Birželio 5d. Penktadienis

Ar skiriasi lietuviškos daržovės nuo atvežtinių?

Peržiūrų skaičius: 35576
Ar skiriasi lietuviškos daržovės nuo atvežtinių?

"Plastmasiniai" pomidorai iš Olandijos, neaiškaus senumo šviežios morkos iš Italijos ar bulvės iš Egipto - tai jau seniai nebe egzotika. Stovėdami prie prekystalių neretai sukame galvas, ieškodami argumentų, kokią daržovę rinktis: žiemą atlaikiusią lietuvišką bulvę ar šviežią, bet išaugintą egzotiškuose kraštuose, neprinokusį lietuvišką pomidorą ar pernokusį ispanišką. O ką pataria specialistai?

Kodėl nekvepia pomidorais?

Apie lietuviškų daržovių kokybę galima prisiklausyti įvairiausių nuomonių. Tačiau DELFI kalbinti specialistai vieningai sutaria - nors lietuviškos daržovės dažnai būna neišvaizdžios ar apipuvusios, jų maistinė vertė didesnė nei užaugintų užsienyje. Tiesa, ateities vizija nedžiugina: užsienietiškos daržovių auginimo technologijos skverbiasi į Lietuvą septynmyliais žingsniais.

Mat lietuviškos daržovės ilgai nesilaiko, todėl auginti jų neapsimoka. Štai kodėl net ir lietuvišką pomidorą nusipirkę, nepajusite nei jo kvapo, nei skonio. Tikrų pomidorų rasite tik pas močiutę darže. Net turguje jų beveik nėra - smulkiems ūkininkams į turgų patekti sunku - jo prekystalius užėmę perpardavinėtojai arba stambūs ūkininkai.

Anot Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkės dr. Rasos Karklelienės, didmeninei prekybai iš tiesų dažniau auginamos užsienietiškos pomidorų veislės, kurios auga ne dirvožemyje, bet specialioje vatoje. Jiems reikalingas maistines medžiagas augalai gauna per specialius vamzdelius. Suprantama, tai ne tas pats, kaip augti natūraliame dirvožemyje.

"Tačiau net ir taip išaugintos lietuviškos veislės yra maistingesnės, turi daugiau vitaminų. Mat jos kuriamos daugiau dėmesio kreipiant į jų maistinę vertę. Tuo tarpu užsienio veislės labiau orientuotos į išorinę kokybę - išvaizdą, kuo ilgesnį tinkamumo terminą, galimybę transportuoti.

Reta užsienyje auginta daržovė vitaminais ir mineralais atitinka lietuviškos veislės sudėtį. Pavyzdžiui, užsienietiškose morkose daug mažiau karotino nei lietuviškose, nors savo išvaizda jos gali ir nusileisti užsienietiškoms", - pasakojo specialistė.

Ko tikėtis iš agurko?

Mokslininkei pritaria ir Maisto instituto Chemijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ina Jasutienė. "Pastaruoju metu Europoje labiau akcentuojama daržovių ir vaisių sauga. Produktai turi būti tokie, kad nesukeltų toksikozės, apsinuodijimų, kitų nepageidaujamų organizmo reakcijų.

Maistinei vertei toks didelis dėmesys neskiriamas. Niekas nereglamentuoja, kiek vitaminų ar kitokių medžiagų turėtų būti daržovėse ar vaisiuose. Kiek jau jų sukaupta - tiek".

Anot specialistės, pagrindinis šiuolaikinės maisto pramonės ypatumas - industrinė gamyba. Todėl svarbiausia, kad daržovės augtų greitai ir jų būtų daug. Tam naudojamos įvairios cheminės priemonės. Kad jos neviršytų pavojingų žmonių sveikatai normų, ir įvestas minėtas reglamentas.

"Deja, tokios daržininkystės pasekmė - nykstantis skonis. Jei jums užrištų akis ir įdėtų į burną po gabaliuką pomidoro ir braškės, dar klausimas, ar atskirtumėte, ką valgote", - svarstė pašnekovė.

Ne ką geresnė padėtis ir su kitomis daržovėmis. Kuo dažniau jos tręšiamos cheminėmis medžiagomis, kuo dažniau naudojamos apsaugos priemonės nuo kenkėjų, tuo prastesnis daržovių skonis, tuo labiau iš jų "išplaunami" vitaminai.

"Pavyzdžiui, kai agurkai negauna nieko natūralaus - "maitinami" tik dirbtiniu būdu, juose lieka tik vanduo", - teigė R. Karklelienė. Anot jos, tikėtis skonio neverta ne tik iš ispaniškų, bet ir iš lenkiškų agurkų. Pirkėjai turbūt pridėtų, kad iš lietuviškų - taip pat.

Mokslininkė pataria ypač atsargiai užsienio daržovėmis maitinti vaikus. Jose nitratų, galinčių sukelti netgi ūmų apsinuodijimą, tikrai yra daugiau negu lietuviškose. Mat kuo nenatūraliau daržovė auginama, tuo daugiau ją reikia tręšt bei saugoti nuo kenkėjų.

Pagaliau naudoti mažiau cheminių medžiagų, auginant daržoves, leidžia ir mūsų klimatas. Kuo šiltesniuose kraštuose išauginta daržovė, tuo labiau ji buvo saugoma nuo kenkėjų.

Bene labiausiai nitratus kaupia špinatai, salotos, agurkai. Bulvėse, morkose, burokėliuose jų yra mažiau. Taip pat pavojingi daržovėse randami nitritai ir pesticidai, kurie organizmą nuodija pamažu.

Sveika bulvė - skani bulvė

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Vokės filialo mokslininkas dr. Juozas Jundulas, išvedęs ne vieną naują bulvių veislę, tikina niekada neperkantis atvežtinių bulvių, net jei ant etiketės puikuojasi užrašas "šviežios".

"Apie kokį šviežumą galima kalbėti, kai daržovės nežinia kiek pragulėjo konteineriuose? Viskas būtų dar ne taip blogai, jei jos nebūtų laikomos šviesoje. Tuo tarpu šviežia bulvė nuo šviesos dar greičiau pažaliuoja nei pernykštė ir tampa nuodinga.

Tam užtenka 3-5 dienų, o juk konteineriuose jos būna ne vieną savaitę, kol atkeliauja iš tolimų kraštų ir galiausiai patenka į vartotojo namus. Todėl patariu palaukti mūsiškių - ne daug ir liko, maždaug iki Joninių", - įsitikinęs pašnekovas.

Anot specialisto, bulvių skonis priklauso ne tik nuo veislės, bet ir nuo trąšų gausos. "Pertręštos bulvės būna skystos, pajuosta. Taigi pamatę tokias bulves puode, nesitikėkite, kad valgote labai sveiką maistą.

Kita vertus, nei vienas pardavėjas jums neišsiduos, kad jo bulvės purkštos kas antrą dieną. Todėl mano patarimas - turguje ar kaip kitaip susirasti patikimus ūkininkus ir pirkti daržoves tik iš jų. Anksčiau 2-3 tonų trąšų į hektarą tikrai niekas nepildavo, bet dabar yra, kaip yra", - apgailestavo J. Jundulas. Panašiai pataria ir kiti specialistai - kuo mažesnis ūkelis, tuo daugiau tikimybės, kad daržovės jame auginamos natūraliu būdu. Tačiau pasirinkti paliekama vartotojui. Natūralesnės daržovės bus brangesnės - mat didesnė jų auginimo savikaina.

Tuo tarpu kai tenka skaičiuoti kiekvieną litą, nelieka nieko kito, kaip į parduotuvės krepšelį mesti mažiau maistingas, beskones, bet taip pat skandį "užkemšančias" ir pigesnes daržoves.

Technologijos.lt

Dar kartą apie amžiaus rykštę –  nutukimą ir vandenį

Dar kartą apie amžiaus rykštę – nutukimą ir vandenį

Vis dar klaidingai manoma, kad nutukimo problema Lietuvoje neaktuali, ji kažkur toli, Vakaruose, už Atlanto, kažkur Amerikoje. Tačiau užtenka apsižvalgyti aplink, kad suprastum: jei ne tu, tai bent keli šeimos nariai turi antsvorio, o tarp...


Kodėl valgyti reikia reguliariai ir tinkamai?

Kodėl valgyti reikia reguliariai ir tinkamai?

Sveikatinimo srityje dirbantys sveikatos specialistai, sveikos gyvensenos propaguotojai labai dažnai kalba apie moksliškai įrodytus mitybos ir sveikatos sąryšius, informuoja apie netinkamų įpročių galimas pasekmes. Mokslininkų teigimu, net 30...


Maisto priedai leis gaminti dvigubai sotesnį maistą

Maisto priedai leis gaminti dvigubai sotesnį maistą

Mokslininkai atrado, kad, modifikavus į beveik viso perdirbto maisto sudėtį įeinančią medžiagą, galima sukelti dvigubai ilgiau po valgio trunkantį sotumo jausmą. Šis Notingemo universiteto (D. Britanija) Maisto tyrimų institute padarytas atradimas...


Riešutai gerina medžiagų apykaitą

Riešutai gerina medžiagų apykaitą

Mokslininkai teigia, kad saikingas riešutų vartojimas padeda išvengti kai kurių sveikatos sutrikimų, praneša BBC. Manoma, kad iki 25 proc. žmonių Jungtinėje Karalystėje skundžiasi sutrikusia medžiagų apykaita. Tai lemia nutukimą, padidėjusį...


Apie ekologiškus maisto produktus

Apie ekologiškus maisto produktus

Ekologiškų maisto produktų tema pastaruoju metu labai aktuali. Lietuvoje ekologinių ūkių nuolat daugėja. Žmonės ekologiškus maisto produktus renkasi dėl poveikio sveikatai, geresnio skonio ir saugodami gamtą. Ekologinė produkcija parduodama...


Maisto produktai negali pretenduoti į vaistų statusą, teigia VMVT

Maisto produktai negali pretenduoti į vaistų statusą, teigia VMVT

Lietuvoje jokie maisto produktai negali pretenduoti į vaistų statusą. Tokią poziciją Eltai išsakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius po to, kai Prancūzijos pieno įmonių grupė...


Sveiki užkandžiai paplūdimyje

Sveiki užkandžiai paplūdimyje

Kefyras ir varškė. Kepinant saulei kefyras – puiki išeitis. Ir alkio jausmą kuriam laikui pamiršite, ir atsigaivinsite. Jei visgi vien kefyro jums per mažai, suvalgykite nesaldžią varškę, be priedų. Ir kefyrą, ir varškę rinkitės neriebius:...


Nuliu paženklintas kiaušinis – pats sveikiausias

Nuliu paženklintas kiaušinis – pats sveikiausias

Kaip atskirti, kuris kiaušinis ekologiškas, o kuris - ne? Paprasta. Tereikia išmanyti kiaušinių ženklinimo simbolius. Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis sako, jog tik pažvelgus į parduotuvių lentynose ar turguose...


Sveikata ir vanduo

Sveikata ir vanduo

Atšilus orams žmogui reikia vis daugiau vandens. Vandens svarbos mūsų organizmui nuneigti neįmanoma - tai pagrindinė žmogaus kūno sudedamoji dalis. Organizme vanduo dalyvauja gausybėje procesų: medžiagų apykaitos, fermentų, hormonų gamybos. Vanduo...


Spanguolė - imuniteto stiprinimui

Spanguolė - imuniteto stiprinimui

Pagal cheminę sudėtį ir gydomąsias savybes ši uoga yra viena vertingiausių iš visų laukinių uogų, augančių Lietuvoje. Medicinoje spanguolės dažniausiai vartojamos šlapimo takų infekcijoms, širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. Spanguolės pasižymi...


Gavėnios valgiai: pasninko tradicijos ir ar laikomės to šiandien?

Gavėnios valgiai: pasninko tradicijos ir ar laikomės to šiandien?

Gavėnia, kaip apie septynių savaičių pasninką, prasideda tuoj po Užgavėnių. Seniau žmonės Gavėniai iš anksto ruošdavosi: prisiaugindavo pupų, žirnių, prisidžiovindavo arba prisisūdydavo grybų, prisiraugindavo agurkų ir kopūstų, prisidžiovindavo...


Trumpos tiesos apie mitybą

Trumpos tiesos apie mitybą

Ankštinių augalų vaisių patiekalai, atsižvelgiant į maistinę vertę, gali atstoti mėsą. Pagal maistinę vertę po ankštinių eina grūdiniai augalai: rugiai, kviečiai, ryžiai, avižos. Kviečių grūduose yra visų žmogaus organizmui funkcionuoti būtinų...


Apie retesnes Lietuvoje prieinamas druskos rūšis

Apie retesnes Lietuvoje prieinamas druskos rūšis

Nuo seno Lietuvoje pirkėjai dažniausiai renkasi iškastinę druską. Pastaruoju metu padidėjus druskos pasirinkimui parduotuvėse, išpopuliarėjus įvairiausių druskos rūšių reklamai interneto svetainėse, dažnas pirkėjas susidomi ir egzotiškesnėmis...


Antsvorio "Rubikonai" pagal KMI indeksus

Antsvorio "Rubikonai" pagal KMI indeksus

Kas yra antsvoris - daugelis žino, bet nuo kurios ribos jis prasideda,- vargu ar visi nutuokia, o svarbiausia - kokie pavojai gresia sveikatai, peržengus, sakyčiau, tuos "Rubikonus". Ypač aktuali ši problema JAV. Šios šalies...


Neįkainuojami mitybos patarimai

Neįkainuojami mitybos patarimai

Žmonės nekenčia laikytis dietų, nes jos dažnai neleidžia mėgautis mėgiamais valgiais (dažniausiai tai yra riebus ir kenksmingi produktai). Kai žmonės pradeda sekti dietos planu, per kelias pirmas dienas jie neišvengiamai jaučia alkio jausmą ir...


Supervaisius malpigija: vitamino C užtaisas

Supervaisius malpigija: vitamino C užtaisas

Manote, kad rūgščios citrinos yra geriausias vitamino C šaltinis? Malpigija – tokį keistą pavadinimą turi į vyšnią panašus vaisius, dar vadinamas Acerola, kuriame vitamino C – bent 20 kartų daugiau nei citrinoje. Iš Pietų Amerikos...


Ko vertas į laikraštį suvyniotas sumuštinis?

Ko vertas į laikraštį suvyniotas sumuštinis?

Kai miškai net lūžta nuo uogų ir grybų, šeimininkės šaldikliuose ima kaupti jų atsargas žiemai. Deja, ne visos miško gėrybės yra užšaldomos tam skirtuose indeliuose. Uogaudamas ar grybaudamas neretas mūsų irgi nesuka sau galvos, kad uogas ar...


Ką daryti, jei negalite (ar nenorite) vartoti pieno? Išeitis yra!

Ką daryti, jei negalite (ar nenorite) vartoti pieno? Išeitis yra!

Šiandien augalinių pienų pasirinkimas – itin platus. Į ką atkreipti dėmesį renkantis pieno pakaitalus? Patarimais dalijasi sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.


Kaukė iš cukinijų pėdų odai minkštinti

Kaukė iš cukinijų pėdų odai minkštinti

Cukinijos gimtinė – Viduržemio jūros regionas. Lietuvoje pradėtos auginti tik nuo 1985 metų. Švelnaus skonio daržovė beveik neturi kalorijų, bet joje gausu vitaminų E,C, PP, B, pro vitamino A, angliavandenių, pektinų, mineralinių druskų...


Dėmesio: nepavalgę – persivalgysite

Dėmesio: nepavalgę – persivalgysite

Svorio reguliavimas - opi moterų problema. Ketvirtadienį pasaulis švenčia Tarptautinę dieną be dietų, todėl specialistai siūlo atkreipti dėmesį į valgymo sutrikimus: nervinę anoreksiją ir nervinę bulimiją. Vyrauja klaidinga nuomonė, jog šiomis...


Arbata mažina cholesterolį

Arbata mažina cholesterolį

Girdėjau, kad arbatą sveika gerti sergant hipertenzija? Ar tai tiesa? Sakoma, jog geriantieji arbatą rečiau suserga širdies infarktu ir išeminiu insultu už jos negeriančius. Išgeriantiems vieną puodelį arbatos per dieną širdies infarkto rizika...


XXI amžius kviečia prie stalo

XXI amžius kviečia prie stalo

Sakoma, kad, norint sulieknėti, tereikia atsisakyti trijų dalykų: pusryčių, pietų ir vakarienės. Kokia laimė, kad tai iš esmės neteisinga! Svarbiausia – sudaryti teisingą valgiaraštį ir pasistengti diena iš dienos laikytis jo. Valgiaraščio...


Kruopos: skanu, sveika, nebrangu

Kruopos: skanu, sveika, nebrangu

Kruopų rastume kiekvienuose namuose: jos ilgai negenda, iš jų bet kada pasigaminsi sotų valgį. Kai kurie gydytojai ir dietologai šiandien netgi teigia, kad kruopų patiekalus galima prilyginti vaistams – nuo vidurių užkietėjimo,...


Citrinos - ne tik maistui pagardinti

Citrinos - ne tik maistui pagardinti

Citrinos turtingos B grupės vitaminų, geležies, magnio, mangano, cinko, kalio ir seleno. Be to, 100 g citrinų yra net 48,7 mg vitamino C. Jose yra pektinų, jie valo nuodingąsias medžiagas iš kepenų ir žarnyno, žvalina, skaistina odą ir stiprina...


Kas yra miso?

Kas yra miso?

Soja yra vienas maistingiausių augalų pasaulyje, baltymų prasme tikriausia pats turtingiausias. Tačiau bėda – tokios baltymų koncentracijos produktus mūsų organizmas sunkiai pasisavina: nesuskaido visų amino rūgščių ir mūsų organizmui...


Pusryčiai padeda kovoti su stresu

Pusryčiai padeda kovoti su stresu

Daugelis pusryčius laiko nereikšmingu užkandžiu. Rytais jie pasitenkina kavos puodeliu ar net sąmoningai nevalgo, nes stinga laiko ir noro gaminti. Be reikalo! Dietologai mano, jog pusryčiai – svarbiausias valgymas, turintis suteikti apie...


13 būdų medų naudoti ne tik arbatai gerti

13 būdų medų naudoti ne tik arbatai gerti

Rugsėjis – Amerikoje nacionalinis medaus mėnuo. Tačiau ne to, kurį kopinėja jaunavedžiai, o tikro, geltono saldumyno, pagaminto darbščiųjų bitučių. Tačiau ar žinote, kad medus tinka ne tik meduoliams kepti ar arbatai pasaldinti. Portalas...


Labiausiai nutukę berniukai Maltoje, mažiausiai – mergaitės Lietuvoje

Labiausiai nutukę berniukai Maltoje, mažiausiai – mergaitės Lietuvoje

Kompiuteriniai žaidimai, televizija, greitas maistas, mažai mankštos - tyrimas rodo, kad vis daugiau paauglių kenčia dėl antsvorio. Tačiau padėtis įvairiose šalyse gana skirtinga. Pavyzdžiui, Lietuvoje nuo antsvorio kenčia vos 2,5 proc. paauglių...


Glutamatas prekių etikėtese slepiasi ne tik po kodu E621

Glutamatas prekių etikėtese slepiasi ne tik po kodu E621

Glutamatas organizme atlieka svarbią funkciją: jis yra pagrindinis centrinėje nervų sistemoje esantis neurotransmiteris, pernešantis dirglumo impulsą. Neurologijoje žinoma, kad perdozavus šio neurotransmiterio galima pakenkti centrinei nervų...


Širdies ligų riziką labiau padidina dešrelės nei kepsniai

Širdies ligų riziką labiau padidina dešrelės nei kepsniai

Tyrimas atskleidė, kad valgant apdorotą mėsą (pavyzdžiui, dešreles), padidėja rizika susirgti širdies ligomis. Panašu, kad raudona mėsa nėra tokia žalinga, praneša BBC. Harvardo universiteto darbo grupė, išnagrinėjusi tyrimus, kuriuose dalyvavo...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9