Gruodžio 3d. Penktadienis

BALTYMŲ ŠALTINIS – LIETUVIŠKUOSE AUGALUOSE

2016 Lapkričio 29d.
Peržiūrų skaičius: 24472
BALTYMŲ ŠALTINIS – LIETUVIŠKUOSE AUGALUOSE

Baltymai (dar kitaip vadinami proteinu) – tai antras pagal gausumą organizmo komponentas po vandens. Jis formuoja ne tik organizmo struktūras – ląsteles, audinius ir skeletą, bet ir funkcinius veiksnius, kaip hormonai, antikūniai, DNR bei virškinimo sekretas. Proteinas skatina raumenų jėgos didėjimą atletams, augimą vaikams, padeda spręsti atsiradusius sveikatos negalavimus suaugusiems. Įvairūs proteinai, pavyzdžiui, esantys raudonuosiuose kraujo kūneliuose, hormonuose ir imuninėse ląstelėse, nuolatos pažeidžiami, todėl turi būti atnaujinami.

Apie 20% bendros organizmo masės sudaro baltymai, tačiau jų kiekis įvairiuose audiniuose yra nevienodas. Apie pusė organizmo baltymų  (nuo 6 iki 7 kilogramų) yra sujungta su griaučių kaulais ir kitais atraminiais audiniais. Kita pusė baltymų (intraceliulinai, esantys už ląstelės ribų) dalyvauja įvairiose medžiagų apykaitos reakcijose ląstelių viduje, yra susijusios su daugeliu dinaminių-metabolinių procesų, su nuolatine baltymų sinteze suirusių baltyminių molekulių viduje. Baltymų kiekis įvairiuose organizmo audiniuose yra skirtingas. Raumenyse 18-23%, kepenyse 18-19%, blužnyje 17-18%, plaučiuose 14-15%, smegenyse 7-9% viso baltymų kiekio.

Gyvuose organizmuose nuolat vyksta baltymų irimas ir jų biosintezė. Per parą suaugusio žmogaus organizme atsinaujina apie 250-300 g. (1-2%) baltymų. Žmogaus baltymų skilimo pusperiodis yra apie 35-40 parų. Jei organizmas negauna pakankamo kiekio baltymų, sutrinka tam tikros organizmo fiziologinės funkcijos, mažėja kūno masė, silpnėja baltymų sintezė, ypač fermentų. Baltymų apykaitos intensyvumas priklauso nuo daugelio sąlygų. Ji veikia greičiau vaikams, nėštumo ir vaiko maitinimo (laktacijos), sunkaus fizinio darbo metu.

Padidėjus baltymų apykaitai, didėja ir baltymų poreikis. Jis priklauso nuo mitybos rėžimo ir kokybės. Reikiamas baltymų kiekis maisto racione priklauso ir nuo energijos naudojimo. Žmogus, dirbantis protinį arba nesunkų fizinį darbą per parą turėtų gauti apie 85 g baltymų. Didėjant energijos eikvojimui, didėja ir baltymų poreikis. Ankstyvoje vaikystėje baltymų poreikis per parą yra 50-70 g. Augant ši norma didėja ir sulaukus 12-15 metų pasiekia suaugusių žmonių normą. Suaugusiam pakanka apie 40-50 g. baltymų per dieną, tačiau dažniausiai vidutiniškai suvartojama apie 90-100 g.

Optimali baltymų sintezė vyksta tada, kai yra visos 20 aminorūščių. Žmogaus organizmas nekaupia baltymų atsargų, todėl virškinimo trakte suskaidytų iki aminorūgščių baltymų perteklių gali panaudoti energetiniams tikslams. Nesuvirškinti ir neįsiurbti baltymai storojoje žarnoje pūva. Per didelis vartojamų baltymų kiekis didina riziką susirgti įvairiomis inkstų ligomis, tarp jų ir inkstų vėžiu. Didėjant vartojamų gyvūninės kilmės baltymų kiekiui, iš kaulų pasišalina daugiau kalcio ir didėja osteoporozės rizika.

Bene vertingiausias žinomas augalinis baltymų šaltinis – SOJOS PUPELĖS. Tačiau soja turi keletą trūkumų: joje yra nemažai oligosacharidų, apsunkinančių virškinimą ir virškinimo metu išskiriančių dujas; yra tripsino inhibitorių, apsunkinančių baltymų ir mineralinių medžiagų įsavinimą. Sojoje yra estrogenų (moteriškų lytinių hormonų) skatinančių vyrų tukimą bei mažinančių potenciją. Sojoje taip pat esanti medžiaga – genisteinas – suardo mechanizmą, leidžiantį spermatozoidams susijungti su kiaušialąste.

Pačios aukščiausios kokybės baltymai yra kanapių ir burnočių sėklose. Jose randamos visos nepakeičiamas amino rūgštys. Kanapių sėklos – vienas maistingiausių produktų žemėje. Kanapės kartu su sojom buvo vienas iš pirmųjų sukultūrintų augalų. Kanapės yra laikomos ypatingos maistinės vertės produktu ir ilgą laiką buvo vienas iš pagrindinių maisto produktų įvairiose kultūrose. Puikiai dera be pesticidų, idealiai tinka ekologinei žemdirbystei.

Maistinė kanapių sėklų sudėtis: baltymai sudaro apie 36% visos sėklos masės, aliejus sudaro 35% sėklos masės. Kanapių sėklose yra 25% itin gerai įsisavinamų, pilnaverčių baltymų. Į kanapių baltymų sudėtį įeina visos nepakeičiamos amino rūgštys. Kanapių sėklų baltymuose nėra tripsino inhibitorių, trukdančių įsavinti baltymus.

Burnotis savo maistine verte pranoksta daugelį augalų rūšių. Vos už aguonos grūdą didesnės burnočio sėklos gali būti įvairių spalvų. Jos pasižymi riešutų skoniu, valgomos virtos, skrudintos, spragintos, traiškytos ar sumaltos į miltus, iš burnočių spaudžiamas aliejus. Burnočio daigintose sėklose yra net iki 30% baltymų. Nesočiosios riebalų rūgštys, kurios būtinos žmonių mitybai, burnočiuose sudaro apie 76%. Vertingiausią riebalų dalį (apie 7%) sudaro antioksidantas skvalenas. Burnočių produktai ypač tinka žmonėms, alergiškiems gliutenui, kurio nemažai yra kviečių miltuose. Pagal aminorūgščių balansą burnotis prilygsta motinos pienui. Jame gausu kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio. Burnočių sėklose vidutiniškai yra 15-17% baltymų, 5-8%  riebalų ir 4-6% ląstelienos, tai gerokai daugiau nei kituose varpiniuose javuose. Baltymų sudėtyje vienos iš svarbiausių aminorūgščių – lizino – yra net du kartus daugiau negu grūduose. Lizinas nesintetinamas žmogaus organizme, tad turi būti gaunamas su maistu, iš augalų. Tai svarbu ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, nes lizinas yra reikalingas augimui, kaulų formavimuisi, baltymų sintezei, kalcio įsisavinimui.

Kviečiame domėtis išskirtiniais Lietuvoje augančiais, didelės maistinės vertės produktais, juos vartoti ir džiaugtis pilnaverte gyvenimo kokybe.

Straipsnį parengė Saulė Serafinienė, remiantis Aleksandro Stulginskio universiteto profesorės, Elvyros Jarienės, paskaitų medžiaga.


Arbata mažina tikimybę mirti nuo širdies priepuolio

Arbata mažina tikimybę mirti nuo širdies priepuolio

Geriant daug arbatos, smarkiai sumažėja tikimybė mirti nuo širdies priepuolio. Tokią išvadą leidžia daryti paskelbti grupės Amerikos specialistų atlikto tyrimo rezultatai. Išanalizavus beveik 2 tūkstančius širdies priepuolių, pavyko nustatyti, jog...


Mokslininkai: klonuotų gyvūnų mėsa ir pienas nekelia grėsmės

Mokslininkai: klonuotų gyvūnų mėsa ir pienas nekelia grėsmės

Klonuotų gyvūnų mėsa dar vienu žingsneliu priartėjo prie Didžiosios Britanijos parduotuvių: valdžiai dirbantys mokslininkai teigia, kad klonuotų gyvūnų mėsa ir pienas bei jo produktai žmonių sveikatai kelia ne didesnę grėsmę nei įprastinė mėsa ir...


Sveiko maisto avantiūra

Sveiko maisto avantiūra

Šiuolaikinė maisto pramonė pateikia rinkai tokį maistą, kuris ne tik nėra naudingas, bet ir dažniausiai būna netgi žalingas sveikatai. Kaip rasti ir atsirinkti kokybišką maistą? "Norint sveikai maitintis, šį norą įgyvendinti beveik nebėra...


Lietuviai per didžiąsias šventes linkę persivalgyti

Lietuviai per didžiąsias šventes linkę persivalgyti

Gruodžio mėnesį, kuomet absoliuti dauguma Lietuvos žmonių kelias dienas švenčia šv. Kalėdas ir Naujųjų metų išvakares, gerokai persivalgo, o persivalgymo simptomus yra linkę slopinti virškinimą gerinančiais vaistais ar maisto papildais. Gruodį,...


Dietologė: ekologiškas ir neekologiškas maistas skiriasi tik kaina

Dietologė: ekologiškas ir neekologiškas maistas skiriasi tik kaina

Kuris maistas sveikesnis – ekologiškas, ar tas, kurį kasdien esame įpratę matyti parduotuvių lentynose? Įprastame maiste gausu chemijos, skonio stipriklių, tirštiklių, dažiklių ir kitų neva nuodingų medžiagų, todėl atsakymas į klausimą -...


Sveikatai – tik „gyvas“ kefyras

Sveikatai – tik „gyvas“ kefyras

Mokslininkai vis garsiau prabyla, kad artimiausiu metu tradicinių vaistų nuo peršalimo, stomatito ar depresijos pardavimus sumažins rauginti pieno produktai. Japonų mokslininkų manymu, dar XXI amžiuje jie turėtų išstumti 50proc. esamos cheminių...


Kviečių želmenų maistingosios ir ir vaistingosios savybės

Kviečių želmenų maistingosios ir ir vaistingosios savybės

Kviečių želmenis europiečiai iš naujo atrado XX a. pradžioje, juos imta auginti namuose. Kviečių želmenis pradėjo populiarinti mokslininkai, eksperimentais įrodę jų gydomąsias savybes. Želmenų maistingąsias ir vaistingąsias savybes jau žinojo...


Grybavimo sezonas prasideda apsinuodijimais

Grybavimo sezonas prasideda apsinuodijimais

Lietuvoje prasideda grybavimo sezonas. Šiam dar neįsibėgėjus, jau registruojami apsinuodijimų grybais atvejai. Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis Kaune ir Kauno apskrityje šiais metais užregistruoti 2 apsinuodijimų grybais atvejai, kai...


Maisto reklamoje nuo šiol būtina nurodyti ir apie GMO

Maisto reklamoje nuo šiol būtina nurodyti ir apie GMO

Seimas Reklamos įstatymo pataisomis įtvirtino draudimą maisto produktų reklamoje nurodyti arba užsiminti apie ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jei nėra Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoto šią informaciją...


"Blindos firminėje" giroje – neleistinas saldiklis

"Blindos firminėje" giroje – neleistinas saldiklis

Utenos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai uždraudė UAB "Švyturys-Utenos alus" realizuoti rinkoje 13 596 litrus giros "Blindos firminė" (kilmės šalis – Ukraina, JSC "Slavutich...


Neįkainuojami mitybos patarimai

Neįkainuojami mitybos patarimai

Žmonės nekenčia laikytis dietų, nes jos dažnai neleidžia mėgautis mėgiamais valgiais (dažniausiai tai yra riebus ir kenksmingi produktai). Kai žmonės pradeda sekti dietos planu, per kelias pirmas dienas jie neišvengiamai jaučia alkio jausmą ir...


Stebuklingi aliejai – raktas į gerą savijautą. Bionaturalis.

Stebuklingi aliejai – raktas į gerą savijautą. Bionaturalis.

Sveika gyvensena susideda iš kokybiškos mitybos ir aktyvaus gyvenimo būdo. Maisto produktai ir valgymo įpročiai sudaro didžiają dalį visumos dėl ko mes jaučiames gerai arba blogai. Kasdien atkreipdamį dėmesį į tai ką valgome galime nuspėti kaip...


Kodėl ne visi galime gerti pieną

Kodėl ne visi galime gerti pieną

Lietuvoje per 34 % gyventojų turi pieno cukrų laktozę skaidančio fermento trūkumą, todėl jiems, suvartojus pieno produktų ar kitų maisto produktų, kurių sudėtyje yra pieno produktų, tiksliau – laktozės, gali pasireikšti nepageidaujamų...


Labiausiai nutukę berniukai Maltoje, mažiausiai – mergaitės Lietuvoje

Labiausiai nutukę berniukai Maltoje, mažiausiai – mergaitės Lietuvoje

Kompiuteriniai žaidimai, televizija, greitas maistas, mažai mankštos - tyrimas rodo, kad vis daugiau paauglių kenčia dėl antsvorio. Tačiau padėtis įvairiose šalyse gana skirtinga. Pavyzdžiui, Lietuvoje nuo antsvorio kenčia vos 2,5 proc. paauglių...


Mokslo populiarintojai triuškina garsenybių pateikiamus sveikos gyvensenos patarimus

Mokslo populiarintojai triuškina garsenybių pateikiamus sveikos gyvensenos patarimus

Viena britų mokslo populiarinimo organizacija trečiadienį sukritikavo kai kurių garsenybių patarimus kaip sveikai gyventi. Pavyzdžiui, pareiškimus apie sėklos sulaikymo naudą arba kūnui energijos suteikiančias silikonines apyrankes. Organizacija...


Kokius maisto produktus renkamės vartoti...

Kokius maisto produktus renkamės vartoti...

Turbūt kiekvienas iš mūsų esame bent kartą susimąstę apie savo mitybą, tam tikrų produktų įtaką mūsų organizmui, siekį labiau rūpintis savimi ir savo organizmu. Giliau tuo pasidomėjus sužinotumėte, jog net 65% žalingo poveikio, veikiančio mūsų...


Turkų virtuvės paslaptis – prieskonių gausa

Turkų virtuvės paslaptis – prieskonių gausa

Vilniaus universiteto studentai patys galėjo patirti, koks yra turkiškos virtuvės patiekalų skonis. Su jų ypatumais ir gaminimo tradicijomis supažindino Turkų kultūros centras.Šią savaitę Vilniaus universiteto Turkų kultūros centras organizavo...


Cukraus pakaitalai – ne panacėja

Cukraus pakaitalai – ne panacėja

Besirūpinantieji savo sveikata neretai atsisako cukraus ir vartoja jo pakaitalus. Ar jie iš tiesų pagelbsti? Juk vis dažniau pasigirsta kalbų, kad dirbtiniai saldikliai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Cukrus neturi nei vitaminų, nei...


Kinijos specialistai siūlo naują pusryčių koncepciją

Kinijos specialistai siūlo naują pusryčių koncepciją

Visiems gerai žinomas priežodis - "Pusryčius suvalgyk pats, pietumis pasidalyk su draugu, vakarienę atiduok priešui". Pasirodo, galima pamiršti bent ją jau tą dalį, kur kalbama apie pusryčius. Tradiciją sugriauti pasirengę Kinijos...


Kokiais prieskoniniais augalais gardinti švenčių patiekalus?

Kokiais prieskoniniais augalais gardinti švenčių patiekalus?

Prieskoniniai augalai ne tik gardina maistą, tačiau ir gydo. Liaudies medicinos žinovas Romualdas Oginskas pataria, kaip paskaninanti švenčių patiekalus. Malonaus kvapo ir aštroko skonio kvapiuoju baziliku prieš valgymą dera pagardinti sriubas,...


Žvalūs nuo ankstaus ryto

Žvalūs nuo ankstaus ryto

Apniukusį žiemos rytą prabusti padeda ne tik stiprios kavos puodelis, bet ir kur kas paprastesnės bei sveikesnės priemonės. Pavyzdžiui, šaltas vanduo, kuris paspartina kraujo apytaką. Tačiau tai nereiškia, jog reikia lįsti po šalta dušo čiurkšle....


Uždraudė gimtadienio tortus

Uždraudė gimtadienio tortus

D. Britanijos vaikų lopšeliai, palaikantys naują sveiko maisto iniciatyvą, vaikams uždraudė saldžius gimtadienio tortus. "Ikimokyklinio maisto projektas", kurį parengė Česterio universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai, vaikų...


Restoranų lankytojai: norime žinoti, ką valgome

Restoranų lankytojai: norime žinoti, ką valgome

Restoranų ir kavinių lankytojai tampa reiklesni – devyni iš dešimties žmonių, valgančių viešojo maitinimo įstaigose, pageidautų gauti daugiau informacijos apie maistą, kurį užsisako. Tai parodė "Unilever Food Solutions" iniciatyva...


Nitratai vaisiuose ir daržovėse: vartotojų baimės nepagrįstos

Nitratai vaisiuose ir daržovėse: vartotojų baimės nepagrįstos

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojos Snieguolės Ščeponavičienės tvirtinimu, vartotojai neturėtų baimintis nitratų maisto produktuose. Remiantis tyrimų duomenimis ir nustatomais nitratų kiekiais...


Stebuklinga morkų galia

Stebuklinga morkų galia

Morkos - jaunystės, grožio ir ilgaamžiškumo garantas. Jose daug vertingojo karotino, organizme virstančio vitaminu A. Nėra jokių kitų vaisių ar daržovių, kuriuose būtų tiek daug šio vertingo fermento, nebent paprikoje. Morkos - ir puikus vitaminų...


Supervaisius malpigija: vitamino C užtaisas

Supervaisius malpigija: vitamino C užtaisas

Manote, kad rūgščios citrinos yra geriausias vitamino C šaltinis? Malpigija – tokį keistą pavadinimą turi į vyšnią panašus vaisius, dar vadinamas Acerola, kuriame vitamino C – bent 20 kartų daugiau nei citrinoje. Iš Pietų Amerikos...


Šarminio jonizuoto vandens savybės

Šarminio jonizuoto vandens savybės

Šiame straipsnyje Jums atskleisime šarminio jonizuoto teigiamas savybes. Šiuolaikinės medicinos tėvas Hipokratas teigė: „Jūsų maistas turi būti vaistas ir Jūsų vaistas turi būti maistas“. Akivaizdu, kad nuo to, kokį vandenį geriame,...


Varškė irgi gydo

Varškė irgi gydo

Varškė organizme neleidžia kauptis riebalams. Varškės patariama valgyti sergantiesiems kepenų ligomis. Šis produktas turi medžiagų, kurios neleidžia organizmui kaupti riebalų, alkoholio ir kitų kepenims bei kasai kenkiančių "priedų"....


Maisto papildai gali kompensuoti mitybos trūkumus

Maisto papildai gali kompensuoti mitybos trūkumus

Daugiau kaip 80 procentų JAV registruotų dietologų mano, kad daugelio amerikiečių maitinimasis turi trūkumų, kurie gali būti kompensuoti vartojant vitaminus arba kitus maisto papildus. Patvirtindami savo nuostatas apie maisto papildų naudą, 96...


Ekologiškos daržovės per metus prekybos centruose atpigo labiausiai

Ekologiškos daržovės per metus prekybos centruose atpigo labiausiai

Kvietiniai miltai tarp ekologiškų maisto produktų sausio mėnesį, palyginti su pernai sausiu, Lietuvos mažmeninės prekybos centruose pabrango labiausiai - 26,4 proc., o daugiausiai atpigo daržovės. Juodos ir baltos duonos kilogramo kaina per metus...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9