Rugpjūčio 6d. Ketvirtadienis

Kasdien reikia suvalgyti 2 - 3 lėkštes vaisių ir daržovių

Peržiūrų skaičius: 28912
Kasdien reikia suvalgyti 2 - 3 lėkštes vaisių ir daržovių

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai sako, kad šviežios daržovės yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpių vitaminų, karotinų ir virškinamosios ląstelienos šaltinių.

Kiekviena daržovė yra savita, skiriasi ir jos maistinė vertė. Jos suteikia sotumo jausmą, o tai labai svarbu.

Daržovės labai paįvairina mitybą, visada norime, kad maistas būtų ne tik naudingas, bet ir gardus. Ne visas daržoves galima valgyti žalias, kai kurios (bulvės, baklažanai ir kt.) reikalauja terminio apdorojimo. Nors ir yra receptų, kaip šias daržoves valgyti žalias, bet tai priimtina ne visiems. Šviežios daržovės greitai genda, todėl taikomi įvairūs jų išsaugojimo būdai – džiovinimas, konservavimas ir pan. Greičiausiai gendančios daržovės – agurkai, pomidorai, kopūstai – turi daug drėgmės, rašoma pranešime.

Vandeningiausi – agurkai. Jų sudėtyje nustatyta tik 3,7 proc. sausųjų medžiagų, tuo tarpu česnakuose, kurie ne taip greitai genda, – net 38 proc.. Daržovės pagal jose esančias naudingas medžiagas skirstomos į kelias grupes: kopūstinės (baltagūžiai, raudongūžiai, savojos, briuselio, žiediniai, pekino kopūstai, brokoliai), ankštinės (pupos, pupelės, žirniai, lęšiai, soja), tamsiai žalios lapinės (špinatai, gūžinės, cikorinės salotos, endivijos, salotinė sultenė, priklauso ir brokoliai), tamsiai oranžinės spalvos (morkos, pomidorai, paprikos), lelijinės (porai, česnakai, svogūnai).

Labai svarbu, kad visos daržovės turi skaidulinių medžiagų, kurios užpildo skrandį, dėl to greičiau pasisotinama. Per dieną reikia suvalgyti 400 g (2–3 lėkštes) vaisių ir daržovių. Įvairiose daržovėse yra skirtingų maistinių medžiagų ir jų kiekis skiriasi. Idealiausia, jei kasdien būtų suvalgoma po 1 daržovę iš kiekvienos grupės – įvairovė būtų garantuota, organizmas gautų visų medžiagų, kurių reikia.

Kopūstai. Vertingiausia maistinė daržovė. Kopūstinių šeimai priklauso ir żiediniai, raudongūżiai, Briuselio, Pekino kopūstai, brokoliai ir kt. Dėl tam tikrų medžiagų esančių juose, žmonės, valgantys daug šių darżovių, rečiau serga vėżiu. Gūžiniai kopūstai yra puikus vitamino C šaltinis. 100 gramų baltųjų ir raudonųjų gūžinių kopūstų šio vitamino yra atitinkamai 32,9 mg ir 51,8 mg. Vitaminas C pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, padeda išvengti įvairių ligų. Šioje daržovėje yra vitamino U, kuris skatina opų gijimą, stiprina žmogaus imuninę sistemą. Kopūstai kalorijų turi tiek mažai, kad net liesėjant jų galima neskaičiuoti. Riebalų beveik neturi, užtat yra nemažai fosforo ir kalio, skaidulinių medžiagų, kurios puikiai nuslopins apetitą. Bent vieną daržovę iš kopūstinių šeimos suvalgykite kasdien.

Pupelės. Priklauso ankštinių daržovių grupei (kaip ir žirniai, lęšiai, soja). Labai maistingos, nes turi daug vertingų baltymų. Riebalų beveik nėra, priešingai negu sojoje, kurioje jų – net 17 proc.. Labai daug magnio, fosforo, kalio, kalcio, cinko. Šimte gramų pupelių geležies yra beveik pusė per dieną reikiamo kiekio! Deja, nedaug vitamino C, bet folio rūgšties gausu: stiklinėje virtų pupelių yra visas dienai reikalingas kiekis. Vieną arba du kartus per savaitę pietums valgykite patiekalą su pupelėmis arba kitais ankštiniais. Toks patiekalas atstos mėsą, be to, nuo pupelių greitai pasijusite sotūs!

Salotos. Žalumynai savo maistine verte nenusileidžia "rimtoms" daržovėms, o kai kurias netgi pranoksta. Pirmiausia juose yra labai daug folinės rūgšties, kuri dalyvauja kraujo sistemoje, saugo kepenis ir neleidžia vystytis aterosklerozei. Ši rūgštis labai svarbi vaisingo amžiaus moterims, ypač nėštumo metu. Žalumynai nestokoja ir beta karotino bei vitamino K, kurių trūksta daugeliui žmonių. Norint apsirūpinti minėtomis naudingomis medžiagomis, neužtenka retsykiais sukrimsti salotos lapą ar petražolės lapelį – būtina žalumynus valgyti kasdien ir gana gausiai. Italijoje atliktas tyrimas parodė, kad daugiau žaliųjų lapinių daržovių ir alyvuogių aliejaus vartojančios moterys rečiau serga širdies ligomis. Italų tyrimo rezultatai patvirtina ankstesniuosius, siejusius alyvuogių aliejaus ir daržovių vartojimą su gera širdies sveikata. Šių produktų gausu Viduržemio jūros regiono dietoje, kuri, kaip teigiama, gali sumažinti tikimybę susirgti tam tikrų formų vėžiu ir diabetu bei sulėtinti smegenų senėjimą.

Bulvės. Bulvių lietuviai valgo daug ir mėgsta patiekalus iš bulvių. Pagal savo kilmę tai daržovės, tačiau labai krakmolingas produktas. Viename gumbe jo yra nuo 12 iki 25 proc. Be to, bulvėse yra baltymų, vitaminų (tarp jų – vitamino C ir B grupės), mineralinių medžiagų (ypač gausu kalio druskų, kurios suaktyvina inkstų darbą, padeda iš organizmo pasišalinti kitoms druskoms). Manote, kad liesėjant bulvių reikia atsisakyti? Bet juk jose beveik nėra riebalų! Per pietus galima suvalgyti 1–2 nedideles virtas bulves (garnyrui). Bulvėms sudygus, pabuvus šviesoje ir pažaliavus ar pašalus, susidaro nuodinga medžiaga – solaninas. Tokių bulvių nevalgykite.

Burokėliai. Juose yra geležies, kobalto, vario, cinko, mangano. Daugelis šių mikroelementų įeina į fermentų, dalyvaujančių kraujo gamyboje, sudėtį, 100 g burokėlių yra maždaug 10 mg vitamino C. Be to, burokėliuose yra vitaminų B1, B2, PP, ląstelienos ir organinių rūgščių. Šiose daržovėse gana daug pektinų, kurie stabdo bakterijų, sukeliančių puvimą žarnyne, veiklą.

Morkos. Pagal naudingų sveikatai medžiagų kiekį – vienas vertingiausių šakniavaisių. Dažomoji morkų medžiaga – karotinas – organizme virsta vitaminu A. Karotino morkose tik šiek tiek mažiau nei kai kurių rūšių paprikose ir gerokai daugiau nei kitose daržovėse. Be to, morkose yra vitaminų C, B1, B2, C, PP, K, B9, gana daug cukrų, mineralinių medžiagų – magnio, cinko, fluoro, jodo, vario, sieros, fosforo, mangano, kobalto, geležies, pektinų. Norėdami, kad organizmas greitai įsisavintų morkose esantį karotiną, geriau jas valgyti su augaliniu aliejumi. Vitaminas A būtinas normaliam regėjimui, jis palaiko gerą odos ir gleivinių būklę. Dėl didelio ląstelienos kiekio ši daržovė labai naudinga virškinimui.

Pomidorai. Juose didžiausi likopeno kiekiai (jis suteikia pomidorui raudoną spalvą). Mažesni likopeno kiekiai yra arbūzuose, papajoje ir raudonajame greipfrute. Likopeno įsisavinimas sustiprinamas kaitinant, todėl virtų pomidorų produktai yra geresnis likopeno šaltinis. Likopenas yra tirpus riebaluose, todėl jis geriausiai pasisavinamas, kai vartojamas su riebalais. Likopenas neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugodamas audinius nuo oksidacinių pažeidimų, sukeliančių lėtines ligas. Ypač geras antioksidacinis efektas gaunamas vartojant vitaminus E ir C, ir beta-karoteną – likopeną. Nors plačiausiai žinomas likopeno apsauginis poveikis nuo prostatos vėžio, nuolat atliekami tyrimai atskleidžia ir jo apsauginį vaidmenį nuo kitų vėžio rūšių: plaučių, kasos ir krūties, taip pat nuo širdies-kraujagyslių ligų. Pomidoruose yra vitamino C, karotino, vitaminų B1, B2, B3, B9, gausu geležies druskų.

Agurkai. Juose yra 97 proc. vandens, šiek tiek baltymų, riebalų, angliavandenių, vitamino C. Agurkai – neblogi rūgščių junginių organizme neutralizatoriai. Be to, juose yra lengvai įsisavinamų jodo junginių. Agurkų ląsteliena puikiai veikia žarnyną.

Česnakai ir svogūnai – puikų skonį bet kuriam patieklui suteikiančios prieskoninės daržovės. Dietologai įspėja, kad jų nereikia daug valgyti vienu metu. Pavalgius šių daržovių kvapas iš burnos būna nekoks, tačiau česnakas ir svogūnas turi daug naudingų mūsų organizmui medžiagų. Kiekviename svogūnėlyje – šimtai aktyvių junginių. Be vitaminų ir mineralų česnakas turi didelį kiekį fosforo, kalio, sieros ir cinko, kiek mažiau seleno bei vitaminų A ir C, ir mažiausiai kalcio, magnio, natrio, geležies, mangano ir B vitaminų. Česnakiniuose taip pat yra flavonoidų ir kitų antioksidantų, eterinių aliejų ir riebalų rūgščių, aminorūgščių, pektino, angliavandenių ir sieros junginių. Jie turi baktericidinių medžiagų, kurios gali sunaikinti daugelio pavojingų ligų sukėlėjus. Tai puiki profilaktinė priemonė nuo širdies ligų, padeda "sudeginti" riebalų perteklių, mažina "blogojo" cholesterolio kiekį kraujyje, gerina smegenų veiklą. Juose esantys vitaminai, cinkas ir geležis stiprina imuninę sistemą. Be to, česnakas sumažina vėžio tikimybę, kadangi jame esantys selenas ir germanis trukdo susidaryti augliams.

Svarbu prisiminti:

Stenkitės suvalgyti kasdien po 400 g vaisių ir daržovių. Svarbus ne tik vartojamų daržovių kiekis, bet ir kokybė. Daržoves laikykite tamsioje, vėsioje, sausoje vietoje. Rinkitės kuo įvairesnes daržoves ir gaminkite maistą taip, kad išliktų kuo daugiau vertingų medžiagų. Jei norite, kad daržovės ant jūsų stalo būtų kuo kokybiškesnės, tuo daugiau jų vartokite sezono metu – tada jos vertingiausios. Austrų mokslininkų tyrimai parodė, kad šaldytos vietinės daržovės yra daug vertingesnės ir turi daugiau vitaminų, nei atvežtinės "šviežios". Vitaminų šaldytuose žirneliuose, žiediniuose kopūstuose, morkose aptikta daug daugiau nei šviežiose, atvežtose iš kitų šalių.

Taigi verta vasaros metu užsišaldyti Lietuvoje arba savo darže užaugintų daržovių. Atkreipkite dėmesį į daržovių spalvą. Rinkitės ryškiausių spalvų daržoves. Dietologai tvirtina, kad kuo ryškesnės spalvos ir sultingesnės daržovės, tuo jose daugiau vitaminų. Žalumynus geriau pasirinkti tuos, kurių spalva tamsesnė ir sodresnė. Žalios daržo gėrybės yra didesnės maistinės vertės nei termiškai apdorotos, todėl dažniau gaminkite žalių daržovių salotas. Negalima virti daržovių dideliame vandens kiekyje. Verdant suyra didžioji dalis vitaminų ir mikroelementų.

Tam, kad sumažintume naudingų medžiagų praradimą, reikia laikytis tam tikrų rekomendacijų:

Verdant daržovės turi būti visiškai apsemtos vandeniu. Jeigu daug sultinio išgaravo, nepilkite į jį šalto vandens. Su juo į sultinį patenka deguonis, ardantis vitaminą C. Dėl tos pačios priežasties puodą reikia uždengti dangčiu.

Jeigu į sriubą dedate šaldytų daržovių, jų prieš tai neatšildykite.

Kuo trumpiau daržovės būna vandenyje, tuo daugiau jose išlieka vitaminų. Todėl dėkite jas tik į verdantį vandenį ir nepervirkite.

Nedėkite visų produktų vienu metu. Mėsai, kad gerai išvirtų, reikia valandos. Jeigu bulves sudėsite kartu su mėsa, kurioms išvirti tereikia 20 minučių, jos praras beveik visus vitaminus.

Geriausia, kai maistas gaminamas garuose, tuomet daržovės veikiamos neaukštos temperatūros, jos būna sultingos ir išsaugoma daugiausiai vertingų medžiagų.

Atminkite, nors ir praradusios dalį vitaminų, daržovės vis tiek išlieka naudingos. Jose yra daug ląstelienos ir pektinų. Šios medžiagos mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir gerina virškinimą.

Diena.lt

Nitratai vaisiuose ir daržovėse: vartotojų baimės nepagrįstos

Nitratai vaisiuose ir daržovėse: vartotojų baimės nepagrįstos

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojos Snieguolės Ščeponavičienės tvirtinimu, vartotojai neturėtų baimintis nitratų maisto produktuose. Remiantis tyrimų duomenimis ir nustatomais nitratų kiekiais...


Nejuokaukite su nitratais!

Nejuokaukite su nitratais!

Pavasarį visuomet iškyla dilema – ar kūdikį maitinti "senojo" sezono daržovėmis, užaugintomis ekologiškai, ar įsigytomis iš patikimų rankų, ar pirkti šviežias. Patariame neskubėti siūlyti vaikui šiltnamiuose išaugintų daržovių, nes...


Kokiais prieskoniniais augalais gardinti švenčių patiekalus?

Kokiais prieskoniniais augalais gardinti švenčių patiekalus?

Prieskoniniai augalai ne tik gardina maistą, tačiau ir gydo. Liaudies medicinos žinovas Romualdas Oginskas pataria, kaip paskaninanti švenčių patiekalus. Malonaus kvapo ir aštroko skonio kvapiuoju baziliku prieš valgymą dera pagardinti sriubas,...


Kai kurios picos turi daugiau druskos negu sūriausiu laikomo Atlanto vanduo

Kai kurios picos turi daugiau druskos negu sūriausiu laikomo Atlanto vanduo

Picerijos ir restoranai kepa picas, kuriose druskos būna daugiau negu Atlanto vandenyno vandenyje, teigia Didžiosios Britanijos sveikatos organizacijos. Vienas tyrimas parodė, kad picerijų picose būna pustrečio karto daugiau druskos negu prekybos...


Genetiškai modifikuotas maistas

Genetiškai modifikuotas maistas

Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei keliamais tradiciniam maistui. Tiriama ir...


Naudingiausios uogos žmogui – juodieji serbentai

Naudingiausios uogos žmogui – juodieji serbentai

Britų mokslininkai nustatė, kad iš visų Didžiojoje Britanijoje augančių uogų naudingiausios žmogaus sveikatai yra juodieji serbentai. Po ilgai trunkančių ir daugkartinių juodųjų serbentų testų buvo nustatyta, jog šios uogos turi priešvėžinių...


Tyrimas: kas geria per daug kavos, rizikuoja išvysti haliucinacijas

Tyrimas: kas geria per daug kavos, rizikuoja išvysti haliucinacijas

Žmonės, geriantys per daug kavos, gali pradėti regėti haliucinacijas ar girdėti keistus balsus, tvirtina britų tyrėjai. Žmonės, išgeriantys daugiau nei septynis puodelius tirpios kavos per dieną, tris kartus padidina savo galimybes išvysti...


Apsauga nuo gripo – daržovėse ir vaisiuose

Apsauga nuo gripo – daržovėse ir vaisiuose

Kvercetinas (medžiaga, esanti daugelyje vaisių ir daržovių) mažina riziką susirgti gripu, rašo sciencedaily.com. Kvercetino yra įvairiuose vaisiuose ir daržovėse. Pavyzdžiui, raudonuosiuose svogūnuose, vynuogėse, šilauogėse ar brokoliuose....


Kodėl valgyti reikia reguliariai ir tinkamai?

Kodėl valgyti reikia reguliariai ir tinkamai?

Sveikatinimo srityje dirbantys sveikatos specialistai, sveikos gyvensenos propaguotojai labai dažnai kalba apie moksliškai įrodytus mitybos ir sveikatos sąryšius, informuoja apie netinkamų įpročių galimas pasekmes. Mokslininkų teigimu, net 30...


Blogas maistas kenkia ne tik skrandžiui, bet ir širdžiai

Blogas maistas kenkia ne tik skrandžiui, bet ir širdžiai

Medikai perspėja: ne onkologinės, o širdies ir kraujagyslių ligos yra pačios pavojingiausios, nes būtent nuo jų miršta didžioji dauguma mūsų šalies gyventojų. Visuomenė savo baubu laiko vėžį ir nepaiso padidėjusio kraujospūdžio, per didelio...


Kad Velykiniai kiaušiniai būtų be "siurprizų"

Kad Velykiniai kiaušiniai būtų be "siurprizų"

Ant slenksčio viena gražiausia metų šventė – Šventos Velykos. Pagrindinis šios šventės elementas yra velykinis margutis – kiaušinis. Kartais jame slypi ne šventinis siurprizas... Nors kiaušiniai yra kasdienis maistas ant mūsų stalo,...


Apie gerą aliejų virtuvėje: alyvuogių aliejus

Apie gerą aliejų virtuvėje: alyvuogių aliejus

Virtuvėje jis yra labai reikalingas. Ypač vasarą, kada tiek daug žalumynų, o ir ne tik. Be gero aliejaus gera virtuvė vargiai išsiverčia. Juk pirmas dalykas, kurį pastebime nesėkmingai pavalgę, kokioje nors nelabai aiškioje maitinimo įstaigoje,...


Atsinaujinęs „Fit Food“: nuo šiol sveika mityba įmanoma kiekvienam

Atsinaujinęs „Fit Food“: nuo šiol sveika mityba įmanoma kiekvienam

Šiandien visame pasaulyje sparčiai sklinda sveikos mitybos idėjos. Gal dėl to, kad su kiekviena diena vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo, jog žmonių sveikatos problemos yra glaudžiai susijusios su mityba. Žmogaus suvartojamas maistas veikia ne tik...


Populiariausi mitai, kaip atsikratyti antsvorio

Populiariausi mitai, kaip atsikratyti antsvorio

Aktyviai reklamuojamos priemonės ir metodai, kaip atsikratyti antsvorio. Tačiau žvelgiant medikų akimis dauguma tų metodų yra visiškas absurdas. Kokie gi mitai apie efektyvius svorio metimo būdus yra patys populiariausi? 1 mitas. Jei griebsies...


Vasara: uogos geriau nei kruopos

Vasara: uogos geriau nei kruopos

Sakoma, kad šviežių uogų reikia prisivalgyti tiek, kad organizmas jų pasisotintų visiems metams. Iš tiesų šviežios uogos yra geriausia, bet nevalia užmiršti, kad nuo jų galima ir susirgti. Dvi stiklinės per dieną "Visame pasaulyje uogos...


5 patarimai, kaip saugiai pagaminti šventinius patiekalus

5 patarimai, kaip saugiai pagaminti šventinius patiekalus

Jeigu norite švenčių metu neapsinuodyti maistu, ruošiant patiekalus būtina laikytis kelių taisyklių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pataria, į ką ruošiant maistą reikia atkreipti dėmesį. Esant palankioms augimo sąlygoms,...


Uždelsto veikimo bomba tiksi – vis dažniau mėsoje randama antibiotikų

Uždelsto veikimo bomba tiksi – vis dažniau mėsoje randama antibiotikų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pagal medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje stebėsenos planą atliko cheminius tyrimus. Tirtame galvijo raumenų mėginyje...


Vegetarinė dieta silpnina kaulus

Vegetarinė dieta silpnina kaulus

Nors neseniai nustatyta, kad mėsos nevalgantys žmonės kur kas rečiau serga vėžiu, kito Australijos ir Vietnamo mokslininkų tyrimo išvados vargu ar pradžiugins vegetarus. Ištyrę daugiau nei 2 700 žmonių, mokslininkai nustatė, kad vegetarų kaulų...


Kiek vandens reikia išgerti?

Kiek vandens reikia išgerti?

Vandens, kurio reikia žmogui, kiekis priklauso nuo jo amžiaus, svorio, fizinės būklės ir nuo oro temperatūros bei aktyvumo. Maždaug prieš trisdešimt metų, 8-ajame dešimtmetyje, sportininkams buvo uždrausta vartoti vandenį per sporto užsiėmimus....


Stebuklingas vaistas nuo astmos – gyva žuvis

Stebuklingas vaistas nuo astmos – gyva žuvis

Pietų Indijoje žmonės ligas gydo "stebuklingu vaistu" - gyva žuvimi, praneša Reuters. Sergantieji smulkią žuvį pagardina įdaru su vaistažolėmis ir praryja. Vietos gyventojai tiki, kad šis tradicinis gydymo būdas gali išgydyti astmą ir...


Arbata saugo nuo antsvorio

Arbata saugo nuo antsvorio

Arbatos gėrimas gali apsaugoti nuo papildomo svorio priaugamo valgant netinkamą maistą. Mokslininkai ištyrė, kad reguliarus arbatos vartojimas taip pat sumažina daromą žalą kraujui ir blogiesiems riebalams, galintiems išprovokuoti dviejų rūšių...


Daržovės nepraranda vertės

Daržovės nepraranda vertės

Kad ridikėliai ilgiau nevystų, reikia juos laikyti vėsioje vietoje, sudėtus žemyn lapais į indą su vandeniu. Kad sūdyti agurkai nepelytų, reikia sūdant į indą įdėti drobinį maišelį su juodaisiais pipirais, o kai agurkai pakankamai įsisūrija,...


Indiška virtuvė pykčio nepriima

Indiška virtuvė pykčio nepriima

Indai įsitikinę: tie, kurie nori būti sveiki ir laimingi, privalo gerai ir sveikai maitintis. Jei maistas bus netinkamas ir pagamintas pykstant, tokios nuotaikos neatsikratysite ir jūs. Gausiausiai indų stalas nuo valgių lūžta per jų Naujuosius...


Prie nevisaverčio maisto priprantama kaip prie narkotikų

Prie nevisaverčio maisto priprantama kaip prie narkotikų

Prie nevisaverčio maisto net tik priprantama kaip prie kokaino, bet jis lygiai taip pat pakeičia žmogaus smegenis, teigia mokslininkai. Kaip praneša portalas healthhday.com, eksperimentuojant su žiurkėmis, kurios buvo neribotai šeriamos labai...


Sveikos mitybos dieną ragins maitintis sveikiau

Sveikos mitybos dieną ragins maitintis sveikiau

Lapkričio 8 oji - sveikos mitybos diena. Ta proga, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas (KU SvMF), ragina atkreipti dėmesį į tąi, ką valgome. Skelbiama, kad atlikti tyrimai rodo, kad žmonės vartoja per daug riebalų, per mažai...


Aviečių kaukė nuo spuogų

Aviečių kaukė nuo spuogų

Senovės graikai ir romėnai žinojo apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes. Jie miškuose renkamas avietes ne tik valgė, bet ir jomis gydėsi. Aviečių uogose yra sacharidų, organinių rūgščių, eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, mineralinių...


Antsvoriui reikšmės turi žarnyno bakterijos

Antsvoriui reikšmės turi žarnyno bakterijos

Riebus ir cukringas maistas ne tik suteikia kūnui papildomų kalorijų - jis taip pat pakeičia žarnyne esančių bakterijų sudėtį, dėl ko žmogus lengviau priauga svorio ir sunkiau jo atsikrato. Su pelėmis atlikti tyrimai rodo, jog toks bakterijų...


Ar skiriasi lietuviškos daržovės nuo atvežtinių?

Ar skiriasi lietuviškos daržovės nuo atvežtinių?

"Plastmasiniai" pomidorai iš Olandijos, neaiškaus senumo šviežios morkos iš Italijos ar bulvės iš Egipto - tai jau seniai nebe egzotika. Stovėdami prie prekystalių neretai sukame galvas, ieškodami argumentų, kokią daržovę rinktis: žiemą...


Valgydami – negerkite jokių skysčių

Valgydami – negerkite jokių skysčių

Valgydami negerkite vandens, kavos, arbatos ar kitų skysčių. Šios taisyklės būtina laikytis. Gyvūnai ėsdami vandens nelaka, todėl pavyzdį imkime iš gamtos. Sakoma, jog valgio metu išgertas skystis skatina skrandžio sulčių sekreciją ir todėl...


Sukurti rekordiškai ilgai švieži išliekantys pomidorai

Sukurti rekordiškai ilgai švieži išliekantys pomidorai

Mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotus pomidorus, kurie švieži išbūna mėnesiu ilgiau nei įprasti. Genetiškai modifikuoti vaisiai švieži išlieka 45 dienas - tris kartus ilgiau nei normalūs pomidorai, kurie vysti pradeda maždaug po 15 dienų....


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9