Liepos 17d. Antradienis

BALTYMŲ ŠALTINIS – LIETUVIŠKUOSE AUGALUOSE

2016 Lapkričio 29d.
Peržiūrų skaičius: 18718
BALTYMŲ ŠALTINIS – LIETUVIŠKUOSE AUGALUOSE

Baltymai (dar kitaip vadinami proteinu) – tai antras pagal gausumą organizmo komponentas po vandens. Jis formuoja ne tik organizmo struktūras – ląsteles, audinius ir skeletą, bet ir funkcinius veiksnius, kaip hormonai, antikūniai, DNR bei virškinimo sekretas. Proteinas skatina raumenų jėgos didėjimą atletams, augimą vaikams, padeda spręsti atsiradusius sveikatos negalavimus suaugusiems. Įvairūs proteinai, pavyzdžiui, esantys raudonuosiuose kraujo kūneliuose, hormonuose ir imuninėse ląstelėse, nuolatos pažeidžiami, todėl turi būti atnaujinami.

Apie 20% bendros organizmo masės sudaro baltymai, tačiau jų kiekis įvairiuose audiniuose yra nevienodas. Apie pusė organizmo baltymų  (nuo 6 iki 7 kilogramų) yra sujungta su griaučių kaulais ir kitais atraminiais audiniais. Kita pusė baltymų (intraceliulinai, esantys už ląstelės ribų) dalyvauja įvairiose medžiagų apykaitos reakcijose ląstelių viduje, yra susijusios su daugeliu dinaminių-metabolinių procesų, su nuolatine baltymų sinteze suirusių baltyminių molekulių viduje. Baltymų kiekis įvairiuose organizmo audiniuose yra skirtingas. Raumenyse 18-23%, kepenyse 18-19%, blužnyje 17-18%, plaučiuose 14-15%, smegenyse 7-9% viso baltymų kiekio.

Gyvuose organizmuose nuolat vyksta baltymų irimas ir jų biosintezė. Per parą suaugusio žmogaus organizme atsinaujina apie 250-300 g. (1-2%) baltymų. Žmogaus baltymų skilimo pusperiodis yra apie 35-40 parų. Jei organizmas negauna pakankamo kiekio baltymų, sutrinka tam tikros organizmo fiziologinės funkcijos, mažėja kūno masė, silpnėja baltymų sintezė, ypač fermentų. Baltymų apykaitos intensyvumas priklauso nuo daugelio sąlygų. Ji veikia greičiau vaikams, nėštumo ir vaiko maitinimo (laktacijos), sunkaus fizinio darbo metu.

Padidėjus baltymų apykaitai, didėja ir baltymų poreikis. Jis priklauso nuo mitybos rėžimo ir kokybės. Reikiamas baltymų kiekis maisto racione priklauso ir nuo energijos naudojimo. Žmogus, dirbantis protinį arba nesunkų fizinį darbą per parą turėtų gauti apie 85 g baltymų. Didėjant energijos eikvojimui, didėja ir baltymų poreikis. Ankstyvoje vaikystėje baltymų poreikis per parą yra 50-70 g. Augant ši norma didėja ir sulaukus 12-15 metų pasiekia suaugusių žmonių normą. Suaugusiam pakanka apie 40-50 g. baltymų per dieną, tačiau dažniausiai vidutiniškai suvartojama apie 90-100 g.

Optimali baltymų sintezė vyksta tada, kai yra visos 20 aminorūščių. Žmogaus organizmas nekaupia baltymų atsargų, todėl virškinimo trakte suskaidytų iki aminorūgščių baltymų perteklių gali panaudoti energetiniams tikslams. Nesuvirškinti ir neįsiurbti baltymai storojoje žarnoje pūva. Per didelis vartojamų baltymų kiekis didina riziką susirgti įvairiomis inkstų ligomis, tarp jų ir inkstų vėžiu. Didėjant vartojamų gyvūninės kilmės baltymų kiekiui, iš kaulų pasišalina daugiau kalcio ir didėja osteoporozės rizika.

Bene vertingiausias žinomas augalinis baltymų šaltinis – SOJOS PUPELĖS. Tačiau soja turi keletą trūkumų: joje yra nemažai oligosacharidų, apsunkinančių virškinimą ir virškinimo metu išskiriančių dujas; yra tripsino inhibitorių, apsunkinančių baltymų ir mineralinių medžiagų įsavinimą. Sojoje yra estrogenų (moteriškų lytinių hormonų) skatinančių vyrų tukimą bei mažinančių potenciją. Sojoje taip pat esanti medžiaga – genisteinas – suardo mechanizmą, leidžiantį spermatozoidams susijungti su kiaušialąste.

Pačios aukščiausios kokybės baltymai yra kanapių ir burnočių sėklose. Jose randamos visos nepakeičiamas amino rūgštys. Kanapių sėklos – vienas maistingiausių produktų žemėje. Kanapės kartu su sojom buvo vienas iš pirmųjų sukultūrintų augalų. Kanapės yra laikomos ypatingos maistinės vertės produktu ir ilgą laiką buvo vienas iš pagrindinių maisto produktų įvairiose kultūrose. Puikiai dera be pesticidų, idealiai tinka ekologinei žemdirbystei.

Maistinė kanapių sėklų sudėtis: baltymai sudaro apie 36% visos sėklos masės, aliejus sudaro 35% sėklos masės. Kanapių sėklose yra 25% itin gerai įsisavinamų, pilnaverčių baltymų. Į kanapių baltymų sudėtį įeina visos nepakeičiamos amino rūgštys. Kanapių sėklų baltymuose nėra tripsino inhibitorių, trukdančių įsavinti baltymus.

Burnotis savo maistine verte pranoksta daugelį augalų rūšių. Vos už aguonos grūdą didesnės burnočio sėklos gali būti įvairių spalvų. Jos pasižymi riešutų skoniu, valgomos virtos, skrudintos, spragintos, traiškytos ar sumaltos į miltus, iš burnočių spaudžiamas aliejus. Burnočio daigintose sėklose yra net iki 30% baltymų. Nesočiosios riebalų rūgštys, kurios būtinos žmonių mitybai, burnočiuose sudaro apie 76%. Vertingiausią riebalų dalį (apie 7%) sudaro antioksidantas skvalenas. Burnočių produktai ypač tinka žmonėms, alergiškiems gliutenui, kurio nemažai yra kviečių miltuose. Pagal aminorūgščių balansą burnotis prilygsta motinos pienui. Jame gausu kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio. Burnočių sėklose vidutiniškai yra 15-17% baltymų, 5-8%  riebalų ir 4-6% ląstelienos, tai gerokai daugiau nei kituose varpiniuose javuose. Baltymų sudėtyje vienos iš svarbiausių aminorūgščių – lizino – yra net du kartus daugiau negu grūduose. Lizinas nesintetinamas žmogaus organizme, tad turi būti gaunamas su maistu, iš augalų. Tai svarbu ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, nes lizinas yra reikalingas augimui, kaulų formavimuisi, baltymų sintezei, kalcio įsisavinimui.

Kviečiame domėtis išskirtiniais Lietuvoje augančiais, didelės maistinės vertės produktais, juos vartoti ir džiaugtis pilnaverte gyvenimo kokybe.

Straipsnį parengė Saulė Serafinienė, remiantis Aleksandro Stulginskio universiteto profesorės, Elvyros Jarienės, paskaitų medžiaga.

URBANFOOD.LT

Elektroninis paštas: info@urbanfood.lt
Tinklalapis: www.urbanfood.lt
Facebook: urbanfood1



Jogurtų ragavimo realybės šou

Jogurtų ragavimo realybės šou

Socialinio tinklo Facebook nariai turi galimybę išbandyti probiotikų, arba gerųjų bakterijų, naudą sveikatai. Tai galima padaryti nemokamai ragaujant "Valio Gefilus" jogurtus ir viešai komentuojant savijautos pasikeitimus. Prie akcijos...


Greito maisto kultūra verčia be reikalo skubėti

Greito maisto kultūra verčia be reikalo skubėti

Greito maisto kultūra verčia žmones gyventi paskubomis, ieškant kuo greitesnio pasitenkinimo, teigia mokslininkai. Greito maisto bendrovių firminių ženklų paveikti žmonės tampa vis nekantresni, praranda akstiną taupyti pinigus, rodo tyrimas. Anot...


Mitybos ypatumai kosmose: kodėl maisto skonis visai kitoks nei Žemėje?

Mitybos ypatumai kosmose: kodėl maisto skonis visai kitoks nei Žemėje?

Tarptautinės kosminės stoties astronautas Chrisas Hadfieldas tiesioginėje studentams skirtoje laidoje „ Let's Talk Science“ prisipažino, kad kosminis maistas nė neprimena valgomo Žemėje, skelbia Mashable.com. „Pirmiausia, ne...


Mityba: visa tiesa apie pieną

Mityba: visa tiesa apie pieną

Pagrindiniai sveikos mitybos principai - saikingumas ir įvairovė - skelbia: sveikas maitinimasis toli gražu nėra nuobodus! Juk pusryčiams suvalgę mėsos su daržovėmis, o pietų metu pasisotinę kepta žuvimi, tikrai nesijausite nuskriausti. Didieji...


Įvairiais priedais „paskanintas“ maistas gali tapti narkotiku

Įvairiais priedais „paskanintas“ maistas gali tapti narkotiku

Dažniausiai žmonės mėgsta tą maistą, kuris jiems yra skanus, bet ar jis gali tapti per daug skanus? Pasak mitybos specialistų, pastaruoju metu visuomenę vis labiau užvaldo vadinamasis „penktasis skonis“. Gamintojai įvairiais maisto...


Kaukė iš cukinijų pėdų odai minkštinti

Kaukė iš cukinijų pėdų odai minkštinti

Cukinijos gimtinė – Viduržemio jūros regionas. Lietuvoje pradėtos auginti tik nuo 1985 metų. Švelnaus skonio daržovė beveik neturi kalorijų, bet joje gausu vitaminų E,C, PP, B, pro vitamino A, angliavandenių, pektinų, mineralinių druskų...


Daržovių sulčių galia

Daržovių sulčių galia

Iš šviežių daržovių išspaustos sultys - reikalingiausių ir lengviausiai pasavinamų organizmui būtinų elementų šaltinis. Daržovių sultys - tai organizmo statybininkės bei rekonstruktorės. Jose gausu visų žmogui būtinų amino rūgščių, mineralinių...


Vaikystėje vartojantys pieno produktus gyvena ilgiau

Vaikystėje vartojantys pieno produktus gyvena ilgiau

Tas, kas vaikystėje gėrė daug pieno ar valgė varškės, gyvens ilgiau. Pieno produktuose esantis kalcis skatina kaulų augimą ir, be to, sumažina insulto riziką, parodė australų ir britų mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatus skelbia...


Dieta: mažiau mėsos – lieknesnė talija

Dieta: mažiau mėsos – lieknesnė talija

Jeigu valgysite mažiau mėsos, tuomet jūsų figūra taps grakštesnė. Kumpiai ir rūkytos dešros – didžiausias gražios figūros priešas. Tokį atradimą padarė Europos mokslininkai. Kaip praneša BBC, mokslininkai ištyrę 400 tūkst. suaugusiųjų...


Uždelsto veikimo bomba tiksi – vis dažniau mėsoje randama antibiotikų

Uždelsto veikimo bomba tiksi – vis dažniau mėsoje randama antibiotikų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pagal medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje stebėsenos planą atliko cheminius tyrimus. Tirtame galvijo raumenų mėginyje...


Saulėje įkaitę grybai gali būti pavojingi

Saulėje įkaitę grybai gali būti pavojingi

Miškai pilni grybų, tačiau mitybos specialistai perspėja, kad saulės atokaitoje palaikytos miško gėrybės gali kenkti sveikatai. Beveik mėnesį besitęsiant neįprastai karštiems ir drėgniems orams miškuose sparčiai dygsta įvairūs grybai. Kai kurių...


Vanduo iš čiaupo: tikrovė ir mitai

Vanduo iš čiaupo: tikrovė ir mitai

Mada pirkti geriamą vandenį plastikinėje taroje atkeliavo iš Vakarų Europos. Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse vanduo miestelėnams tiekiamas iš upių, tik prieš tai perfiltruojamas. Taigi jo iš čiaupo gerti nerekomenduojama. Tuo tarpu...


Dešrelių su konservantais ant laužo kepti nevalia

Dešrelių su konservantais ant laužo kepti nevalia

Maisto kokybę kontroliuojantys specialistai sako, kad parduotuvėse parduodamos rūkytos dešrelės netinkamos kepti ant laužo. Mat šiuose gaminiuose esantys konservantai kepant virsta žmogaus sveikatai pavojinga medžiaga. Kone vasariški orai ir...


Kodėl verta valgyti alyvuoges kasdien?

Kodėl verta valgyti alyvuoges kasdien?

Lietuvoje alyvuogės labai dažnai tampa tik užkandžiu prie taurės vyno, tačiau jeigu žinotumėte kokios jos naudingos žmogaus organizmui – valgytumėte jas kasdien. 20-ojo amžiaus pabaigoje atlikti tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros regiono...


Trumpa dieta – naudinga sveikatai

Trumpa dieta – naudinga sveikatai

Nuomonė, kad trumpas badavimas kenkia organizmui, nebuvo patvirtinta. Priešingai, mokslininkams pavyko įrodyti, kad jis yra naudingas, t. y. daro teigiamą poveikį organizmui. Tyrimas, kurį atliko mokslininkai, parodė, kad žmonės, nevalgantys...


Lieknėjame su agurkais

Lieknėjame su agurkais

Žalias traškus agurkėlis iš lysvės — ne tik labai gardus, bet ir naudingas. Agurkai stimuliuoja virškinimą ir maisto kelionę žarnynu, valo jį, normalizuoja vandens-druskos balansą, valo odą, veikia kaip šlapimą varanti priemonė, stimuliuoja...


Vitamininga žaluma

Vitamininga žaluma

Pavasarį visoms labiausiai stinga natūralių vitaminų – akys tik ir ieško šviežių žalumynų. Daugelis pirmųjų lapelių itin maistingi, jie kaipmat papildys senkančias organizmo vitaminų atsargas. Žalią lapinių augalų spalvą lemia pigmentas...


Eutanazija. Kokios arbatos pageidausite?

Eutanazija. Kokios arbatos pageidausite?

Turiu klausimą: kaip nusprendžiate, kokią – juodą ar žalią arbatą gersite per pietų pertrauką? Žinoma, pagalvojate ir apie kavą. Galiausiai nutariate, kad kavos šiandienai pakaks, juk pusryčiams nemenką puodelį išmaukėte. Atsisakysite ir...


Tradicijos ir papročiai visame pasaulyje: Velykų valgiai

Tradicijos ir papročiai visame pasaulyje: Velykų valgiai

Didįjį penktadienį (paskutiniąją Gavėnios savaitę prieš Velykas) laikytasi vadinamojo sauso pasninko (nevalgyta mėsiškų ir pieniškų valgių). Didįjį šeštadienį šventinta Velykų ugnimi virdavo ir kepdavo Velykoms valgius, dažydavo ir margindavo...


Kaip suvaldyti alergiją maistui?

Kaip suvaldyti alergiją maistui?

Kai suvartojus tam tikrą maistą pajuntame diskomfortą, kūno reakciją, dažniausiai sunku nuspėti, ar tai, ką patiriame, yra maistinės alergijos ar maisto netoleravimo pasekmė. Žmogui dėl alerginės reakcijos gali: Šie simptomai pažįstami ir...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9