Liepos 2d. Ketvirtadienis

Kokį vandenį geriame?

Peržiūrų skaičius: 32596
Kokį vandenį geriame?

Praėjusiais metais vos 11-oje iš 85 vandentiekių Klaipėdos rajone buvo tiekiamas saugus ir kokybiškas vanduo. Rajone 85-iose geriamojo vandens tiekimo teritorijose kontrolę vykdo Klaipėdos apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Apie 60 procentų Klaipėdos rajono gyventojų naudoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį. Žmonės turi teisę žinoti, kokį vandenį kasdien vartoja ir kokią įtaką jo sudėtis daro sveikatai. Ar vanduo saugus, galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus - mikrobais, nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos.

Vandens kokybė itin svarbi - jis sudaro apie 70 procentų suaugusio žmogaus kūno svorio. Geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti pavojų žmogaus sveikatai.

Pagal Klaipėdos apskrities VMVT pateiktą 2008-ųjų vandens tyrimų ataskaitą, saugus vanduo buvo tiekiamas iš Gargždų, Baičių, Kalotės, Ežaičių, Jakų, Ketvergių, Lapių, Macuičių II, Jakų, Gargždų plytų gamyklos ir Lėbartų vandentiekių. Nors tai tik 11 punktų, tačiau jais vandeniu aprūpinami maždaug pusė rajono gyventojų, vartojančių viešai tiekiamą geriamąjį vandenį rajone.

Mikroorganizmai sukelia ligas

VMVT viršininkas Antanas Bauža sakė, kad šiais metais vandens kokybė geresnė: "Apskritai vasaromis situacija dėl vandens taršos stabilizuojasi. Drukių kaimo atvejis, kai buvo sustabdytas vandens tiekimas, šiemet yra pirmasis."

Pagal Lietuvos higienos normą geriamajame vandenyje tiriami du mikrobiniai rodikliai: žarninės ląstelės ir žarniniai enterokokai. Dėl pastarųjų kaime ir buvo sustabdytas vandens tiekimas. Jei vandenyje randama šių bakterijų, jame dažniausiai būna ir ligas sukeliančių mikroorganizmų. Didelė bakterinė tarša gali sukelti ūmias ir pavojingas žarnyno užkrečiamąsias ligas: salmoneliozę, dizenteriją, įvairius viduriavimus, netgi vidurių šiltinę. Praėjusiais metais mikrobinė tarša nustatyta 11 vandentiekių vandenyje. 6 iš jų tarša buvo laiku pašalinta, bet 5 atvejais teko sustabdyti geriamojo vandens viešąjį tiekimą: Karklėje, Lankupiuose, Šukaičiuose, Macuičiuose, Skomantuose.

Toksiniai rodikliai tirti ne visur

Visai kas kita - toksiniai rodikliai. Jie tiriami dėl galimo kenksmingo poveikio žmogaus sveikatai. Aktualiausia pajūrio zonos požeminio vandens problema - gausus fluorido kiekis. Fluoras žmogaus organizmui būtinas. Jis apsaugo dantis nuo ėduonies, užtikrina kaulų sistemos vystymąsi. Tačiau per didelis jo kiekis sukelia dantų bei kaulų fluorozę.

Šiuo metu fluoro kiekis pagal išlygą viršija leistiną normą Agluonėnuose, Endriejave ir Kretingalėje. Pagal praeitų metų tyrimų duomenis, leidžiamo fluoro norma viršyta 13-os vandentiekių vandenyje, bet daugiausia Kalnuvėnuose, Kopūstuose, Endriejave, Pipiruose ir Kalotėje. Kiekvienas savo sveikata besirūpinantis gyventojas turėtų žinoti, kiek fluoridų yra jo geriamajame vandenyje. Kai pastarųjų trūksta, būtina vartoti daug fluoro turinčių maisto produktų (jūros kopūstų, juodosios, žaliosios arbatos, jūros žuvies) ir naudoti specialias dantų pastas. Jei vandenyje yra fluoridų perteklius, stengtis kuo mažiau gerti vandens, jį pakeisti pienu bei sultimis.

Geležies koncentracija viršijo leidžiamą normą 42 rajono vandentiekių vandenyje. Nustatytos didžiausios koncentracijos ir nukrypimai nuo normos Dudinėliuose, Kairiuose, Rudgalviuose, Šukaičiuose ir Judrėnuose. Tačiau pastebima ir teigiamų pokyčių - Jakų gyvenvietėje 2007 m. įrengus vandens kokybės gerinimo įrenginius geležies koncentracija sumažėjo beveik 600 kartų.

Praėjusių metų ataskaitoje pripažįstama, kad ne visų vandentiekių vanduo ištirtas pakankamai išsamiai. Toksiniai rodikliai visai netirti Trepkalnio, Lankupių, Macuičių I, Lėbartų vandentiekiuose.

Savas nebūtinai kokybiškas

Net 40 procentų rajono gyventojų geriamuoju vandeniu apsirūpina patys iš savo gręžinių ar šachtinių šulinių. Už jų vandens kokybę VMVT nėra atsakinga, todėl rajono žmonės sauga turi rūpintis patys.

Saugumu ir kokybe turi labiausiai susirūpinti gyventojai, vartojantys šachtinių šulinių vandenį. "Šachtinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos, jo įrengimo, priežiūros, aplink šulinį vykdomos veiklos. Svarbiausia, kad tokio vandens sudėtis gali labai greitai kisti", - įspėjo Klaipėdos apskrities VMVT Maisto skyriaus vedėja Rima Slaboševičienė.

Dažniausia šachtinių šulinių vandens problema - nitratų, mikrobinės taršos. Nitritai yra susirgimo vėžiu rizikos faktorius. Dideli šios medžiagos kiekiai itin pavojingi naujagimiams, nes stabdomas deguonies perdavimas audiniams.

Komentaras

Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja - maisto produktų inspektorė Rima SLABOŠEVIČIENĖ:

- Klaipėdos rajone kasmet pasitaiko geriamojo vandens sustabdymo atvejų, kai padarius tyrimus aptinkama didelė tarša ir ji laiku nėra likviduojama. Nors viešai tiekiamo vandens kokybė ne visada tenkina vartotojų lūkesčius, tačiau jo sauga ir kokybė yra žinoma ir kontroliuojama, vertinama rizika, numatomos ir įgyvendinamos priemonės vandens saugai ir kokybei užtikrinti. Tuo tarpu gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu patys, turi patys ir rūpintis savo vartojamo vandens kokybe. Svarbu, kad mikrobiologinę taršą galima pašalinti vandenį virinant, tačiau nitritai ir nitratai nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais.

Antioksidantai mūsų gyvenime

Antioksidantai mūsų gyvenime

Visos mūsų organizmo ląstelės yra kraujo, limfos ir tarpląstelinių skysčių terpėje ir iš šių skysčių pasisavina maistingąsias medžiagas. Visi kūno skysčiai palaiko stabilų pH lygį, kuris labai svarbus organizmui. Skysčių pH (potentia hydrogeni)...


Atsisakantys pusryčių rizikuoja nutukti

Atsisakantys pusryčių rizikuoja nutukti

Lietuviams nuo seno valgis buvęs šventas dalykas, todėl ir pusryčiai buvo laiminami. Valgyti lietuviškų kruopų košę ir dabar rekomenduoja mitybos specialistai, nes tai maistingas ir energijos teikiantis valgis. Tačiau klaipėdiečiai rytais kavinėse...


Ar laboratorijoje užauginta mėsa yra dietiška?

Ar laboratorijoje užauginta mėsa yra dietiška?

Mokslininkai jau kurį laiką teigia galintys laboratorinėmis sąlygomis išauginti mėsą iš kamieninių ląstelių. Tai reiškia, jog ateityje galėsime mėgautis gardžiais kepsniais, ir dėl to nenukentės nei vienas gyvūnas. Tačiau visuomenėje tai iškėlė...


Garšva - nuostabus vitaminų šaltinis

Garšva - nuostabus vitaminų šaltinis

Lotyniškas paprastosios garšvos pavadinimas - Aegopodium podagraria - susietas su šio augalo gydomosiomis savybėmis. Garšvos lapuose yra vitaminų A ir C, obuolių rūgščių, geležies, kalio, magnio, vario mineralinių druskų; šaknyse — eterinių...


BALTYMŲ ŠALTINIS – LIETUVIŠKUOSE AUGALUOSE

BALTYMŲ ŠALTINIS – LIETUVIŠKUOSE AUGALUOSE

Baltymai (dar kitaip vadinami proteinu) – tai antras pagal gausumą organizmo komponentas po vandens. Jis formuoja ne tik organizmo struktūras – ląsteles, audinius ir skeletą, bet ir funkcinius veiksnius, kaip hormonai, antikūniai, DNR...


Sieks konservantams rasti natūralius pakaitalus

Sieks konservantams rasti natūralius pakaitalus

Kaune kuriamas Maisto mokslų ir technologijų kompetencijos centras, kuriame dirbsiantys mokslininkai ieškos būdų, kaip pagerinti Lietuvos žmonių mitybą, kasdienio vartojimo produktų sudėtį priartinti prie sveikos mitybos reikalavimų, sintetinius...


"Danone" nusprendė patikslinti produktų sveikatingumo teiginius ES institucijoms

"Danone" nusprendė patikslinti produktų sveikatingumo teiginius ES institucijoms

Prancūzijos maisto grupė "Danone" praėjusią savaitę atsiėmė patikslinimui dviejų geriausiai parduodamų jų jogurtų paraiškas dėl naudos sveikatai, kilus painiavai dėl to, kokius mokslinius įrodymus turi pateikti bendrovė, siekdama...


10 labiausiai užterštų virtuvės vietų

10 labiausiai užterštų virtuvės vietų

Beatos virtuvė, kurioje filmuojamos populiariosios televizijos laidos, jau kurį laiką valoma „Probiotic“ valikliais, tad taršos joje, palyginus su kitomis mokslininkų tirtomis virtuvėmis, yra mažiau. Ją saugo susiformavęs...


Šokoladas – sveikas maistas?

Šokoladas – sveikas maistas?

Darganotą rudens vakarą niekas negali pralenkti šokolado plytelės. Mėgaujamės jo švelniu, saldžiu skoniu ir jis padeda mums jaustis geriau, iki nepabunda kaltės jausmas. Juk nuo mažens mama kaldavo į galvą, kad saldumynai yra blogai. Bet dabar...


Kodėl šie abrikosai neoranžiniai?

Kodėl šie abrikosai neoranžiniai?

Džiovinti vaisiai skiriasi tuo, kaip jie apdoroti – ekologiškai ar neekologiškai. Ekologiški vaisiai džiovinami ilgai ir išsaugomi tokie, kokie yra. Tokie vaisiai turi didelę skonių paletę. Galbūt jie neturi ryškios spalvos, tačiau...


Berniukas, alergiškas beveik bet kokiam maistui

Berniukas, alergiškas beveik bet kokiam maistui

Didžiojoje Britanijoje gyvenantis dvylikametis Tylor Savage neturi galimybės pasiteirauti, kas bus pietums. Tai bus vištiena arba tunas su morkomis ir bulvėmis ir galbūt truputis vynuogių ar obuolys. Tai - vienintelės maisto rūšys, kurioms jis...


Kaip veikia organizmą įvairių rūšių geriamasis vanduo?

Kaip veikia organizmą įvairių rūšių geriamasis vanduo?

Atkeliavę į prekybos vietą išvystame lentynas, nukrautas įvairių tipų geriamaisiais vandenimis. Žvalgomės į butelių spalvas, skirtingų gamintojų pavadinimus ir rūšys. Tačiau ar mokame rinktis? Ar žinome, koks vanduo yra tinkamiausias būtent mūsų...


Energijos suteikia ne tik puodelis kavos

Energijos suteikia ne tik puodelis kavos

Trūksta energijos? Išsijudinti nebepadeda net puodelis kavos? Dažna vangumo, prastos nuotaikos ar nuovargio priežastis - vitaminų trūkumas. Tačiau patys vitaminai energijos nesuteikia, jie dalyvauja organizmo biocheminiuose procesuose, kurie...


Perspėjame: "pesticidinės" citrinos visgi atsidurs parduotuvių lentynose

Perspėjame: "pesticidinės" citrinos visgi atsidurs parduotuvių lentynose

Šeštadienį pranešta, kad į Lietuvą neleista importuoti 25 600 kg šviežių citrinų "Eureka" (I klasė) iš Pietų Afrikos Respublikos, kadangi jose nustatyta net 10 kartų didžiausią leistiną normą viršijanti pesticidų likučių koncentracija....


Graikų šventinis desertas – baklava

Graikų šventinis desertas – baklava

Į kalėdinės mugės pristatymą pakvietusios Vilniaus tarptautinės moterų organizacijos narės parodė, kaip jų gimtinėse ruošiamasi Kalėdoms. Nelaukite paskutinės minutės ir jūs. Graikijoje Kalėdų stalas neįsivaizduojamas be baklavos –...


Maisto produktų etiketės bus išsamesnės ir aiškesnės

Maisto produktų etiketės bus išsamesnės ir aiškesnės

Maisto produktų pakuotėse bus privalu nurodyti riebalų, sočiųjų riebalų, angliavandenių, baltymų, cukraus bei druskos kiekį. Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino kompromisinį teisės aktą šiuo klausimu (606 balsai už, 46 prieš, 26 susilaikė)....


Koks maistas saugo nuo vėžio?

Koks maistas saugo nuo vėžio?

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad netinkama mityba yra viena iš onkologinių ligų priežasčių. Tad kaipgi reikėtų maitintis? Švedų mokslinių tyrimų duomenimis, padidinus perdirbtos mėsos produktų vartojimą tik 30 g per parą, tikimybė susirgti...


Aromatai sužadina ir stimuliuoja virškinimą

Aromatai sužadina ir stimuliuoja virškinimą

Pasirodo, skonio ir kvapo receptoriai yra ne tik nosyje ir liežuvio paviršiuje, bet ir virškinimo sistemos gleivėse. Tai atrado Miuncheno Ludwig Maximilian (LMU) ir Miuncheno technologinio (TUM) universitetų tyrėjai, stebėdmi pelės ir žmogaus...


Rauginto pieno produktai

Rauginto pieno produktai

Vis dažniau žmonės skundžiasi pieno netoleravimu. O juk teigiama, kad jis pagrindinis kalcio, B grupės vitaminų ir kitų svarbių maisto medžiagų šaltinis. Išeitis – valgyti daugiau rūgusio pieno gaminių: jogurto, varškės, sūrio, kefyro, kurie...


Vanduo – gyvybės šaltinis

Vanduo – gyvybės šaltinis

Vanduo, tai gyvybės pagrindas. Suaugusio žmogaus organizme yra net 70 proc. vandens. Vanduo yra ir pagrindinė kraujo (92 proc.) ir smegenų (91 proc.) sudedamoji dalis. Be vandens neapsieitų mūsų ląstelės ir be jo nevyktų normali medžiagų apykaita....


Naudingiausios uogos žmogui – juodieji serbentai

Naudingiausios uogos žmogui – juodieji serbentai

Britų mokslininkai nustatė, kad iš visų Didžiojoje Britanijoje augančių uogų naudingiausios žmogaus sveikatai yra juodieji serbentai. Po ilgai trunkančių ir daugkartinių juodųjų serbentų testų buvo nustatyta, jog šios uogos turi priešvėžinių...


Arbūzai – prabėgančios vasaros atgaiva

Arbūzai – prabėgančios vasaros atgaiva

Senovės Rusijoje (ten arbūzų ragauta daug anksčiau nei Lietuvoje, jie šią uogą žinojo jau IX a.) kurį laiką bažnyčia draudė valgyti šviežius arbūzus – juos buvo būtina apvirti arba pasūdyti. Visa laimė, gyvename kitoje vietoje ir kitais...


Krūties vėžį įveikia Viduržemio regiono dieta

Krūties vėžį įveikia Viduržemio regiono dieta

Viduržemio jūros regiono dietos besilaikančioms ir menopauzę išgyvenančioms moterims tikimybė susirgti krūties vėžiu yra mažesnė. Mokslininkai beveik dešimtmetį stebėjo 14800 graikių, kurioms per tyrimo laikotarpį buvo diagnozuota 240 krūties...


Ką sveikiau gerti: kavą ar arbatą?

Ką sveikiau gerti: kavą ar arbatą?

Kava ir arbata – patys populiariausi gėrimai. Kasdien yra suvartojami įspūdingi kiekiai įvarių rūšių kavos bei arbatos. Ir vienas, ir kitas gėrimas turi daug gerbėjų. Reikia pabrėžti, jog abu šie gėrimai yra ne tik puikaus skonio, bet ir...


Laimės milteliai – ekologiška ,,Naturela“ kakava

Laimės milteliai – ekologiška ,,Naturela“ kakava

Ar bent įsivaizduojate kokia naudinga yra kakava? Tiesa ji turi būti TERMIŠKAI NEAPDOROTA, BE CUKRAUS, NATŪRALI. Tokia yra ,,Naturela“ kakava.


Šalutinis dietų poveikis – valgymo sutrikimai

Šalutinis dietų poveikis – valgymo sutrikimai

Nervinė anoreksija ar bulimija nėra tik paauglių liga. Bet ja susirūpinti kartais priverčia tik tiksintis biologinis laikrodis. Nervine anoreksija Lietuvoje serga apie vienas procentas gyventojų. Nervinės bulimijos statistika – penkis kartus...


Gydytoja Jelena Tulčina: „Žvyneline serga net vaikai, tačiau nesutinku, kad tai – nuosprendis visam gyvenimui“

Gydytoja Jelena Tulčina: „Žvyneline serga net vaikai, tačiau nesutinku, kad tai – nuosprendis visam gyvenimui“

Pasaulyje yra daugiau, nei 170 milijonų žmonių, kenčiančių nuo žvynelinės. Net apie 120 tūkstančių gyvena Lietuvoje. Gydytoja Jelena Tulčina sako, kad liga jaunėja. „Jauniausiam mano pacientui buvo vos metukai. Tėvams dermatologai liepia...


Burokėlis - neišvaizdus, bet labai naudingas

Burokėlis - neišvaizdus, bet labai naudingas

Burokėliai - puikus retų mineralinių medžiagų šaltinis. Kai kurių mokslininkų nuomone, burokėlių sultyse esantis betainas didina organizmo atsparumą vėžiui. Burokėliuose itin gausu organizmui reikalingų medžiagų. Pavyzdžiui, jodo juose daugiau nei...


Uždelsto veikimo bomba tiksi – vis dažniau mėsoje randama antibiotikų

Uždelsto veikimo bomba tiksi – vis dažniau mėsoje randama antibiotikų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pagal medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje stebėsenos planą atliko cheminius tyrimus. Tirtame galvijo raumenų mėginyje...


Kokie grybai yra patys vertingiausi?

Kokie grybai yra patys vertingiausi?

Gamtininkams prognozuojant dar vieną baravykų dygimo bangą, sveikatos specialistai teigia, kad šie grybai – vieni maistingiausių. Lietuvos radijo "Ryto garsų" laidai kalbėjęs Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9