Rugsėjo 22d. Antradienis

Kai maistas tampa nuodu, verta susirūpinti

Peržiūrų skaičius: 21680
Kai maistas tampa nuodu, verta susirūpinti

Dabartinė sveikatos apsaugos sistema nepajėgi laiku nustatyti ligų, nuo kurių Lietuvoje miršta šimtai tūkstančių žmonių. Todėl pasirūpinti savimi turime patys. Anot medikų, pradėti reikėtų nuo mitybos. Todėl L.T. medikų ir teiraujasi: ką valgyti, o ko – ne?

Apie įvairiausias dietas, maisto derinimą, valgymo režimą kalbama daug, tačiau nutukusių žmonių kasmet daugėja. Maždaug trečdalis Europos Sąjungos gyventojų turi antsvorį, Lietuvoje jų dar daugiau – beveik pusė. Medikai jau seniai sutaria, kad būtent antsvoris sukelia daugumą pavojingiausių mūsų laikų ligų – cukrinį diabetą bei širdies ir kraujagyslių ligas. Apklausos rodo, kad dauguma žmonių neturi sveikos mitybos įgūdžių arba vadovaujasi mitais, nuo kurių dažnam medikui plaukai ant galvos šiaušiasi.

"Tylusis žudikas"

Dėl netinkamos mitybos medikai jau skelbia "tyliuoju žudiku" vadinamo cukrinio diabeto epidemiją. Pasaulyje šia liga serga apie 230 mln. žmonių. Kasmet sergančiųjų skaičius išauga 6 mln.

Lietuvoje cukriniu diabetu serga 5 proc., arba 150 tūkst., gyventojų. Tai 2 kartus daugiau nei prieš 18 metų. Liūdniausia, kad beveik du trečdaliai iš jų nė nežino sergantys. Mat liga iš pradžių nepasireiškia jokiais simptomais, o įsisenėjusi gresia rimtomis komplikacijomis – inkstų veiklos sutrikimais, galūnių amputacija. Pernai buvo patvirtinta 2006–2007 m. nacionalinė diabeto kontrolės programa, tačiau iki šiol nepradėta įgyvendinti.

Žmonės nuodijami

Anot Santariškių klinikų Endokrinologijos skyriaus vedėjo Sauliaus Grigonio, žmonės dažnai nė nežino, kad valgo nesveiką maistą. "Kad maistas būtų skanesnis, šiandien į jį pridedama daug glutamatų. Tai augalinės kilmės baltymai, kurie pagerina maisto skonį, tačiau sukelia alkio jausmą. Taigi sočiai pavalgęs žmogus greitai ir vėl pasijunta alkanas. Amerikiečiai, kurių šalyje šiomis medžiagomis prisotintas beveik visas maistas, jau prabilo apie visuomenės nuodijimo problemą. Tačiau ir mūsų prekybos centruose gausu produktų, prisotintų glutamatų. Šio maisto priedo galima rasti prieskonių mišiniuose, sausose sriubose, prekybos centruose ruoštose mišrainėse ir kituose pusgaminiuose", – teigia medikas.

Glutamatai plačiai naudojami eksperimentuojant su žiurkėmis, kai norima jas greitai nutukinti. Taip joms sukeliamas cukrinis diabetas.

Mitybos abėcėlė

Išeitis paprasta – vietoj paruoštų prieskonių rinktis natūralias prieskonines daržoves, vietoj pusgaminių – pačių ruoštą maistą. Tačiau kas šiais laikais tam turi laiko?

"Žmonės todėl ir miršta, kad niekam neturi laiko, – negailestingai atrėžia S.Grigonis. – Turėtume gyventi beveik 200 metų. Ištempiame vos 70–80, nes manome, kad savo darbais pasaulį apversime aukštyn kojomis, o iš tiesų tik naikiname save."

Beje, dietomis endokrinologas nesižavi. Anot jo, svarbiausia valgyti 5–6 kartus per dieną ir griežtai tuo pačiu metu. Mat valgant organizme vyksta didžiuliai pokyčiai, todėl organizmas turi pasiruošti, kad išskirtų reikiamą kiekį hormonų ir fermentų. Kai valgymo ritmas nereguliarus, trinka ir medžiagų apykaita.

Suaugusieji pietums turėtų skirti visą valandą, vaikai – pusvalandį. "Negalima maisto sukimšti per kelias minutes", – teigia medikas. Paskutinį kartą valgyti S.Grigonis pataria 18 arba 20 val., o prieš valgį visada išgerti stiklinę paprasto vandens – jokiu būdu ne prisotinto angliarūgšte ar sulčių.

Lietuviškos virtuvės šalininkas

S.Grigonis – tradicinės lietuviškos virtuvės šalininkas. "Tai, ką valgydavo mūsų žmonės senovėje, ir yra mums sveika, – teigia medikas. – Jei valgysime kaip japonai, nieko gero nebus. Šiauriečiai valgo riebiau, nes gyvenant šaltesniame klimate reikia daugiau energijos."

Medikas neigia mitą, kad vaisiais užkandžiauti būtina prieš valgį, nes pilname skrandyje jie pradeda rūgti. Tačiau jis sutinka, kad vaisius ir daržoves per dieną reikėtų valgyti bent 5 kartus. Taip pat būtina riboti rafinuotus produktus, kurių mažas kiekis turi labai daug riebalų: grietinę, majonezą, taukus, sviestą, lašinius.

Nepasitvirtinę mitai

Riebalai skatina ir širdies bei kraujagyslių ligas. "Turime duomenų, kad riebalai sudaro žymiai didesnę dalį paros maisto nei turėtų. Žmonės vartoja daug pieno produktų. Tai gerai, bet renkasi juos per riebius. Mat riebus maistas skanesnis. Rinkdamiesi maistą apie sveikatą galvoja vos 7–8 proc. gyventojų, – tvirtina mitybos specialistas Rimantas Stukas. – Daug kas jau žino, kad aliejus sveikesnis nei gyvūninės kilmės riebalai, bet ir jo vartoja per daug. Mat pamiršta, kad gramas kiaulienos taukų ir aliejaus turi tas pačias 9 kcal. O per didelis maisto kaloringumas didina cholesterolio kiekį kraujyje. Juolab kad gautų kalorijų žmonės nesudegina. Tarpukario Lietuvoje žmonės valgė ir lašinius, ir riebią mėsą, bet ir dirbdavo sunkiau."

Be to, maistas per daug skaninamas druska, kuri didina kraujospūdį. Druskos žmogaus organizmui užtektų tiek, kiek jos yra natūraliai maiste. Lygiai taip pat reikėtų mažinti cukraus vartojimą.

Mėsos per dieną užtektų 100–200 g. Tai nedidelė pietų porcija. Daug kas žino, kad sveikiau valgyti paukštieną, tačiau ją virdami pamiršta nulupti odą, kurioje yra labai daug cholesterolio. Jo taip pat labai daug liežuviuose, kiaušinio tryniuose, ikruose.

Bulves reikėtų tik virti, nes keptos jos labai gerai sugeria riebalus. Tačiau teorija, kad jų negalima valgyti su mėsa, anot R.Stuko, – neįrodytas mitas. "Tačiau mitybos teorijos bent jau atkreipia žmonių dėmesį, kad maistas turi įtakos žmogaus sveikatai", – teigia medikas.

Penki nepelnytai sveikuolių užmiršti produktai

Penki nepelnytai sveikuolių užmiršti produktai

Žemės riešutų sviestas, grybai, kiaušiniai, avokadai ir net kava. Tai penki sveikuolių užmiršti produktai, kuriuos verta įtraukti į kasdieninį meniu. Pirkėjai dažniausiai žino tik, kad jis kaloringas. Tačiau jis dar labai sveikas širdžiai ir...


Kilogramus degina ir cepelinų "dieta"

Kilogramus degina ir cepelinų "dieta"

Kiekvieną rytą prieš valgį patariama suvalgyti porą šaukštų (apie 100 g) liesos varškės. Ji turi naudingų medžiagų, taip pat padeda subalansuoti, kad organizmas pasisavintų kuo mažiau riebalų. Klaipėdietė Rūta Žalandauskienė nėra viena iš tų,...


Kriaušė, obuolys, šparagas. Kaip sureguliuoti svorį?

Kriaušė, obuolys, šparagas. Kaip sureguliuoti svorį?

Kriaušės figūros moterims riebalai kaupiasi "moteriškose vietose": ant klubų ir pilvo. Artėjant prie 50-mečio, tokia figūra vis labiau apvalėja. Raumeninio audinio "kriaušės" daug neturi, o kadangi riebalai dega būtent...


Valgydami daugiau kalio turinčių maisto produktų galime sumažinti kraujospūdį

Valgydami daugiau kalio turinčių maisto produktų galime sumažinti kraujospūdį

Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai primena, kad nepakankamas kalio suvartojimas siejamas su hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, bei kai...


Gaminiai be E – kieti ir neskanūs?

Gaminiai be E – kieti ir neskanūs?

Kodėl mūsų parduotuvėse vis dar tenka pavargti ieškant produktų be maisto priedų, žymimų E? Gamintojai tikina pristatantys vis daugiau sveikesnės produkcijos, nors pirkėjus esą tenka pratinti prie pasikeitusio gaminių skonio. Parduotuvių lentynose...


Avižų košė – ta pati ir kitokia (I dalis)

Avižų košė – ta pati ir kitokia (I dalis)

Nors avižų košė yra geriausi pusryčiai bet kuriuo metų laiku, ją prisiminti dabar – pats laikas. Kad ir kaip miesto žmogus būtų nutolęs nuo gamtos ir apsimestų jai nepaveikus, jos svyravimus, sezonų kaitą jaučiame visi. Net jei mums atrodo,...


Ir maitina, ir gydo

Ir maitina, ir gydo

Ne veltui bulvės vadinamos antrąja duona – šios daržovės turi visų būtinų organizmui maistinių medžiagų ir vitaminų. Išvesta daugybė bulvių rūšių, todėl šakniagumbių sudėtis skiriasi. Tačiau apie 75–80 proc. šviežio gumbo sudaro...


Ką reikia žinoti apie pigius maisto produktus

Ką reikia žinoti apie pigius maisto produktus

Užklupęs sunkmetis verčia žmones taupyti maisto sąskaita. Kuo tapsime, pasirinkdami pigesnius produktus? Juk senovės romėnai sakydavo: "Ką valgai, toks ir esi." Kokios gali būti taupymo pasekmės žmonių sveikatai? Gydytojai sako, kad...


Pomidorų sultys - vienos naudingiausių sulčių

Pomidorų sultys - vienos naudingiausių sulčių

Pomidorus į Europą atvežė ispanai. Kadangi ispanai buvo užkariavę daug žemių, jie pomidorus išplatino visame pasaulyje. Tai maistinga daržovė, kurios sudėtyje yra obuolių ir citrinos rūgšties, baltymų, vitaminų B1, B2, B3, PP, pro vitamino A,...


Džiovinti vaisiai ir riešutai

Džiovinti vaisiai ir riešutai

Riešutų ir džiovintų vaisių įvairovė suteikia galimybę mėgautis vis kitomis skonio savybėmis. Džiovinti vaisiai ir riešutai – vertingų maistinių medžiagų šaltinis. Juose gausu mineralinių medžiagų, vitaminų, ląstelienos, natūralaus cukraus,...


Vanduo – gyvybės šaltinis

Vanduo – gyvybės šaltinis

Vanduo, tai gyvybės pagrindas. Suaugusio žmogaus organizme yra net 70 proc. vandens. Vanduo yra ir pagrindinė kraujo (92 proc.) ir smegenų (91 proc.) sudedamoji dalis. Be vandens neapsieitų mūsų ląstelės ir be jo nevyktų normali medžiagų apykaita....


Agurkų sultys šlakuotam veidui

Agurkų sultys šlakuotam veidui

Tai seniausia daržovė pasaulyje. Indijoje juos augino jau kelis tūkstančius metų pr. Kr. Agurkuose yra daug mineralinių druskų (fosforo, kalcio, magnio, geležies), mikroelementų (vario, mangano, sieros, kobalto, cinko, silicio, jodo). Agurkai...


Glutamatas prekių etikėtese slepiasi ne tik po kodu E621

Glutamatas prekių etikėtese slepiasi ne tik po kodu E621

Glutamatas organizme atlieka svarbią funkciją: jis yra pagrindinis centrinėje nervų sistemoje esantis neurotransmiteris, pernešantis dirglumo impulsą. Neurologijoje žinoma, kad perdozavus šio neurotransmiterio galima pakenkti centrinei nervų...


Kokia arbata sveikiausia?

Kokia arbata sveikiausia?

Ar išties arbata su cukrumi kenksminga? Kokia arbatos su citrina ar pienu nauda? Kokie prieskoniai sustiprina, o kokie atvirkščiai, sumažina šio gėrimo savybes? Klasikinis derinys – arbata ir cukrus, kurio pirmiausia atsisako žmonės, kurie...


Maistas iš mikrobangų krosnelės: ar žinome, ką valgome?

Maistas iš mikrobangų krosnelės: ar žinome, ką valgome?

Šiandien dažnas neįsivaizduoja gyvenimo be mikrobangų krosnelės, nors išsamus nepriklausomas tyrimas, kaip mikrobangos paveikia maistą, per kelis dešimtmečius taip ir nebuvo atliktas. Pavieniai tyrimai atskleidžia skandalingus rezultatus, tačiau...


Kodėl Badavimas yra pati kvaliausia dietos klaida

Kodėl Badavimas yra pati kvaliausia dietos klaida

Dėl to skundžiasi apie 80% dietos besilaikančių žmonių. „Nesuprantu, atrodo aš visiškai nevalgau, bet svoris nekrenta". Skamba pažįstamai? Arba dar blogiau „nesuprantu, atrodo aš visiškai nebevalgau, o svoris vis tiek kyla"....


Kas antras lietuvis greitą maistą valgo bent kartą per savaitę

Kas antras lietuvis greitą maistą valgo bent kartą per savaitę

Nors 70 proc. šalies gyventojų norėtų maitintis sveikiau, tačiau kas antras sumuštinius, traškučius ir picą valgo bent kartą per savaitę ar dažniau. Apklausos duomenys rodo, kad greito maisto kategorijai priklausančius produktus - traškučius,...


Špinatai atrodo neetiškai?

Špinatai atrodo neetiškai?

Maisto be cheminių priedų vartojimą propaguojantys svetainės www.sveikasvaikas.lt įkūrėjai sulaukė netikėto niukso iš reklamos prievaizdų. Vos apsirodžius socialinės reklamos trilogijai "Už maistą be chemijos", viena jų buvo apskųsta...


Tahini - jūsų grožiui ir sveikatai

Tahini - jūsų grožiui ir sveikatai

Sezamo pasta, arba kitaip - tahini, tai maltų sezamų sėklų pasta. Naudojama gaminant gausybę patiekalų. Tahini yra pagrindinis humuso ingredientas - suteikiantis trintų avinžirnių masei savito skonio, riebumo ir būdingo malonaus kartumo. Tai pat...


Uždraudė gimtadienio tortus

Uždraudė gimtadienio tortus

D. Britanijos vaikų lopšeliai, palaikantys naują sveiko maisto iniciatyvą, vaikams uždraudė saldžius gimtadienio tortus. "Ikimokyklinio maisto projektas", kurį parengė Česterio universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai, vaikų...


Jonizuoto vandens panaudojimas maisto gamybai

Jonizuoto vandens panaudojimas maisto gamybai

Kiekviena šeimininkė, gaminanti namuose, nori, kad jos patiekalai būtų patys skaniausi. Tačiau mes neretai tikime, kad kasdienių, nuolat gaminamų patiekalų skaniau negu įprastai paruošti nebegalima arba tam būtinai reikalingi brangesni negu...


Bananai: gera nuotaika ir sveikata

Bananai: gera nuotaika ir sveikata

Kad darganotu oru būtumėte linksmi ir žvalūs, pasaldinkite savo gyvenimą bananais — gamtos stimuliatoriais ir antidepresantais... Šiuolaikiniai biochemikai teigia, kad bananai turtingi vienu iš biocheminių serotonino (medžiagos, kuri smegenų...


Pusė neturinčių laiko pietums lietuvių nieko nevalgo

Pusė neturinčių laiko pietums lietuvių nieko nevalgo

Ketvirtadalis, t.y. 25 procentai, 25-50 m. miestuose gyvenančių ir internetu besinaudojančių lietuvių 2-3 kartus per savaitę neturi laiko pietums, kartą į savaitę tai nutinka 27 proc. apklaustųjų. Tokie duomenys gauti sveiko greito maisto tinklo...


Nufotografuoji maistą – ir žinai, kiek jame kalorijų

Nufotografuoji maistą – ir žinai, kiek jame kalorijų

Esate susirūpinę, kiek kalorijų gausite suvalgę gabalą picos ar šokoladinio pyrago? Jums gali padėti nauja "iPhone" programėlė. Su telefonu nufotografavus patiekalą, programėlė beveik akimirksniu suskaičiuoja kalorijas, praneša...


Maisto papildai: kaip nepasiklysti?

Maisto papildai: kaip nepasiklysti?

Tikriausiai daugelis susimąstome, ar tikrai mūsų mityba visavertė, ar mūsų organizmas gauna visas reikiamas medžiagas, o jei negauna, tai kokios įtakos tai gali turėti mūsų sveikatai. Deja, toli gražu ne kiekvienas gali sau leisti prabangą tris...


Trešnėse – besiraitantis įdaras

Trešnėse – besiraitantis įdaras

Ketinantys paskanauti trešnių klaipėdiečiai turėtų būti atidūs. Uogose, atvežtose iš kitų šalių, aptikta daugybė kirminų. Pranešimų apie lervomis užterštas trešnes sulaukiama kas antrą dieną. Klaipėdietė Diana Krasauskienė pasakojo, jog trešnes...


Nuliu paženklintas kiaušinis – pats sveikiausias

Nuliu paženklintas kiaušinis – pats sveikiausias

Kaip atskirti, kuris kiaušinis ekologiškas, o kuris - ne? Paprasta. Tereikia išmanyti kiaušinių ženklinimo simbolius. Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis sako, jog tik pažvelgus į parduotuvių lentynose ar turguose...


Linas Samėnas: sriubai tinka viskas, kas po ranka

Linas Samėnas: sriubai tinka viskas, kas po ranka

Garsiajam virėjui Linui Samėnui, kad išvirtų sriubą, daug galvos sukti nereikia. "Tiesiog sumetate viską, ką turite šaldytuve, ir verdate", – juokėsi jis, vaišindamas diskusijos dėl energijos taupymo dalyvius. Šį kartą į virėjo...


Duona ir alkį malšina, ir gydo

Duona ir alkį malšina, ir gydo

Duonoje yra baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų gyvybiškai svarbių medžiagų. Jos baltymuose yra ir nepakeičiamų aminorūgščių, be jų neįmanoma gyventi. Be to, duonoje yra kalio, kalcio, fosforo, geležies ir kitų mikroelementų, B grupės...


"Nestlé" imasi spręsti mitybos problemas

"Nestlé" imasi spręsti mitybos problemas

Bendrovė "Nestlé" paskelbė apie tris pradedamas iniciatyvas, kuriomis sieks sukurti naujus partnerystės ryšius su vyriausybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir smulkiojo verslo atstovais. Pradedamos bendrovės iniciatyvos...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9