Nobel biocare

Moterys savęs nesaugo

Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 500 moterų. Nuo jo miršta apie 300. Šiais skaičiais Lietuva pirmauja Europoje, atsilikdama tik nuo Rumunijos. Jei moterys aktyviau tikrintųsi, o šeimos gydytojai ragintų jas tai daryti – situacija galėtų būti geresnė.

Šiuos skaičius pateikusi Klaipėdos apskrities ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėja Zina Daublienė įsitikinusi, jog skaičiai galėtų būti daug mažesni, jei aktyviau būtų vykdoma Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, programa.

Deja, remiantis 2004-2007 metų programos vykdymo analize, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje ištiriama tik apie 40 proc. visų 25-60 metų pacienčių, kurios galėtų pasinaudoti programos lėšomis. Tai blogiausias rezultatas Respublikoje.

Programos efektyvumą Klaipėdos ir Tauragės apskrityse 2005-2008 metų laikotarpiu analizavusi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja medicinai Žavinta Kančauskienė informuoja: šiuo laikotarpiu apie programą buvo informuota tik 52 proc. 25-60 metų moterų, o gimdos kaklelio tepinėlis paimtas ir įvertintas tik 39 proc. moterų. Beje, esama teigiamų poslinkių – 2008-aisias, palyginti su ankstesniais metais, programa vykdyta efektyviau, patikrinta 18 proc. moterų.

Nors sąlygos visiems vienodos, pirminės sveikatos priežiūros centrai (SPC)programoje dalyvauja nevienodai aktyviai. Ž. Kančauskienės pateiktais duomenimis, Kretingos medicinos centre „Northway” tepinėlis paimtas 69 proc. moterų, o kai kur kitur vos 10-20 proc. Bene aktyviausiai dirba Šilutės šeimos gydytojo centras – patikrinta 73 proc. moterų. Gana neaktyvūs didieji uostamiesčio SPC: Jūrininkų – 47 proc., Senamiesčio – 34, Klaipėdos – 31 proc.

Trūksta informacijos

Viena iš tokių prastų rezultatų priežastimi Z. Daublienė laiko informacijos trūkumą. Nors programoje, be kitų profilaktikos paslaugų, numatytas ir informavimas apie galimybę nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, informacinio pranešimo įteikimas.

„Yra numatytos lėšos pacienčių informavimui apie programą laiškais, bet rezultatai rodo, kad Klaipėdos zonoje informuota tik 55 proc. moterų”, – teigė Z. Daublienė.

Šiuo metu egzistuojantis informavimo įkainis, pasak Ž. Kančauskienės, – 5 balai, t. y. šiuo metu – 5 litai. O tai tikrai nesą per mažai, nes įteikti pacientei reikia jau patvirtintos formos „tipinį” lapelį.

Citologinio mėginio paėmimas ir įvertinimas įkainotas 13,1 balo.

Beje, informacijos sklaida jau rūpinasi pernai darbą pradėjęs Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras. Ruošiamasi platinti informacinius bukletus gamyklose, skaityti paskaitas.

Ką rodo tyrimai

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose paimti citologiniai tepinėliai siunčiami tirti į antrinio lygio laboratorijas. Jose atliekamas vadinamasis PAP testas, leidžiantis aptikti ikivėžinius pakitimus.

„Deja, šiuose tyrimuose apie 30 proc. mėginių būna netinkami arba klaidingi, – sakė Z. Daublienė. – Tačiau norinčioms absoliutaus tikslumo yra alternatyva – netrukus Klaipėdos apskrities ligoninėje bus pradėti atlikti naujos kartos skystųjų terpių tyrimai, leidžiantys gauti tikslų rezultatą.”

2003-2007 metų laikotarpiu Lietuvoje, vykdant šią prevencijos programą, citologiškai buvo nustatyti 225 gimdos kaklelio vėžio atvejai ir 4188 ikivėžinių pakitimų bei neišplitusio vėžio (Ca in situ) atvejai.

Programos dėka ankstyvųjų stadijų diagnozuojama vis daugiau: 2003 metais neišplitusio vėžio atvejų Lietuvoje diagnozuota 125 moterims, o 2007 metais – jau 750, beveik dvigubai daugiau nei I-IV stadijų vėžio.

Pagydoma

Gimdos kaklelio vėžys klastingas tuo, jog pirmomis stadijomis moteris nejaučia jokių simptomų.

Tad vienintelis šios ligos diagnostikos būdas – profilaktinis patikrinimas. Svarbu ligą diagnozuoti kiek įmanoma anksčiau, kol dar pakitimai nėra dideli ir galima lengvai ir greitai išgydyti.

Ikivėžinės gimdos kaklelio ligos ir pradinės stadijos vėžys pagydomi atlikus nedidelę operaciją.

„Reikia aktyviau dirbti”

Alfridas BUMBLYS, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius

Gimdos kaklelio vėžio patikra turėtų būti aktyviau vykdoma. Mes rinkome duomenis iš savivaldybių, iš kitų gydytojų, norėdami išsiaiškinti, kodėl vangiai vykdoma programa. Pagrindinė nuomonė – pačios gyventojos labai neaktyvios, jas priversti ateiti pasidaryti tyrimus gana sudėtinga. Kitos gydytojų nurodytos priežastys: sukviesti moteris – varginantis darbas, be to, esąs mažokas įkainis. Bet mes nepriimame tokių pasiteisinimų. Šeimos gydytojui mokame už žmogų, todėl, mano nuomone, jis turi žinoti ne tik apie pacientę, bet ir visą jos šeimą. Turi ją surasti, eiti į namus, kontaktuoti, rinkti informaciją, aiškinti.

TAIP PAT SKAITYKITE