Ditel

Kokį vandenį geriame?

Praėjusiais metais vos 11-oje iš 85 vandentiekių Klaipėdos rajone buvo tiekiamas saugus ir kokybiškas vanduo. Rajone 85-iose geriamojo vandens tiekimo teritorijose kontrolę vykdo Klaipėdos apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Apie 60 procentų Klaipėdos rajono gyventojų naudoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį. Žmonės turi teisę žinoti, kokį vandenį kasdien vartoja ir kokią įtaką jo sudėtis daro sveikatai. Ar vanduo saugus, galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus – mikrobais, nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos.

Vandens kokybė itin svarbi – jis sudaro apie 70 procentų suaugusio žmogaus kūno svorio. Geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti pavojų žmogaus sveikatai.

Pagal Klaipėdos apskrities VMVT pateiktą 2008-ųjų vandens tyrimų ataskaitą, saugus vanduo buvo tiekiamas iš Gargždų, Baičių, Kalotės, Ežaičių, Jakų, Ketvergių, Lapių, Macuičių II, Jakų, Gargždų plytų gamyklos ir Lėbartų vandentiekių. Nors tai tik 11 punktų, tačiau jais vandeniu aprūpinami maždaug pusė rajono gyventojų, vartojančių viešai tiekiamą geriamąjį vandenį rajone.

Mikroorganizmai sukelia ligas

VMVT viršininkas Antanas Bauža sakė, kad šiais metais vandens kokybė geresnė: „Apskritai vasaromis situacija dėl vandens taršos stabilizuojasi. Drukių kaimo atvejis, kai buvo sustabdytas vandens tiekimas, šiemet yra pirmasis.”

Pagal Lietuvos higienos normą geriamajame vandenyje tiriami du mikrobiniai rodikliai: žarninės ląstelės ir žarniniai enterokokai. Dėl pastarųjų kaime ir buvo sustabdytas vandens tiekimas. Jei vandenyje randama šių bakterijų, jame dažniausiai būna ir ligas sukeliančių mikroorganizmų. Didelė bakterinė tarša gali sukelti ūmias ir pavojingas žarnyno užkrečiamąsias ligas: salmoneliozę, dizenteriją, įvairius viduriavimus, netgi vidurių šiltinę. Praėjusiais metais mikrobinė tarša nustatyta 11 vandentiekių vandenyje. 6 iš jų tarša buvo laiku pašalinta, bet 5 atvejais teko sustabdyti geriamojo vandens viešąjį tiekimą: Karklėje, Lankupiuose, Šukaičiuose, Macuičiuose, Skomantuose.

Toksiniai rodikliai tirti ne visur

Visai kas kita – toksiniai rodikliai. Jie tiriami dėl galimo kenksmingo poveikio žmogaus sveikatai. Aktualiausia pajūrio zonos požeminio vandens problema – gausus fluorido kiekis. Fluoras žmogaus organizmui būtinas. Jis apsaugo dantis nuo ėduonies, užtikrina kaulų sistemos vystymąsi. Tačiau per didelis jo kiekis sukelia dantų bei kaulų fluorozę.

Šiuo metu fluoro kiekis pagal išlygą viršija leistiną normą Agluonėnuose, Endriejave ir Kretingalėje. Pagal praeitų metų tyrimų duomenis, leidžiamo fluoro norma viršyta 13-os vandentiekių vandenyje, bet daugiausia Kalnuvėnuose, Kopūstuose, Endriejave, Pipiruose ir Kalotėje. Kiekvienas savo sveikata besirūpinantis gyventojas turėtų žinoti, kiek fluoridų yra jo geriamajame vandenyje. Kai pastarųjų trūksta, būtina vartoti daug fluoro turinčių maisto produktų (jūros kopūstų, juodosios, žaliosios arbatos, jūros žuvies) ir naudoti specialias dantų pastas. Jei vandenyje yra fluoridų perteklius, stengtis kuo mažiau gerti vandens, jį pakeisti pienu bei sultimis.

Geležies koncentracija viršijo leidžiamą normą 42 rajono vandentiekių vandenyje. Nustatytos didžiausios koncentracijos ir nukrypimai nuo normos Dudinėliuose, Kairiuose, Rudgalviuose, Šukaičiuose ir Judrėnuose. Tačiau pastebima ir teigiamų pokyčių – Jakų gyvenvietėje 2007 m. įrengus vandens kokybės gerinimo įrenginius geležies koncentracija sumažėjo beveik 600 kartų.

Praėjusių metų ataskaitoje pripažįstama, kad ne visų vandentiekių vanduo ištirtas pakankamai išsamiai. Toksiniai rodikliai visai netirti Trepkalnio, Lankupių, Macuičių I, Lėbartų vandentiekiuose.

Savas nebūtinai kokybiškas

Net 40 procentų rajono gyventojų geriamuoju vandeniu apsirūpina patys iš savo gręžinių ar šachtinių šulinių. Už jų vandens kokybę VMVT nėra atsakinga, todėl rajono žmonės sauga turi rūpintis patys.

Saugumu ir kokybe turi labiausiai susirūpinti gyventojai, vartojantys šachtinių šulinių vandenį. „Šachtinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos, jo įrengimo, priežiūros, aplink šulinį vykdomos veiklos. Svarbiausia, kad tokio vandens sudėtis gali labai greitai kisti”, – įspėjo Klaipėdos apskrities VMVT Maisto skyriaus vedėja Rima Slaboševičienė.

Dažniausia šachtinių šulinių vandens problema – nitratų, mikrobinės taršos. Nitritai yra susirgimo vėžiu rizikos faktorius. Dideli šios medžiagos kiekiai itin pavojingi naujagimiams, nes stabdomas deguonies perdavimas audiniams.

Komentaras

Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja – maisto produktų inspektorė Rima SLABOŠEVIČIENĖ:

– Klaipėdos rajone kasmet pasitaiko geriamojo vandens sustabdymo atvejų, kai padarius tyrimus aptinkama didelė tarša ir ji laiku nėra likviduojama. Nors viešai tiekiamo vandens kokybė ne visada tenkina vartotojų lūkesčius, tačiau jo sauga ir kokybė yra žinoma ir kontroliuojama, vertinama rizika, numatomos ir įgyvendinamos priemonės vandens saugai ir kokybei užtikrinti. Tuo tarpu gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu patys, turi patys ir rūpintis savo vartojamo vandens kokybe. Svarbu, kad mikrobiologinę taršą galima pašalinti vandenį virinant, tačiau nitritai ir nitratai nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais.

Ranigast sos

TAIP PAT SKAITYKITE