Dabartinė sveikatos apsaugos sistema nepajėgi laiku nustatyti ligų, nuo kurių Lietuvoje miršta šimtai tūkstančių žmonių. Todėl pasirūpinti savimi turime patys. Anot medikų, pradėti reikėtų nuo mitybos. Todėl L.T. medikų ir teiraujasi: ką valgyti, o ko – ne?
Apie įvairiausias dietas, maisto derinimą, valgymo režimą kalbama daug, tačiau nutukusių žmonių kasmet daugėja. Maždaug trečdalis Europos Sąjungos gyventojų turi antsvorį, Lietuvoje jų dar daugiau – beveik pusė. Medikai jau seniai sutaria, kad būtent antsvoris sukelia daugumą pavojingiausių mūsų laikų ligų – cukrinį diabetą bei širdies ir kraujagyslių ligas. Apklausos rodo, kad dauguma žmonių neturi sveikos mitybos įgūdžių arba vadovaujasi mitais, nuo kurių dažnam medikui plaukai ant galvos šiaušiasi.
„Tylusis žudikas”
Dėl netinkamos mitybos medikai jau skelbia „tyliuoju žudiku” vadinamo cukrinio diabeto epidemiją. Pasaulyje šia liga serga apie 230 mln. žmonių. Kasmet sergančiųjų skaičius išauga 6 mln.
Lietuvoje cukriniu diabetu serga 5 proc., arba 150 tūkst., gyventojų. Tai 2 kartus daugiau nei prieš 18 metų. Liūdniausia, kad beveik du trečdaliai iš jų nė nežino sergantys. Mat liga iš pradžių nepasireiškia jokiais simptomais, o įsisenėjusi gresia rimtomis komplikacijomis – inkstų veiklos sutrikimais, galūnių amputacija. Pernai buvo patvirtinta 2006–2007 m. nacionalinė diabeto kontrolės programa, tačiau iki šiol nepradėta įgyvendinti.
Žmonės nuodijami
Anot Santariškių klinikų Endokrinologijos skyriaus vedėjo Sauliaus Grigonio, žmonės dažnai nė nežino, kad valgo nesveiką maistą. „Kad maistas būtų skanesnis, šiandien į jį pridedama daug glutamatų. Tai augalinės kilmės baltymai, kurie pagerina maisto skonį, tačiau sukelia alkio jausmą. Taigi sočiai pavalgęs žmogus greitai ir vėl pasijunta alkanas. Amerikiečiai, kurių šalyje šiomis medžiagomis prisotintas beveik visas maistas, jau prabilo apie visuomenės nuodijimo problemą. Tačiau ir mūsų prekybos centruose gausu produktų, prisotintų glutamatų. Šio maisto priedo galima rasti prieskonių mišiniuose, sausose sriubose, prekybos centruose ruoštose mišrainėse ir kituose pusgaminiuose”, – teigia medikas.
Glutamatai plačiai naudojami eksperimentuojant su žiurkėmis, kai norima jas greitai nutukinti. Taip joms sukeliamas cukrinis diabetas.
Mitybos abėcėlė
Išeitis paprasta – vietoj paruoštų prieskonių rinktis natūralias prieskonines daržoves, vietoj pusgaminių – pačių ruoštą maistą. Tačiau kas šiais laikais tam turi laiko?
„Žmonės todėl ir miršta, kad niekam neturi laiko, – negailestingai atrėžia S.Grigonis. – Turėtume gyventi beveik 200 metų. Ištempiame vos 70–80, nes manome, kad savo darbais pasaulį apversime aukštyn kojomis, o iš tiesų tik naikiname save.”
Beje, dietomis endokrinologas nesižavi. Anot jo, svarbiausia valgyti 5–6 kartus per dieną ir griežtai tuo pačiu metu. Mat valgant organizme vyksta didžiuliai pokyčiai, todėl organizmas turi pasiruošti, kad išskirtų reikiamą kiekį hormonų ir fermentų. Kai valgymo ritmas nereguliarus, trinka ir medžiagų apykaita.
Suaugusieji pietums turėtų skirti visą valandą, vaikai – pusvalandį. „Negalima maisto sukimšti per kelias minutes”, – teigia medikas. Paskutinį kartą valgyti S.Grigonis pataria 18 arba 20 val., o prieš valgį visada išgerti stiklinę paprasto vandens – jokiu būdu ne prisotinto angliarūgšte ar sulčių.
Lietuviškos virtuvės šalininkas
S.Grigonis – tradicinės lietuviškos virtuvės šalininkas. „Tai, ką valgydavo mūsų žmonės senovėje, ir yra mums sveika, – teigia medikas. – Jei valgysime kaip japonai, nieko gero nebus. Šiauriečiai valgo riebiau, nes gyvenant šaltesniame klimate reikia daugiau energijos.”
Medikas neigia mitą, kad vaisiais užkandžiauti būtina prieš valgį, nes pilname skrandyje jie pradeda rūgti. Tačiau jis sutinka, kad vaisius ir daržoves per dieną reikėtų valgyti bent 5 kartus. Taip pat būtina riboti rafinuotus produktus, kurių mažas kiekis turi labai daug riebalų: grietinę, majonezą, taukus, sviestą, lašinius.
Nepasitvirtinę mitai
Riebalai skatina ir širdies bei kraujagyslių ligas. „Turime duomenų, kad riebalai sudaro žymiai didesnę dalį paros maisto nei turėtų. Žmonės vartoja daug pieno produktų. Tai gerai, bet renkasi juos per riebius. Mat riebus maistas skanesnis. Rinkdamiesi maistą apie sveikatą galvoja vos 7–8 proc. gyventojų, – tvirtina mitybos specialistas Rimantas Stukas. – Daug kas jau žino, kad aliejus sveikesnis nei gyvūninės kilmės riebalai, bet ir jo vartoja per daug. Mat pamiršta, kad gramas kiaulienos taukų ir aliejaus turi tas pačias 9 kcal. O per didelis maisto kaloringumas didina cholesterolio kiekį kraujyje. Juolab kad gautų kalorijų žmonės nesudegina. Tarpukario Lietuvoje žmonės valgė ir lašinius, ir riebią mėsą, bet ir dirbdavo sunkiau.”
Be to, maistas per daug skaninamas druska, kuri didina kraujospūdį. Druskos žmogaus organizmui užtektų tiek, kiek jos yra natūraliai maiste. Lygiai taip pat reikėtų mažinti cukraus vartojimą.
Mėsos per dieną užtektų 100–200 g. Tai nedidelė pietų porcija. Daug kas žino, kad sveikiau valgyti paukštieną, tačiau ją virdami pamiršta nulupti odą, kurioje yra labai daug cholesterolio. Jo taip pat labai daug liežuviuose, kiaušinio tryniuose, ikruose.
Bulves reikėtų tik virti, nes keptos jos labai gerai sugeria riebalus. Tačiau teorija, kad jų negalima valgyti su mėsa, anot R.Stuko, – neįrodytas mitas. „Tačiau mitybos teorijos bent jau atkreipia žmonių dėmesį, kad maistas turi įtakos žmogaus sveikatai”, – teigia medikas.
