1. Sportas – tik profesionalams. Ši idėja galioja tik profesionalaus sporto atveju. Įgimtos savybės, kurių reikia profesionaliam sportininkui (greitis, įgūdžiai, specifinis ūgis ir t.t.) gali būti tik įgytos, jos negali būti suformuotos treniruočių metu. Tol, kol eilinio žmogaus tikslas yra ne siekimas sportinių laimėjimų, o palaikymas savo kūno geros būklės – beveik visos sporto rūšys yra tam tinkamos. Tiesiog reikia „dozuoti” jūsų pasirinktą sporto rūšį. Net ir tos sporto rūšys, kurios yra laikomos sunkiomis, gali būti propaguojamos „sušvelnintame” rėžime (mini-triatlonas, bėgiojimas, kovinės sporto šakos ir t.t.).
2. Treniruotės vargina. Šis idėja yra teisinga tol, kol jūs treniruočių metu sunaudojate visą savo energiją (raumenų ir kepenų glikogeno), tačiau tai nereiškia, kad treniruotės sukelia jums išsekimą, kuris sulėtina jūsų kūno atsigavimo procesą. Net profesionaliame sporte tikslas yra efektyvios, o ne išsekinančios treniruotės tam, kad kūnas gautų paskatinimą (stimuliavimą), būtiną kokybiniam progresui.
Žmonės gali ateiti į sporto salę pavargę po ilgos darbo dienos ir palikti sporto salę atsipalaidavę (fiziškai ir psichologiškai). Tai yra ypatingai naudinga žmonėms, kurie dirba sėdimus darbus,.
3. Treniruotės užima per daug laiko. Dar kartą paminėsiu, ši idėja yra teisinga tik profesionalaus sporto atveju. Profesionalūs sportininkai optimalią savo sportinę formą pasiekia ir gali ją išlaikyti tik ilgų ir sunkių treniruočių pagalba. Jūs galite atlikti 20 minučių treniruotę darydami tik greitų pratimų „super-setus” . Šie „super-setai” gali tiesiogiai ar netiesiogiai apimti visus jūsų kūno raumenis. Vienaip ar kitaip, eilinės treniruotės neturėtų trukti ilgiau nei pusantros valandos. Kitu atveju, kūnas „persijungs” į katabolinę būseną – pradės skaidyti liesą raumenų masę energijos gamybai.
4. Bet kokio tipo treniruotės yra geros, sprendžiant jūsų problemas. Ši idėja yra gera siejant ją su riebaliniu audiniu. Šis audinys gali būti „tirpdomas” bet kokiais pratimais (bėgiojimu, važinėjimu dviračiu, plaukiojimu, treniruotėmis su svoriais ir t.t.) jei tik šio tipo pratimai bus tęsis pakankamai ilgai.
Net ir šiuo atveju vieni pratimai yra efektyvesni už kitus. Yra tokių atvejų, kai tik tam tikrų pratimų kombinacija (su pakankamu jų kiekiu), gali jums suteikti rezultatus, kurių jūs norite. Negana to, to paties pratimo kartojimas ilgą laiką gali turėti įtakos ne tik raumenų ir sąnarių balanso praradimui, tačiau ir sustabdyti progresą ar net pradėti regresą.
5. Jūs vyresnis (-ė)? Daugiau jokių treniruočių! Tai yra teisybė tik tada, kai mes kalbame apie ypatingai žalojančias vyresniame amžiuje sporto rūšis. (Labai didelių svorių kilnojimą, greitąjį bėgimą, šuolius į aukštį ir t.t.). Yra be galo daug treniruočių rūšių, pritaikomų pagal amžių. Vyresniame amžiuje treniruočių tikslas – pagerinti sveikatą ir ją palaikyti. Taip pat – pagerinti išvaizdą. Treniruočių parametrų vystymas vyresniems žmonėms siejamas daugiausiai su raumenų stiprinimu, širdies ir kraujagyslių darbo gerinimu, sąnarių darbu. Galutinis treniruočių tikslas yra ne pasirengimas varžyboms. Treniruotės gali būti organizuojamos palaipsniui, atsižvelgiant į jų sunkumą – tokiu būdu panaikinsite traumų ir kitų nelaimingų atsitikimų riziką.
http://www.kunasvisamgyvenimui.lt
