Tyrimai parodė, kad būtent 50-75 metų amžiaus asmenys retai kalbasi su gydytoju apie inkontinencijos problemą. Tačiau betarpiškas pokalbis su gerai Jus pažįstančiu šeimos gydytoju yra pirmasis žingsnis teisinga kryptimi.
Diagnozavimas pradedamas nuo vadinamosios anamnezės. Atsakymas į keletą klausimų, kuriems reikėtų pasiruošti iki gydytojo vizito, suteikia svarbios informacijos dėl sprendimo, kokia inkontinencijos forma sergate:
• Kokiomis aplinkybėmis nesulaikote šlapimo (pvz.kosint, čiaudint, keliant svorius, sportuojant ir t.t.)?
• Ar dažnai šlapimas pasišalina nevalingai?
• Kokiu būdu šlapimas šalinamas: čiurkšle, pliūpsniu, lašnojimu?
• Ar tokiu atveju jaučiamas poreikis šlapintis?
• Ar tarp šių atvejų šlapinatės valingai?
• Ar sunku normalia šlapintis, ar šlapimui pašalinti tenka naudotis pilvo presu, ar trūkinėja šlapimo srovė?
• Ar dažni šlapimo pūslės uždegimai?
Šeimos gydytojas iš ligonio kortelės geriausiai žino, ar šis serga kitomis urologinėmis, ginekologinėmis ligomis, ar ligonis buvo operuotas, ar esama neurologinių, medžiagų apykaitos sutrikimų. Gydytojas atlikęs apžiūrą, paskirs reikalingus tyrimus, pvz. šlapimo, kraujo tryrimus, cistoskopiją. Gali prireikti ir specialistų atliekamų išsamesnių tyrimų, pvz. ginekologo, neurologo ir urologo. Lietuvoje šlapimo nelaikantiems gaminiai iš dalies kompensuojami.
