Esminis veiksnys yra suvartojamos kavos kiekis. Tiems, kurie išgeria vidutinį šio gėrimo kiekį (3-4 puodelius per dieną, t.y. gauna 300-400mg kofeino), rizika sveikatai nėra didelė, o teigiamų poveikių taip pat yra keletas. Tačiau nuo padidinto spaudimo, osteoporozės, širdies ligų kenčiantiems žmonėms, nėščioms moterims, vaikams, paaugliams ir senyvo amžiaus žmonėms žalingas kavos poveikis yra akivaizdesnis.
Ar mėgstate kavą? Daugelis pripažįstame, jog jos skonis ir aromatas praskaidrina ryto nuotaiką. Tačiau kava paprastai nėra laikoma sveiku maisto produktu. Ji ilgą laiką buvo kaltinama už daugybę ligų. Nepaisant to, kai kurie naujausi tyrimai rodo, jog šis gėrimas visgi nėra toks blogas kaip manoma. Taigi kuris variantas teisingas – kenkia ar nekenkia sveikatai? Šiame straipsnyje pateikiame 10 potencialiai naudingų ir 11 žalingų poveikių, kuriuos galima patirti geriant kavą. Pradėsime nuo naudingųjų.
1 Sudėtyje yra antioksidantų
Kava yra turtinga antioksidantais, tokiais kaip chlorogeninė rūgštis ir melanoidinai. Skrudintoje kavoje randami melanoidinai pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, kuris priklauso nuo kavos apdorojimo būdo.
Mokslininkai nustatė, jog įprastiniame kavos puodelyje yra daugiau antioksidantų nei stiklinėje vynuogių, mėlynių, apelsinų ar aviečių sulčių.
2 Diabetas
Kavos vartojimas gali apsaugoti nuo 2 tipo diabeto išsivystymo. Tam skirto tyrimo metu nustatyta, kad vidutinis tiek įprastinės tiek kavos be kofeino vartojimas gali sumažinti 2 tipo diabeto riziką jaunesnio ir vidutinio amžiaus moterų tarpe. Šis atradimas leidžia manyti, jog apsauga nuo diabeto nėra susijusi vien tik su kofeinu, nes poveikis buvo panašus tiek vartojant kavą su kofeinu, tiek be. Tai galbūt susiję su kitais komponentais, labiausiai tikėtina chlorogenine rūgštimi ir įvairiais kitais antioksidantais.
Mokslinio tyrimo metu, kai buvo naudotas oralinis gliukozės testas, patvirtintas didelis apsauginis natūralios kavos poveikis prieš 2 tipo diabetą (tiek su mažu tiek su normaliu gliukozės kiekiu).
3 Parkinsono liga
Yra rimtų įrodymų, jog reguliarus kavos vartojimas sumažina Parkinsono ligos riziką. Keleto tyrimų metu buvo pademonstruota, jog reguliariai kavą geriantys žmonės žymiai rečiau suserga šia liga.
4 Kepenų cirozė
Kava gali apsaugoti nuo kepenų cirozės, ir ypač nuo alkoholinės kepenų cirozės atmainos.
5 Tulžies akmenys
Yra duomenų, jog kavos gėrimas gali apsaugoti nuo tulžies akmenų susiformavimo, tiek vyrams, tiek moterims.
6 Inkstų akmenys
Kavos vartojimas sumažina akmenų inkstuose susiformavimo riziką.
7 Podagra
Hiperuricemija (didelis šlapimo rūgšties kiekis kraujyje) gali lemti tiek tulžies, tiek inkstų akmenų susiformavimą. Kava gali sumažinti šlapimo rūgšties kiekį ir sumažinti šio sutrikimo riziką, tačiau tik tarp vyrų.
8 Darbo našumas
Kofeinas yra gerai žinomas stimuliatorius. Daugeliu tyrimų [20-22] pademonstruotas naudingas kavos poveikis didinant budrumą, dėmesingumą ir mažinant mieguistumą. Vienas išgertas kavos puodelis gali padidinti informacijos apdorojimo (suvokimo) gebą.
9 Astma
Yra požymių, jog kava gali padėti valdyti astmos pasireiškimą ir netgi kontroliuoti jos priepuolius kai nėra kitų vaistų. Kavos sudėtyje esantis kofeinas giminingas teofilinui (angl. theophylline) – senam vaistui nuo astmos. Kofeinas gali padėti atstatyti oro judėjimo takus ir sumažinti astmos simptomus.
10 Alzheimer’io liga
Keliuose tyrimuose buvo palyginti vidutiniškai kavą geriantys asmenys (apie 2 puodelius per dieną) su mažai kavos geriančiasiais (vidutiniškai mažiau nei vienas puodelis per dieną). Juose nustatyta, jog tiems, kurie gėrė daugiau kavos, rečiau išsivystydavo Alzheimer’io liga.
Dabar apžvelkime kavos keliamą riziką sveikatai. Kava, ypač vartojama dideliais kiekiais, gali sukelti keleto tipų rimtas problemas:
1 Širdies ligos
Sąryšis tarp kavos vartojimo ir širdies bei jos kraujagyslių ligų tirtas daugybės mokslininkų, tačiau rezultatai vis dar išlieka kontraversiški. Dauguma apžvalginių tyrimų nerodo kavos vartojimo sąsajos su ženkliu širdies ligų rizikos padidėjimu. Šį faktą daugiausia įrodo tyrimai naudojant kontrolines tiriamųjų grupes (lyginant tuos, kurie vartoja kavą ir tuos, kurie nevartoja).
Kava yra sudėtingas įvairių komponentų mišinys. Šie komponentai gali pasižymėti tiek teigiamu, tiek neigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai. Pavyzdžiui, nefiltruotoje kavoje aptinkamas diterpenai kafestolis (angl. diterpenes cafestol), kaveolis (angl. kahweol ) bei kofeinas panašu padidina koronarinės širdies ligos riziką. Aukštos kokybės tyrimai (randomizuoti valdomi tyrimai) patvirtino cholesterolio lygio padidėjimą dėl diterpeno vartojimo – o tai atitinkamai gali prisidėti prie koronarinės širdies ligos rizikos padidėjimo. Kita vertus, dalinis širdies ligų rizikos sumažėjimas saikingai kavą geriančiųjų tarpe pasireiškia dėl kavoje esančių antioksidantų poveikio.
Šalia to, kavos vartojimas taip pat susijęs su plazma homocisteinu (angl. plasma homocysteine), kuris taip pat yra koronarinės širdies ligos rizikos veiksnys.
Tam kad suprastume, iš kur kyla tokia painiava, panagrinėkime dvi neseniai atliktas studijas. Viename tyrime tirta 128000 vyrų ir moterų; tyrimo metu nenustatyta jokio širdies ligos rizikos padidėjimo, kai tiriamieji gėrė filtruotą kavą. 2006 metų gegužę žurnale „Circulation” publikuoto tyrimo autoriai teigė, jog rezultatai nepriklausė nuo dalyvių išgerto kavos kiekio. Kitame tyrime tirta 4000 kavos mėgėjų. Jo rezultatai publikuoti „Journal of the American Medical Association” 2006 metų kovą. Autoriai teigė, jog du arba daugiau kavos puodelių per dieną gali padidinti širdies susirgimų riziką tų žmonių tarpe, kuriuose aptinkama specifinė, tačiau gan dažna genetinė mutacija, sulėtinanti organizmo gebą skaidyti kofeiną. Rezultatų interpretavimui įtakos gali turėti pati tokių mokslinių studijų eiga ir forma, ir tai gali būti priežastis dėl ko pateikiamos skirtingos išvados. Bendruoju atveju galima daryti prielaidą, jog kava nekelia didelės grėsmės sveikiems suaugusiems vidutinio amžiaus asmenims.
Įdomu, tačiau mokslininkai taip pat nustatė, jog kavą geriantys žmonės dažniau rūko, geria daugiau alkoholio, geria mažiau arbatos, vartoja mažiau vitaminų ir maisto papildų ir mažiau sportuoja, o visa tai gali būti susiję su padidėjusia širdies problemų rizika.
2 Padidėjęs cholesterolio lygis
Intensyvus virtos kavos vartojimas padidina bendrą ir mažo tankio (LDL) cholesterolio kiekį. Nefiltruota kava turi daug kafestolio ir kaveolio, kurie yra diterpenai, lemiantys kavos cholesterolio lygį didinantį efektą. Diterpenai išsiskiria kavą užplikius karštu vandeniu, tačiau juos sulaiko popierinis filtras. Tai paaiškina, kodėl filtruota kava nekeičia cholesterolio lygio, o skandinaviška plikyta, turkiška ir kitos jį didina.
3 Žala arterijoms
Kava neigiamia veikia kraujagyslių tonusą ir funkciją (didina arterijų sienelių standumą ir mažina susitraukimo-išsiplėtimo gebą). Prielaidą apie standumo sumažėjimą dėl kofeino ir dėl to padidėjusią širdies ligų riziką padarė Graikijos mokslininkai.
4 Širdies ritmo sutrikimai
Kol kas yra nedaug eksperimentinių įrodymų, jog kofeinas sukelia širdies aritmiją.
5 Kraujo spaudimas
Nors kavos vartojimas nėra esminis hipertonijos isusiformavimo rizikos veiksnys, jos poveikis kraujo spaudimui yra nepageidautinas. Be jokios abejonės kofeinas yra atsakingas už kraujo spaudimo padidėjimą. Tačiau kai kurie faktai rodo, jog kai kofeinas gaunamas geriant kavą, kraujo spaudimą didinantis poveikis pasireiškia daug mažiau. Polinkį hipertonijai turintys asmenys gali būti labiau pažeidžiami padidėjusio spaudimo efektui. Neseniai atlika Italijos mokslininkų studija nustatė, jog kavos gėrimas gali šiek tiek padidinti chroniškos hipertonijos susiformavimą asmenims su padidėjusiu kraujo spaudimu.
6 Osteoporozė (kaulų tankio mažėjimas)
Kavos vartojimas skatina padidintą kalcio pasišalinimą iš organizmo kartu su šlapimu. Didelis kavos suvartojimas (4 puodeliai = 600ml ar daugiau) gali padidinti osteoporozės riziką, ypač moterims, per mitybą gaunančioms mažai kalcio.
7 Miego sutrikimai, nervingumas, nerimo pojūtis
Kofeino perteklius gali perkrauti centrinę nervų sistemą. Dideli kofeino kiekiai neigiamai veikia užmigimo procesą ir miego kokybę. Tačiau žmonių tarpe stebimi dideli individualūs kofeino poveikio miegui skirtumai. Nemažai žmonių geria kavą vakarais ir neturi jokių problemų su miegu. Tačiau kai kuriems žmonėms netgi mažas kavos kiekis prieš miega gali atitolinti užmigimo laiką.
8 Rėmuo
Kai kurie žmonės išgėrę kavos kenčia nuo rėmens. Kava skatina gastroesofaginį refliuksą (angl. gastro-oesophageal reflux), arba rūgštaus skrandžio turinio patekimą į stemplę, tačiau ji nėra susijusi su dispepsija (virškinimo sutrikimais).
9 Dehidratacija
Kavoje esantis kofeinas yra silpnas diuretikas ir gali padidinti išsiskiriančio šlapimo kiekį. Tačiau šį efektą lengva kompensuoti išgeriant papildomą stiklinę vandens.
10 Kava ir nėštumas – nesuderinami (padidina persileidimo riziką)
Kavos poveikis nėštumo metu tyrinėjamas labai plačiai, o įvairių kavos ir kofeino poveikio nėščioms moterims, moterų vaisingumui ir augančio vaisiaus vystymuisi tyrimų rezultatai yra prieštaringi.
Ilgą laiką buvo manoma, jog nėštumo metu pora kavos puodelių per dieną yra saugu, tačiau naujausias tyrimas [1] rodo, jog netgi kuklus kofeino kiekis gali padvigubinti moters persileidimo riziką. Kaiser Permanente (Ouklandas, Kalifornija) mokslininko De-Kun Li vadovaujama komanda atliko vienus pirmųjų tyrimų, susijusių su rytmetiniu pykinimu, kuris laikomas vienu iš ankstyvojo nėštumo sindromų. Jie nustatė, jog kasdienis įprotis išgerti 200 miligramų kofeino – kiekis, kurį turi vos du puodeliai kavos – ženkliai padidina persileidimo riziką.
Nors tyrimų rezultatai yra įvairūs, Amerikos Akušerijos ir Ginekologijos Kolegija (American College of Obstetricians and Gynecologists) bei daugelis kitų akušerijos ir ginekologijos ekspertų rekomenduoja nėščioms moterims negerti daugiau kaip 1-2 kavos puodelių per dieną ar netgi jos visiškai atsisakyti nėštumo ir kūdikio maitinimo krūtimi metu.
11 Reumatinis artritas
Mažai kofeino turinti kava gali padidinti reumatinio artrito riziką. Mokslininkai spekuliuoja, jog priežastis greičiausiai yra ne kofeino buvimas ar nebuvimas, o pats procesas, kurio metu kofeinas pašalinamas iš kavos gamybos metu. Galbūt artrito reakciją skatina pramoniniai tirpikliai.
Įdomu, tačiau mažai kofeino turinčią kavą su reumatiniu artritu siejanti studija teigia, jog „moterys, kurios geria daugiau kaip tris puodelius arbatos per dieną daug mažiau linkusios susirgti šia liga nei tos, kurios negeria arbatos”.
Kito tyrimo metu nustatyta, jog žmonėms, gėrusiems keturis ir daugiau puodelių kavos per dieną, rizika susirgti reumatiniu artritu buvo dvigubai didesnė, lyginant su tais, kurie jos gėrė gerokai mažiau. Helsinkio (Suomija) Nacionalinio Visuomenės Sveikatos Instituto (National Public Health Institute) mokslininkas Maarku Heliovaara ir jo kolegos išanalizavo beveik 19000 sveikų vyrų ir moterų duomenis – jie buvo pradėti stebėti aštuntojo dešimtmečio pradžioje ir buvo stebimi 15 metų. Kavos mėgėjams dažniau susiformuodavo reumatinį artritą lemiantis veiksnys. Kol kas neaišku kodėl kava gali būti su tuo susijusi. Dauguma tyrime dalyvavusių asmenų gerdavo plikytą kavą, o šiais laikais Suomijoje daug populiaresnė filtruota kava. Tikėtina, jog filtravimo metu iš kavos pašalinamas reumato susiformavimą lemiantis komponentas, teigia mokslininkai.
Kava bent jau yra mažiau toksiška ir daug sveikesnė nei dauguma cukrumi perkrautų angliarūgštės prisotintų gėrimų. Kokia yra jūsų nuomonė? Ar naudingas kavos poveikis nusveria neigiamas savybes?
