ir amoralu. O tie, kurie pasimėgaudami kerta kepsnį, sako, kad jie be mėsos negalėtų gyventi. Ar vegetarizmas lemia ilgaamžiškumą, dar nėra įrodyta. Dėl to ginčijasi ir dietologai. Viena aišku - jei...


Mėsos gaminiuose naudojamas konservantas E250 gali sukelti vėžį

Mėsos gaminiuose naudojamas konservantas E250 gali sukelti vėžį

Įsibėgėjus iškylų sezonui, norime priminti Nacionalinės maisto ir veterinarijos tarnybos įspėjimą dėl mėsoje naudojamo maisto priedo natrio nitrito (E250). Vartojant šiuo konservantu apdorotą mėsą, organizme gali susidaryti žinomi kancerogenai...


Kofeino įtaka žmogaus organizmui

Kofeino įtaka žmogaus organizmui

Kofeinas yra centrinės nervų sistemos ir metabolinis stimuliatorius. Jis vartojamas siekiant sumažinti fizinį nuovargį ir užkirsti kelią mieguistumui. Buvo apskaičiuota, kad 90% visų suaugusiųjų kasdien kofeino gauna su maistu, papildais arba...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9