Vasario 20d. Antradienis

Genetiškai modifikuoti augalai - stebuklas aplinkai?

Peržiūrų skaičius: 239408
Genetiškai modifikuoti augalai - stebuklas aplinkai?

Įsivaizduokite, kad turite burtų lazdelę, galinčią padidinti pasaulio javų derlių, sumažinti jų kainą, leidžiančią naudoti mažiau iškastinio kuro javams užauginti ir sumažinti aplinkos taršą dėl žemės ūkio veiklos.

Taip pat įsivaizduokite, kad galėtumėte bent iš dalies panaikinti badą ir šiek tiek žemės grąžinti drėgniesiems atogrąžų miškams. Toks yra galimų teigiamų padarinių, kurie, daugumos biotechnologijų pramonės specialistų nuomone, 2010-aisiais ir tolesniais metais yra ranka pasiekiami, diapazonas.

Jie tikisi padidinti žemės ūkio našumą - vaizdingai tariant, nuvažiuoti daugiau mylių su litru benzino, tik degalai, apie kuriuos kalbama šiuo atveju, yra azotas.

XIX a. siekiant pamaitinti gyventojus, kurių skaičius augo, buvo įdirbami nauji ariamosios žemės plotai: prerijose, pampose, stepėse ir tolimuose, retai apgyventuose rajonuose. XX a. maisto tiekimas neatsiliko nuo gyventojų skaičiaus augimo ir net jį pralenkė, nes naudojant iškastinį kurą iš kiekvieno hektaro buvo išgaunama kiek įmanoma daugiau.

Be to, traktoriai išlaisvino žemės plotus, kurie anksčiau buvo naudojami arkliams aprūpinti pašaru, o amonio trąšos padidino derlingumą. Tad derlius išaugo dvigubai ir dar kartą dvigubai. Apytikriai skaičiuojant, pusė azoto atomų, esančių statistinio žmogaus kūne, buvo apdirbti amonio fabrike. Jeigu to nebūtų įvykę, atogrąžų miškai būtų buvę dar labiau nuniokoti, negu yra dabar, o badmečiai būtų buvę baisesni.

Apie du trečdalius azoto trąšų, kurioms kasmet išleidžiama apie 100 mlrd. JAV dolerių (230 mlrd. litų) ir kurios paskleidžiamos laukuose, išeikvojama veltui arba jas iš dirvos išplauna lietus, kuris paskui dusina ežerų, upių ir jūrų gyvybę - sukelia vešlų dumblių žydėjimą. Mirusios zonos plačiai driekiasi prie Misisipės žiočių ir Baltijos jūroje.

Arba jos dirvoje pavirsta azoto oksidu - dujomis, kurios maždaug 300 kartų labiau sukelia šiltnamio efektą negu anglies dioksidas. Dalies šio eikvojimo veltui galima išvengti taikant racionalias agronomines priemones: pavyzdžiui, rūpestingai apskaičiuojant trąšų naudojimo laiką. Tokios šalys kaip Danija pastaruoju metu per pusę sumažino azoto kiekį ir nepadaro neigiamos įtakos derliui. Ir priešingai, trąšų subsidijavimas kai kuriose Kinijos dalyse skatina nereikalingai naudoti daug azoto.

Dabar atsirado ir aukštosiomis technologijomis grįstas sprendimas. Vieną 1995 m. dieną Alleno Goodo laboratorijoje Edmontone, Kanadoje, studentė padarė klaidą, kuri atnešė sėkmę: ji pamiršo pridėti azoto laistydama eksperimentinius rapsų augalus.

Kai kurie augalai gavo miežio geno versiją su "pernelyg išreikštu" enzimu, vadinamąja alaninine aminotransferaze, siekiant pagerinti jų gebėjimą ištverti sausrą. Kiti augalai kovojo už išgyvenimą, nes jiems trūko trąšų, o dar kiti - turintys pernelyg išreikštą geną - klestėjo.

Bendrovė "Arcadia Biosciences" iš Deiviso Kalifornijoje įsigijo licenciją naudoti geną ir pasirašė sutartis su kitomis bendrovėmis, kurios dabar atlieka bandymus su šiuo genu Kinijoje augindamos ryžius, Australijoje - kviečius ir daug kitų javų.

Bendrovės vyriausiasis direktorius Ericas Rey sako, kad rezultatai yra ne šiaip padrąsinantys, bet tiesiog pribloškiantys. Eksperimentiniuose sklypuose augalams reikia mažiau nei pusės paprastai naudojamo azoto, kad būtų gautas toks pat derlius - arba gautas 25 proc. didesnis derlius panaudojus tiek pat azoto.

Jeigu (tikrai didelis "jeigu") technologija leis gauti bent pusę šios naudos įprastomis sąlygomis, kai ji taps prekybos objektu - tai gali įvykti nuo 2012 m., - efektas gali būti stulbinamas.

Maisto produktai atpigs, sumažės spaudimas drėgniesiems atogrąžų miškams ir kitai laukinei gamtai. Vanduo taptų švaresnis, atsigautų žuvininkystė ir atsinaujintų gamtos ištekliai. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą sumažėtų tiek pat, kaip kad iš Amerikos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos kelių pašalinus visus automobilius.

Aplinkosaugos aktyvistų grupės į tai žiūrės pašaipiai. Bet jie pašaipiai žiūrėjo ir į biotechnologiškai auginamus vabzdžiams atsparius javus. Dabar yra vienareikšmiškų įrodymų, kad ten, kur auginama genetiškai modifikuota vabzdžiams atspari medvilnė ir kukurūzai, insekticidų naudojimas sumažėjo net iki 80 proc. Nuo to laiko, kai tokie javai pradėti auginti, nepanaudota apie 230 mln. kg aktyvų insekticidinį poveikį turinčios sudedamosios dalies, kuri kitu atveju būtų buvusi naudojama. Tai ne tik apsaugo gyvąją gamtą, bet ir sutaupo pinigų.

Organinis judėjimas paniekinamai teigs, kad sintetinės trąšos gali būti pakeistos mėšlu ir ankštiniais augalais. Abiem šiems dalykams reikia žemės. Pasak knygos "Enriching the Earth" ("Turtinant Žemę" - angl.) autoriaus Vaclavo Smilo, tam, kad pakeistume šiuo metu naudojamas sintetines trąšas mėšlu, reikėtų nuo 1,3 mlrd. iki 7-8 mlrd. padidinti naminių gyvulių populiaciją pasaulyje; kur jie ganytųsi?

Genetiškai modifikuoti augalai pagrįstai gali būti laikomi tikru stebuklu aplinkai. Herbicidams pakantūs augalai dabar auginami minimaliai apdirbant dirvą, dėl to susilpnėja dirvos erozija - įprastas dirvos arimo padarinys. Sausrai pakantūs augalai greitai pasirodys rinkoje, o po jų netrukus ir pakantūs druskai.

Per dešimtmetį gali atsirasti augalų, kuriems sėti nereikia arti dirvos, kurie bus atsparūs vabzdžiams, papildyti omega-3 rūgštimis, pakantūs sausrai ir druskai bei turintys užtektinai azoto. Jeigu dėl jų labai išaugs derlius, XXI a. matysime, kaip vis daugiau žmonių maitinasi vis geriau naudodami vis mažiau žemės.

Žymės: gmo

Maistas iš mikrobangų krosnelės: ar žinome, ką valgome?

Maistas iš mikrobangų krosnelės: ar žinome, ką valgome?

Šiandien dažnas neįsivaizduoja gyvenimo be mikrobangų krosnelės, nors išsamus nepriklausomas tyrimas, kaip mikrobangos paveikia maistą, per kelis dešimtmečius taip ir nebuvo atliktas. Pavieniai tyrimai atskleidžia skandalingus rezultatus, tačiau...


Leduose – E bomba

Leduose – E bomba

Karštą dieną kilęs noras atsigaivinti ledais klaipėdiečiui baigėsi nemaloniu sveikatos sutrikimu. Paaiškėjo, kad tai, ką gamintojai vadina ledais, iš tiesų yra šaldytas vanduo su pieno milteliais, pagardintais net penkių E porcija. Savaitgalį...


Vanduo – gyvybės šaltinis

Vanduo – gyvybės šaltinis

Vanduo, tai gyvybės pagrindas. Suaugusio žmogaus organizme yra net 70 proc. vandens. Vanduo yra ir pagrindinė kraujo (92 proc.) ir smegenų (91 proc.) sudedamoji dalis. Be vandens neapsieitų mūsų ląstelės ir be jo nevyktų normali medžiagų apykaita....


Glutamatas prekių etikėtese slepiasi ne tik po kodu E621

Glutamatas prekių etikėtese slepiasi ne tik po kodu E621

Glutamatas organizme atlieka svarbią funkciją: jis yra pagrindinis centrinėje nervų sistemoje esantis neurotransmiteris, pernešantis dirglumo impulsą. Neurologijoje žinoma, kad perdozavus šio neurotransmiterio galima pakenkti centrinei nervų...


Ar tikrai veiksmingi patarimai, kaip išsirinkti skanų saldų arbūzą?

Ar tikrai veiksmingi patarimai, kaip išsirinkti skanų saldų arbūzą?

Į parduotuvę išsirengė grupė žurnalistų - jie turėjo sąrašą liaudiškų patarimų, kaip išsirinkti saldžiausią ir geriausią arbūzą. Įsigiję du arbūzus, korespondentai surengė degustaciją, per kurią bandė nustatyti, ar liaudiški patarimai tikrai...


Sultys laikomos maistu

Sultys laikomos maistu

Ar žinote, kodėl sultys laikomos maistu? Todėl, kad jų sudėtyje yra tokių medžiagų, kurių randama ir kituose mums žinomuose maisto produktuose - ryžiuose, mėsoje, varškėje, duonoje ir t.t. Atlikti tyrimai rodo, kad ananasų sultyse yra keturis...


Maisto papildai, turintys kofeino, bus paženklinti užrašu "Įdėta kofeino"

Maisto papildai, turintys kofeino, bus paženklinti užrašu "Įdėta kofeino"

Maisto papildus notifikuojanti Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) informuoja, kad nuo š. m. lapkričio 1 d. maisto papildų etiketėje turės būti žymima, kad papilde įdėta kofeino. Tame...


Liga, kai nieko neskauda

Liga, kai nieko neskauda

Greitas maistas nepakeis mamos barščių Nutukimas vargina ypatingai Anglijos, Vokietijos, Ispanijos gyventojus. Ši problema, anot gydytojos, itin aktuali jau ir mūsų šalyje. Nutukėlių sąraše tarp 194 pasaulio šalių Lietuva yra 79 vietoje. 46 proc....


Sveikata ir vanduo

Sveikata ir vanduo

Atšilus orams žmogui reikia vis daugiau vandens. Vandens svarbos mūsų organizmui nuneigti neįmanoma - tai pagrindinė žmogaus kūno sudedamoji dalis. Organizme vanduo dalyvauja gausybėje procesų: medžiagų apykaitos, fermentų, hormonų gamybos. Vanduo...


Stebuklingi aliejai – raktas į gerą savijautą. Bionaturalis.

Stebuklingi aliejai – raktas į gerą savijautą. Bionaturalis.

Sveika gyvensena susideda iš kokybiškos mitybos ir aktyvaus gyvenimo būdo. Maisto produktai ir valgymo įpročiai sudaro didžiają dalį visumos dėl ko mes jaučiames gerai arba blogai. Kasdien atkreipdamį dėmesį į tai ką valgome galime nuspėti kaip...


Kas kuria prieskonių madą?

Kas kuria prieskonių madą?

Šnekėti daugiau negu dviem kalbomis, naudoti maistui tai, kas būdinga skirtingų kraštų virtuvėms, tapo įprasta. Globalizacija lėmė ir naujų prieskonių madų įsigalėjimą Lietuvoje. Pamenate, kad dar visai neseniai populiariausia prieskoninė žolelė...


Mityba: kodėl tampame maisto įkaitais?

Mityba: kodėl tampame maisto įkaitais?

Valgymas – malonumas. Tačiau daugelis žmonių tai užmiršta ir kemša maistą tarsi dalyvautų lenktynėse. Kaip netapti maisto įkaitais? "Maždaug tris kartus per savaitę prisikraunu keturias penkias lėkštes maisto ir pradedu nesustodama...


Prasideda grybavimo sezonas

Prasideda grybavimo sezonas

Kauno visuomenės sveikatos centras primena, kad prasidėjus grybavimo sezonui, padaugėja apsinuodijimų grybais atvejų. Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis 2007 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 64 apsinuodijimų grybais...


Kodėl verta vartoti mažiau druskos?

Kodėl verta vartoti mažiau druskos?

Mažiau druskos vartoti reikėtų pradėti jau vaikystėje. Mokslininkai teigia, kad tie, kurie nuo mažų dienų vengia sūrių patiekalų, gyvena sveikiau. Kaip praneša Reuters, jei vaikystėje druskos vartojimą sumažintumėte iki 3000 miligramų per dieną,...


Mokslininkai: gerkite pieną užkąsdami duonos plutele

Mokslininkai: gerkite pieną užkąsdami duonos plutele

Reguliarus karvės pieno vartojimas 15-20 proc. mažina riziką susirgti širdies-kraujagyslių ir vėžinėmis ligomis. Prie tokios išvados priėjo britų universitetų Redingo ir Kardifo mokslininkai. Jų atlikti tyrimai parodė, kad karvės piene yra...


Apsinuodijimų grybais skaičius auga

Apsinuodijimų grybais skaičius auga

Šiais metais Kauno visuomenės sveikatos centras yra gavęs du pranešimus apie apsinuodijimą grybais. Balandį buvo gautas pranešimas apie apsinuodijimą šaldytais baravykais, o kovo mėnesį kauniečiai apsinuodijo suvalgę savo rinkimo ir ruošimo grybų.


Mityba ir jos mitai

Mityba ir jos mitai

Mesime rūkyti, pradėsime sportuoti, gyvensime sveikai. Tai pažadai, kuriuos sau nuolat kartojame ir atidedame jų vykdymą. Nerealiais tikslais, juolab mitais, galime ne pagerinti savo sveikatą, o atvirkščiai - pakenkti jai. "Dažnai žmonės...


Saikingai vartojami lašiniai – naudingi

Saikingai vartojami lašiniai – naudingi

Nemažai žmonių mano, kad lašiniai kenkia sveikatai. Esą jų mėgėjai rizikuoja susirgti ateroskleroze – lėtine liga, kai arterijose susidaro aterosklerozinių plokštelių. Be to, lašiniai neva didina cholesterolio kiekį kraujyje, nuo jų tunkama....


Aviečių kaukė nuo spuogų

Aviečių kaukė nuo spuogų

Senovės graikai ir romėnai žinojo apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes. Jie miškuose renkamas avietes ne tik valgė, bet ir jomis gydėsi. Aviečių uogose yra sacharidų, organinių rūgščių, eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, mineralinių...


JUODŲJŲ UOGŲ NAUDA SVEIKATAI

JUODŲJŲ UOGŲ NAUDA SVEIKATAI

Subalansuota, sveika mityba yra neatsiejama sveiko žmogaus organizmo dalis ir ligų profilaktikos elementas, tai sveikos gyvensenos pagrindas, nuo kurio priklauso fizinis ir protinis žmogaus vystymasis, darbingumas, gyvenimo trukmė. Dėl šios...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA

Čia galite užsisakyti MANOSVEIKATA.LT savaitraštį!

SKAITOMIAUSI STRAIPSNIAI
NAUJIENOS
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9