Ditel

Bulvių sultys veikia kaip šluota

Jose gausu baltymų, riebalų, angliavandenių, A ir B grupės vitaminų, kalio ir kalcio druskų. Apskaičiuota, kad 200 g virtų su lupenomis bulvių yra reikalingas žmogui paros vitamino C kiekis. Gelsvi gumbai turtingesni karotino. Nuo seno bulvėmis buvo gydomi uždegimai, žaizdos.

Žalių bulvių sultys gerai išvalo organizmą, reguliuoja žarnyno veiklą, malšina skrandžio ir žarnyno skausmus, stabdo vėmimą. Sultys geriamos sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu (kai padidėjęs rūgštingumas), užkietėjus viduriams. Pakanka išgerti po pusę stiklinės sulčių 2–3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Sultis gerti reikia tik ką išspaustas, laikyti dera ne ilgiau kaip 10 minučių. Kad būtų skanesnės, galima sumaišyti su spanguolių sultimis ar medumi. Prieš geriant sultis reikia suplakti. Sergantieji opalige bulvių sulčių turėtų gerti po 2 savaites du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Po stiklinę prieš valgį naudinga gerti ir skystį, kuriame buvo virtos bulvės, tačiau virti jas reikia be druskos. Šviežios bulvių sultys skatina išsiskirti šlapimą, sumažina raumenų spazmus, gydo širdies ir kraujagyslių ligas, netgi padeda nuo galvos skausmo. Bulvių tarkiais gydomi nudegimai, egzemos, nuospaudos ir kitos odos ligos. Tarkiais atgaivinama nušalusi oda.

Bulvių tarkius reikia 0,5–1 cm storio sluoksniu sukrėsti ant keliais sluoksniais sulankstytos marlės ar drobės ir dėti ant pažeistos vietos. Po 1,5–2 val. tvarstis pakeičiamas, o nakčiai visai nededamas.

Kai nosis užsikimšusi, peršti gerklę, kamuoja kosulys patartina kvėpuoti garais nuo trinamų tik ką išvirtų bulvių. Būkite atsargūs – pažaliavusios, sudygusios, senos, suvytusios bulvės žmogui yra kenksmingos. Tokiuose gumbuose susidaręs solaninas ardo eritrocitus, slopina nervų sistemą.

Ranigast sos

TAIP PAT SKAITYKITE