Mūsų rankos – tikras zoologijos sodas, rašo „New Scientist”. Be to, tiriant žmonių odoje esančių bakterijų DNR nustatyta, kad moterų rankos, nors ir dažniau plaunamos, yra gyvenamoji vieta didesnei bakterijų įvairovei nei vyrų atveju.
Įdomu tai, kad ant statistinio piliečio rankų tikriausiai gyvena bent 3000 skirtingų bakterijų, priklausančių daugiau nei 100 skirtingų rūšių. Šis stebinantis bakterijų gausybės ragas suteikia galimybę pasakyti, kokius objektus žmogus yra palietęs – tam pakanka išanalizuoti jo paliktas bakterijas.
Kolorado universiteto (JAV) mokslininkas Noah Fiereris su kolegomis paėmė 51 studento, po egzamino išeidinėjusio iš auditorijos, delnų tepinėlius. Tuomet pasinaudojant PCR metodais buvo padaugintas tepinėlyje esančių bakterijų DNR, o vėliau pasinaudojat didelio našumo metodu, vadinamu pirosekvenavimu, nustatytos gautos DNR sekos.
Ankstesniuose odos bakterijų tyrimuose buvo taikomas tokių tepinėlių kultivavimas specialiose terpėse, tačiau dėl to daugelis rūšių buvo pražiopsoma, nes ne visos bakterijos išaugdavo. Taikant naująjį metodą aptikta 332 000 genetiškai besiskiriančių bakterijų, priklausančių 4742 skirtingoms rūšims – šimtą kartų daugiau, nei nustatyta ankstesniais tyrimais. Ant kiekvieno studento rankų buvo vidutiniškai po 3200 genetiškai skirtingas bakterijas, priklausančias 150 rūšių.
Kiekvieno studento bakterinis „pirštų atspaudas” buvo unikalus. Ant visų studentų odos augo tokios standartinės bakterijos, kaip Streptococcus, Staphylococcus ir Lactobacillus, bet 45 proc. bakterijų rūšių buvo retos. Ant visų be išimties studentų rankų buvo aptiktos tik 5 bakterijų rūšys, o bakterijų įvairovė bet kuriai rankų porai – net jei abi rankos priklausė tam pačiam žmogui – sutapo tik 13 procentų. Tam tikros bakterijos buvo labiau būdingos dominuojančiai rankai (dešiniarankių – dešinei, kairiarankių – kairei), o kai kurios – ne dominuojančiai.
Netikėta tai, kad ant moterų rankų augo didesnis genetiškai skirtingų bakterijų kiekis ir statistiškai reikšmingai didesnis bakterijų rūšių kiekis nei ant vyrų rankų, nepaisant to, kad moterys apklausos metu nurodė rankas plaunančios dažniau nei vyrai; bakterinei įvairovei atsistatyti po rankų plovimo reikia laiko. Vėlesnio eksperimento metu mokslininkai stebėjo aštuonis žmones po to, kai jie nusiplovė rankas. Kai kurios bakterijos teikė pirmenybę švarioms rankoms, o kai kurios rūšys pasirodydavo gerokai vėliau, bet visais atvejais ant vyrų rankų bakterijų įvairovė buvo mažesnė.
„Mus ganėtinai nustebino toks aiškus skirtumas tarp vyrų ir moterų. Skirtumo priežasčių nežinome”, – sakė N.Fiereris. Tikėtina, kad įtakos tam turi prakaito ir riebalinių liaukų veikla, hormonai ir netgi naudojama kosmetika, bet gali būti, kad priežastis yra tiesiog didesnis vyrų odos rūgštingumas – rūgštinėje terpėje bakterijų įvairovė paprastai būna mažesnė.
Tokia netikėtai didelė odos bakterijų įvairovė gali būti rimta kliūtis Žmogaus mikrobiomo projektui (Human Microbiome Project), pradėtam praėjusiais metais. Šio projekto tikslas – išsiaiškinti kaip mūsų mikroskopinio dydžio pakeleiviai prisideda prie ligų raidos. „Bus sunku susieti odos bakterijų bendruomenių kaitą su odos ligomis, nes tarp skirtingų sveikų individų foninė bakterijų įvairovė yra didžiulė”, – tvirtino mokslininkas.
Kita vertus, tai gali padėti nustatyti kokie objektai buvo paliesti tam tikro asmens – tam pakaktų ištirti ant to daikto likusių bakterijų rinkinį.
