Sausio 29d. Trečiadienis

Įvairiais priedais „paskanintas“ maistas gali tapti narkotiku

2013 Sausio 3d.
Peržiūrų skaičius: 33048
Įvairiais priedais „paskanintas“ maistas gali tapti narkotiku

Dažniausiai žmonės mėgsta tą maistą, kuris jiems yra skanus, bet ar jis gali tapti per daug skanus? Pasak mitybos specialistų, pastaruoju metu visuomenę vis labiau užvaldo vadinamasis „penktasis skonis“. Gamintojai įvairiais maisto priedais kuria produktus, kurių žmogui norėtųsi dar ir dar, o mokslininkai čia įžvelgia narkotikams prilygstančią priklausomybę.

Natalija – trijų vaikų mama. Vakarienei ji kepa blynus. Natalijos šeima beveik nieko nežino apie tai, kaip gaminamas greitasis maistas, kokį poveikį jo sudedamosios dalys gali turėti žmogaus sveikatai ir kiek dažnai jį patartina valgyti, nepakenkiant sau.

„Matau etiketes, kad ten visokie priedai, visokie E, bet apie tai tik iš nuogirdų girdėjusi“, – teigia ji.

Ne vienas ekspertas pabrėžia, jog retkarčiais valgomas greitasis maistas nieko bloga. Bėda ta, kad pamažu kai kuriems tokia mityba tampa kasdienybe.

„Tai ne tik nutukimo problema. Taip, nutukimas labiausiai pastebimas, jis greičiausiai matosi, bet yra žymiai gilesnė problema. Tai siejasi su daugeliu kitų sistemų ir netgi su žmogaus psichologiniais dalykais, su elgesio kitimu, su agresyvumu, su depresijomis“, – tvirtina Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorė Janina Tutkuvienė.

Antropologė J. Tutkuvienė sako, kad pataruoju metu mokslo pasaulis atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų dalyką.

„Kiekvienas maisto priedais, atskirai paėmus, deklaruojamas sveikas, kaip ir atrodytų, kad nieko nesukelia. Galbūt jis nesukelia dabar ir čia, gal ir po metų nesukelia, tačiau pastaruoju metu mokslinėje literatūroje gausėja nuomonių, kad mums pats laikas pradėti nagrinėti kompleksiškai – imti tokį maisto produktą, kuris jau turi visus tuos priedus, ir nagrinėti jo poveikį. Jau pasirodo tokių tyrimų ir hipotezių, kad kartu sudėjus, visų maisto priedų, chemikalų poveikis yra tikrai labai svarbus“, – kalbėjo ji.

Darbo dienos vakaras prie vieno populiaraus greitojo maisto restorano.

„Pasiimi kelis mėsainius su sūriu, bulvyčių, atsigerti. Pavalgai, užkemši skrandį tam kartui ir viskas, iki kito karto. O kitas kartas – kitą dieną. Visi kartu atvažiuojame, pavalgome, ir galvojame, ką toliau veikti“, – pasakojo vienas restorano klientų.

„Tas maistas nesveikas, bet man vis tiek labai skanu“, – teigė kita mergina.

„Prieš kokį dešimtmetį atrastas vadinamasis „penktasis skonis“. Anksčiau buvo keturios pagrindinės skonio rūšys – saldus, kartus, rūgštus ir sūrus. Penktoji – „umame“. Išvertus iš japonų kalbos tai reiškia „labai skanu“. Nagrinėjant specialius receptorius, paaiškėjo, kad tai yra būtent glutamato receptoriai. Tai jei tai yra natūralus glutamatas, tai yra natūralu, tačiau jei tai sintetinama, daroma cheminiu būdu, tai visuomet ta medžiaga tik imituoja natūralią medžiagą. Galbūt iš pirmo žvilgsnio ir atrodo, kad jos nekenkia, tačiau po tam tikro laiko, dėl akumuliacinio efekto, pasireiškia neigiamas veikimas“, – aiškino VU profesosė J. Tutkuvienė.

Kalbinti ekspertai sutaria, kad visuomenė vis labiau tampa priklausoma nuo vadinamojo „skanumo“, kurį gamintojai kuria įvairias maisto priedais. Kai kuriems tai tampa priklausomybe, prilygstančia narkotikams, pažymi mokslininkė J. Tutkuvienė.

„Gama-amino sviesto rūgštis GABA dedama į didžiąją dalį šiuolaikinio greitojo maisto ar pusfabrikačių. Nustatyta, kad gama-amino sviesto rūgštis kartu su kitais sotumą skatinančiais, skonį neva stiprinančiais cheminiais priedais sukelia narkotiko, skatinančio pripratimą, efektą“, – teigė ji.

Internete galima rasti ne vieną straipsnį ar vaizdo įrašą, kuriame parodomi žmonių bandymai su žinomiausio pasaulyje greitojo maisto restoranų tinklo „McDonald`s“ maistu. Nusipirkę jie jo nesuvalgo, o laiko namuose keletą mėnesių ar dar ilgiau ir pastebi, kad jis nepelija, nepūna, beveik nepakeičia savo išvaizdos, tik sukietėja.

Ką apie tokias savo parduodamo maisto savybes mano pati kompanija „McDonald`s“?

„Mes niekada nemėginome atlikti tokio vadinamojo eksperimento, nes mes tam neturėjome jokios priežasties. Naudojame natūralius produktus, tai kam gi tą daryti? Aš nežinau, kas vyksta su natūraliu maistu jį taip ilgai laikant, nes niekas iš mūsų ir iš mūsų klientų taip pat to maisto nelaiko, nes nusiperka jį tam, kad suvalgytų. Kiekvienas klientas renkasi, ar jam ateiti į „McDonald`s“ ir ar ragauti jo maisto, ar ne“, – kalbėjo Įmonės vykdomasis direktorius Baltijos šalyse Tomašas Navrockis.

Panašiai su „McDonald`s“ ir kitu greituoju maistu, tik jam atsiradus Lietuvoje prieš maždaug 15 metų, eksperimentavo ir maisto technologas Raimondas Balbieris.

„Neradome tokio, kad būtų kažkas sintetinio. Jis keičiasi. Tai yra organinės medžiagos, tad jose kažkas vis tiek vyksta. Ten jos papresuotos, įdėtos medžiagos, kurios laiko stabilumą. Jos išlaiko tas formas, tad žmonės, taip pat ir aš, kurie pirmą kartą pamatė tą „McDonald`s“ produkciją, stebėjosi. Dabar mes žinome, kokias žaliavas dėti, kad nekistų. Kaip pavyzdį paimkime ksantano dervą. Lietuviška akim žiūrint, žiedelis užaugo, jis išdžiūvo, jį susmulkino, padarė miltelius. Ir jie laiko, užfiksuoja. Gauna jie vandenį, dar kažkokias sausas medžiagas, ir kokį mes suformavome, toks jis ir stovi“, – pasakojo R. Balbieris.

Į vieną iš „McDonald`s“ greitojo maisto tinklo restoranų Lietuvoje užsukusieji gauna produktų maistingumo lentelę, kurioje galima sužinoti rekomenduojamas šio maisto dienos normas bei alergenus patiekaluose. Nedidelėmis raidėmis lapo apačioje parašyta ir tai, kad „McDonald`s“ siekia suteikti kuo išsamesnę informaciją apie mitybą ir produktų sudėtines dalis".

Pabandžius to paprašyti kaip klientei vieno iš restorano darbuotojų, buvo atsakyta, kad tokia informacija apie produktus nėra teikiama. Kaip sako pats „McDonald`s“ vykdomasis direktorius Baltijos šalyse T. Navrockis, minėtas darbuotojas pasielgė taip, kaip neturėtų.

Anot jo, bet kuris žmogus, atėjęs į jų restoraną, gali sužinoti, iš ko pagamintas kiekvienas patiekalas.

Kita kartą į „McDonald`s“ užsuku kaip Lietuvos radijo žurnalistė. Mane įsileidžia į virtuvę. O aš pasinaudoju ne tik man, bet visiems lankytojams suteikta teise sužinoti „McDonald`s“ restoranuose naudojamų produktų sudėtines dalis.

Besilankydama „McDonald`s“ restorano virtuvėje, peržiūrėjau dešimties produktų, naudojamų jų patiekalų gamyboje, etiketes – padažų, mėsos, žuvies gaminių, duonos, sūrio. Daugiau nei pusėje – šešių – sudėtyje buvo įrašytas cukrus arba gliukozė bei fruktozė. Pasak kompanijos atstovo Baltijos šalyse T. Navrockio, daugumoje jų naudojamų produktų cukraus nėra.

O Almantas Kranauskas iš Sveikatos apsaugos ministerijos priduria, kad gamintojų naudojamas, pavyzdžiui, už cukrų pigesnis gliukozės- fruktozės sirupas moksliškai įrodyta, kad žmogų dar labiau tukina nei cukrus. Prie svorio augimo prisideda ir greitajam maistui naudojami padažai.

„Kiekviena kebabinė gali susipirkti praktiškai tuos pačius ingredientus, bet padažą padaro ne kiekvienas tokį, kuris patinka žmonėms. Žmonės sako, kad tai yra kaip ir vienintelis ingredientas, dėl kurio jie sugrįžta. Tai yra mūsų firmos paslaptis, kurios mes nenorėtume atskleisti“, – sakė kebabinių tinklo Vilniuje „Jammi“ komercijos direktorius Darius Petrusevičius.

Maisto technologas R. Balbieris pats ne vienai kebabinei pagal užsakymą kūrė padažus.

„Paprastai į padažus deda sorbatus, benzoatus. Vieni saugo nuo pelėsio, kiti – nuo rūgimo. Jeigu valgai normos ribose ir ne kiekvieną dieną, tai nieko baisaus. Bet jei įprotis, gyvenimo būdas – lėkti, tingėti, nedaryti, nelaukti, o čiupti, suvalgyti, tai kaupiasi. Pastebėta, kad šios medžiagos dažniausiai tukina“, – teigė jis.

Tai, kad greitojo maisto Lietuvoje suvalgoma vis daugiau, galima spręsti ir iš augančio jį gaminančio įmonių pelno bei jų verslo plėtros. Štai, pavyzdžiui, anot kalbintų „Jammi“ kebabinių tinklo atstovo, pradėję nuo vienos užkandinės, per kelerius metus jie atidarė jų Vilniuje dar keturias.

Tuo metu Marijampolėje įsikūrusi šaldytų duonos ir pyrago gaminių bendrovė „Mantinga“ pagal Registrų centrui pateiktą veiklos ataskaitą praėjusias metais, palyginti su ankstesniais, gavo pelno apie 60 proc. daugiau, o šį pavasarį atidarė naują greitojo maisto gamyklą „Mantinga Food“.

„Dabar gaminamas sumuštinis su kalakutiena. Pjaustyklė automatiškai perpjauna bandelę, ją atverčia, tuomet automatiškai dozuojamas padažas, o darbuotojai jį tolygiai paskirsto ant sumuštinio. Kitas dozatorius dozuoja keptas daržoves, kurios paruoštos terminiame ceche“, – su gamybos technologijomis supažindina naujos gamyklos „Mantinga Food“ gamybos vadovas Žilvinas Lipnevičius

„Tai natūralūs priedai – druska, pipirai, kurie eina į beveik kiekvieną produktą. O apie kažkokius skonio stipriklius, papildomus konservantus, kurie prailgintų produkto galiojimo laiką, net ir minčių nekyla“, – tikino „Mantinga Food“ generalinis direktorius Vytenis Kupstas.

Pastebėjus, kad įmonės gaminamų kibinų sudėtyje nurodyta, kad jiems gaminti naudojamas mononatrio glutamatas E621, įmonės technologė Giedrė Leščauskienė teigė: „Reikėtų pasikelti sudėtį. Iš karto negaliu pasakyti, nes šitas produktas gaminamas kitoje gamykloje.“

„Čia kita gamykla, kita gamyba, kiti atsakingi žmonės. Čia yra šviežių produktų gamykla, kur gaminami sumuštiniai, sriubos – trumpo galiojimo produktai. Mes į juos tokių medžiagų nededame“, – pridūrė V. Kupstas.

Besilankant „Mantinga Food“ gamykloje, jos darbuotojai per pokalbį taip ir nepasakė, kad minėto skonio stipriklio – mononatrio glutamato E621 – yra ir prieš keletą mėnesių pradėtuose gaminti greitojo maisto produktuose, tokiuose kaip sumuštiniai.

Šį maisto priedą mitybos specialistai įvardija kaip skatinantį žmones valgyti be saiko. Vėliau su įmonės „Mantinga Food“ atstovais bendraujant elektroniniais laiškais, jie teigė, kad „ne visuose jų gaminiuose yra mononatrio glutamato, todėl vartotojai gali rinktis, kokius gaminius jiems valgyti“. Be to, įmonė priduria kad kai kuriuose gaminiuose šio skonio stipriklio jie atsisakė, nes įstatymu uždrausta tokiu maistu prekiauti mokyklose.

Atkreipus dėmesį, kad ne viename įmonės gaminyje aptinkamas natrio nitritas E250, dedamas į kumpį. Ne viename straipsnyje teigiama, kad užtenka jį pakaitinti 110 laipsnių temperatūroje, ir išsiskiria kancerogeninės medžiagos. Tuo metu ant „Mantingos“ gaminių rašoma, kad galima kaitinti ir iki 200 laipsnių, kad sumuštinis sušiltų. Įmonės atstovai į šį klausimą atsakyti nepanoro.

Vėliau greitąjį maistą gaminančios įmonės „Mantinga Food“ atstovai elektroniniu laišku atsakė, jog jiems yra žinoma tai, kad produktų sudėtyje esantys nitritai tam tikromis sąlygomis gali virsti kancerogeninėmis medžiagomis.

Bendrovė atkreipia dėmesį į tai, kad nitrito skilimo produktų poveikis sveikatai nėra iki galo ištirtas, dėl to jie nėra uždrausti ar ribojami. Rizika, anot įmonės atstovų, daugiau įžvelgiama ten, kur yra apdegusi, apanglėjusi mėsa, pavyzdžiui, kepant grilyje, o tokių gaminių jie savo asortimente neturi.

Tuo metu mitybos specialistai aiškina, kad natrio nitritas kancerogeninėmis medžiagomis dėl aukštos temperatūros gali virsti ir orkaitėje, o tai yra vienas iš būdų, kaip „Mantinga Food“ rekomenduoja vartotojams kai kuriuos jos gaminius pašildyti.

Kaip pastebi mitybos specialistas A. Kranauskas, gamintojai vartotojų neįspėja apie tokias kai kurių maisto priedų keliamas grėsmes todėl, kad Europos Sąjungos teisė jų neįpareigoja to daryti. Pasak A. Kranausko, gaminant maistą leidžiama daug kas, tačiau, ar tai saugu jį valgančiam žmogui, nuspręsti turi kiekvienas asmeniškai.

Pasak specialisto, kalbant apie greitąjį maistą, yra tokių produktų, pavyzdžiui, traškučiai, kurių apskritai neturėtų būti žmogaus mityboje. Kodėl tuomet jis parduodamas?

„Todėl, kad Europos Sąjunga ir visas pasaulis yra kapitalistinis – ieškoma pusiausvyros tarp sveikatos ir verslo. Jeigu būtų vien sveiki produktai, tikriausiai bankrutuotų daugybė įmonių, būtų bedarbystė, būtų nesurenkami pinigai į šalių biudžetus. To nėra nė vienoje pasaulio šalyje, tai būtų kraštutinumas. Europos strategijose pasakyta, kad žmogus turi pats pasirinkti, kas jam tinka“, – aiškino specialistas.

Vieni kalbinti ekspertai teigia, kad stovėti eilėje prie kebabų, mėsainių, bulvyčių ar kitų greitojo maisto patiekalų jau tapo mada, ypač jaunimui. Ir nors šiandien jie dėl to dar nejaučia didesnių sveikatos problemų, pasak specialistų, ateityje jų greičiausiai sulauks.

Kiti pašnekovai atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu ne pats maistas, o jo kiekis, kurį suvalgome, taigi vienas per keletą savaičių suvalgytas maisto priedais nudažytas pyragėlis ar kitas panašus užkandis tikrai nepakenks.

Trečių ekspertų nuomone, pavojaus signalo kol kas skelbti nereikia. Lietuvai, palyginti su Vakarų šalimis, pasisekė, nes greitasis maistas čia gyventojus pasiekė jau tada, kai jo valgymo banga pasaulyje buvo nuslūgusi ir atsirado pakankamai daug informacijos, apie tokio maisto poveikį žmogaus savijautai.

Justina Mitkaitė, Lietuvos radijas


Apie ekologiškus maisto produktus

Apie ekologiškus maisto produktus

Ekologiškų maisto produktų tema pastaruoju metu labai aktuali. Lietuvoje ekologinių ūkių nuolat daugėja. Žmonės ekologiškus maisto produktus renkasi dėl poveikio sveikatai, geresnio skonio ir saugodami gamtą. Ekologinė produkcija parduodama...


Apie maisto alergijas ir galimas jų priežastis

Apie maisto alergijas ir galimas jų priežastis

Kodėl šiais laikais vis dažniau sutinkame įvairioms maisto grupėms alergiškų vaikų? Šiandien kas trečias vaikas serga šia lėtine liga. Niekas tiksliai pasakyti negali, tačiau mokslininkai pateikia kelis faktorius, kurie gali turėti įtakos šio...


Persimonai padeda gydyti kosulį

Persimonai padeda gydyti kosulį

Graikai persimonus vadina "dieviškais vaisiais". Neveltui, mat jie gydo kosulį, padeda nuo viduriavimo ir žagsėjimo. Persimonuose yra daug vitamino A ir C, o taip pat antioksidantų magnio, jodo bei kitų mikroelementų. Šiame vaisiuje...


Velykos: kaip išsirinkti kiaušinių dažus be "E"?

Velykos: kaip išsirinkti kiaušinių dažus be "E"?

Prieš Šv. Velykas vienas svarbiausių pasiruošimų šiai šventei yra kiaušinių dažymas. Tačiau kaip atsirinkti tinkamus dažus? Kaip juos atskirti parduotuvėje, kad nudažyti kiaušiniai vėliau nekeltų pavojaus sveikatai? Vasltybinės maisto ir...


Trumpalaikis badavimas – naudingas?

Trumpalaikis badavimas – naudingas?

Amerikiečių mokslininkai tvirtina, kad neilgai trunkantis badavimas ne kenkia, kaip buvo manoma anksčiau, o teigiamai veikia žmogaus organizmą. Neilgai trunkančiu badavimu jie įvardijo tai, kai žmogus badauja vieną dieną per mėnesį. Mokslininkai...


Rochester Root Ginger - tikra palaima ir vasaros atgaiva visiems Gingerholikams

Rochester Root Ginger - tikra palaima ir vasaros atgaiva visiems Gingerholikams

Rochester Root Ginger – imbierinių gėrimų tobulumo viršūnė. Imbiero šaknies skonio stiprumas susilieja su citrinų gaiva ir užtikrina nepakartojamą šio gėrimo skonį. Norėdami atsigaivinti, traukite jį tiesiai iš šaldytuvo ir pasijuskite...


Sena tiesa apie šokoladą

Sena tiesa apie šokoladą

Visiškai atsisakyti mėgstamo deserto nereikia. Šokoladas yra labai kaloringas, todėl jei laikotės dietos ar šiaip labai rūpinatės savo kūno linijomis, jį vartoti reikia labai saikingai. Tačiau jį valgyti sveika – turi antioksidantų,...


Visos Lietuvos sulčių gėrimo eksperimente dalyvauja jau 5500 komandos

Visos Lietuvos sulčių gėrimo eksperimente dalyvauja jau 5500 komandos

Visos Lietuvos sulčių gėrimo eksperimente, kuris vyko edukacinės kampanijos "Tikros sultys kiekvieną rytą" metu, dalyvauja jau 5500 dalyvių – 3000 moksleivių ir 2500 organizacijų darbuotojų visoje Lietuvoje. Iki šiol pats...


Kava: gerti ar negerti?

Kava: gerti ar negerti?

Esminis veiksnys yra suvartojamos kavos kiekis. Tiems, kurie išgeria vidutinį šio gėrimo kiekį (3-4 puodelius per dieną, t.y. gauna 300-400mg kofeino), rizika sveikatai nėra didelė, o teigiamų poveikių taip pat yra keletas. Tačiau nuo padidinto...


Trumpa dieta – naudinga sveikatai

Trumpa dieta – naudinga sveikatai

Nuomonė, kad trumpas badavimas kenkia organizmui, nebuvo patvirtinta. Priešingai, mokslininkams pavyko įrodyti, kad jis yra naudingas, t. y. daro teigiamą poveikį organizmui. Tyrimas, kurį atliko mokslininkai, parodė, kad žmonės, nevalgantys...


Varškė irgi gydo

Varškė irgi gydo

Varškė organizme neleidžia kauptis riebalams. Varškės patariama valgyti sergantiesiems kepenų ligomis. Šis produktas turi medžiagų, kurios neleidžia organizmui kaupti riebalų, alkoholio ir kitų kepenims bei kasai kenkiančių "priedų"....


Ar dydis visada svarbu?

Ar dydis visada svarbu?

Beveik kiekviena daržovė ar vaisius turi didesnį ar mažesnį brolį. Ir nors visi jau seniai žino, kad kuo daugiau daržovių suvalgys, tuo geriau, kartais svarbu atkreipti dėmesį ir į pačių daržovių ir vaisių dydį. Čia pateikiamos aštuonios produktų...


Mokslininkai: klonuotų gyvūnų mėsa ir pienas nekelia grėsmės

Mokslininkai: klonuotų gyvūnų mėsa ir pienas nekelia grėsmės

Klonuotų gyvūnų mėsa dar vienu žingsneliu priartėjo prie Didžiosios Britanijos parduotuvių: valdžiai dirbantys mokslininkai teigia, kad klonuotų gyvūnų mėsa ir pienas bei jo produktai žmonių sveikatai kelia ne didesnę grėsmę nei įprastinė mėsa ir...


Apklausa: lietuviai labiau nei kiti europiečiai mėgsta saldumynus

Apklausa: lietuviai labiau nei kiti europiečiai mėgsta saldumynus

Santykinai daugiau lietuvių sako dažnai valgantys uogienę, medų bei saldumynus nei vidutiniškai kiti europiečiai ir dažniau patiria problemų dėl dantų būklės, rodo nauja apklausa. Lietuviai iš kitų europiečių taip pat išsiskiria tuo, kad į...


Krapas - priemonė laringitui gydytii

Krapas - priemonė laringitui gydytii

Pirmą kartą krapai buvo aprašyti senovės Egipte, Eberso papiruse 1500 metų pr. Kr. kaip mikstūros nuo skausmo ingredientas. Krapuose yra daugybė vitaminų ir kitų veikliųjų medžiagų, kurios žadina apetitą bei gerina virškinamojo trakto organų veiklą.


Sultys, nektaras ir sulčių gėrimas - ne vienas ir tas pats

Sultys, nektaras ir sulčių gėrimas - ne vienas ir tas pats

Pradėjusi edukacinę kampaniją "Suvalgyk sulčių!", Sulčių ekspertų taryba atkreipė dėmesį, kad daugelis žmonių dar nežino, kokios sultys yra kokybiškos ir ką reiškia skirtingi užrašai ant jų pakuočių. "Šiuo metu rinkoje yra didelis...


Ką valgyti, kad lavėtų atmintis?

Ką valgyti, kad lavėtų atmintis?

Tinkama mityba padeda ne tik nepriaugti svorio, apsisaugoti nuo širdies ar kraujagyslių ligų, tačiau ir lavinti atmintį. Tereikia žinoti 9 maisto produktus ir gėrimus. Kaip praneša portalas CookingLight.com, nėra jokio gydymo, kuris įveiktų...


Trečdalis Lietuvos gyventojų kečupą valgo kasdien

Trečdalis Lietuvos gyventojų kečupą valgo kasdien

Kečupą vartoja didžioji dalis Lietuvos gyventojų – 82,1 procento. Trečdalis jų (29,1 proc.) kečupą valgo kiekvieną dieną arba mažiausiai 4-6 kartus per savaitę. Daugiau nei pusė (54,3 proc.) kečupo mėgėjų jį vartoja 2-3 kartus per savaitę....


Arbata mažina cholesterolį

Arbata mažina cholesterolį

Girdėjau, kad arbatą sveika gerti sergant hipertenzija? Ar tai tiesa? Sakoma, jog geriantieji arbatą rečiau suserga širdies infarktu ir išeminiu insultu už jos negeriančius. Išgeriantiems vieną puodelį arbatos per dieną širdies infarkto rizika...


Taisyklingos mitybos taisyklės

Taisyklingos mitybos taisyklės

Duona tuo kenksmingesnė, kuo baltesnė. Organizmo medžiagų apykaitos atžvilgiu balti miltai mažai kuo skiriasi nuo gryno cukraus. Todėl nenuostabu, kad daugybė tyrimų patvirtino juodos duonos naudingumą. Valgantieji juodą kuo mažiau apdorotų grūdų...


Vaisiai ar daržovės?

Vaisiai ar daržovės?

Dietologai pataria: valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų mitybos specialistai nustatė, kad tai praktiškai neįmanoma, nes tie, kurie mėgsta daržoves, dažniausiai negali pakęsti vaisių, o pastarųjų mėgėjai...


Dilgėlė – augalas, kuriame labai daug kalcio

Dilgėlė – augalas, kuriame labai daug kalcio

Dilgėlinių šeimos narį (lot. ‚“Acalypha Torta‘‘), liaudyje puikiai žinomą kaip didžiąją dilgėlę, yra aprašęs žymiausias antikinės Graikijos Tėvu krikštijamas Hipokratas. Anot jo, dilgėlė jau tada buvo labai vertinamas ir...


Žalioji arbata gali atitolinti glaukomą

Žalioji arbata gali atitolinti glaukomą

Honkongo akių ligų ligoninės mokslininkai teigia, jog žaliojoje arbatoje esantys katechinai iš virškinimo sistemos patenka į akies audinius ir padeda apsisaugoti nuo glaukomos ir kitų ligų. Kaip praneša nutraingredients.com, gerti žalią arbatą...


Riešutai ir avižos puikiai mažina cholesterolį kraujyje

Riešutai ir avižos puikiai mažina cholesterolį kraujyje

Žmonės, kurie laikosi cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių produktų dietos, daug efektyviau sumažina cholesterolio kiekį kraujyje nei tie, kurie valgo mažai riebalų turintį maistą. Kaip praneša AP, riešutai, avokadas, alyvuogių aliejus, soja ir...


Supervaisius malpigija: vitamino C užtaisas

Supervaisius malpigija: vitamino C užtaisas

Manote, kad rūgščios citrinos yra geriausias vitamino C šaltinis? Malpigija – tokį keistą pavadinimą turi į vyšnią panašus vaisius, dar vadinamas Acerola, kuriame vitamino C – bent 20 kartų daugiau nei citrinoje. Iš Pietų Amerikos...


Australų medikai reikalauja apmokestinti nesveiką maistą

Australų medikai reikalauja apmokestinti nesveiką maistą

Australijoje vis daugiau sveikatos ekspertų palaiko mokesčių nesveikam maistui įvedimą. Anot jų, tai galėtų būti puiki paskata "asmeninio elgesio pasikeitimams" taip mažinant žmonių nutukimą. Monasho universiteto daktarė Holly Bond sako,...


Apsinuodijimų grybais skaičius auga

Apsinuodijimų grybais skaičius auga

Šiais metais Kauno visuomenės sveikatos centras yra gavęs du pranešimus apie apsinuodijimą grybais. Balandį buvo gautas pranešimas apie apsinuodijimą šaldytais baravykais, o kovo mėnesį kauniečiai apsinuodijo suvalgę savo rinkimo ir ruošimo grybų.


TIRŠTI UOGŲ IR DARŽOVIŲ KOKTEILIAI „SMOOTHIE“ –  STULBINANTI NAUDA ORGANIZMUI

TIRŠTI UOGŲ IR DARŽOVIŲ KOKTEILIAI „SMOOTHIE“ – STULBINANTI NAUDA ORGANIZMUI

Tirštus vaisių ir daržovių kokteilius „smoothie“ vis dažniau atranda sveikata besidomintys asmenys, siekiantys papildyti savo mitybos racioną didesniu kiekiu vitaminų bei mineralinių medžiagų.


Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus – tai iš alyvmedžių uogų (alyvuogių) išspaustos sultys. Visame pasaulyje šis aliejus vertinamas dėl ypatingo skonio, naudos sveikatai, ypač dėl jo sudėtyje esančių mono nesočiųjų riebalų rūgščių bei vitaminų. Viduržemio...


Prasideda grybavimo sezonas

Prasideda grybavimo sezonas

Kauno visuomenės sveikatos centras primena, kad prasidėjus grybavimo sezonui, padaugėja apsinuodijimų grybais atvejų. Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis 2007 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 64 apsinuodijimų grybais...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9