Birželio 27d. Pirmadienis

Lietuviška mėsa – ir iš užsienio

Peržiūrų skaičius: 38676
Lietuviška mėsa – ir iš užsienio

Prekybos centrai ir turgavietės giriasi parduodantys tik lietuvišką kiaulieną. Tačiau Lietuvoje užauginamų kiaulių nepakaktų patenkinti net vieno prekybos tinklo poreikiui.

Kaltina turgaus prekiautojus

Aiškaus kriterijaus, kaip atskirti, ar parduodama mėsa ir jos produkcija yra lietuviška, ar atvežta iš kitur, nėra. Vartotojams lieka pasitikėti etiketėmis ir prekybininkų skelbiama informacija.

Prekių pavadinimuose dažnai nurodoma, kad gaminys lietuviškas, tačiau produkto sudedamosios dalys ar žaliavos gali ir nebūti lietuviškos kilmės. Be to, jei kiaulės atvežtas iš kurios nors ES šalies, bet paskerstos Lietuvoje, kiaulieną galima žymėti ženklu "pagaminta Lietuvoje". Ir visai nesvarbu, kur kiaulės buvo augintos. Taigi prekybininkai, pirkėjus viliojantys "lietuviška produkcija", įstatymų nepažeidžia, bet piktina vietos kiaulių augintojus.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tikino, kad tiek turgaus prekiautojai, tiek prekybos centrai naudojasi teisės aktų niuansais reklamos tikslais.
Anot jo, oficialiai Lietuvoje pagaminama ir importuojama apie 28 kg kiaulienos vienam šalies gyventojui per metus, be to, nemažai mėsos eksportuojama, o štai Statistikos departamento duomenys skelbia, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja apie 46 kg kiaulienos. Kitų Europos šalių gyventojai per metus vidutiniškai suvalgo po 44 kg kiaulienos.

"Akivaizdu, kad beveik pusę suvartojamos kiaulienos gyventojai įsigyja iš nelegalių prekiautojų. Mėsa neįtraukiama į apskaitą, valstybei nesumokami mokesčiai", – įtaria A.Baravykas ir kaltinimų šešėlį pirmiausia meta ant turgaus prekiautojų.
Kiaulių augintojus palaiko ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija. Anot jos direktoriaus Gintauto Kniukštos, turgavietėse prekiaujama produkcija, ant kurios kilmės šalis dažnai būna nenurodoma arba parašoma, kad tai lietuviška produkcija.

Kiaulių augintojų skaičiavimais, iš viso Lietuvoje per metus parduodama apie 50 tūkst. t nelegalios kiaulienos. Daugiausia pažeidimų esą užfiksuojama turgavietėse.

Žlugdo smulkiuosius

Turgaus prekiautojai su metamais kaltinimais nesutinka. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigia, kad kiaulių augintojai ir perdirbėjai tiesiog meluoja.

"Paaiškinti visas tas nesąmoningas kalbas nesunku – smulkiuosius verslininkus norima išstumti iš rinkos, nes šalį prispaudus krizei žmonės pradėjo daugiau pirkti pas mus, – dienraščiui sakė Z.Sorokienė. – Tokios griežtos kontrolės, kaip turguje, dabar nėra nė vienoje parduotuvėje. Nėra galimybės sukčiauti – viskas įtraukiama į apskaitą ir kiekvieną dieną tikrinama."

Pašnekovės žiniomis, daugelis prekiautojų mėsą perka iš tų pačių ūkininkų kaip ir perdirbėjai.
"Tuos, kurie veža mėsą iš užsienio, galima suskaičiuoti ant pirštų. Mes neturime ko slėpti, patys nueikite į turgų ir pamatysite – ženklinama yra visur. Ką sąskaitoje parašo gamintojas, tą etiketėje nurodo prekiautojas", – pasipiktinusi kalbėjo smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys patvirtina Z.Sorokienės žodžius. Pernai turgavietėse užfiksuoti 42 mėsos ir jos produktų ženklinimo pažeidimai, o parduotuvėse – net 369. Tiesa, maisto prekėmis prekiaujančių parduotuvių šalyje yra gerokai daugiau nei turgaviečių. Didžiuosiuose prekybos centruose nustatyta tik 40 pažeidimų.

Pasak VMVT atstovų, jei nustatoma, kad gamintojas negali pateikti produkto kilmės dokumentų, produktas konfiskuojamas. Tačiau maksimali bauda už tokį pažeidimą tesiekia 1 tūkst. litų.

Prekybininkų sąžinė rami

Nors mėsos sektoriuje kasamas karo kirvis, realybė nesikeičia – kiaulių Lietuvoje užauginama gerokai mažiau, nei suvalgoma. Kad paklausa viršija pasiūlą, patvirtino ir bendrovė "Maxima LT". Ji neseniai paskelbė, kad savo prekybos centruose prekiaus tik lietuviška kiauliena. Prekybos tinklo atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė užtikrino, kad perdirbėjai su mėsa pateikia ir dokumentus, įrodančius jos kilmę.
"Mums kiaulieną pristato didžiausios šalies mėsos perdirbimo įmonės: "Utenos mėsa", "Krekenavos agrofirma" ir kt. Jie pateikia sertifikatus, įrodančius, kad kiaulės buvo supirktos iš lietuvių ūkių", – sakė R.Saulytė.

Tiesa, ji pripažino, kad per akcijas ir išpardavimus prekiaujama ne tik lietuviška mėsa. "Lietuvoje tiesiog neužauginama tiek kiaulių, kad būtų patenkintas viso prekybos tinklo poreikis. Kai nuleidžiame tam tikrų gaminių kainas, jų paklausa padidėja maždaug dvigubai. Akcijas skelbiame kiekvieną savaitę ir mažiname tikrai ne vieno produkto kainas, tad lietuviškos kiaulienos tokiais atvejais tiesiog neužtenka. Tačiau mes aiškiai nurodome, kokios šalies gaminiai įtraukti į akciją", – pasakojo R.Saulytė.
Įstatymų landos

Jei lietuviškos kiaulienos neužtenka net vienam prekybos tinklui, peršasi išvada, kad prekybininkai arba perdirbėjai tikrai įsiveža mėsos iš užsienio, o iš jos pagamintus produktus tik pavadina lietuviškais.
Perdirbėjai tikina, kad šviežios mėsos kilmės šalis visada nurodoma. "Jei mėsa atvežama iš Danijos, etiketėje ir parašome: kilmės šalis – Danija. Bet taip yra konkrečiuose 100 proc. iš vienos rūšies mėsos pagamintuose produktuose, o į dešras, faršą ir įvairius pusfabrikačius dedama įvairios mėsos", – dienraščiui sakė "Biovelos" įmonių grupės generalinis direktorius Virginijus Kantauskas.
Jis taip pat atskleidė, kad "Biovelos" grupė apie 20 proc. visos perdirbamos mėsos atsiveža iš užsienio. O išveža apie 47 proc. savo produkcijos.

____________________________________________________________________________________
Trumpas interviu

Į klausimus atsako Viktorija Septilkienė, VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė.
Ar įvežus gyvulius iš užsienio ir paskerdus juos Lietuvoje, skerdiena gali būti vadinama lietuviška ir etiketėje nereikia nurodyti gyvulio kilmės šalies?
– Pagal teisės aktų reikalavimus, atvežus iš kitos šalies gyvulius ir juos paskerdus Lietuvoje, tik ženklinant jautieną reikalaujama nurodyti galvijų gimimo ir auginimo, paskerdimo šalis. Tačiau gamintojui nedraudžiama nurodyti, kur gyvūnas gimė ar buvo augintas, pvz., kiaulienai – kur kiaulė gimė ir užaugo.
O visi pusfabrikačiai, dešros, rūkyti ir kiti gaminiai, pagaminti Lietuvoje, nesvarbu, iš kokios mėsos, automatiškai tampa lietuviškais?
– Kad vartotojas nebūtų klaidinamas, ženklinant šviežią mėsą privalu nurodyti mėsos kilmės, t. y. mėsos pagaminimo (gyvulio paskerdimo), šalį, jei mėsa buvo pagaminta kitoje ES ar trečiojoje šalyje.
Pagal Lietuvos higienos normos "Maisto produktų ženklinimas" reikalavimus išsamią informaciją apie kilmės vietą reikia nurodyti tuo atveju, jei tokios informacijos nepateikus pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės.
Ženklinant šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos gaminius, pagamintus Lietuvoje, nurodomas konkretus jų gamintojas, jo adresas ir kiti privalomi ženklinimo rekvizitai. Ženklinant mėsos gaminį ar pusgaminį nurodoma jų sudėtis (sudedamųjų dalių sąrašas), t. y. visos mėsos pusgaminio ar mėsos gaminio sudedamosios dalys. Į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukiamos visos naudotos gamyboje maisto produkto sudedamosios dalys mažėjančia pagal kiekį tvarka.
Žaliavų, iš kurių pagamintas mėsos pusgaminis ar gaminys, kilmės šalies nurodyti nereikia. Pvz., mėsos gaminio, į kurio sudėtį įeina kiauliena, kiaulės paskerdimo šalies nurodyti nebūtina. Taigi teisės aktai nereikalauja (bet ir nedraudžia) nurodyti perdirbtos (virtos, rūkytos ir pan.) mėsos žaliavos kilmės šalies, pvz., iš kokios kilmės kiaulienos buvo pagamintas šaltai rūkytas kumpis.
ES institucijose pastaruoju metu buvo svarstoma, ar nereikėtų žymėti ir žaliavų kilmės. Ar jau pasiekta konkrečių susitarimų?
– ES Tarybos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams dėl maisto produktų kilmės dar nepatvirtintas.

 

Žymės: mėsa , mityba

Dešimt labai nesveikų patiekalų

Dešimt labai nesveikų patiekalų

Skirtingi patiekalai turi savitą skonį, kuris galbūt jums labai patinka, tačiau būkite atsargūs ir pasidomėkite, ką valgote. Dalis iš čia išvardytų patiekalų turi itin daug cholesterolio, druskos ir riebalų, todėl jų derėtų vengti žmonėms,...


Gerieji ir blogieji angliavandeniai: ką apie juos reikia žinoti (receptai)

Gerieji ir blogieji angliavandeniai: ką apie juos reikia žinoti (receptai)

Ne visi žmonės žino, kokie būna angliavandeniai ir kad ne visi angliavandeniai vienodi. Sveikatai palaikyti labai svarbu žinoti skirtumus tarp kenksmingų ir naudingų angliavandenių. Naudingi angliavandeniai aprūpina organizmą energija, optimaliu...


Baltasis vynas kenkia dantims labiau nei raudonasis

Baltasis vynas kenkia dantims labiau nei raudonasis

Reguliarus mėgavimasis baltojo vyno taure yra labai žalingas dantims, BBC informavo Vokietijos mokslininkai. Atliktu tyrimu nustatyta, kad baltajame vyne esančios rūgštys negailestingai naikina dantų emalį daug labiau nei esančios raudonajame...


Dažniausiai Pasitaikanti Dietos Klaida

Dažniausiai Pasitaikanti Dietos Klaida

Galbūt jūs ir valgėte pusryčius, tačiau vakare jūs būsite išbadėję jei dienos metu nevalgėte reguliariai. Jūs griebsite arčiausiai po ranka esantį maistą ir tiesiog kimšite į save. Įsivaizduokite, kad grįžę vakare po sunkios darbo dienos jūs...


Koks medus geriausias?

Koks medus geriausias?

Renkantis medų pirmiausia reikėtų pažiūrėti, ar jis vietinis, nes importinis medus visuomet yra šiek tiek kaitintas. Kaitinant žūva dalis veikliųjų medžiagų, ir pablogėja medaus gydomosios savybės.Vietinis medus, jei jis laiku išsuktas, visuomet...


Spraginti kukurūzai – sveikas užkandis

Spraginti kukurūzai – sveikas užkandis

Spraginti kukurūzai, pasak mokslininkų, yra sveikas užkandis. Dažniausia kino teatre valgomi spragėsiai – puikus antioksidantų ir celiuliozės šaltinis. Amerikiečių mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad spraginti kukurūzai kartu su kai...


Sultys laikomos maistu

Sultys laikomos maistu

Ar žinote, kodėl sultys laikomos maistu? Todėl, kad jų sudėtyje yra tokių medžiagų, kurių randama ir kituose mums žinomuose maisto produktuose - ryžiuose, mėsoje, varškėje, duonoje ir t.t. Atlikti tyrimai rodo, kad ananasų sultyse yra keturis...


Vandenyje iš butelių bakterijų daugiau nei iš čiaupo

Vandenyje iš butelių bakterijų daugiau nei iš čiaupo

Ccrest Laboratories (Kanada) specialistai aptiko, kad 70 procentų populiarių prekinių ženklų geriamajame vandenyje padidintas bakterijų kiekis – ženkliai didesnis, nei vandens iš čiaupo. Kai kuriais atvejais bakterijų kiekis net 100 kartų...


10 patarimų, kaip sveikai maitintis

10 patarimų, kaip sveikai maitintis

Nėra gero arba blogo maisto. Valgykite saikingai, tačiau reguliariai – tada mažiau augs nereikalingi kilogramai. 1. Jei norite būti sveiki, turite valgyti tokį maistą, kuriame būtų daugiau kaip 40 skirtingų maisto medžiagų. 2. Dauguma mūsų...


Antioksidantai mūsų gyvenime

Antioksidantai mūsų gyvenime

Visos mūsų organizmo ląstelės yra kraujo, limfos ir tarpląstelinių skysčių terpėje ir iš šių skysčių pasisavina maistingąsias medžiagas. Visi kūno skysčiai palaiko stabilų pH lygį, kuris labai svarbus organizmui. Skysčių pH (potentia hydrogeni)...


Vanduo iš čiaupo: tikrovė ir mitai

Vanduo iš čiaupo: tikrovė ir mitai

Mada pirkti geriamą vandenį plastikinėje taroje atkeliavo iš Vakarų Europos. Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse vanduo miestelėnams tiekiamas iš upių, tik prieš tai perfiltruojamas. Taigi jo iš čiaupo gerti nerekomenduojama. Tuo tarpu...


Kavą galima tik uostyti

Kavą galima tik uostyti

Reikia išgerti kavos, kad "nubustų" smegenys? O gal užtenka užuosti sodrų šiltą kavos kvapą? Han-Tarptautinė mokslininkų grupė įrodė, kad smegenų aktyvumą veikia vien kavos kvapas. Kavoje esančių medžiagų poveikio savijautai ir sveikatai...


Mityba ir jos mitai

Mityba ir jos mitai

Mesime rūkyti, pradėsime sportuoti, gyvensime sveikai. Tai pažadai, kuriuos sau nuolat kartojame ir atidedame jų vykdymą. Nerealiais tikslais, juolab mitais, galime ne pagerinti savo sveikatą, o atvirkščiai - pakenkti jai. "Dažnai žmonės...


Kokių maisto produktų nesivežti į iškylą?

Kokių maisto produktų nesivežti į iškylą?

Šiltai gabenami mašinose, krepšiuose be šaldymo įrangos greitai gendantys maisto produktai tampa pavojingi sveikatai, nepaisant to, kad prekės galiojimo terminas, pažymėtas ant pakuotės, dar nesibaigęs. Kauno visuomenės sveikatos centro...


Kitoks požiūris į dietą: visiems tinkami "sveikos mitybos" patarimai yra neįmanomi

Kitoks požiūris į dietą: visiems tinkami "sveikos mitybos" patarimai yra neįmanomi

Tęsiame Daniela Niederberger parengtą interviu su Vokietijoje gerai žinomu ir daugelio kritikuojamu chemiku, Europos maisto ir mitybos instituto mokslo vadovu Udo Pollmeriu. Šis žmogus parašė knygą "Kas sveikai maitinasi, trumpiau...


Polifosfatais pagardintos mėsos nevalgo net šunys

Polifosfatais pagardintos mėsos nevalgo net šunys

Paprastas paršelis iki suaugusios kiaulės užauga maždaug per metus, o maitinamas hormonais – vos per 7 mėnesius. Tai pastebėję mėsos gamintojai neatsispiria greitesnio pelno pagundai. Kaime parduodami gyvulius žmonės seniau gudraudavo...


Gerti arbatą sveikiau nei vandenį

Gerti arbatą sveikiau nei vandenį

Daugelis įsitikinę, jog arbata dehidratuoja organizmą, tačiau Didžiosios Britanijos dietologai tvirtina priešingai - arbata prilygsta dideliam suvartotam vandens kiekiui ir apsaugo nuo širdies ligų bei gali sumažinti tikimybę susirgti vėžiu. Kaip...


Negalia nėra nuosprendis

Negalia nėra nuosprendis

Daugialypė reabilitologų veiklos mozaika, pademonstruota penktadienį Klaipėdos universitete (KU) vykusioje respublikinėje reabilitacijos ir slaugos studijų krypties jaunųjų tyrėjų konferencijoje, rodo, kokią išeitį ir gyvenimo prasmę gali atrasti...


Vis blogėjantys mūsų mitybos įpročiai

Vis blogėjantys mūsų mitybos įpročiai

Dažniausiai valgome apie 2-3 kartus per dieną. Taigi šis ritualas užima maždaug porą valandų mūsų paros laiko. Tačiau kaip dažnai savęs paklausiame, ar tai, ką valgome kasdien, nežaloja mūsų sveikatos? Nors nesveikas maistas kelia didžiulį...


Kavinėse ruoštas maistas ne visada saugus

Kavinėse ruoštas maistas ne visada saugus

Pasibaigus vienam iš ilgųjų savaitgalių Kaune užregistruoti du ūmūs žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkiai. 16 žmonių, manoma, apsikrėtė kavinėse. Vienu atveju susirgo keturi draugai pavalgyti užsukę į vieną Kauno miesto kavinę, kitu atveju,...


"Lubininiai": sveikatai naudingesni ledai iš... gėlių

"Lubininiai": sveikatai naudingesni ledai iš... gėlių

Nors Lietuvoje vasara šiemet nuosaikiai šilta ir nuolat ieškoti, kuo čia dabar atsivėsinus, bent jau kol kas nereikia, vis tiek neretam retkarčiais turbūt kyla pagunda pasilepinti porcija ar kita ledų. Tarytum nugirdę, jog prieš keletą dienų...


Alergijos priežastis - nebūtinai šokoladas

Alergijos priežastis - nebūtinai šokoladas

Tikriausiai ne vienas šokolado atsisako dėl to, jog mano esąs jam alergiškas. Tačiau, specialistų teigimu, alergijos šokoladui nebūna – tik jo sudedamosioms dalims: sojai, pienui ar lecitinui. Šokoladui alergiškų beveik nebūna, tačiau jei...


Vasarą geriau pabadauti

Vasarą geriau pabadauti

Beveik du trečdaliai apsinuodijusiųjų maistu į gydytojus kreipiasi vasaros metu. Toksikoinfekcijos arba apsinuodijimo maisto produktais priežastimi yra patogeninės bakterijos — streptokokai, stafilokokai, salmonelės. Susirgimus sukelia ne...


Kas yra šalto spaudimo sultys?

Kas yra šalto spaudimo sultys?

“Esu nustebintas, matydamas kiek žmonės yra linkę išleisti organizmo valymo produktams” – teigė vieno didžiausių ekologiško maisto prekybos tinklo („Whole Foods Market“) vadovas.


Nitratai vaisiuose ir daržovėse: vartotojų baimės nepagrįstos

Nitratai vaisiuose ir daržovėse: vartotojų baimės nepagrįstos

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojos Snieguolės Ščeponavičienės tvirtinimu, vartotojai neturėtų baimintis nitratų maisto produktuose. Remiantis tyrimų duomenimis ir nustatomais nitratų kiekiais...


Kviečių košė padės sustiprėti

Kviečių košė padės sustiprėti

Kviečiai savo maistine verte neprilygsta grikiams, avižoms ar ryžiams, bet vis tiek laikomi labai vertingu maisto produktu. Kviečių košė rekomenduojama nutukus, sergant ateroskleroze, užkietėjus viduriams. Bet nerekomenduojama ją valgyti sergant...


Kofeino įtaka žmogaus organizmui

Kofeino įtaka žmogaus organizmui

Kofeinas yra centrinės nervų sistemos ir metabolinis stimuliatorius. Jis vartojamas siekiant sumažinti fizinį nuovargį ir užkirsti kelią mieguistumui. Buvo apskaičiuota, kad 90% visų suaugusiųjų kasdien kofeino gauna su maistu, papildais arba...


Ar sriubą valgyti sveika?

Ar sriubą valgyti sveika?

Sriuba – lengvas ir skanus patiekalas, nuo seno lietuvių šeimininkių vertintas. Ji sušildo, pasotina, neapsunkina skrandžio ir turi nedaug kalorijų. Tačiau pastaruoju metu apie sriubą galima išgirsti ir kitokių nuomonių – esą ji tik...


Ištirtuose daigintų pupelių mėginiuose EHEC sukėlėjų nerasta

Ištirtuose daigintų pupelių mėginiuose EHEC sukėlėjų nerasta

Pirmuosiuose 23 ištirtuose daigintų pupelių mėginiuose iš įtarimą sukėlusio ūkio Vokietijoje mirtinai pavojingos žarnyno infekcijos EHEC sukėjų nerasta, pranešė Žemutinės Saksonijos vartotojų teisių ministerija. Tačiau tai nereiškia, kad pupelių...


Lietuvių maisto racionas – ydingas

Lietuvių maisto racionas – ydingas

21 proc. pieno produktų, tiek pat daržovių ir vaisių, 15 proc. gaiviųjų gėrimų, 12 proc. grūdinių produktų, 11 proc. mėsos, ir net 8 proc. saldumynų - taip atrodo statistinio Lietuvos pirkėjo maisto racionas.Gydytoja dietologė Jūratė...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9