Nobel biocare

Genų inžinierių kūriniai ieško kelio ir prie lietuvių stalo

Europos Komisija prieš savaitę leido sodinti genetiškai modifikuotas bulves.

Pavojaus, kad iš jų bus gaminami didžkukuliai, nėra – maistui jos nebus vartojamos. Bet įdare šių bulvių pėdsakų ateityje gal ir bus.

Europa beviltiškai atsilieka nuo JAV ar Kinijos pagal plotus, kuriuose auginami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO).

Vokietijos koncerno BASF išvestai bulvių veislei „Amiflora” suteiktas leidimas – vos antrasis Europos Sąjungos istorijoje po JAV genų inžinerijos milžinės „Monsanto” patobulintų kukurūzų. Šiuos leista sėti daugiau nei prieš dešimt metų.

Lietuvoje nei viena, nei kita kultūra kol kas neauginama. Tačiau paguoda menka: kiek suvalgome genetiškai modifikuoto maisto – lieka tik spėlioti.

Prieš trejetą metų Lietuvos žemdirbystės institutas šalia Vėžaičių (Klaipėdos r.) buvo užsimojęs užsėti bandymų lauką genetiškai modifikuotais rapsais. Tačiau Aplinkos ministerija nedavė leidimo.

Mat nei valdininkų, nei visuomenės nepavyko įtikinti, kad šie augalai nesusikryžmins su įprastais ir neturės poveikio aplinkai.

Metais anksčiau – 2006-aisiais tas pats institutas negavo leidimo sodinti genų inžinierių „patobulintas” bulves Vokės filiale.

Aplinkos ministerijos GMO skyriaus vyriausiosios specialistės Neringos Šarkauskienės teigimu, kol kas nėra gauta prašymų net bandymams auginti tokias kultūras, jau nekalbant apie ūkininkavimą.

„Užsiimti komerciniu GMO auginimu Lietuvoje įmanoma, tačiau galioja itin griežti reikalavimai, todėl norinčiųjų dar neatsirado.

Nustatyta, kaip tokie augalai gali būti sėjami ar sodinami, kaip juos transportuoti. Net ir izoliacinė juosta aplink GMO plotą turi būti ne mažesnė kaip 50 metrų pločio”, – aiškino N.Šarkauskienė.

Tuo tarpu gretimoje Lenkijoje GMO auginami jau ne pirmus metus – čia buvo sėjama „Monsanto” išvesta kukurūzų veislė. Ją ES leido auginti 1998 metais.

Tas pat buvo daroma Portugalijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Rumunijoje ir Čekijoje.

Tiesa, ES leidimą auginti GMO išduoda dešimčiai metų, vėliau jį reikia atnaujinti. Kol kas šiems metams pastarosios valstybės leidimo sėti kukurūzus neturi.

Užtat čekai ir vokiečiai jau nusiteikę auginti genetiškai modifikuotas bulves. ES su tuo sutiko.

Šias bulves numatoma daugiausia naudoti popieriaus pramonėje – BASF koncerno gudragalvių išvesta veislė pasižymi dideliu krakmolo kiekiu, todėl ji labai vertinga gaminant klijus.

Pasak N.Šarkauskienės, galimybės šioms bulvėms nustelbti kitas nėra: jos bus auginamos ribotuose plotuose, ši rūšis nesikryžmina su kitomis, o derlius turi būti nuimtas dar iki sėkloms subręstant.

Tačiau ši bulvių veislė, pavadinta „Amiflora”, EK sprendimu galės būti naudojama ir pašarams.

Kitaip tariant, kiaulė ar jautukas galės šveisti genetiškai modifikuotas bulves, ir jų mėsos valgytojai apie tai net nenutuoks.

Mat ES privaloma nurodyti genetiškai modifikuotų produktų kiekį žmonių maiste ar gyvulių pašaruose. Tačiau ar pastaraisiais šertų gyvūnų mėsoje yra GMO pėdsakų – niekam nerūpi.

Pagal reglamentą, ženklinti mėsą, pieną ar kiaušinius, gautus iš GMO šertų gyvūnų, nebūtina. „Iš GMO šeriamų gyvūnų pagamintos produkcijos specialiai žymėti nereikia. Galima šerti tokiais pašarais kiek tik norima. Lietuvoje naudojama labai daug sojų pašarų, iš kurių net apie 60 proc. – genetiškai modifikuoti”, – pripažino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Žmonėms skirtame maiste apie GMO galima neskelbti tik tuo atveju, jei šių produktų sudėtyje yra mažiau nei 0,9 procento. Viršijus šią ribą įspėjimas – privalomas.

Praėjusiais metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino 202 į mūsų šalį importuojamus produktus. Nustatyta, kad keturiais atvejais pardavėjai nenurodė, jog juose yra daugiau nei 0,9 proc. GMO.

Tai – iš JAV įvežti maisto papildai „Hair/Skin/Nail Kapsule” (60 kilogramų), kanadietiški papildai „Power Multi Vit 90 Lithu” (634,4 kilogramo), turkiški vafliai „Wafer Hazelnut” (744 kilogramai) ir toje pačioje šalyje pagaminti šokoladiniai saldainiai „Zaza Olivya Single Twist Cocolin” (7,2 tonos). Šie gaminiai buvo grąžinti iš naujo paženklinti.

Pernai patikrinus Lietuvos įmones, naudojančias GMO, buvo nustatyti 7 atvejai, kai apie šiuos produktus vartotojai nebuvo įspėjami.

Taip elgėsi kepėjai, genetiškai modifikuotą margariną ar sojų aliejų naudoję duonai bei konditerijos gaminiams.

„Tokių atvejų kasmet vis mažėja. Pastebėjome ir dar vieną tendenciją, kad gamintojai pamažu atsisako genetiškai modifikuotų žaliavų. Mat tokius produktus būtina ženklinti, o tai – papildomas darbas”, – aiškino V. Jarošienė.

Lietuvoje tvarka yra palyginti griežta.

O štai už Atlanto – Jungtinėse Amerikos Valstijoje – į GMO žvelgiama kaip į kasdienę duoną. Jeigu kas nors genetiškai modifikuota – tai nebus pažymėta. JAV tokio reikalavimo nėra, nors net į 75 proc. pagamintų maisto produktų dedama GMO.

„Nesuprantu, kodėl žmonės nesukyla su ginklais rankose ir nešaukia nuo stogų apie tokius dalykus, kurie jiems nežinant taip paplito.

Net dabar dauguma amerikiečių nekelia klausimų. Ši pramonė lieka mažai reguliuojama”, – stebėjosi apžvalgininkė April Scott, daug rašanti genetiškai modifikuoto maisto priežiūros tema.

GMO galima rasti ir rūbuose, nes ši technologija dažnai pasitelkiama auginant medvilnę.

GMO gali būti ir namų valymo reikmenyse. Net žmonės, kurie pasiryžę gyventi be chemikalų ir perka actą, kad patys pasigamintų ekologiškų valiklių, nustebtų sužinoję, jog actas galėjo būti distiliuotas iš genetiškai modifikuotų kukurūzų.

 


Ranigast sos

TAIP PAT SKAITYKITE