Spalio 16d. Šeštadienis

Ar skiriasi lietuviškos daržovės nuo atvežtinių?

Peržiūrų skaičius: 35576
Ar skiriasi lietuviškos daržovės nuo atvežtinių?

"Plastmasiniai" pomidorai iš Olandijos, neaiškaus senumo šviežios morkos iš Italijos ar bulvės iš Egipto - tai jau seniai nebe egzotika. Stovėdami prie prekystalių neretai sukame galvas, ieškodami argumentų, kokią daržovę rinktis: žiemą atlaikiusią lietuvišką bulvę ar šviežią, bet išaugintą egzotiškuose kraštuose, neprinokusį lietuvišką pomidorą ar pernokusį ispanišką. O ką pataria specialistai?

Kodėl nekvepia pomidorais?

Apie lietuviškų daržovių kokybę galima prisiklausyti įvairiausių nuomonių. Tačiau DELFI kalbinti specialistai vieningai sutaria - nors lietuviškos daržovės dažnai būna neišvaizdžios ar apipuvusios, jų maistinė vertė didesnė nei užaugintų užsienyje. Tiesa, ateities vizija nedžiugina: užsienietiškos daržovių auginimo technologijos skverbiasi į Lietuvą septynmyliais žingsniais.

Mat lietuviškos daržovės ilgai nesilaiko, todėl auginti jų neapsimoka. Štai kodėl net ir lietuvišką pomidorą nusipirkę, nepajusite nei jo kvapo, nei skonio. Tikrų pomidorų rasite tik pas močiutę darže. Net turguje jų beveik nėra - smulkiems ūkininkams į turgų patekti sunku - jo prekystalius užėmę perpardavinėtojai arba stambūs ūkininkai.

Anot Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkės dr. Rasos Karklelienės, didmeninei prekybai iš tiesų dažniau auginamos užsienietiškos pomidorų veislės, kurios auga ne dirvožemyje, bet specialioje vatoje. Jiems reikalingas maistines medžiagas augalai gauna per specialius vamzdelius. Suprantama, tai ne tas pats, kaip augti natūraliame dirvožemyje.

"Tačiau net ir taip išaugintos lietuviškos veislės yra maistingesnės, turi daugiau vitaminų. Mat jos kuriamos daugiau dėmesio kreipiant į jų maistinę vertę. Tuo tarpu užsienio veislės labiau orientuotos į išorinę kokybę - išvaizdą, kuo ilgesnį tinkamumo terminą, galimybę transportuoti.

Reta užsienyje auginta daržovė vitaminais ir mineralais atitinka lietuviškos veislės sudėtį. Pavyzdžiui, užsienietiškose morkose daug mažiau karotino nei lietuviškose, nors savo išvaizda jos gali ir nusileisti užsienietiškoms", - pasakojo specialistė.

Ko tikėtis iš agurko?

Mokslininkei pritaria ir Maisto instituto Chemijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ina Jasutienė. "Pastaruoju metu Europoje labiau akcentuojama daržovių ir vaisių sauga. Produktai turi būti tokie, kad nesukeltų toksikozės, apsinuodijimų, kitų nepageidaujamų organizmo reakcijų.

Maistinei vertei toks didelis dėmesys neskiriamas. Niekas nereglamentuoja, kiek vitaminų ar kitokių medžiagų turėtų būti daržovėse ar vaisiuose. Kiek jau jų sukaupta - tiek".

Anot specialistės, pagrindinis šiuolaikinės maisto pramonės ypatumas - industrinė gamyba. Todėl svarbiausia, kad daržovės augtų greitai ir jų būtų daug. Tam naudojamos įvairios cheminės priemonės. Kad jos neviršytų pavojingų žmonių sveikatai normų, ir įvestas minėtas reglamentas.

"Deja, tokios daržininkystės pasekmė - nykstantis skonis. Jei jums užrištų akis ir įdėtų į burną po gabaliuką pomidoro ir braškės, dar klausimas, ar atskirtumėte, ką valgote", - svarstė pašnekovė.

Ne ką geresnė padėtis ir su kitomis daržovėmis. Kuo dažniau jos tręšiamos cheminėmis medžiagomis, kuo dažniau naudojamos apsaugos priemonės nuo kenkėjų, tuo prastesnis daržovių skonis, tuo labiau iš jų "išplaunami" vitaminai.

"Pavyzdžiui, kai agurkai negauna nieko natūralaus - "maitinami" tik dirbtiniu būdu, juose lieka tik vanduo", - teigė R. Karklelienė. Anot jos, tikėtis skonio neverta ne tik iš ispaniškų, bet ir iš lenkiškų agurkų. Pirkėjai turbūt pridėtų, kad iš lietuviškų - taip pat.

Mokslininkė pataria ypač atsargiai užsienio daržovėmis maitinti vaikus. Jose nitratų, galinčių sukelti netgi ūmų apsinuodijimą, tikrai yra daugiau negu lietuviškose. Mat kuo nenatūraliau daržovė auginama, tuo daugiau ją reikia tręšt bei saugoti nuo kenkėjų.

Pagaliau naudoti mažiau cheminių medžiagų, auginant daržoves, leidžia ir mūsų klimatas. Kuo šiltesniuose kraštuose išauginta daržovė, tuo labiau ji buvo saugoma nuo kenkėjų.

Bene labiausiai nitratus kaupia špinatai, salotos, agurkai. Bulvėse, morkose, burokėliuose jų yra mažiau. Taip pat pavojingi daržovėse randami nitritai ir pesticidai, kurie organizmą nuodija pamažu.

Sveika bulvė - skani bulvė

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Vokės filialo mokslininkas dr. Juozas Jundulas, išvedęs ne vieną naują bulvių veislę, tikina niekada neperkantis atvežtinių bulvių, net jei ant etiketės puikuojasi užrašas "šviežios".

"Apie kokį šviežumą galima kalbėti, kai daržovės nežinia kiek pragulėjo konteineriuose? Viskas būtų dar ne taip blogai, jei jos nebūtų laikomos šviesoje. Tuo tarpu šviežia bulvė nuo šviesos dar greičiau pažaliuoja nei pernykštė ir tampa nuodinga.

Tam užtenka 3-5 dienų, o juk konteineriuose jos būna ne vieną savaitę, kol atkeliauja iš tolimų kraštų ir galiausiai patenka į vartotojo namus. Todėl patariu palaukti mūsiškių - ne daug ir liko, maždaug iki Joninių", - įsitikinęs pašnekovas.

Anot specialisto, bulvių skonis priklauso ne tik nuo veislės, bet ir nuo trąšų gausos. "Pertręštos bulvės būna skystos, pajuosta. Taigi pamatę tokias bulves puode, nesitikėkite, kad valgote labai sveiką maistą.

Kita vertus, nei vienas pardavėjas jums neišsiduos, kad jo bulvės purkštos kas antrą dieną. Todėl mano patarimas - turguje ar kaip kitaip susirasti patikimus ūkininkus ir pirkti daržoves tik iš jų. Anksčiau 2-3 tonų trąšų į hektarą tikrai niekas nepildavo, bet dabar yra, kaip yra", - apgailestavo J. Jundulas. Panašiai pataria ir kiti specialistai - kuo mažesnis ūkelis, tuo daugiau tikimybės, kad daržovės jame auginamos natūraliu būdu. Tačiau pasirinkti paliekama vartotojui. Natūralesnės daržovės bus brangesnės - mat didesnė jų auginimo savikaina.

Tuo tarpu kai tenka skaičiuoti kiekvieną litą, nelieka nieko kito, kaip į parduotuvės krepšelį mesti mažiau maistingas, beskones, bet taip pat skandį "užkemšančias" ir pigesnes daržoves.

Technologijos.lt


Maisto priedai leis gaminti dvigubai sotesnį maistą

Maisto priedai leis gaminti dvigubai sotesnį maistą

Mokslininkai atrado, kad, modifikavus į beveik viso perdirbto maisto sudėtį įeinančią medžiagą, galima sukelti dvigubai ilgiau po valgio trunkantį sotumo jausmą. Šis Notingemo universiteto (D. Britanija) Maisto tyrimų institute padarytas atradimas...


Skelbiamos Sulčių dienos

Skelbiamos Sulčių dienos

"Sulčių taryba" nuo balandžio 20 d. iki gegužės 1 d. skelbia Sulčių dienas ir pradeda visą Lietuvą apimsiantį interaktyvų eksperimentą. Lietuvos gyventojus kviečiami stiprinti imuninę sistemą išgeriant per dieną bent po stiklinę sulčių,...


Atsakymas į Vincento Sako pateiktą informaciją straipsnyje

Atsakymas į Vincento Sako pateiktą informaciją straipsnyje

Renata Grikšelytė, "Danone" ryšių su visuomene atstovė Lietuvoje portalo redakcijai atsiuntė oficialų atsakymą į Vincento Sako pamąstymus ir kritiką apie "Danone" produktą "Activia". Siekdami nuomonių objektyvumo, šią...


Kofeino įtaka žmogaus organizmui

Kofeino įtaka žmogaus organizmui

Kofeinas yra centrinės nervų sistemos ir metabolinis stimuliatorius. Jis vartojamas siekiant sumažinti fizinį nuovargį ir užkirsti kelią mieguistumui. Buvo apskaičiuota, kad 90% visų suaugusiųjų kasdien kofeino gauna su maistu, papildais arba...


Gerti daug vandens - nesąmonė

Gerti daug vandens - nesąmonė

Tikima, kad vanduo padeda išsaugoti inkstus, mesti svorį ir išvalyti organizmą. Tačiau dabar ekspertai perspėja, kad aštuonios stiklinės vandens per dieną gali būti žalingos. Britų medikai teigia, kad sveikatos priežiūros įstaigų nurodymai gerti...


Baltymų ar angliavandenių dieta gali sumažinti svorį

Baltymų ar angliavandenių dieta gali sumažinti svorį

Naujosios Zelandijos mokslininkai teigia, kad mažai riebalų ir daug baltymų ar angliavandenių turinti dieta gali būti vidutiniškai efektyvi gydant nutukimą. Mokslininkų teigimu, norintiems sumažinti svorį asmenims labai sunku atprasti nuo savo...


Nitratai ant mūsų stalo: kaip juos aptikti ir nukenksminti?

Nitratai ant mūsų stalo: kaip juos aptikti ir nukenksminti?

Nitratai, nitritai, pesticidai ir kiti "keiksmažodžiai" tapo praktiškai būtina šiuolaikinių daržovių ir vaisių dalimi. Nitratų galima aptikti dešrose, sūriuose, pieno produktuose ir konservuose. Anksčiau buvo manoma, kad pagrindinis...


Laimės milteliai – ekologiška ,,Naturela“ kakava

Laimės milteliai – ekologiška ,,Naturela“ kakava

Ar bent įsivaizduojate kokia naudinga yra kakava? Tiesa ji turi būti TERMIŠKAI NEAPDOROTA, BE CUKRAUS, NATŪRALI. Tokia yra ,,Naturela“ kakava.


Salota - ideali priemonė nemigai gydyti

Salota - ideali priemonė nemigai gydyti

Salotas jau augino senovės egiptiečiai, persai ir kiniečiai. Sėjamoji salota yra kilusi iš laukinių rūšių, kurių aptinkama Azijoje, Afrikoje, Amerikos žemynuose. Gydymo tikslams vartojami lapai ir sėklos. Salotų lapuose yra cukraus, kalio, kalcio,...


Daugiau svorio priauga vartojantieji daugiau mėsos

Daugiau svorio priauga vartojantieji daugiau mėsos

Valgant mažiau mėsos, galima lengviau išlaikyti optimalų kūno svorį, teigia mokslininkai. Europoje ištyrus beveik 400 tūkstančių suaugusiųjų nustatyta, kad mėsos valgymas siejamas su svorio didėjimu, net jei žmonės suvartoja vienodą kiekį...


Brokoliai gali apsaugoti nuo skrandžio vėžio

Brokoliai gali apsaugoti nuo skrandžio vėžio

Brokoliai turi savyje ne tik vitaminų ir mineralų, bet, ko gero, juose yra ir skrandžio vėžį sukeliančias bakterijas naikinančių medžiagų. Tik brokoliams būdingą skonį, dėl kurio vieniems ši daržovė didžiausias skanėstas, o kitiems - šlykštynė,...


Šalutinis dietų poveikis – valgymo sutrikimai

Šalutinis dietų poveikis – valgymo sutrikimai

Nervinė anoreksija ar bulimija nėra tik paauglių liga. Bet ja susirūpinti kartais priverčia tik tiksintis biologinis laikrodis. Nervine anoreksija Lietuvoje serga apie vienas procentas gyventojų. Nervinės bulimijos statistika – penkis kartus...


Vartojant daug riebalų didėja rizika susirgti astma

Vartojant daug riebalų didėja rizika susirgti astma

Australijos mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad vaikai, valgantys daug maisto, kuriame gausu polinesočiųjų riebalų (pavyzdžiui, margarino, augalinio aliejaus), yra linkę dvigubai dažniau sirgti bronchine astma nei tie, kurių racione...


Trešnėse – besiraitantis įdaras

Trešnėse – besiraitantis įdaras

Ketinantys paskanauti trešnių klaipėdiečiai turėtų būti atidūs. Uogose, atvežtose iš kitų šalių, aptikta daugybė kirminų. Pranešimų apie lervomis užterštas trešnes sulaukiama kas antrą dieną. Klaipėdietė Diana Krasauskienė pasakojo, jog trešnes...


Dėmesio: nepavalgę – persivalgysite

Dėmesio: nepavalgę – persivalgysite

Svorio reguliavimas - opi moterų problema. Ketvirtadienį pasaulis švenčia Tarptautinę dieną be dietų, todėl specialistai siūlo atkreipti dėmesį į valgymo sutrikimus: nervinę anoreksiją ir nervinę bulimiją. Vyrauja klaidinga nuomonė, jog šiomis...


5 Neigiamai Dietą Įtakojantys Sporto Mitai

5 Neigiamai Dietą Įtakojantys Sporto Mitai

1. Sportas - tik profesionalams. Ši idėja galioja tik profesionalaus sporto atveju. Įgimtos savybės, kurių reikia profesionaliam sportininkui (greitis, įgūdžiai, specifinis ūgis ir t.t.) gali būti tik įgytos, jos negali būti suformuotos...


Įvairiais priedais „paskanintas“ maistas gali tapti narkotiku

Įvairiais priedais „paskanintas“ maistas gali tapti narkotiku

Dažniausiai žmonės mėgsta tą maistą, kuris jiems yra skanus, bet ar jis gali tapti per daug skanus? Pasak mitybos specialistų, pastaruoju metu visuomenę vis labiau užvaldo vadinamasis „penktasis skonis“. Gamintojai įvairiais maisto...


Smegenims apsnūsti neleidžia abrikosai

Smegenims apsnūsti neleidžia abrikosai

Jei norite pagerinti atmintį ir daugiau nuveikti darbe, per dieną turėtumėte suvalgyti bent 50 gramų džiovintų abrikosų. Šie vaisiai labai naudingi smegenims. Džiovinti abrikosai nepraranda savo maistingųjų medžiagų. Jie yra puikus karotino,...


Jūra iki kelių: mineralai jūsų neblėstančiam grožiui ir neišsenkančiai energijai

Jūra iki kelių: mineralai jūsų neblėstančiam grožiui ir neišsenkančiai energijai

Vasara asocijuojasi su lengvomis suknelėmis, dailiai įdegusia oda, nerūpestingai sušukuotais plaukais, plačia šypsena, kartais labai ilga darbo diena, bet po jos – būtinai ir linksmybėmis su draugais, aktyviu poilsiu gamtoje. O ar žinote,...


Griežtesnis maisto produktų ženklinimas atidėtas dviem savaitėms

Griežtesnis maisto produktų ženklinimas atidėtas dviem savaitėms

Kilus verslininkų nepasitenkinimui, reikalavimas ženklinti produktus be konservantų ir maisto priedų atidėtas dviem savaitėms - iki balandžio 15-osios, pranešė LRT laida "Šiandien". Iki šiol planuota, kad į prekybą jau nuo balandžio 1...


Maitinimosi įpročių reikia mokyti anksti

Maitinimosi įpročių reikia mokyti anksti

Prancūzijoje, kaip ir visoje Europoje, augant tunkančių vaikų skaičiui, imta įgyvendinti prevencinę programą, kuria jau susidomėjo ir kitos šalys. Evreux mieste programa EPODE, skirta užkirsti kelią vaikų nutukimui, pradėta įgyvendinti prieš...


Apie sausainius nekalėdinius

Apie sausainius nekalėdinius

Su kalėdiniais sausainiais viskas gerai – į juos tiek sudedama šventės laukimo, kad tampa nelabai svarbu, iš ko jie pagaminti, kiek ir ko vengtino jie savyje turi. Juolab, kad ir skirti jie šventėms, o ne kasdienai. Noriu pakalbėti apie...


Kai kurie maisto priedai gali imituoti žmogaus hormonus

Kai kurie maisto priedai gali imituoti žmogaus hormonus

Kovo mėnesio "Scientific American" žurnale yra paviešintas tiriamasis straipsnis, kuriame įrodoma, jog kai kurie maisto priedai, patekę į žmogaus organizmą, gali veikti kaip estrogenai. Italijoje, Parma universitete, atlikta...


Aviečių kaukė nuo spuogų

Aviečių kaukė nuo spuogų

Senovės graikai ir romėnai žinojo apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes. Jie miškuose renkamas avietes ne tik valgė, bet ir jomis gydėsi. Aviečių uogose yra sacharidų, organinių rūgščių, eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, mineralinių...


Maisto produktų etiketės bus išsamesnės ir aiškesnės

Maisto produktų etiketės bus išsamesnės ir aiškesnės

Maisto produktų pakuotėse bus privalu nurodyti riebalų, sočiųjų riebalų, angliavandenių, baltymų, cukraus bei druskos kiekį. Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino kompromisinį teisės aktą šiuo klausimu (606 balsai už, 46 prieš, 26 susilaikė)....


Daržovių dieta: ir sveika, ir skanu

Daržovių dieta: ir sveika, ir skanu

Pusryčiams – obuolių pudingas, pietums – daržovių salotos, vakarienei – šviežių morkų sultys. Argi nemaistinga? Sakoma, kad daržoves valgyti sveika, pietų lėkštėje jos turi užimti daug didesnę dalį nei kepsnys ir bulvės ar...


Burokėlių sultys gerina smegenų veiklą

Burokėlių sultys gerina smegenų veiklą

JAV atliktas tyrimas parodė, kad burokėlių sultys gali būti naudingos ne tik širdžiai, bet ir pagerinti kraujo tekėjimą į smegenis ir tokiu būdu padėti apsisaugoti nuo demencijos. Burokėlių sulčių poveikį smegenims ištyrė Wake Forest universiteto...


Kas yra miso?

Kas yra miso?

Soja yra vienas maistingiausių augalų pasaulyje, baltymų prasme tikriausia pats turtingiausias. Tačiau bėda – tokios baltymų koncentracijos produktus mūsų organizmas sunkiai pasisavina: nesuskaido visų amino rūgščių ir mūsų organizmui...


Oficialioji medicina maisto derinimo nepripažįsta

Oficialioji medicina maisto derinimo nepripažįsta

Artėjant šiltajam metų sezonui dažnas pajunta pavasarinį silpnumą ir skuba pirkti vitaminus. Tačiau gydytoja dietologė Virginija Vilemienė įspėja, kad pirmenybę vertėtų teikti ne sintetiniams vitaminams, bet visaverčiam maistui. Rūpintis sveika...


Prekybos centre - ispaniškas kumpis su nutrinta galiojimo data

Prekybos centre - ispaniškas kumpis su nutrinta galiojimo data

Kokybę nuolat deklaruojantis prekybos tinklas IKI ėmėsi naujo būdo klastoti galiojimo terminus. Virtas ispaniškas kumpis Serrano, kurio galiojimo terminas buvo iki šių metų kovo 23 dienos, IKI lentynose J.Jasinskio g. aptiktas ir kovo 24 dieną....

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9

Spila Spila Spila Spila Spila