Gudručio vaistinė

Lietuviška mėsa – ir iš užsienio

Prekybos centrai ir turgavietės giriasi parduodantys tik lietuvišką kiaulieną. Tačiau Lietuvoje užauginamų kiaulių nepakaktų patenkinti net vieno prekybos tinklo poreikiui.

Kaltina turgaus prekiautojus

Aiškaus kriterijaus, kaip atskirti, ar parduodama mėsa ir jos produkcija yra lietuviška, ar atvežta iš kitur, nėra. Vartotojams lieka pasitikėti etiketėmis ir prekybininkų skelbiama informacija.

Prekių pavadinimuose dažnai nurodoma, kad gaminys lietuviškas, tačiau produkto sudedamosios dalys ar žaliavos gali ir nebūti lietuviškos kilmės. Be to, jei kiaulės atvežtas iš kurios nors ES šalies, bet paskerstos Lietuvoje, kiaulieną galima žymėti ženklu „pagaminta Lietuvoje”. Ir visai nesvarbu, kur kiaulės buvo augintos. Taigi prekybininkai, pirkėjus viliojantys „lietuviška produkcija”, įstatymų nepažeidžia, bet piktina vietos kiaulių augintojus.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tikino, kad tiek turgaus prekiautojai, tiek prekybos centrai naudojasi teisės aktų niuansais reklamos tikslais.
Anot jo, oficialiai Lietuvoje pagaminama ir importuojama apie 28 kg kiaulienos vienam šalies gyventojui per metus, be to, nemažai mėsos eksportuojama, o štai Statistikos departamento duomenys skelbia, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja apie 46 kg kiaulienos. Kitų Europos šalių gyventojai per metus vidutiniškai suvalgo po 44 kg kiaulienos.

„Akivaizdu, kad beveik pusę suvartojamos kiaulienos gyventojai įsigyja iš nelegalių prekiautojų. Mėsa neįtraukiama į apskaitą, valstybei nesumokami mokesčiai”, – įtaria A.Baravykas ir kaltinimų šešėlį pirmiausia meta ant turgaus prekiautojų.
Kiaulių augintojus palaiko ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija. Anot jos direktoriaus Gintauto Kniukštos, turgavietėse prekiaujama produkcija, ant kurios kilmės šalis dažnai būna nenurodoma arba parašoma, kad tai lietuviška produkcija.

Kiaulių augintojų skaičiavimais, iš viso Lietuvoje per metus parduodama apie 50 tūkst. t nelegalios kiaulienos. Daugiausia pažeidimų esą užfiksuojama turgavietėse.

Žlugdo smulkiuosius

Turgaus prekiautojai su metamais kaltinimais nesutinka. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigia, kad kiaulių augintojai ir perdirbėjai tiesiog meluoja.

„Paaiškinti visas tas nesąmoningas kalbas nesunku – smulkiuosius verslininkus norima išstumti iš rinkos, nes šalį prispaudus krizei žmonės pradėjo daugiau pirkti pas mus, – dienraščiui sakė Z.Sorokienė. – Tokios griežtos kontrolės, kaip turguje, dabar nėra nė vienoje parduotuvėje. Nėra galimybės sukčiauti – viskas įtraukiama į apskaitą ir kiekvieną dieną tikrinama.”

Pašnekovės žiniomis, daugelis prekiautojų mėsą perka iš tų pačių ūkininkų kaip ir perdirbėjai.
„Tuos, kurie veža mėsą iš užsienio, galima suskaičiuoti ant pirštų. Mes neturime ko slėpti, patys nueikite į turgų ir pamatysite – ženklinama yra visur. Ką sąskaitoje parašo gamintojas, tą etiketėje nurodo prekiautojas”, – pasipiktinusi kalbėjo smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys patvirtina Z.Sorokienės žodžius. Pernai turgavietėse užfiksuoti 42 mėsos ir jos produktų ženklinimo pažeidimai, o parduotuvėse – net 369. Tiesa, maisto prekėmis prekiaujančių parduotuvių šalyje yra gerokai daugiau nei turgaviečių. Didžiuosiuose prekybos centruose nustatyta tik 40 pažeidimų.

Pasak VMVT atstovų, jei nustatoma, kad gamintojas negali pateikti produkto kilmės dokumentų, produktas konfiskuojamas. Tačiau maksimali bauda už tokį pažeidimą tesiekia 1 tūkst. litų.

Prekybininkų sąžinė rami

Nors mėsos sektoriuje kasamas karo kirvis, realybė nesikeičia – kiaulių Lietuvoje užauginama gerokai mažiau, nei suvalgoma. Kad paklausa viršija pasiūlą, patvirtino ir bendrovė „Maxima LT”. Ji neseniai paskelbė, kad savo prekybos centruose prekiaus tik lietuviška kiauliena. Prekybos tinklo atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė užtikrino, kad perdirbėjai su mėsa pateikia ir dokumentus, įrodančius jos kilmę.
„Mums kiaulieną pristato didžiausios šalies mėsos perdirbimo įmonės: „Utenos mėsa”, „Krekenavos agrofirma” ir kt. Jie pateikia sertifikatus, įrodančius, kad kiaulės buvo supirktos iš lietuvių ūkių”, – sakė R.Saulytė.

Tiesa, ji pripažino, kad per akcijas ir išpardavimus prekiaujama ne tik lietuviška mėsa. „Lietuvoje tiesiog neužauginama tiek kiaulių, kad būtų patenkintas viso prekybos tinklo poreikis. Kai nuleidžiame tam tikrų gaminių kainas, jų paklausa padidėja maždaug dvigubai. Akcijas skelbiame kiekvieną savaitę ir mažiname tikrai ne vieno produkto kainas, tad lietuviškos kiaulienos tokiais atvejais tiesiog neužtenka. Tačiau mes aiškiai nurodome, kokios šalies gaminiai įtraukti į akciją”, – pasakojo R.Saulytė.
Įstatymų landos

Jei lietuviškos kiaulienos neužtenka net vienam prekybos tinklui, peršasi išvada, kad prekybininkai arba perdirbėjai tikrai įsiveža mėsos iš užsienio, o iš jos pagamintus produktus tik pavadina lietuviškais.
Perdirbėjai tikina, kad šviežios mėsos kilmės šalis visada nurodoma. „Jei mėsa atvežama iš Danijos, etiketėje ir parašome: kilmės šalis – Danija. Bet taip yra konkrečiuose 100 proc. iš vienos rūšies mėsos pagamintuose produktuose, o į dešras, faršą ir įvairius pusfabrikačius dedama įvairios mėsos”, – dienraščiui sakė „Biovelos” įmonių grupės generalinis direktorius Virginijus Kantauskas.
Jis taip pat atskleidė, kad „Biovelos” grupė apie 20 proc. visos perdirbamos mėsos atsiveža iš užsienio. O išveža apie 47 proc. savo produkcijos.

____________________________________________________________________________________
Trumpas interviu

Į klausimus atsako Viktorija Septilkienė, VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė.
Ar įvežus gyvulius iš užsienio ir paskerdus juos Lietuvoje, skerdiena gali būti vadinama lietuviška ir etiketėje nereikia nurodyti gyvulio kilmės šalies?
– Pagal teisės aktų reikalavimus, atvežus iš kitos šalies gyvulius ir juos paskerdus Lietuvoje, tik ženklinant jautieną reikalaujama nurodyti galvijų gimimo ir auginimo, paskerdimo šalis. Tačiau gamintojui nedraudžiama nurodyti, kur gyvūnas gimė ar buvo augintas, pvz., kiaulienai – kur kiaulė gimė ir užaugo.
O visi pusfabrikačiai, dešros, rūkyti ir kiti gaminiai, pagaminti Lietuvoje, nesvarbu, iš kokios mėsos, automatiškai tampa lietuviškais?
– Kad vartotojas nebūtų klaidinamas, ženklinant šviežią mėsą privalu nurodyti mėsos kilmės, t. y. mėsos pagaminimo (gyvulio paskerdimo), šalį, jei mėsa buvo pagaminta kitoje ES ar trečiojoje šalyje.
Pagal Lietuvos higienos normos „Maisto produktų ženklinimas” reikalavimus išsamią informaciją apie kilmės vietą reikia nurodyti tuo atveju, jei tokios informacijos nepateikus pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės.
Ženklinant šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos gaminius, pagamintus Lietuvoje, nurodomas konkretus jų gamintojas, jo adresas ir kiti privalomi ženklinimo rekvizitai. Ženklinant mėsos gaminį ar pusgaminį nurodoma jų sudėtis (sudedamųjų dalių sąrašas), t. y. visos mėsos pusgaminio ar mėsos gaminio sudedamosios dalys. Į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukiamos visos naudotos gamyboje maisto produkto sudedamosios dalys mažėjančia pagal kiekį tvarka.
Žaliavų, iš kurių pagamintas mėsos pusgaminis ar gaminys, kilmės šalies nurodyti nereikia. Pvz., mėsos gaminio, į kurio sudėtį įeina kiauliena, kiaulės paskerdimo šalies nurodyti nebūtina. Taigi teisės aktai nereikalauja (bet ir nedraudžia) nurodyti perdirbtos (virtos, rūkytos ir pan.) mėsos žaliavos kilmės šalies, pvz., iš kokios kilmės kiaulienos buvo pagamintas šaltai rūkytas kumpis.
ES institucijose pastaruoju metu buvo svarstoma, ar nereikėtų žymėti ir žaliavų kilmės. Ar jau pasiekta konkrečių susitarimų?
– ES Tarybos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams dėl maisto produktų kilmės dar nepatvirtintas.

 

Ranigast sos

TAIP PAT SKAITYKITE