Spalio 26d. Pirmadienis

Lietuviška mėsa – ir iš užsienio

Peržiūrų skaičius: 38676
Lietuviška mėsa – ir iš užsienio

Prekybos centrai ir turgavietės giriasi parduodantys tik lietuvišką kiaulieną. Tačiau Lietuvoje užauginamų kiaulių nepakaktų patenkinti net vieno prekybos tinklo poreikiui.

Kaltina turgaus prekiautojus

Aiškaus kriterijaus, kaip atskirti, ar parduodama mėsa ir jos produkcija yra lietuviška, ar atvežta iš kitur, nėra. Vartotojams lieka pasitikėti etiketėmis ir prekybininkų skelbiama informacija.

Prekių pavadinimuose dažnai nurodoma, kad gaminys lietuviškas, tačiau produkto sudedamosios dalys ar žaliavos gali ir nebūti lietuviškos kilmės. Be to, jei kiaulės atvežtas iš kurios nors ES šalies, bet paskerstos Lietuvoje, kiaulieną galima žymėti ženklu "pagaminta Lietuvoje". Ir visai nesvarbu, kur kiaulės buvo augintos. Taigi prekybininkai, pirkėjus viliojantys "lietuviška produkcija", įstatymų nepažeidžia, bet piktina vietos kiaulių augintojus.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tikino, kad tiek turgaus prekiautojai, tiek prekybos centrai naudojasi teisės aktų niuansais reklamos tikslais.
Anot jo, oficialiai Lietuvoje pagaminama ir importuojama apie 28 kg kiaulienos vienam šalies gyventojui per metus, be to, nemažai mėsos eksportuojama, o štai Statistikos departamento duomenys skelbia, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja apie 46 kg kiaulienos. Kitų Europos šalių gyventojai per metus vidutiniškai suvalgo po 44 kg kiaulienos.

"Akivaizdu, kad beveik pusę suvartojamos kiaulienos gyventojai įsigyja iš nelegalių prekiautojų. Mėsa neįtraukiama į apskaitą, valstybei nesumokami mokesčiai", – įtaria A.Baravykas ir kaltinimų šešėlį pirmiausia meta ant turgaus prekiautojų.
Kiaulių augintojus palaiko ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija. Anot jos direktoriaus Gintauto Kniukštos, turgavietėse prekiaujama produkcija, ant kurios kilmės šalis dažnai būna nenurodoma arba parašoma, kad tai lietuviška produkcija.

Kiaulių augintojų skaičiavimais, iš viso Lietuvoje per metus parduodama apie 50 tūkst. t nelegalios kiaulienos. Daugiausia pažeidimų esą užfiksuojama turgavietėse.

Žlugdo smulkiuosius

Turgaus prekiautojai su metamais kaltinimais nesutinka. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigia, kad kiaulių augintojai ir perdirbėjai tiesiog meluoja.

"Paaiškinti visas tas nesąmoningas kalbas nesunku – smulkiuosius verslininkus norima išstumti iš rinkos, nes šalį prispaudus krizei žmonės pradėjo daugiau pirkti pas mus, – dienraščiui sakė Z.Sorokienė. – Tokios griežtos kontrolės, kaip turguje, dabar nėra nė vienoje parduotuvėje. Nėra galimybės sukčiauti – viskas įtraukiama į apskaitą ir kiekvieną dieną tikrinama."

Pašnekovės žiniomis, daugelis prekiautojų mėsą perka iš tų pačių ūkininkų kaip ir perdirbėjai.
"Tuos, kurie veža mėsą iš užsienio, galima suskaičiuoti ant pirštų. Mes neturime ko slėpti, patys nueikite į turgų ir pamatysite – ženklinama yra visur. Ką sąskaitoje parašo gamintojas, tą etiketėje nurodo prekiautojas", – pasipiktinusi kalbėjo smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys patvirtina Z.Sorokienės žodžius. Pernai turgavietėse užfiksuoti 42 mėsos ir jos produktų ženklinimo pažeidimai, o parduotuvėse – net 369. Tiesa, maisto prekėmis prekiaujančių parduotuvių šalyje yra gerokai daugiau nei turgaviečių. Didžiuosiuose prekybos centruose nustatyta tik 40 pažeidimų.

Pasak VMVT atstovų, jei nustatoma, kad gamintojas negali pateikti produkto kilmės dokumentų, produktas konfiskuojamas. Tačiau maksimali bauda už tokį pažeidimą tesiekia 1 tūkst. litų.

Prekybininkų sąžinė rami

Nors mėsos sektoriuje kasamas karo kirvis, realybė nesikeičia – kiaulių Lietuvoje užauginama gerokai mažiau, nei suvalgoma. Kad paklausa viršija pasiūlą, patvirtino ir bendrovė "Maxima LT". Ji neseniai paskelbė, kad savo prekybos centruose prekiaus tik lietuviška kiauliena. Prekybos tinklo atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė užtikrino, kad perdirbėjai su mėsa pateikia ir dokumentus, įrodančius jos kilmę.
"Mums kiaulieną pristato didžiausios šalies mėsos perdirbimo įmonės: "Utenos mėsa", "Krekenavos agrofirma" ir kt. Jie pateikia sertifikatus, įrodančius, kad kiaulės buvo supirktos iš lietuvių ūkių", – sakė R.Saulytė.

Tiesa, ji pripažino, kad per akcijas ir išpardavimus prekiaujama ne tik lietuviška mėsa. "Lietuvoje tiesiog neužauginama tiek kiaulių, kad būtų patenkintas viso prekybos tinklo poreikis. Kai nuleidžiame tam tikrų gaminių kainas, jų paklausa padidėja maždaug dvigubai. Akcijas skelbiame kiekvieną savaitę ir mažiname tikrai ne vieno produkto kainas, tad lietuviškos kiaulienos tokiais atvejais tiesiog neužtenka. Tačiau mes aiškiai nurodome, kokios šalies gaminiai įtraukti į akciją", – pasakojo R.Saulytė.
Įstatymų landos

Jei lietuviškos kiaulienos neužtenka net vienam prekybos tinklui, peršasi išvada, kad prekybininkai arba perdirbėjai tikrai įsiveža mėsos iš užsienio, o iš jos pagamintus produktus tik pavadina lietuviškais.
Perdirbėjai tikina, kad šviežios mėsos kilmės šalis visada nurodoma. "Jei mėsa atvežama iš Danijos, etiketėje ir parašome: kilmės šalis – Danija. Bet taip yra konkrečiuose 100 proc. iš vienos rūšies mėsos pagamintuose produktuose, o į dešras, faršą ir įvairius pusfabrikačius dedama įvairios mėsos", – dienraščiui sakė "Biovelos" įmonių grupės generalinis direktorius Virginijus Kantauskas.
Jis taip pat atskleidė, kad "Biovelos" grupė apie 20 proc. visos perdirbamos mėsos atsiveža iš užsienio. O išveža apie 47 proc. savo produkcijos.

____________________________________________________________________________________
Trumpas interviu

Į klausimus atsako Viktorija Septilkienė, VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė.
Ar įvežus gyvulius iš užsienio ir paskerdus juos Lietuvoje, skerdiena gali būti vadinama lietuviška ir etiketėje nereikia nurodyti gyvulio kilmės šalies?
– Pagal teisės aktų reikalavimus, atvežus iš kitos šalies gyvulius ir juos paskerdus Lietuvoje, tik ženklinant jautieną reikalaujama nurodyti galvijų gimimo ir auginimo, paskerdimo šalis. Tačiau gamintojui nedraudžiama nurodyti, kur gyvūnas gimė ar buvo augintas, pvz., kiaulienai – kur kiaulė gimė ir užaugo.
O visi pusfabrikačiai, dešros, rūkyti ir kiti gaminiai, pagaminti Lietuvoje, nesvarbu, iš kokios mėsos, automatiškai tampa lietuviškais?
– Kad vartotojas nebūtų klaidinamas, ženklinant šviežią mėsą privalu nurodyti mėsos kilmės, t. y. mėsos pagaminimo (gyvulio paskerdimo), šalį, jei mėsa buvo pagaminta kitoje ES ar trečiojoje šalyje.
Pagal Lietuvos higienos normos "Maisto produktų ženklinimas" reikalavimus išsamią informaciją apie kilmės vietą reikia nurodyti tuo atveju, jei tokios informacijos nepateikus pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės.
Ženklinant šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos gaminius, pagamintus Lietuvoje, nurodomas konkretus jų gamintojas, jo adresas ir kiti privalomi ženklinimo rekvizitai. Ženklinant mėsos gaminį ar pusgaminį nurodoma jų sudėtis (sudedamųjų dalių sąrašas), t. y. visos mėsos pusgaminio ar mėsos gaminio sudedamosios dalys. Į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukiamos visos naudotos gamyboje maisto produkto sudedamosios dalys mažėjančia pagal kiekį tvarka.
Žaliavų, iš kurių pagamintas mėsos pusgaminis ar gaminys, kilmės šalies nurodyti nereikia. Pvz., mėsos gaminio, į kurio sudėtį įeina kiauliena, kiaulės paskerdimo šalies nurodyti nebūtina. Taigi teisės aktai nereikalauja (bet ir nedraudžia) nurodyti perdirbtos (virtos, rūkytos ir pan.) mėsos žaliavos kilmės šalies, pvz., iš kokios kilmės kiaulienos buvo pagamintas šaltai rūkytas kumpis.
ES institucijose pastaruoju metu buvo svarstoma, ar nereikėtų žymėti ir žaliavų kilmės. Ar jau pasiekta konkrečių susitarimų?
– ES Tarybos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams dėl maisto produktų kilmės dar nepatvirtintas.

 

Žymės: mėsa , mityba
Vartojant daug riebalų didėja rizika susirgti astma

Vartojant daug riebalų didėja rizika susirgti astma

Australijos mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad vaikai, valgantys daug maisto, kuriame gausu polinesočiųjų riebalų (pavyzdžiui, margarino, augalinio aliejaus), yra linkę dvigubai dažniau sirgti bronchine astma nei tie, kurių racione...


Ekspertai: burokėlių sultys – jaunystės eliksyras?

Ekspertai: burokėlių sultys – jaunystės eliksyras?

Mokslininkų atlikti bandymai parodė, kad burokėlių sulčių vartojimas gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms gyventi aktyvesnį gyvenimą, praneša dailymail.co.uk. Pasak mokslininkų, žmonėms, išgėrusiems burokėlių sulčių, atliekant mažo intensyvumo...


Tyrimas: žmonės per krizę valgo kaloringesnį maistą

Tyrimas: žmonės per krizę valgo kaloringesnį maistą

Recesija, nedarbas ir mažėjančios pajamos sukelia netikėtas problemas - žmonės storėja, parodė JAV tinklapio apklausa. Tyrimo metu ketvirtadalis apklaustųjų iš tūkstančio prisipažino, kad krizės akivaizdoje jiems labiau norisi kaloringų produktų,...


Blogas maistas kenkia ne tik skrandžiui, bet ir širdžiai

Blogas maistas kenkia ne tik skrandžiui, bet ir širdžiai

Medikai perspėja: ne onkologinės, o širdies ir kraujagyslių ligos yra pačios pavojingiausios, nes būtent nuo jų miršta didžioji dauguma mūsų šalies gyventojų. Visuomenė savo baubu laiko vėžį ir nepaiso padidėjusio kraujospūdžio, per didelio...


Norite numesti svorio? Rašykitės, ką valgote

Norite numesti svorio? Rašykitės, ką valgote

Mokslininkai ištyrė, kad žmonės, kurie nuosekliai rašo kiekvieną per dieną suvalgytą maisto produktą, greičiau atsikrato antsvorio. Kaip rašo portalas canada.com, Kentukio universiteto bei Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai nustatė, jog...


Kviečių košė padės sustiprėti

Kviečių košė padės sustiprėti

Kviečiai savo maistine verte neprilygsta grikiams, avižoms ar ryžiams, bet vis tiek laikomi labai vertingu maisto produktu. Kviečių košė rekomenduojama nutukus, sergant ateroskleroze, užkietėjus viduriams. Bet nerekomenduojama ją valgyti sergant...


Šilauogės gali sustiprinti pagyvenusių žmonių atmintį

Šilauogės gali sustiprinti pagyvenusių žmonių atmintį

Šilauogėse esančios veikliosios medžiagos gali pagerinti pagyvenusių žmonių atmintį, rodo JAV atliktas tyrimas. Tiriamiesiems kasdien išgeriant pusę litro šilauogių sulčių, pastebėta, kad jie geriau mokosi ir įsimena žodžius, taip pat susilpnėja...


Per sūrus maistas - didesnė vėžio rizika

Per sūrus maistas - didesnė vėžio rizika

Dėl labai sūraus maisto tikimybė susirgti skrandžio vėžiu padidėja du kartus, įspėja Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų centras. Padidintos rizikos grupei, pagal tai, priklauso žmonės, suvartojantys per dieną apie 12-15 gramų druskos, arba daugiau...


Su kuo geriamos sultys?

Su kuo geriamos sultys?

Su kuo geriamos sultys? Tikros sultys VALGOMOS. Ir vienos. Jei sultys spaustos (iš vaisių, uogų ar daržovių), o ne pagamintos iš koncentrato pridedant sintetinių kvapų ir kitų medžiagų, jos yra ne tik labai vertingos, bet ir sočios. Apie natūralių...


Virškinimui padeda saikas ir ramūs nervai

Virškinimui padeda saikas ir ramūs nervai

Tačiau tai nereiškia, kad riekia griebtis įmantrių dietų. Saikingas valgymas ir mažiau streso – tai, ko reikia norint apsaugoti skrandį ir pilvą. "Turbūt daugeliui vaikystėje mama sakė – valgydamas neskubėk. Iš tiesų, moksliniais...


Riešutai - puikus baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis

Riešutai - puikus baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis

Žiemą, kai mažiau šviežių daržovių bei vaisių, pats laikas prisiminti riešutus, kurie yra puikus ne tik baltymų ir skaidulų, bet ir vitaminų šaltinis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios riešutų sudedamosios dalys saugo nuo širdies ir...


Daržovių dieta: ir sveika, ir skanu

Daržovių dieta: ir sveika, ir skanu

Pusryčiams – obuolių pudingas, pietums – daržovių salotos, vakarienei – šviežių morkų sultys. Argi nemaistinga? Sakoma, kad daržoves valgyti sveika, pietų lėkštėje jos turi užimti daug didesnę dalį nei kepsnys ir bulvės ar...


Aviečių kaukė nuo spuogų

Aviečių kaukė nuo spuogų

Senovės graikai ir romėnai žinojo apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes. Jie miškuose renkamas avietes ne tik valgė, bet ir jomis gydėsi. Aviečių uogose yra sacharidų, organinių rūgščių, eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, mineralinių...


Maisto priedai leis gaminti dvigubai sotesnį maistą

Maisto priedai leis gaminti dvigubai sotesnį maistą

Mokslininkai atrado, kad, modifikavus į beveik viso perdirbto maisto sudėtį įeinančią medžiagą, galima sukelti dvigubai ilgiau po valgio trunkantį sotumo jausmą. Šis Notingemo universiteto (D. Britanija) Maisto tyrimų institute padarytas atradimas...


Kas antras lietuvis greitą maistą valgo bent kartą per savaitę

Kas antras lietuvis greitą maistą valgo bent kartą per savaitę

Nors 70 proc. šalies gyventojų norėtų maitintis sveikiau, tačiau kas antras sumuštinius, traškučius ir picą valgo bent kartą per savaitę ar dažniau. Apklausos duomenys rodo, kad greito maisto kategorijai priklausančius produktus - traškučius,...


Vaisiai ar daržovės?

Vaisiai ar daržovės?

Dietologai pataria: valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų mitybos specialistai nustatė, kad tai praktiškai neįmanoma, nes tie, kurie mėgsta daržoves, dažniausiai negali pakęsti vaisių, o pastarųjų mėgėjai...


Kas yra šalto spaudimo sultys?

Kas yra šalto spaudimo sultys?

“Esu nustebintas, matydamas kiek žmonės yra linkę išleisti organizmo valymo produktams” – teigė vieno didžiausių ekologiško maisto prekybos tinklo („Whole Foods Market“) vadovas.


Salierų antpilas senjorams

Salierų antpilas senjorams

Senovės egiptiečiai ir graikai salierą naudojo maistui ir apeigų metu, salieras taip pat buvo žinomas kaip afrodiziakas. Šiandien dietologai ir vegetarai ypatingai vertina, liaupsina ir rekomenduoja salierą vartoti kuo dažniau. Salierai ne tik...


Sėkmės darbe paslaptis – teisinga mityba

Sėkmės darbe paslaptis – teisinga mityba

Kaip teisingai maitintis, norint darbe pasiekti užsibrėžtų tikslų ir būti sėkmingu – į šį klausimą atsako Vokietijos mokslininkas, daktaras P.Giunteris. Farmakologijos ir maisto produktų chemijos specialistas atliko ne vieną stebėjimą ir...


Kas kuria prieskonių madą?

Kas kuria prieskonių madą?

Šnekėti daugiau negu dviem kalbomis, naudoti maistui tai, kas būdinga skirtingų kraštų virtuvėms, tapo įprasta. Globalizacija lėmė ir naujų prieskonių madų įsigalėjimą Lietuvoje. Pamenate, kad dar visai neseniai populiariausia prieskoninė žolelė...


Vitaminai žiemai

Vitaminai žiemai

Žiemą dažnam gali pritrūkti vitaminų. Jiems gauti rekomenduojame produktus, kuriuose gausu vitaminų, o tuo pačiu yra skanūs, sveiki ir inovatyvūs. Pirmiausia, jei jaučiate esant padidėjusiam vitamino C poreikiui, ar kankina pvz., didelis fizinis...


Atsargiai: net ir suvalgę gerus grybus, galite jaustis blogai

Atsargiai: net ir suvalgę gerus grybus, galite jaustis blogai

"Visi grybai valgomi, kai kurie – tik vieną kartą", – šių eilučių autorius nežinomas, tačiau jo mintis labai tinka prasidedant grybavimo sezonui. Rinkite pažįstamus grybus Mūsų šalyje auga apie 1500 rūšių grybų. Apie 30 rūšių...


Kokie grybai yra patys vertingiausi?

Kokie grybai yra patys vertingiausi?

Gamtininkams prognozuojant dar vieną baravykų dygimo bangą, sveikatos specialistai teigia, kad šie grybai – vieni maistingiausių. Lietuvos radijo "Ryto garsų" laidai kalbėjęs Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo...


Sezoninės daržovės – norintiesiems sulieknėti

Sezoninės daržovės – norintiesiems sulieknėti

Tyrimai parodė, kad baklažanai ir cukinijos padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų. Šiose daržovėse yra medžiagų, efektyviai iš organizmo šalinančių toksinus ir spartinančių medžiagų apykaitą. Dėl didelio mineralinių medžiagų, ypač kalio,...


Mitybos specialistė: lieknėti nuo pirmadienio – klaidinga nuostata

Mitybos specialistė: lieknėti nuo pirmadienio – klaidinga nuostata

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net apie 80 proc. suaugusių žmonių bent kartą yra išbandę kokią nors dietą. Dietologų teigimu, daugiau nei du trečdaliai lieka nepatenkinti rezultatais ir gana greitai grįžta prie ankstesnių...


Tyrimas: vaisių ir daržovių lietuviai valgo daugiau už estus ir latvius

Tyrimas: vaisių ir daržovių lietuviai valgo daugiau už estus ir latvius

Daugiau nei du trečdaliai lietuvių bent vieną kartą per dieną valgo vaisių ir daržovių. Tuo tarpu estai ir latviai gerokai atsilieka – vaisių ir daržovių jie valgo rečiau, o dauguma jų net nežino, kad šios rūšies maisto reikėtų suvartoti...


Kaip suvaldyti alergiją maistui?

Kaip suvaldyti alergiją maistui?

Kai suvartojus tam tikrą maistą pajuntame diskomfortą, kūno reakciją, dažniausiai sunku nuspėti, ar tai, ką patiriame, yra maistinės alergijos ar maisto netoleravimo pasekmė. Žmogui dėl alerginės reakcijos gali: Šie simptomai pažįstami ir...


Atsisakantys pusryčių rizikuoja nutukti

Atsisakantys pusryčių rizikuoja nutukti

Lietuviams nuo seno valgis buvęs šventas dalykas, todėl ir pusryčiai buvo laiminami. Valgyti lietuviškų kruopų košę ir dabar rekomenduoja mitybos specialistai, nes tai maistingas ir energijos teikiantis valgis. Tačiau klaipėdiečiai rytais kavinėse...


Uždelsto veikimo bomba tiksi – vis dažniau mėsoje randama antibiotikų

Uždelsto veikimo bomba tiksi – vis dažniau mėsoje randama antibiotikų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pagal medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje stebėsenos planą atliko cheminius tyrimus. Tirtame galvijo raumenų mėginyje...


Pakeiskite tai, kaip jūs valgote

Pakeiskite tai, kaip jūs valgote

Teisinga dieta – gražus kūnas…Ko gero jūs jau žinote, kad tinkamų maistinių medžiagų trūkumas gali įtakoti kūno atliekamų funkcijų kokybę. Todėl sveika mityba yra labai svarbi. Dabar tai žino visi, tačiau vis dar atsiranda mitų, kurie...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9