Liepos 22d. Pirmadienis

Lietuviška mėsa – ir iš užsienio

Peržiūrų skaičius: 38396
Lietuviška mėsa – ir iš užsienio

Prekybos centrai ir turgavietės giriasi parduodantys tik lietuvišką kiaulieną. Tačiau Lietuvoje užauginamų kiaulių nepakaktų patenkinti net vieno prekybos tinklo poreikiui.

Kaltina turgaus prekiautojus

Aiškaus kriterijaus, kaip atskirti, ar parduodama mėsa ir jos produkcija yra lietuviška, ar atvežta iš kitur, nėra. Vartotojams lieka pasitikėti etiketėmis ir prekybininkų skelbiama informacija.

Prekių pavadinimuose dažnai nurodoma, kad gaminys lietuviškas, tačiau produkto sudedamosios dalys ar žaliavos gali ir nebūti lietuviškos kilmės. Be to, jei kiaulės atvežtas iš kurios nors ES šalies, bet paskerstos Lietuvoje, kiaulieną galima žymėti ženklu "pagaminta Lietuvoje". Ir visai nesvarbu, kur kiaulės buvo augintos. Taigi prekybininkai, pirkėjus viliojantys "lietuviška produkcija", įstatymų nepažeidžia, bet piktina vietos kiaulių augintojus.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tikino, kad tiek turgaus prekiautojai, tiek prekybos centrai naudojasi teisės aktų niuansais reklamos tikslais.
Anot jo, oficialiai Lietuvoje pagaminama ir importuojama apie 28 kg kiaulienos vienam šalies gyventojui per metus, be to, nemažai mėsos eksportuojama, o štai Statistikos departamento duomenys skelbia, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja apie 46 kg kiaulienos. Kitų Europos šalių gyventojai per metus vidutiniškai suvalgo po 44 kg kiaulienos.

"Akivaizdu, kad beveik pusę suvartojamos kiaulienos gyventojai įsigyja iš nelegalių prekiautojų. Mėsa neįtraukiama į apskaitą, valstybei nesumokami mokesčiai", – įtaria A.Baravykas ir kaltinimų šešėlį pirmiausia meta ant turgaus prekiautojų.
Kiaulių augintojus palaiko ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija. Anot jos direktoriaus Gintauto Kniukštos, turgavietėse prekiaujama produkcija, ant kurios kilmės šalis dažnai būna nenurodoma arba parašoma, kad tai lietuviška produkcija.

Kiaulių augintojų skaičiavimais, iš viso Lietuvoje per metus parduodama apie 50 tūkst. t nelegalios kiaulienos. Daugiausia pažeidimų esą užfiksuojama turgavietėse.

Žlugdo smulkiuosius

Turgaus prekiautojai su metamais kaltinimais nesutinka. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigia, kad kiaulių augintojai ir perdirbėjai tiesiog meluoja.

"Paaiškinti visas tas nesąmoningas kalbas nesunku – smulkiuosius verslininkus norima išstumti iš rinkos, nes šalį prispaudus krizei žmonės pradėjo daugiau pirkti pas mus, – dienraščiui sakė Z.Sorokienė. – Tokios griežtos kontrolės, kaip turguje, dabar nėra nė vienoje parduotuvėje. Nėra galimybės sukčiauti – viskas įtraukiama į apskaitą ir kiekvieną dieną tikrinama."

Pašnekovės žiniomis, daugelis prekiautojų mėsą perka iš tų pačių ūkininkų kaip ir perdirbėjai.
"Tuos, kurie veža mėsą iš užsienio, galima suskaičiuoti ant pirštų. Mes neturime ko slėpti, patys nueikite į turgų ir pamatysite – ženklinama yra visur. Ką sąskaitoje parašo gamintojas, tą etiketėje nurodo prekiautojas", – pasipiktinusi kalbėjo smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys patvirtina Z.Sorokienės žodžius. Pernai turgavietėse užfiksuoti 42 mėsos ir jos produktų ženklinimo pažeidimai, o parduotuvėse – net 369. Tiesa, maisto prekėmis prekiaujančių parduotuvių šalyje yra gerokai daugiau nei turgaviečių. Didžiuosiuose prekybos centruose nustatyta tik 40 pažeidimų.

Pasak VMVT atstovų, jei nustatoma, kad gamintojas negali pateikti produkto kilmės dokumentų, produktas konfiskuojamas. Tačiau maksimali bauda už tokį pažeidimą tesiekia 1 tūkst. litų.

Prekybininkų sąžinė rami

Nors mėsos sektoriuje kasamas karo kirvis, realybė nesikeičia – kiaulių Lietuvoje užauginama gerokai mažiau, nei suvalgoma. Kad paklausa viršija pasiūlą, patvirtino ir bendrovė "Maxima LT". Ji neseniai paskelbė, kad savo prekybos centruose prekiaus tik lietuviška kiauliena. Prekybos tinklo atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė užtikrino, kad perdirbėjai su mėsa pateikia ir dokumentus, įrodančius jos kilmę.
"Mums kiaulieną pristato didžiausios šalies mėsos perdirbimo įmonės: "Utenos mėsa", "Krekenavos agrofirma" ir kt. Jie pateikia sertifikatus, įrodančius, kad kiaulės buvo supirktos iš lietuvių ūkių", – sakė R.Saulytė.

Tiesa, ji pripažino, kad per akcijas ir išpardavimus prekiaujama ne tik lietuviška mėsa. "Lietuvoje tiesiog neužauginama tiek kiaulių, kad būtų patenkintas viso prekybos tinklo poreikis. Kai nuleidžiame tam tikrų gaminių kainas, jų paklausa padidėja maždaug dvigubai. Akcijas skelbiame kiekvieną savaitę ir mažiname tikrai ne vieno produkto kainas, tad lietuviškos kiaulienos tokiais atvejais tiesiog neužtenka. Tačiau mes aiškiai nurodome, kokios šalies gaminiai įtraukti į akciją", – pasakojo R.Saulytė.
Įstatymų landos

Jei lietuviškos kiaulienos neužtenka net vienam prekybos tinklui, peršasi išvada, kad prekybininkai arba perdirbėjai tikrai įsiveža mėsos iš užsienio, o iš jos pagamintus produktus tik pavadina lietuviškais.
Perdirbėjai tikina, kad šviežios mėsos kilmės šalis visada nurodoma. "Jei mėsa atvežama iš Danijos, etiketėje ir parašome: kilmės šalis – Danija. Bet taip yra konkrečiuose 100 proc. iš vienos rūšies mėsos pagamintuose produktuose, o į dešras, faršą ir įvairius pusfabrikačius dedama įvairios mėsos", – dienraščiui sakė "Biovelos" įmonių grupės generalinis direktorius Virginijus Kantauskas.
Jis taip pat atskleidė, kad "Biovelos" grupė apie 20 proc. visos perdirbamos mėsos atsiveža iš užsienio. O išveža apie 47 proc. savo produkcijos.

____________________________________________________________________________________
Trumpas interviu

Į klausimus atsako Viktorija Septilkienė, VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė.
Ar įvežus gyvulius iš užsienio ir paskerdus juos Lietuvoje, skerdiena gali būti vadinama lietuviška ir etiketėje nereikia nurodyti gyvulio kilmės šalies?
– Pagal teisės aktų reikalavimus, atvežus iš kitos šalies gyvulius ir juos paskerdus Lietuvoje, tik ženklinant jautieną reikalaujama nurodyti galvijų gimimo ir auginimo, paskerdimo šalis. Tačiau gamintojui nedraudžiama nurodyti, kur gyvūnas gimė ar buvo augintas, pvz., kiaulienai – kur kiaulė gimė ir užaugo.
O visi pusfabrikačiai, dešros, rūkyti ir kiti gaminiai, pagaminti Lietuvoje, nesvarbu, iš kokios mėsos, automatiškai tampa lietuviškais?
– Kad vartotojas nebūtų klaidinamas, ženklinant šviežią mėsą privalu nurodyti mėsos kilmės, t. y. mėsos pagaminimo (gyvulio paskerdimo), šalį, jei mėsa buvo pagaminta kitoje ES ar trečiojoje šalyje.
Pagal Lietuvos higienos normos "Maisto produktų ženklinimas" reikalavimus išsamią informaciją apie kilmės vietą reikia nurodyti tuo atveju, jei tokios informacijos nepateikus pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės.
Ženklinant šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos gaminius, pagamintus Lietuvoje, nurodomas konkretus jų gamintojas, jo adresas ir kiti privalomi ženklinimo rekvizitai. Ženklinant mėsos gaminį ar pusgaminį nurodoma jų sudėtis (sudedamųjų dalių sąrašas), t. y. visos mėsos pusgaminio ar mėsos gaminio sudedamosios dalys. Į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukiamos visos naudotos gamyboje maisto produkto sudedamosios dalys mažėjančia pagal kiekį tvarka.
Žaliavų, iš kurių pagamintas mėsos pusgaminis ar gaminys, kilmės šalies nurodyti nereikia. Pvz., mėsos gaminio, į kurio sudėtį įeina kiauliena, kiaulės paskerdimo šalies nurodyti nebūtina. Taigi teisės aktai nereikalauja (bet ir nedraudžia) nurodyti perdirbtos (virtos, rūkytos ir pan.) mėsos žaliavos kilmės šalies, pvz., iš kokios kilmės kiaulienos buvo pagamintas šaltai rūkytas kumpis.
ES institucijose pastaruoju metu buvo svarstoma, ar nereikėtų žymėti ir žaliavų kilmės. Ar jau pasiekta konkrečių susitarimų?
– ES Tarybos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams dėl maisto produktų kilmės dar nepatvirtintas.

 

Žymės: mėsa , mityba

Patogus gyvenimas atsirūgsta sunkiomis ligomis

Patogus gyvenimas atsirūgsta sunkiomis ligomis

Viduriavimas gali būti ne tik infekcijos bei suvalgyto netinkamo maisto priežastis. Po šiuo nekaltu požymiu kartais slypi klastinga liga. Uždegiminės žarnyno ligos Lietuvoje vis labiau neramina medikus. Šie vakarietiško gyvenimo būdo išprovokuoti...


Baltymų ar angliavandenių dieta gali sumažinti svorį

Baltymų ar angliavandenių dieta gali sumažinti svorį

Naujosios Zelandijos mokslininkai teigia, kad mažai riebalų ir daug baltymų ar angliavandenių turinti dieta gali būti vidutiniškai efektyvi gydant nutukimą. Mokslininkų teigimu, norintiems sumažinti svorį asmenims labai sunku atprasti nuo savo...


Apie ekologiškus maisto produktus

Apie ekologiškus maisto produktus

Ekologiškų maisto produktų tema pastaruoju metu labai aktuali. Lietuvoje ekologinių ūkių nuolat daugėja. Žmonės ekologiškus maisto produktus renkasi dėl poveikio sveikatai, geresnio skonio ir saugodami gamtą. Ekologinė produkcija parduodama...


Ištirtuose daigintų pupelių mėginiuose EHEC sukėlėjų nerasta

Ištirtuose daigintų pupelių mėginiuose EHEC sukėlėjų nerasta

Pirmuosiuose 23 ištirtuose daigintų pupelių mėginiuose iš įtarimą sukėlusio ūkio Vokietijoje mirtinai pavojingos žarnyno infekcijos EHEC sukėjų nerasta, pranešė Žemutinės Saksonijos vartotojų teisių ministerija. Tačiau tai nereiškia, kad pupelių...


Citrinos - ne tik maistui pagardinti

Citrinos - ne tik maistui pagardinti

Citrinos turtingos B grupės vitaminų, geležies, magnio, mangano, cinko, kalio ir seleno. Be to, 100 g citrinų yra net 48,7 mg vitamino C. Jose yra pektinų, jie valo nuodingąsias medžiagas iš kepenų ir žarnyno, žvalina, skaistina odą ir stiprina...


Daržovių sultys - būtinų elementų šaltinis

Daržovių sultys - būtinų elementų šaltinis

Šviežių daržovių sultys - reikalingiausių ir lengviausiai įsisavinamų organizmui būtinų elementų šaltinis. Daržovių sultyse gausu visų žmogui būtinų amino rūgščių, mineralinių medžiagų, druskų, fermentų ir vitaminų, tik gerti jas reikia šviežias,...


Atsargiai! Šašlykas su trichinelėmis

Atsargiai! Šašlykas su trichinelėmis

Gegužės antroje pusėje registruoti pirmieji šiais metais net du trichineliozės židiniai Kauno apskrityje. Specialistai perspėja, kad trichinelėmis užkrėsta kiauliena išoriškai niekuo nesiskiria nuo geros mėsos O ir skonis gali būti kuo...


Žuvies ledai – išeitis storuliams

Žuvies ledai – išeitis storuliams

Pastaruoju metu žmonės vis labiau rūpinasi savo figūra. Reikia pasakyti, kad daugeliu atveju jų susirūpinimas pagrįstas. Kovodami su kūno riebalų pertekliumi, storuliai pasirengę kentėti ir atsisakyti pamėgtų delikatesų. Bet kuris prisiekęs...


Netinkamai maitintis mergaitės išmoksta iš motinų

Netinkamai maitintis mergaitės išmoksta iš motinų

Daugelis merginų jaučiasi kaltos, kai nerimaujant valgo viską kas papuola po ranka. Nemaža dalis jų nori būti plonos it šakaliukas. 4 merginos iš 10 jaučiasi kaltos, kai kiša ranką į bulvių traškučių pakelį ar į burną dedasi šokolado plytelę. Kaip...


Prekybos centre - ispaniškas kumpis su nutrinta galiojimo data

Prekybos centre - ispaniškas kumpis su nutrinta galiojimo data

Kokybę nuolat deklaruojantis prekybos tinklas IKI ėmėsi naujo būdo klastoti galiojimo terminus. Virtas ispaniškas kumpis Serrano, kurio galiojimo terminas buvo iki šių metų kovo 23 dienos, IKI lentynose J.Jasinskio g. aptiktas ir kovo 24 dieną....


"Danone" nusprendė patikslinti produktų sveikatingumo teiginius ES institucijoms

"Danone" nusprendė patikslinti produktų sveikatingumo teiginius ES institucijoms

Prancūzijos maisto grupė "Danone" praėjusią savaitę atsiėmė patikslinimui dviejų geriausiai parduodamų jų jogurtų paraiškas dėl naudos sveikatai, kilus painiavai dėl to, kokius mokslinius įrodymus turi pateikti bendrovė, siekdama...


Kofeino poveikis žmogaus organizmui – su saiku nėra blogai

Kofeino poveikis žmogaus organizmui – su saiku nėra blogai

Kofeinas – seniai žinomas ir pasaulyje plačiai vartojamas stimuliantas, kurio žmogaus organizmas tradiciškai gauna gerdamas kavą. Tačiau net ir nemėgstantys kavos žmonės kofeiną gauna iš įvairiausių kitų produktų, kaip, pavyzdžiui, šokolado...


Pasaulio delikatesų sąrašą papildo - quinoa (liet. bolivinė balanda)

Pasaulio delikatesų sąrašą papildo - quinoa (liet. bolivinė balanda)

Anglakalbiai vis dar neperskaito žodžio quinoa, tuo tarpu mums, lietuviams, gerokai paprasčiau. Nors daugelis vyresnės kartos tautiečių bolivines balandas sieja su mūsų kiemuose ir tarpuvartėse augančiomis piktžolėmis (taip pat vadinamas...


Vandens teikiama nauda sveikatai

Vandens teikiama nauda sveikatai

Šiame straipsnyje Jums atskleisime sidabrinio vandens teigiamas savybes. Šiuolaikinės medicinos tėvas Hipokratas teigė: „Jūsų maistas turi būti vaistas ir Jūsų vaistas turi būti maistas“. Akivaizdu, kad nuo to, kokį vandenį geriame,...


Salota - ideali priemonė nemigai gydyti

Salota - ideali priemonė nemigai gydyti

Salotas jau augino senovės egiptiečiai, persai ir kiniečiai. Sėjamoji salota yra kilusi iš laukinių rūšių, kurių aptinkama Azijoje, Afrikoje, Amerikos žemynuose. Gydymo tikslams vartojami lapai ir sėklos. Salotų lapuose yra cukraus, kalio, kalcio,...


Reikia mokėti rinktis ir vandenį

Reikia mokėti rinktis ir vandenį

Specialistai akcentuoja, kad dažnai blogai besijaučiantis žmogus net nesusimąsto, kad to priežastis gali būti per mažas skysčių kiekis. O statistika rodo, kad Europoje lietuviai pagal suvartojamą mineralinio vandens kiekį vis dar velkasi eilės...


Studentė nusipirko dešrą, kimštą stiklu

Studentė nusipirko dešrą, kimštą stiklu

Nusipirkę aukščiausios rūšies dešros negalite būti tikri, kad pusryčiaudami mėgausitės rūkyklos dūmais dvelkiančiu skanėstu. Studentė kaunietė per plauką nesusižeidė burnos, atsikandusi dešros su stiklais. "Atsikandau ir pajutau, kad burnoje...


Daržovių sulčių galia

Daržovių sulčių galia

Iš šviežių daržovių išspaustos sultys - reikalingiausių ir lengviausiai pasavinamų organizmui būtinų elementų šaltinis. Daržovių sultys - tai organizmo statybininkės bei rekonstruktorės. Jose gausu visų žmogui būtinų amino rūgščių, mineralinių...


Nitratai: ar tikrai nereikia bijoti paraudusio imbiero?

Nitratai: ar tikrai nereikia bijoti paraudusio imbiero?

Nitratai, dar neseniai buvę žmogaus sveiko gyvenimo priešais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą netikėtai virto nekenksmingais. Taip nutiko todėl, kad senuosius sovietinius GOST standartus, kurie reglamentavo nitratų kiekius produktuose, pakeitė...


Negalia nėra nuosprendis

Negalia nėra nuosprendis

Daugialypė reabilitologų veiklos mozaika, pademonstruota penktadienį Klaipėdos universitete (KU) vykusioje respublikinėje reabilitacijos ir slaugos studijų krypties jaunųjų tyrėjų konferencijoje, rodo, kokią išeitį ir gyvenimo prasmę gali atrasti...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9