Nobel biocare

Laboratorinių kraujo tyrimų taikymas vėžio diagnostikoje

Vėžys yra liga, kuri dėl aplinkos užterštumo pasitaiko vis dažniau, praneša Pasaulio sveikatos organizacija. Todėl yra labai svarbu dėl galimų vėžinių susirgimų pasitikrinti ne tik atsiradus įtarimams, tačiau ir profilaktiškai. Tam gali pasitarnauti kasmetinis kraujo tyrimų atlikimas. Sumažinkite savo dvejones ir nerimą dėl laboratorinių kraujo tyrimų atlikimo besimokydami apie juos ir jų svarbą žmogaus sveikatai.

Pasitikrinimui dėl vėžinių susirgimų Jums gali būti reikalingi vėžio žymenų, automatizuoti kraujo ląstelių ar šlapimo laboratoriniai tyrimai. Šie tyrimai gali padėti patvirtinti arba paneigti vėžinių susirgimų įtarimus. Tam tikrais retais atvejais kraujo tyrimai negali visiškai tiksliai pasakyti, ar jūs sergate vėžiu, ar turite kokią nors kitą, ikivėžinę būklę. Tačiau jie gali pateikti jūsų gydytojui užuominų apie tai, kas vyksta jūsų organizme.

Jeigu jūsų gydytojas patarė atlikti vėžio žymenis ar kitus laboratorinius kraujo tyrimus beieškant vėžio požymių, tai nereikia pagalvoti, kad tai jau vėžio diagnozė ir sergate vėžiu.

Sužinokite daugiau – būtent ko ieško jūsų gydytojas, kai pataria atlikti kraujo tyrimus?

Ko jūsų gydytojas ieško?

Ieškant vėžio požymių, imamas kraujas, šlapimas, kiti skysčiai arba audiniai ir yra analizuojami laboratorijoje. Mėginiai parodo ne patį vėžį, o vėžines ląsteles, baltymus ar kitas medžiagas, atsiradusias kaip vėžio pasekmė. Kraujo ir šlapimo tyrimai taip pat gali suteikti gydytojui suvokimą, kaip gerai jūsų organai veikia ir ar jie buvo paveikti vėžio.

Į vėžio diagnostikai skirtų kraujo ir šlapimo tyrimų sąrašą įeina:

Bendras kraujo tyrimas (BKT), dar kitaip vadinamas automatizuotu kraujo ląstelių tyrimu (AKLT). Šis įprastas kraujo tyrimas parodo įvairių kraujo ląstelių kiekį kraujo mėginyje bei jų pokyčius. Atliekant šį tyrimą, kraujo vėžys gali būti nustatomas, jeigu randama per daug arba per mažai kurio nors tipo kraujo ląstelių. Taip pat, kai randama per daug pakitusių ląstelių, galima įtarti, kad organizme vyksta tam tikri procesai. Šie pokyčiai gali būti sukelti uždegimo, bet gali būti ir piktybinės ligos požymis.

Šlapimo ląstelių tyrimas (šlapimo citologija). Nagrinėjant šlapimo nuosėdas mikroskopu gali būti aptiktos vėžinės ląstelės, susidariusios šlapimo pūslėje, šlapimtakiuose ir inkstuose.

Kraujo baltymų tyrimas. Tai tyrimas, skirtas ištirti įvairius baltymus kraujyje (elektroforezė), kuris gali padėti aptikti tam tikrus pakitusius imuninės sistemos baltymus (imunoglobulinus). Jie kartais padidėja ne vien dėl vėžio, bet ir žmonėms, sergantiems daugine mieloma. Kiti tyrimai, pavyzdžiui, kaulų čiulpų biopsija, naudojama patvirtinant įtariamą diagnozę.

Vėžio žymenų tyrimai. Vėžio žymenys – tai cheminės medžiagos, kurios yra gaminamos navikinių ląstelių ir aptikamos kraujyje. Tačiau jas taip pat gamina ir normalios (sveikos) ląstelės, taip pat jų kiekis gali būti gerokai padidėjęs ir nevėžinių susirgimų metu. Tai riboja vėžio žymenų tyrimų potencialą padėti diagnozuoti vėžį.

Geriausia praktika, naudojant vėžio žymenis diagnozuojant vėžį, vis dar nebuvo nustatyta iki šiol. Kai kurių vėžio žymenų naudojimas yra kontraversiškas. Šiandien galima nustatyti įvairius vėžio žymenis, tokius kaip:

  • Prostatos specifinis antigenas (PSA), skirtas prostatos vėžiui,
  • laisvasis prostatos specifinis antigenas,
  • Alfa-fetoproteinas (AFP) – kepenų vėžiui,
  • Melanomos žymuo (S 100) – odos vėžiui,
  • Karcinoembrioninis antigenas (CEA) – nespecifinis, skirtas keletui vėžio formų,
  • Vėžio žymuo Ca 19-9 – kasos ir virškinamojo trakto vėžiui,
  • Vėžio žymuo Ca 15-3 – krūtų vėžiui,
  • Vėžio žymuo Ca 125 – kiaušidžių vėžiui,
  • Vėžio žymuo He4 – kiaušidžių epitelio vėžiui,
  • Vėžio žymuo Tumor M2-PK – nespecifinis, skirtas keletui vėžio formų,
  • Vėžio žymuo 72-4 – skrandžio vėžiui,
  • Vėžio žymuo Cyfra 21-1 – plaučių vėžiui,
  • Žmogaus beta chorioninis gonadotropinas (HCG) – gemalo ląstelių, sėklidžių ir kiaušidžių vėžiui diagnozuoti.

Pavyzdingai rūpinantis sveikata, dėrėtų vėžio žymenų tyrimus atlikti kartą per metus. Profilaktikai tinkamiausias yra karcinoembrioninio antigeno (CEA) tyrimas, kuris nėra skirtas tirti konkrečios vėžio formos, o tiria bendrą organizmo būklę vėžinių susirgimų atžvilgiu.

Ką reiškia gauti rezultatai?

Tyrimo rezultatai turi būti aiškinami atsargiai, kadangi net keli veiksniai gali turėti įtakos tyrimo atsakymams. Įtakos turi ir natūralūs svyravimai organizme ar net tai, ką valgote, ar rūkote ir pan. Be to, reikia nepamiršti, kad ir ne tik vėžinėmis sąlygomis kartais gali būti patologiniai (nenormalūs, nukrypę nuo normos) tyrimo rezultatai. Ir retais atvejais vėžys gali būti, nors kraujo tyrimo rezultatai ir yra normos ribose. Taip būna ankstyvose arba terminalinėse (paskutinėse) stadijose

Gavus tyrimų rezultatus, reikia vertinti ar vėžio žymenų kiekis yra normos ribose. Taip pat jei yra galimybė, reikia rezultatus lyginti su ankstesnių gyvenimo laikotarpių tyrimais. Turint atskaitos tašką praeityje, gydytojui ir jums lengviau aptikti pakitimus, stebint dinamiką.

Kas vyksta toliau?

Nors kraujo ir šlapimo tyrimai gali padėti suteikti reikalingą informaciją, tačiau ir kiti diagnostiniai tyrimai paprastai turi būti atliekami, kad patvirtinti diagnozę. Daugumai vėžio formų, kad nustatyti jų galutinę diagnozę paprastai yra būtina biopsija – procedūra skirta gauti įtartinų ląstelių mėginį. Kai kuriais atvejais, vėžio žymenų lygis yra stebimas per tam tikrą laiką. Jūsų gydytojas gali planuoti tolimesnius tyrimus po kelių mėnesių. Vėžio žymenys taip pat yra naudingi sekti organizmą po vėžio diagnozės, kad gydytojas galėtų nustatyti, ar yra atsakas į vėžio gydymą, ar galbūt vėžys toliau auga.

Aptarkite tyrimo rezultatus su gydytoju. Paklauskite savo gydytojo – ką jūsų tyrimo rezultatai pasako apie jūsų sveikatą ir kokie tolesni veiksmai turėtų būti atliekami?

Daugiau informacijos:

TAIP PAT SKAITYKITE