Kviečių želmenis europiečiai iš naujo atrado XX a. pradžioje, juos imta auginti namuose. Kviečių želmenis pradėjo populiarinti mokslininkai, eksperimentais įrodę jų gydomąsias savybes. Želmenų maistingąsias ir vaistingąsias savybes jau žinojo senovės Mesopotamijos, Egipto gyventojai. Želmenyse gausu flavonoidų, amino rūgščių, kalcio, magnio, geležies, vitaminų A, B, C, D, fosforo, kobalto, cinko ir daugiau nei 90 žmogui reikalingų mikroelementų.
Kviečių želmenys pasižymi antibiotinėmis, antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis. Želmenyse esančios medžiagos skatina ląstelių regeneraciją, gerina širdies, plaučių, kepenų funkcijas. Moksliškai įrodyta, jog geriant kviečių želmenų sultis, kraujas valosi nuo teršalų. Be to, kviečių želmenys padeda išsivaduoti nuo riebalų pertekliaus.
Skystas deguonis, esantis kviečių želmenų sultyse, stimuliuoja virškinimą, skatina smegenų veiklą. Kviečių želmenų sultys suteikia energijos, šalina iš organizmo toksinus, stiprina imuninę sistemą. Sultimis galima valyti odą, ją minkštinti, gydyti nudegimus nuo saulės. Rekomenduojama paros dozė – 30 – 40 g. Ką tik išspaustos sultys vertingos tik apie 1 valandą.
