Gegužės 25d. Pirmadienis

Lietuviška mėsa – ir iš užsienio

Peržiūrų skaičius: 38676
Lietuviška mėsa – ir iš užsienio

Prekybos centrai ir turgavietės giriasi parduodantys tik lietuvišką kiaulieną. Tačiau Lietuvoje užauginamų kiaulių nepakaktų patenkinti net vieno prekybos tinklo poreikiui.

Kaltina turgaus prekiautojus

Aiškaus kriterijaus, kaip atskirti, ar parduodama mėsa ir jos produkcija yra lietuviška, ar atvežta iš kitur, nėra. Vartotojams lieka pasitikėti etiketėmis ir prekybininkų skelbiama informacija.

Prekių pavadinimuose dažnai nurodoma, kad gaminys lietuviškas, tačiau produkto sudedamosios dalys ar žaliavos gali ir nebūti lietuviškos kilmės. Be to, jei kiaulės atvežtas iš kurios nors ES šalies, bet paskerstos Lietuvoje, kiaulieną galima žymėti ženklu "pagaminta Lietuvoje". Ir visai nesvarbu, kur kiaulės buvo augintos. Taigi prekybininkai, pirkėjus viliojantys "lietuviška produkcija", įstatymų nepažeidžia, bet piktina vietos kiaulių augintojus.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tikino, kad tiek turgaus prekiautojai, tiek prekybos centrai naudojasi teisės aktų niuansais reklamos tikslais.
Anot jo, oficialiai Lietuvoje pagaminama ir importuojama apie 28 kg kiaulienos vienam šalies gyventojui per metus, be to, nemažai mėsos eksportuojama, o štai Statistikos departamento duomenys skelbia, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja apie 46 kg kiaulienos. Kitų Europos šalių gyventojai per metus vidutiniškai suvalgo po 44 kg kiaulienos.

"Akivaizdu, kad beveik pusę suvartojamos kiaulienos gyventojai įsigyja iš nelegalių prekiautojų. Mėsa neįtraukiama į apskaitą, valstybei nesumokami mokesčiai", – įtaria A.Baravykas ir kaltinimų šešėlį pirmiausia meta ant turgaus prekiautojų.
Kiaulių augintojus palaiko ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija. Anot jos direktoriaus Gintauto Kniukštos, turgavietėse prekiaujama produkcija, ant kurios kilmės šalis dažnai būna nenurodoma arba parašoma, kad tai lietuviška produkcija.

Kiaulių augintojų skaičiavimais, iš viso Lietuvoje per metus parduodama apie 50 tūkst. t nelegalios kiaulienos. Daugiausia pažeidimų esą užfiksuojama turgavietėse.

Žlugdo smulkiuosius

Turgaus prekiautojai su metamais kaltinimais nesutinka. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigia, kad kiaulių augintojai ir perdirbėjai tiesiog meluoja.

"Paaiškinti visas tas nesąmoningas kalbas nesunku – smulkiuosius verslininkus norima išstumti iš rinkos, nes šalį prispaudus krizei žmonės pradėjo daugiau pirkti pas mus, – dienraščiui sakė Z.Sorokienė. – Tokios griežtos kontrolės, kaip turguje, dabar nėra nė vienoje parduotuvėje. Nėra galimybės sukčiauti – viskas įtraukiama į apskaitą ir kiekvieną dieną tikrinama."

Pašnekovės žiniomis, daugelis prekiautojų mėsą perka iš tų pačių ūkininkų kaip ir perdirbėjai.
"Tuos, kurie veža mėsą iš užsienio, galima suskaičiuoti ant pirštų. Mes neturime ko slėpti, patys nueikite į turgų ir pamatysite – ženklinama yra visur. Ką sąskaitoje parašo gamintojas, tą etiketėje nurodo prekiautojas", – pasipiktinusi kalbėjo smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys patvirtina Z.Sorokienės žodžius. Pernai turgavietėse užfiksuoti 42 mėsos ir jos produktų ženklinimo pažeidimai, o parduotuvėse – net 369. Tiesa, maisto prekėmis prekiaujančių parduotuvių šalyje yra gerokai daugiau nei turgaviečių. Didžiuosiuose prekybos centruose nustatyta tik 40 pažeidimų.

Pasak VMVT atstovų, jei nustatoma, kad gamintojas negali pateikti produkto kilmės dokumentų, produktas konfiskuojamas. Tačiau maksimali bauda už tokį pažeidimą tesiekia 1 tūkst. litų.

Prekybininkų sąžinė rami

Nors mėsos sektoriuje kasamas karo kirvis, realybė nesikeičia – kiaulių Lietuvoje užauginama gerokai mažiau, nei suvalgoma. Kad paklausa viršija pasiūlą, patvirtino ir bendrovė "Maxima LT". Ji neseniai paskelbė, kad savo prekybos centruose prekiaus tik lietuviška kiauliena. Prekybos tinklo atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė užtikrino, kad perdirbėjai su mėsa pateikia ir dokumentus, įrodančius jos kilmę.
"Mums kiaulieną pristato didžiausios šalies mėsos perdirbimo įmonės: "Utenos mėsa", "Krekenavos agrofirma" ir kt. Jie pateikia sertifikatus, įrodančius, kad kiaulės buvo supirktos iš lietuvių ūkių", – sakė R.Saulytė.

Tiesa, ji pripažino, kad per akcijas ir išpardavimus prekiaujama ne tik lietuviška mėsa. "Lietuvoje tiesiog neužauginama tiek kiaulių, kad būtų patenkintas viso prekybos tinklo poreikis. Kai nuleidžiame tam tikrų gaminių kainas, jų paklausa padidėja maždaug dvigubai. Akcijas skelbiame kiekvieną savaitę ir mažiname tikrai ne vieno produkto kainas, tad lietuviškos kiaulienos tokiais atvejais tiesiog neužtenka. Tačiau mes aiškiai nurodome, kokios šalies gaminiai įtraukti į akciją", – pasakojo R.Saulytė.
Įstatymų landos

Jei lietuviškos kiaulienos neužtenka net vienam prekybos tinklui, peršasi išvada, kad prekybininkai arba perdirbėjai tikrai įsiveža mėsos iš užsienio, o iš jos pagamintus produktus tik pavadina lietuviškais.
Perdirbėjai tikina, kad šviežios mėsos kilmės šalis visada nurodoma. "Jei mėsa atvežama iš Danijos, etiketėje ir parašome: kilmės šalis – Danija. Bet taip yra konkrečiuose 100 proc. iš vienos rūšies mėsos pagamintuose produktuose, o į dešras, faršą ir įvairius pusfabrikačius dedama įvairios mėsos", – dienraščiui sakė "Biovelos" įmonių grupės generalinis direktorius Virginijus Kantauskas.
Jis taip pat atskleidė, kad "Biovelos" grupė apie 20 proc. visos perdirbamos mėsos atsiveža iš užsienio. O išveža apie 47 proc. savo produkcijos.

____________________________________________________________________________________
Trumpas interviu

Į klausimus atsako Viktorija Septilkienė, VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė.
Ar įvežus gyvulius iš užsienio ir paskerdus juos Lietuvoje, skerdiena gali būti vadinama lietuviška ir etiketėje nereikia nurodyti gyvulio kilmės šalies?
– Pagal teisės aktų reikalavimus, atvežus iš kitos šalies gyvulius ir juos paskerdus Lietuvoje, tik ženklinant jautieną reikalaujama nurodyti galvijų gimimo ir auginimo, paskerdimo šalis. Tačiau gamintojui nedraudžiama nurodyti, kur gyvūnas gimė ar buvo augintas, pvz., kiaulienai – kur kiaulė gimė ir užaugo.
O visi pusfabrikačiai, dešros, rūkyti ir kiti gaminiai, pagaminti Lietuvoje, nesvarbu, iš kokios mėsos, automatiškai tampa lietuviškais?
– Kad vartotojas nebūtų klaidinamas, ženklinant šviežią mėsą privalu nurodyti mėsos kilmės, t. y. mėsos pagaminimo (gyvulio paskerdimo), šalį, jei mėsa buvo pagaminta kitoje ES ar trečiojoje šalyje.
Pagal Lietuvos higienos normos "Maisto produktų ženklinimas" reikalavimus išsamią informaciją apie kilmės vietą reikia nurodyti tuo atveju, jei tokios informacijos nepateikus pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės.
Ženklinant šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos gaminius, pagamintus Lietuvoje, nurodomas konkretus jų gamintojas, jo adresas ir kiti privalomi ženklinimo rekvizitai. Ženklinant mėsos gaminį ar pusgaminį nurodoma jų sudėtis (sudedamųjų dalių sąrašas), t. y. visos mėsos pusgaminio ar mėsos gaminio sudedamosios dalys. Į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukiamos visos naudotos gamyboje maisto produkto sudedamosios dalys mažėjančia pagal kiekį tvarka.
Žaliavų, iš kurių pagamintas mėsos pusgaminis ar gaminys, kilmės šalies nurodyti nereikia. Pvz., mėsos gaminio, į kurio sudėtį įeina kiauliena, kiaulės paskerdimo šalies nurodyti nebūtina. Taigi teisės aktai nereikalauja (bet ir nedraudžia) nurodyti perdirbtos (virtos, rūkytos ir pan.) mėsos žaliavos kilmės šalies, pvz., iš kokios kilmės kiaulienos buvo pagamintas šaltai rūkytas kumpis.
ES institucijose pastaruoju metu buvo svarstoma, ar nereikėtų žymėti ir žaliavų kilmės. Ar jau pasiekta konkrečių susitarimų?
– ES Tarybos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams dėl maisto produktų kilmės dar nepatvirtintas.

 

Žymės: mėsa , mityba
Ekspertas: nutukimo epidemiją sukėlė maisto pramonė

Ekspertas: nutukimo epidemiją sukėlė maisto pramonė

Maisto produktus kuriantys "maisto inžinieriai" išrado būdą, kaip, manipuliuojant žmonių smegenyse esančiais malonumo centrais, skatinti juos valgyti nepasisotinant, tvirtina buvęs JAV Maisto ir vaistų administracijos vadovas. Atsispirti...


Valgydami daugiau kalio turinčių maisto produktų galime sumažinti kraujospūdį

Valgydami daugiau kalio turinčių maisto produktų galime sumažinti kraujospūdį

Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai primena, kad nepakankamas kalio suvartojimas siejamas su hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, bei kai...


Genetiškai modifikuoti augalai - stebuklas aplinkai?

Genetiškai modifikuoti augalai - stebuklas aplinkai?

Įsivaizduokite, kad turite burtų lazdelę, galinčią padidinti pasaulio javų derlių, sumažinti jų kainą, leidžiančią naudoti mažiau iškastinio kuro javams užauginti ir sumažinti aplinkos taršą dėl žemės ūkio veiklos. Taip pat įsivaizduokite, kad...


Maisto produktai negali pretenduoti į vaistų statusą, teigia VMVT

Maisto produktai negali pretenduoti į vaistų statusą, teigia VMVT

Lietuvoje jokie maisto produktai negali pretenduoti į vaistų statusą. Tokią poziciją Eltai išsakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius po to, kai Prancūzijos pieno įmonių grupė...


Piene – iki 20 dirbtinių cheminių medžiagų pėdsakų

Piene – iki 20 dirbtinių cheminių medžiagų pėdsakų

Parduotuvėje įsigyto pieno mėginiuose galima aptikti įspūdingą, net iki 20-ies įvairiausių nuskausminamųjų, antibiotikų ir augimo hormonų kokteilį, tvirtina mokslininkai. Naudodami ypatingai jautrius matavimo prietaisus, tyrėjai tiek karvių, tiek...


Aviečių kaukė nuo spuogų

Aviečių kaukė nuo spuogų

Senovės graikai ir romėnai žinojo apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes. Jie miškuose renkamas avietes ne tik valgė, bet ir jomis gydėsi. Aviečių uogose yra sacharidų, organinių rūgščių, eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, mineralinių...


Kiaulpienės žiedų antpilas pigmentinėms dėmėms ir strazdanoms gydyti

Kiaulpienės žiedų antpilas pigmentinėms dėmėms ir strazdanoms gydyti

Kiaulpienė yra tokia vertinga medicinoje, jog yra sakoma, kad jeigu ji būtų reta, tai jos kaina būtų kaip egzotiškojo ženšenio...


Uždraudė gimtadienio tortus

Uždraudė gimtadienio tortus

D. Britanijos vaikų lopšeliai, palaikantys naują sveiko maisto iniciatyvą, vaikams uždraudė saldžius gimtadienio tortus. "Ikimokyklinio maisto projektas", kurį parengė Česterio universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai, vaikų...


Kiek vandens reikia išgerti?

Kiek vandens reikia išgerti?

Vandens, kurio reikia žmogui, kiekis priklauso nuo jo amžiaus, svorio, fizinės būklės ir nuo oro temperatūros bei aktyvumo. Maždaug prieš trisdešimt metų, 8-ajame dešimtmetyje, sportininkams buvo uždrausta vartoti vandenį per sporto užsiėmimus....


Guodos pastebėjimai. Gyvenimas per trumpas gerti eilinę arbatą

Guodos pastebėjimai. Gyvenimas per trumpas gerti eilinę arbatą

Gyvenimas per trumpas gerti eilinę arbatą – sako simpatinga senutė iš Keiko japoniškos ekologiškos arbatos plakato. Kol žiūri į plakatą, abejonių nekyla, kad ji teisi. Bet kai tik nusisuki, kyla masė klausimų: O kodėl ją gerti apskritai, tą...


Kalorijas skaičiuoti bus paprasčiau

Kalorijas skaičiuoti bus paprasčiau

Vis daugiau žmonių skiria didesnį dėmesį savo mitybai, reikalauja daugiau ir geresnės informacijos ant etikečių ir nori, kad ji būtų aiški, paprasta, išsami, atitinkanti vienodus reikalavimus bei patikima. Šiomis temomis susirūpino ir Europos...


Savos gamybos prieskoniai

Savos gamybos prieskoniai

Šiuo metu pats laikas iš šviežių žalumynų, daržovių, grybų pasiruošti prieskoninę druską, kuria galima gardinti įvairius patiekalus. Namuose paruošti prieskoniai - ne tik sveikesni, bet ir palyginti pigūs. Grybų druskai reikės 15 g šviežiai...


Kaip veikia organizmą įvairių rūšių geriamasis vanduo?

Kaip veikia organizmą įvairių rūšių geriamasis vanduo?

Atkeliavę į prekybos vietą išvystame lentynas, nukrautas įvairių tipų geriamaisiais vandenimis. Žvalgomės į butelių spalvas, skirtingų gamintojų pavadinimus ir rūšys. Tačiau ar mokame rinktis? Ar žinome, koks vanduo yra tinkamiausias būtent mūsų...


Australų medikai reikalauja apmokestinti nesveiką maistą

Australų medikai reikalauja apmokestinti nesveiką maistą

Australijoje vis daugiau sveikatos ekspertų palaiko mokesčių nesveikam maistui įvedimą. Anot jų, tai galėtų būti puiki paskata "asmeninio elgesio pasikeitimams" taip mažinant žmonių nutukimą. Monasho universiteto daktarė Holly Bond sako,...


Turkų virtuvės paslaptis – prieskonių gausa

Turkų virtuvės paslaptis – prieskonių gausa

Vilniaus universiteto studentai patys galėjo patirti, koks yra turkiškos virtuvės patiekalų skonis. Su jų ypatumais ir gaminimo tradicijomis supažindino Turkų kultūros centras.Šią savaitę Vilniaus universiteto Turkų kultūros centras organizavo...


Kodėl uogas reikia nuplauti prieš valgant?

Kodėl uogas reikia nuplauti prieš valgant?

Šviežios braškės ir kitos uogos yra skanumynas, tačiau jei prieš valgydami jų nenuplausite, sėkmingai suvalgysite šiek tiek daugiau nei vien tik uogą. Žinoma, tai nereiškia, jog visi tokie maisto "priedai" yra žalingi, tačiau kai kuriais...


Televizoriaus dieta

Televizoriaus dieta

Jei norite sudeginti daugiau kalorijų nekeisdami mitybos įpročių, mokslininkai siūlo labai paprastą dietą: išjunkite televizorių. Naujo tyrimo metu mokslininkai pastebėjo, kad jei suaugusieji sutrumpina televizoriaus žiūrėjimo laiką (net jei ir...


Kasdien reikia suvalgyti 2 - 3 lėkštes vaisių ir daržovių

Kasdien reikia suvalgyti 2 - 3 lėkštes vaisių ir daržovių

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai sako, kad šviežios daržovės yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpių vitaminų, karotinų ir virškinamosios ląstelienos šaltinių....


3 receptai su Bolivine balanda – super maistu iš kalnų

3 receptai su Bolivine balanda – super maistu iš kalnų

Bolivinės baldandos kruopos (kynva) prieš kelis tūkstantmečius pradėtos auginti Pietų Amerikoje ir buvo taip paplitusios, kad tapo inkų mitybos pagrindu ir dėl to vadintos „grūdų motina“. Peru, Bolivijos gyventojai kynvas augina iki 4...


Atsargiai: net ir suvalgę gerus grybus, galite jaustis blogai

Atsargiai: net ir suvalgę gerus grybus, galite jaustis blogai

"Visi grybai valgomi, kai kurie – tik vieną kartą", – šių eilučių autorius nežinomas, tačiau jo mintis labai tinka prasidedant grybavimo sezonui. Rinkite pažįstamus grybus Mūsų šalyje auga apie 1500 rūšių grybų. Apie 30 rūšių...


Nuodai iš gamtos: 10 maisto produktų, kurie itin kenksmingi žmogui

Nuodai iš gamtos: 10 maisto produktų, kurie itin kenksmingi žmogui

Pyragus ar šokoladą kimšti nėra sveika, tačiau, ar kada susimąstėme, kad galime perdozuoti sveikų produktų? Taip vadinami produktai iš gamtos taip pat gali būti toksiški ir savyje būti sukaupę pavojingų kancerogeninių medžiagų, kurių nepakanka tik...


Graikiška kava: ilgesnio gyvenimo garantas?

Graikiška kava: ilgesnio gyvenimo garantas?

Atsakymas į klausimą, ko reikia ilgaamžiškumui pasiekti, gali būti neįsivaizduojamai paprastas. Graikijos Ikarijos salos gyventojai gali pasigirti pačia ilgiausia pasaulyje gyvenimo trukme. Šis faktas mokslininkus taip suintrigavo, kad jie...


Ar Pica Gali Tapti Sveikos Mitybos Valgis?

Ar Pica Gali Tapti Sveikos Mitybos Valgis?

Pagal tai kaip dažnai žmonės valgo picą, jūs pamanytumėte, kad ji jau dabar laikoma sveiku maistu, tačiau, kad ir kaip jūs būsite nustebinti, pica - nėra geriausias maisto pasirinkimas. Pica atsiduria po dideliu "greito maisto"...


Vandenyje iš butelių bakterijų daugiau nei iš čiaupo

Vandenyje iš butelių bakterijų daugiau nei iš čiaupo

Ccrest Laboratories (Kanada) specialistai aptiko, kad 70 procentų populiarių prekinių ženklų geriamajame vandenyje padidintas bakterijų kiekis – ženkliai didesnis, nei vandens iš čiaupo. Kai kuriais atvejais bakterijų kiekis net 100 kartų...


Arbūzai – prabėgančios vasaros atgaiva

Arbūzai – prabėgančios vasaros atgaiva

Senovės Rusijoje (ten arbūzų ragauta daug anksčiau nei Lietuvoje, jie šią uogą žinojo jau IX a.) kurį laiką bažnyčia draudė valgyti šviežius arbūzus – juos buvo būtina apvirti arba pasūdyti. Visa laimė, gyvename kitoje vietoje ir kitais...


Burokėlių sultys didina ištvermingumą

Burokėlių sultys didina ištvermingumą

Ekseterio universiteto mokslininkai nustatė, kad burokėliuose esantis nitratas mažina deguonies įsisavinimą, o tai palengvina mankštinimąsi. Nedidelio tyrimo ataskaitoje žurnale "Journal of Applied Physiology" teigiama, kad dėl burokėlių...


Nejuokaukite su nitratais!

Nejuokaukite su nitratais!

Pavasarį visuomet iškyla dilema – ar kūdikį maitinti "senojo" sezono daržovėmis, užaugintomis ekologiškai, ar įsigytomis iš patikimų rankų, ar pirkti šviežias. Patariame neskubėti siūlyti vaikui šiltnamiuose išaugintų daržovių, nes...


Dažniausiai Pasitaikanti Dietos Klaida

Dažniausiai Pasitaikanti Dietos Klaida

Galbūt jūs ir valgėte pusryčius, tačiau vakare jūs būsite išbadėję jei dienos metu nevalgėte reguliariai. Jūs griebsite arčiausiai po ranka esantį maistą ir tiesiog kimšite į save. Įsivaizduokite, kad grįžę vakare po sunkios darbo dienos jūs...


Laimės milteliai – ekologiška ,,Naturela“ kakava

Laimės milteliai – ekologiška ,,Naturela“ kakava

Ar bent įsivaizduojate kokia naudinga yra kakava? Tiesa ji turi būti TERMIŠKAI NEAPDOROTA, BE CUKRAUS, NATŪRALI. Tokia yra ,,Naturela“ kakava.


Sena tiesa apie šokoladą

Sena tiesa apie šokoladą

Visiškai atsisakyti mėgstamo deserto nereikia. Šokoladas yra labai kaloringas, todėl jei laikotės dietos ar šiaip labai rūpinatės savo kūno linijomis, jį vartoti reikia labai saikingai. Tačiau jį valgyti sveika – turi antioksidantų,...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9