Sausio 22d. Trečiadienis

Kasdien reikia suvalgyti 2 - 3 lėkštes vaisių ir daržovių

Peržiūrų skaičius: 28912
Kasdien reikia suvalgyti 2 - 3 lėkštes vaisių ir daržovių

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai sako, kad šviežios daržovės yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpių vitaminų, karotinų ir virškinamosios ląstelienos šaltinių.

Kiekviena daržovė yra savita, skiriasi ir jos maistinė vertė. Jos suteikia sotumo jausmą, o tai labai svarbu.

Daržovės labai paįvairina mitybą, visada norime, kad maistas būtų ne tik naudingas, bet ir gardus. Ne visas daržoves galima valgyti žalias, kai kurios (bulvės, baklažanai ir kt.) reikalauja terminio apdorojimo. Nors ir yra receptų, kaip šias daržoves valgyti žalias, bet tai priimtina ne visiems. Šviežios daržovės greitai genda, todėl taikomi įvairūs jų išsaugojimo būdai – džiovinimas, konservavimas ir pan. Greičiausiai gendančios daržovės – agurkai, pomidorai, kopūstai – turi daug drėgmės, rašoma pranešime.

Vandeningiausi – agurkai. Jų sudėtyje nustatyta tik 3,7 proc. sausųjų medžiagų, tuo tarpu česnakuose, kurie ne taip greitai genda, – net 38 proc.. Daržovės pagal jose esančias naudingas medžiagas skirstomos į kelias grupes: kopūstinės (baltagūžiai, raudongūžiai, savojos, briuselio, žiediniai, pekino kopūstai, brokoliai), ankštinės (pupos, pupelės, žirniai, lęšiai, soja), tamsiai žalios lapinės (špinatai, gūžinės, cikorinės salotos, endivijos, salotinė sultenė, priklauso ir brokoliai), tamsiai oranžinės spalvos (morkos, pomidorai, paprikos), lelijinės (porai, česnakai, svogūnai).

Labai svarbu, kad visos daržovės turi skaidulinių medžiagų, kurios užpildo skrandį, dėl to greičiau pasisotinama. Per dieną reikia suvalgyti 400 g (2–3 lėkštes) vaisių ir daržovių. Įvairiose daržovėse yra skirtingų maistinių medžiagų ir jų kiekis skiriasi. Idealiausia, jei kasdien būtų suvalgoma po 1 daržovę iš kiekvienos grupės – įvairovė būtų garantuota, organizmas gautų visų medžiagų, kurių reikia.

Kopūstai. Vertingiausia maistinė daržovė. Kopūstinių šeimai priklauso ir żiediniai, raudongūżiai, Briuselio, Pekino kopūstai, brokoliai ir kt. Dėl tam tikrų medžiagų esančių juose, žmonės, valgantys daug šių darżovių, rečiau serga vėżiu. Gūžiniai kopūstai yra puikus vitamino C šaltinis. 100 gramų baltųjų ir raudonųjų gūžinių kopūstų šio vitamino yra atitinkamai 32,9 mg ir 51,8 mg. Vitaminas C pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, padeda išvengti įvairių ligų. Šioje daržovėje yra vitamino U, kuris skatina opų gijimą, stiprina žmogaus imuninę sistemą. Kopūstai kalorijų turi tiek mažai, kad net liesėjant jų galima neskaičiuoti. Riebalų beveik neturi, užtat yra nemažai fosforo ir kalio, skaidulinių medžiagų, kurios puikiai nuslopins apetitą. Bent vieną daržovę iš kopūstinių šeimos suvalgykite kasdien.

Pupelės. Priklauso ankštinių daržovių grupei (kaip ir žirniai, lęšiai, soja). Labai maistingos, nes turi daug vertingų baltymų. Riebalų beveik nėra, priešingai negu sojoje, kurioje jų – net 17 proc.. Labai daug magnio, fosforo, kalio, kalcio, cinko. Šimte gramų pupelių geležies yra beveik pusė per dieną reikiamo kiekio! Deja, nedaug vitamino C, bet folio rūgšties gausu: stiklinėje virtų pupelių yra visas dienai reikalingas kiekis. Vieną arba du kartus per savaitę pietums valgykite patiekalą su pupelėmis arba kitais ankštiniais. Toks patiekalas atstos mėsą, be to, nuo pupelių greitai pasijusite sotūs!

Salotos. Žalumynai savo maistine verte nenusileidžia "rimtoms" daržovėms, o kai kurias netgi pranoksta. Pirmiausia juose yra labai daug folinės rūgšties, kuri dalyvauja kraujo sistemoje, saugo kepenis ir neleidžia vystytis aterosklerozei. Ši rūgštis labai svarbi vaisingo amžiaus moterims, ypač nėštumo metu. Žalumynai nestokoja ir beta karotino bei vitamino K, kurių trūksta daugeliui žmonių. Norint apsirūpinti minėtomis naudingomis medžiagomis, neužtenka retsykiais sukrimsti salotos lapą ar petražolės lapelį – būtina žalumynus valgyti kasdien ir gana gausiai. Italijoje atliktas tyrimas parodė, kad daugiau žaliųjų lapinių daržovių ir alyvuogių aliejaus vartojančios moterys rečiau serga širdies ligomis. Italų tyrimo rezultatai patvirtina ankstesniuosius, siejusius alyvuogių aliejaus ir daržovių vartojimą su gera širdies sveikata. Šių produktų gausu Viduržemio jūros regiono dietoje, kuri, kaip teigiama, gali sumažinti tikimybę susirgti tam tikrų formų vėžiu ir diabetu bei sulėtinti smegenų senėjimą.

Bulvės. Bulvių lietuviai valgo daug ir mėgsta patiekalus iš bulvių. Pagal savo kilmę tai daržovės, tačiau labai krakmolingas produktas. Viename gumbe jo yra nuo 12 iki 25 proc. Be to, bulvėse yra baltymų, vitaminų (tarp jų – vitamino C ir B grupės), mineralinių medžiagų (ypač gausu kalio druskų, kurios suaktyvina inkstų darbą, padeda iš organizmo pasišalinti kitoms druskoms). Manote, kad liesėjant bulvių reikia atsisakyti? Bet juk jose beveik nėra riebalų! Per pietus galima suvalgyti 1–2 nedideles virtas bulves (garnyrui). Bulvėms sudygus, pabuvus šviesoje ir pažaliavus ar pašalus, susidaro nuodinga medžiaga – solaninas. Tokių bulvių nevalgykite.

Burokėliai. Juose yra geležies, kobalto, vario, cinko, mangano. Daugelis šių mikroelementų įeina į fermentų, dalyvaujančių kraujo gamyboje, sudėtį, 100 g burokėlių yra maždaug 10 mg vitamino C. Be to, burokėliuose yra vitaminų B1, B2, PP, ląstelienos ir organinių rūgščių. Šiose daržovėse gana daug pektinų, kurie stabdo bakterijų, sukeliančių puvimą žarnyne, veiklą.

Morkos. Pagal naudingų sveikatai medžiagų kiekį – vienas vertingiausių šakniavaisių. Dažomoji morkų medžiaga – karotinas – organizme virsta vitaminu A. Karotino morkose tik šiek tiek mažiau nei kai kurių rūšių paprikose ir gerokai daugiau nei kitose daržovėse. Be to, morkose yra vitaminų C, B1, B2, C, PP, K, B9, gana daug cukrų, mineralinių medžiagų – magnio, cinko, fluoro, jodo, vario, sieros, fosforo, mangano, kobalto, geležies, pektinų. Norėdami, kad organizmas greitai įsisavintų morkose esantį karotiną, geriau jas valgyti su augaliniu aliejumi. Vitaminas A būtinas normaliam regėjimui, jis palaiko gerą odos ir gleivinių būklę. Dėl didelio ląstelienos kiekio ši daržovė labai naudinga virškinimui.

Pomidorai. Juose didžiausi likopeno kiekiai (jis suteikia pomidorui raudoną spalvą). Mažesni likopeno kiekiai yra arbūzuose, papajoje ir raudonajame greipfrute. Likopeno įsisavinimas sustiprinamas kaitinant, todėl virtų pomidorų produktai yra geresnis likopeno šaltinis. Likopenas yra tirpus riebaluose, todėl jis geriausiai pasisavinamas, kai vartojamas su riebalais. Likopenas neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugodamas audinius nuo oksidacinių pažeidimų, sukeliančių lėtines ligas. Ypač geras antioksidacinis efektas gaunamas vartojant vitaminus E ir C, ir beta-karoteną – likopeną. Nors plačiausiai žinomas likopeno apsauginis poveikis nuo prostatos vėžio, nuolat atliekami tyrimai atskleidžia ir jo apsauginį vaidmenį nuo kitų vėžio rūšių: plaučių, kasos ir krūties, taip pat nuo širdies-kraujagyslių ligų. Pomidoruose yra vitamino C, karotino, vitaminų B1, B2, B3, B9, gausu geležies druskų.

Agurkai. Juose yra 97 proc. vandens, šiek tiek baltymų, riebalų, angliavandenių, vitamino C. Agurkai – neblogi rūgščių junginių organizme neutralizatoriai. Be to, juose yra lengvai įsisavinamų jodo junginių. Agurkų ląsteliena puikiai veikia žarnyną.

Česnakai ir svogūnai – puikų skonį bet kuriam patieklui suteikiančios prieskoninės daržovės. Dietologai įspėja, kad jų nereikia daug valgyti vienu metu. Pavalgius šių daržovių kvapas iš burnos būna nekoks, tačiau česnakas ir svogūnas turi daug naudingų mūsų organizmui medžiagų. Kiekviename svogūnėlyje – šimtai aktyvių junginių. Be vitaminų ir mineralų česnakas turi didelį kiekį fosforo, kalio, sieros ir cinko, kiek mažiau seleno bei vitaminų A ir C, ir mažiausiai kalcio, magnio, natrio, geležies, mangano ir B vitaminų. Česnakiniuose taip pat yra flavonoidų ir kitų antioksidantų, eterinių aliejų ir riebalų rūgščių, aminorūgščių, pektino, angliavandenių ir sieros junginių. Jie turi baktericidinių medžiagų, kurios gali sunaikinti daugelio pavojingų ligų sukėlėjus. Tai puiki profilaktinė priemonė nuo širdies ligų, padeda "sudeginti" riebalų perteklių, mažina "blogojo" cholesterolio kiekį kraujyje, gerina smegenų veiklą. Juose esantys vitaminai, cinkas ir geležis stiprina imuninę sistemą. Be to, česnakas sumažina vėžio tikimybę, kadangi jame esantys selenas ir germanis trukdo susidaryti augliams.

Svarbu prisiminti:

Stenkitės suvalgyti kasdien po 400 g vaisių ir daržovių. Svarbus ne tik vartojamų daržovių kiekis, bet ir kokybė. Daržoves laikykite tamsioje, vėsioje, sausoje vietoje. Rinkitės kuo įvairesnes daržoves ir gaminkite maistą taip, kad išliktų kuo daugiau vertingų medžiagų. Jei norite, kad daržovės ant jūsų stalo būtų kuo kokybiškesnės, tuo daugiau jų vartokite sezono metu – tada jos vertingiausios. Austrų mokslininkų tyrimai parodė, kad šaldytos vietinės daržovės yra daug vertingesnės ir turi daugiau vitaminų, nei atvežtinės "šviežios". Vitaminų šaldytuose žirneliuose, žiediniuose kopūstuose, morkose aptikta daug daugiau nei šviežiose, atvežtose iš kitų šalių.

Taigi verta vasaros metu užsišaldyti Lietuvoje arba savo darže užaugintų daržovių. Atkreipkite dėmesį į daržovių spalvą. Rinkitės ryškiausių spalvų daržoves. Dietologai tvirtina, kad kuo ryškesnės spalvos ir sultingesnės daržovės, tuo jose daugiau vitaminų. Žalumynus geriau pasirinkti tuos, kurių spalva tamsesnė ir sodresnė. Žalios daržo gėrybės yra didesnės maistinės vertės nei termiškai apdorotos, todėl dažniau gaminkite žalių daržovių salotas. Negalima virti daržovių dideliame vandens kiekyje. Verdant suyra didžioji dalis vitaminų ir mikroelementų.

Tam, kad sumažintume naudingų medžiagų praradimą, reikia laikytis tam tikrų rekomendacijų:

Verdant daržovės turi būti visiškai apsemtos vandeniu. Jeigu daug sultinio išgaravo, nepilkite į jį šalto vandens. Su juo į sultinį patenka deguonis, ardantis vitaminą C. Dėl tos pačios priežasties puodą reikia uždengti dangčiu.

Jeigu į sriubą dedate šaldytų daržovių, jų prieš tai neatšildykite.

Kuo trumpiau daržovės būna vandenyje, tuo daugiau jose išlieka vitaminų. Todėl dėkite jas tik į verdantį vandenį ir nepervirkite.

Nedėkite visų produktų vienu metu. Mėsai, kad gerai išvirtų, reikia valandos. Jeigu bulves sudėsite kartu su mėsa, kurioms išvirti tereikia 20 minučių, jos praras beveik visus vitaminus.

Geriausia, kai maistas gaminamas garuose, tuomet daržovės veikiamos neaukštos temperatūros, jos būna sultingos ir išsaugoma daugiausiai vertingų medžiagų.

Atminkite, nors ir praradusios dalį vitaminų, daržovės vis tiek išlieka naudingos. Jose yra daug ląstelienos ir pektinų. Šios medžiagos mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir gerina virškinimą.

Diena.lt


Dar kartą apie amžiaus rykštę –  nutukimą ir vandenį

Dar kartą apie amžiaus rykštę – nutukimą ir vandenį

Vis dar klaidingai manoma, kad nutukimo problema Lietuvoje neaktuali, ji kažkur toli, Vakaruose, už Atlanto, kažkur Amerikoje. Tačiau užtenka apsižvalgyti aplink, kad suprastum: jei ne tu, tai bent keli šeimos nariai turi antsvorio, o tarp...


Ekspertas: nutukimo epidemiją sukėlė maisto pramonė

Ekspertas: nutukimo epidemiją sukėlė maisto pramonė

Maisto produktus kuriantys "maisto inžinieriai" išrado būdą, kaip, manipuliuojant žmonių smegenyse esančiais malonumo centrais, skatinti juos valgyti nepasisotinant, tvirtina buvęs JAV Maisto ir vaistų administracijos vadovas. Atsispirti...


Guodos pastebėjimai. Gyvenimas per trumpas gerti eilinę arbatą

Guodos pastebėjimai. Gyvenimas per trumpas gerti eilinę arbatą

Gyvenimas per trumpas gerti eilinę arbatą – sako simpatinga senutė iš Keiko japoniškos ekologiškos arbatos plakato. Kol žiūri į plakatą, abejonių nekyla, kad ji teisi. Bet kai tik nusisuki, kyla masė klausimų: O kodėl ją gerti apskritai, tą...


Kaip elgtis, kad dešros ir kumpiai nevirstų dūmais?

Kaip elgtis, kad dešros ir kumpiai nevirstų dūmais?

Kauno visuomenės sveikatos centro darbuotojai praneša, kad Kauno apskrityje šiais metais fiksuojamas jau antrasis trichineliozės protrūkis. Balandžio pradžioje kirmėlių sukelta liga susirgo 8 kauniečiai, o balandžio 22-23 dienomis trichineliozė...


Ingrida Bakaitė: mano eksperimentas pasiteisino

Ingrida Bakaitė: mano eksperimentas pasiteisino

„Esu linkusi į pilnumą, tokia genetinė struktūra. Aš iš tų žmonių, kurie viską, ką suvalgo, nešioja su savimi“, – juokavo moteris. Viršsvoris ir imuninės sistemos problemos buvo pagrindinės dvi priežastys, kodėl Ingrida ryžosi...


Maisto papildai gali kompensuoti mitybos trūkumus

Maisto papildai gali kompensuoti mitybos trūkumus

Daugiau kaip 80 procentų JAV registruotų dietologų mano, kad daugelio amerikiečių maitinimasis turi trūkumų, kurie gali būti kompensuoti vartojant vitaminus arba kitus maisto papildus. Patvirtindami savo nuostatas apie maisto papildų naudą, 96...


Naudingiausios uogos žmogui – juodieji serbentai

Naudingiausios uogos žmogui – juodieji serbentai

Britų mokslininkai nustatė, kad iš visų Didžiojoje Britanijoje augančių uogų naudingiausios žmogaus sveikatai yra juodieji serbentai. Po ilgai trunkančių ir daugkartinių juodųjų serbentų testų buvo nustatyta, jog šios uogos turi priešvėžinių...


Saulėje įkaitę grybai gali būti pavojingi

Saulėje įkaitę grybai gali būti pavojingi

Miškai pilni grybų, tačiau mitybos specialistai perspėja, kad saulės atokaitoje palaikytos miško gėrybės gali kenkti sveikatai. Beveik mėnesį besitęsiant neįprastai karštiems ir drėgniems orams miškuose sparčiai dygsta įvairūs grybai. Kai kurių...


Dažniausiai Pasitaikanti Dietos Klaida

Dažniausiai Pasitaikanti Dietos Klaida

Galbūt jūs ir valgėte pusryčius, tačiau vakare jūs būsite išbadėję jei dienos metu nevalgėte reguliariai. Jūs griebsite arčiausiai po ranka esantį maistą ir tiesiog kimšite į save. Įsivaizduokite, kad grįžę vakare po sunkios darbo dienos jūs...


Spraginti kukurūzai – sveikas užkandis

Spraginti kukurūzai – sveikas užkandis

Spraginti kukurūzai, pasak mokslininkų, yra sveikas užkandis. Dažniausia kino teatre valgomi spragėsiai – puikus antioksidantų ir celiuliozės šaltinis. Amerikiečių mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad spraginti kukurūzai kartu su kai...


Kaip nepersivalgyti per švenčių maratoną?

Kaip nepersivalgyti per švenčių maratoną?

Šventės, šventės, šventės... Kūčiukai, pyragai, mėsos vyniotiniai, keptos vištos, mišrainės ir įvairios salotos - viskas skanu, visko norisi paragauti, todėl apie saiką tiesiog pamirštame. Iki didžiausių metų švenčių liko labai nebedaug, todėl...


Medicinos tyrimai: vartojančiųjų sultis kraujas – geresnis

Medicinos tyrimai: vartojančiųjų sultis kraujas – geresnis

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija atliko unikalų tyrimą – padarė žmonių, 5 rytus iš eilės gėrusių natūralias sultis bei savo racionui daug dėmesio neskiriančių kraujo tyrimus. Medikai siekė įsitikinti, ar natūralaus...


Salota - ideali priemonė nemigai gydyti

Salota - ideali priemonė nemigai gydyti

Salotas jau augino senovės egiptiečiai, persai ir kiniečiai. Sėjamoji salota yra kilusi iš laukinių rūšių, kurių aptinkama Azijoje, Afrikoje, Amerikos žemynuose. Gydymo tikslams vartojami lapai ir sėklos. Salotų lapuose yra cukraus, kalio, kalcio,...


Airanas - šios vasaros gėrimas

Airanas - šios vasaros gėrimas

Airanas - fermentuotas pieno gėrimas, skoniu primenantis kefyrą. Jis malšina troškulį ir suteikia ilgaamžiškumą žmonėms jau daugiau nei 15 amžių. Airano atradėjais laikomi tiurkų klajokliai, kuriems buvo reikalingas maistingas produktas, ilgai...


"Danone": sveikatingumo teiginių neatšaukėme

"Danone": sveikatingumo teiginių neatšaukėme

Įmonių grupė "Danone" kreipėsi į Lietuvos Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą informuodama, kad "Danone" neatšaukė sveikatinimo teiginių, susijusių su "Actimel" ir "Activia". "Balandžio 17 dieną...


Žalioji arbata naudingesnė už kavą

Žalioji arbata naudingesnė už kavą

Jei dieną paprastai pradedate puodeliu kavos, rizikuojate ne tik susilaukti insulto ar širdies infarkto, bet ir veikiausiai pasensite daug greičiau už tuos, kurie kasdien renkasi žaliąją arbatą. Visame pasaulyje medikai pripažįsta žaliosios...


Virtuvės šefo iššūkis – augaliniai ingredientai

Virtuvės šefo iššūkis – augaliniai ingredientai

Vilniaus širdyje, Gedimino prospekte, šį savaitgalį duris atvėrė naujas restoranas, kuris pirmasis Lietuvoje imasi eksperimentuoti tik augalinės kilmės produktais ir pateikti juos naujuose deriniuose. Pagrindinė „ALIVE” restorano...


Geriame natūralias sultis, bet to nežinome?

Geriame natūralias sultis, bet to nežinome?

Pagal teisinius reikalavimus užrašas "sultys" ant pakuočių rodo, kad jos yra natūralios ir jų sudėtyje nėra konservantų ar kitų maisto priedų. Tačiau tik 9 procentrai lietuvių tai žino. Dažniausia pirkėjus klaidina neišsamus pakuočių...


Citrinos - ne tik maistui pagardinti

Citrinos - ne tik maistui pagardinti

Citrinos turtingos B grupės vitaminų, geležies, magnio, mangano, cinko, kalio ir seleno. Be to, 100 g citrinų yra net 48,7 mg vitamino C. Jose yra pektinų, jie valo nuodingąsias medžiagas iš kepenų ir žarnyno, žvalina, skaistina odą ir stiprina...


Ką ir kaip valgyti, kad gera nuotaika nedingtų?

Ką ir kaip valgyti, kad gera nuotaika nedingtų?

Liūdesį ir tingulį gali pašalinti sveiki pusryčiai ir griežtas biologinio ritmo laikymasis. Ekspertai pateikia kelis patarimus, kaip praskaidrinti nuotaiką. 1. Jei valgysite vadovaudamiesi paros biologiniu ritmu, visą dieną būsite geros...


Atnaujintas maisto produktų su GMO sąrašas

Atnaujintas maisto produktų su GMO sąrašas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo genetiškai modifikuotų maisto produktų (GMO) kontrolę. Įvertinus riziką, iš trečiųjų šalių importuojamų sojų, kukurūzų, rapsų, medvilnės, ryžių, bulvių produktų mėginiai yra tiriami dėl...


Taisyklingos mitybos taisyklės

Taisyklingos mitybos taisyklės

Duona tuo kenksmingesnė, kuo baltesnė. Organizmo medžiagų apykaitos atžvilgiu balti miltai mažai kuo skiriasi nuo gryno cukraus. Todėl nenuostabu, kad daugybė tyrimų patvirtino juodos duonos naudingumą. Valgantieji juodą kuo mažiau apdorotų grūdų...


Tinkamai paruoštos rudens gėrybės - stipriam imunitetui

Tinkamai paruoštos rudens gėrybės - stipriam imunitetui

Permainingi ir vis labiau vėstantys orai neretai lemia įvairius susirgimus. Tam, kad jų būtų kuo mažiau, verta pasirūpinti stipriu imunitetu. Bene vienas paprasčiausių būdų tai padaryti – rudens gėrybės iš daržo. Kuo jos tokios naudingos...


Ekologiškų produktų grupė

Ekologiškų produktų grupė

1993m. įkurta šaldytų kulinarinių pusgaminių gamintoja UAB "Liūtukas" ir Ko per trumpą laiką tapo viena didižiausių ir moderniausių Lietuvoje. Įmonės sėkmę garantuoja vartotojų bei ekspertų pripažinta produkcija, novatoriškumas ir...


Gysločio kaukė senstančiai odai

Gysločio kaukė senstančiai odai

Senovės kinai, graikai ir romėnai puikiai žinojo gysločio gydomąsias savybes ir plačiai naudojo jį medicinoje: dizenterijai gydyti, kraujavimui stabdyti, išorinėms žaizdoms, kepenų ligoms gydyti, o jų sultimis malšino ausų ir dantų skausmus.


Musmirės, panašios į žaliuokes, – pačios nuodingiausios

Musmirės, panašios į žaliuokes, – pačios nuodingiausios

Vis daugiau žmonių apsinuodija grybais. Šiemet dėl to trys jų mėgėjai pateko į ligoninę. Kartais apsinuodijimai būna neišgydomi: per trejus pastaruosius metus nuo grybų mirė šeši žmonės. "Dauguma iš mūsų galvoja, kad apsinuodijama suvalgius...


Kalorijos dar ne viskas

Kalorijos dar ne viskas

Nesvarbu ar jūs jau sveriate kiek norite, ar tik bandote įgauti idealų svorį, jūs klystate, jei manote, kad jūsų rezultatus lemia tik suvartotų/sunaudotų kalorijų skaičius. Viso kūno tobulinimas, kaip pvz. svorio metimas, ar auginimas reikalauja...


Penkios persivalgymo priežastys

Penkios persivalgymo priežastys

Svajojate atsikratyti antsvorio, tačiau nepavyksta? Galbūt kaltas nuolatinis persivalgymas? Štai keletas priežasčių, kodėl suvalgome daugiau nei reikia. Per didelės porcijos. Didelė maisto pilna lėkštė gali sugundyti suvalgyti daugiau nei tuo metu...


Pusryčiai padeda kovoti su stresu

Pusryčiai padeda kovoti su stresu

Daugelis pusryčius laiko nereikšmingu užkandžiu. Rytais jie pasitenkina kavos puodeliu ar net sąmoningai nevalgo, nes stinga laiko ir noro gaminti. Be reikalo! Dietologai mano, jog pusryčiai – svarbiausias valgymas, turintis suteikti apie...


Mėsos vartojimas didina vėžio riziką

Mėsos vartojimas didina vėžio riziką

Mėsos vartojimas didina vėžio riziką, tuo tarpu vaisiai ir daržovės kai kurių vėžio rūšių padeda išvengti. Tokie yra tarpiniai 15 metų trunkančio tyrimo rezultatai, kurie trečiadienį paskelbti Potsdame (Vokietija). Europoje atliekamos studijos...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9