REXSAN

Kaip išsigelbėti nuo devinto prakaito?

prakaitavimas

Prakaitas žmogų varžo labiau negu pleiskanos. Tai paaiškėjo vienam britų antiperspirantų gamintojui atlikus tyrimus. Net 60 proc. vyrų ir moterų norėtų prakaituoti mažiau. Daugelis pacientų mano, kad itin gausus prakaitavimas yra karjeros kliūtis, daugybė dėl to turi asmeninio gyvenimo problemų: nevaikšto į pasimatymus, vengia prisilietimų ir naujų pažinčių, atsiriboja nuo kitų žmonių.

Lietuvoje 20 proc. moterų patiria prakaitavimo sukeliamų nemalonumų. Bet jautriausiai į prakaitavimą reaguoja Azijos gyventojai: Korėjoje ar Japonijoje net dėl negausaus prakaitavimo gali kilti rimtų asmeninių problemų. Kas tai yra – estetinis trūkumas ar medicininė problema?

Sunku nustatyti, kur yra šių dviejų dalykų riba, bet priežastis ištirti būtina. Pernelyg gausus prakaitavimas gali būti cukraligės, skydliaukės ligos arba menopauzės pasekmė. Tačiau dažniausiai tai yra fizinis trūkumas, kurį pašalinti padeda botoksas, palengvina antiperspirantai bei kt.

Oda netenka apsaugos

Prakaitavimo normos įvertinimas yra labai subjektyvus. Tam turi įtakos ne tik kultūra ar klimatas, bet ir aplinka, išsilavinimas ir pragyvenimo lygis.

Sveiko suaugusio žmogaus organizmas per dieną išskiria nuo vieno iki pusantro litro prakaito. O per gausiai prakaituojančiojo – nuo dviejų iki penkių kartų daugiau!

Jeigu jaučiate, kad prakaituojate per gausiai, kreipkitės pas gydytoją. Tai gali būti cukraligės, arba padidėjusios skydliaukės požymiai. Jeigu nesergate jokia liga, bet staiga pradėjote itin gausiai prakaituoti, tikriausiai yra genetinė priežastis. Tai dažniausiai patvirtina medicinos tyrimai.

Itin gausus prakaitavimas – vidinio termostato, t.y., sistemos, saugančios organizmą nuo perkaitimo, sutrikimas. Ši sistema yra glaudžiai susijusi su nervų sistema, kuri skatina veikti viso kūno ekrinines liaukas. Daugiausia jų yra pažastyse, kirkšnyse, ant delnų, padų, kaktos ir nosies.

Ekrininės liaukos gamina bekvapį prakaitą, kurį sudaro vanduo ir mineralinės druskos. Sveiko žmogaus šios liaukos ramiai veikia visą dieną, o patyrus stresą, stiprių emocijų arba oro temperatūrai perkopus per 30º C, jų veikla intensyvėja.

Nustatyta, kad žmonių, kurie smarkiai prakaituoja, nervų sistema nuolat veikia ekrinines liaukas ir tai nebūna susiję su ypatinga situacija arba metų laiku.

Kai kurie žmonės prakaituoja kasdien, kiti – kelis kartus per savaitę, tačiau tik tada, kai nemiega. Naktimis pasikartojantys karščio pylimai arba prakaitavimas gali būti hormoninės sistemos sutrikimų arba menopauzės požymiai.

Nuolat gausiai prakaituojanti oda netenka apsauginio lipidų sluoksnio, dėl to būna neatspari infekcijomis, ypač delnų ir padų oda. Todėl jei per gausiai prakaituojama, būtina gydytis.

Gydo botulino injekcijomis

Geriausiai veikia botulino toksino injekcijos. Tam tikra preparato dozė įšvirkščiama ne į raumenį, kaip daroma koreguojant raukšles, bet po oda, kaip skiepijant.

Botulinas sustabdo nervinių ląstelių galūnių, veikiančių ekrinines liaukas, funkcionavimą ir slopina jas apie 6-12 mėn. Atlikus injekciją, pirmą arba antrą savaitę liaukutės tiesiog nustoja veikti.

Botulino injekcija gelbsti žmonės nuo itin gausaus prakaitavimo, tai yra puiki estetinės korekcijos priemonė, skirta sveikiems žmonėmis, atostogaujantiems tropikuose arba negalintiems skirti savo išvaizdai daug laiko.

Ši procedūra rekomenduojama verslininkams, chirurgams, sportininkams.
Botokso injekcijų dažniausiai pageidauja moterys, kadangi vilki itin priglundančius drabužius, todėl per gausus prakaitavimas būna labiau pastebimas.

Vis dėlto injekcijas į delnus renkasi ir vyrai, ir moterys – banko darbuotojai, teisininkai ir verslininkai, vadinasi, visi tie, kuriems stiprus sausos rankos paspaudimas – sėkmės sąlyga jų veiklos srityje. Kai kurie ryžtasi botulino injekcijai tik į dešinę ranką.

Beje, botokso injekcijas būtina kartoti. Bet po kiekvienos procedūros kur kas mažiau prakaito ima išskirti ir kitos kūno vietos. Maždaug pusei pacientų, sušvirkštus toksino, pavyzdžiui, į pažastis, delnų ir padų oda ima prakaituoti kur kas mažiau.

Vakarų Europos šalių gydytojai neseniai pradėjo naudoti botuliną jonoforezės procedūroms, kai taikant pastovią srovę šios medžiagos dalelių patenka į odą. Mums tai – per brangus ir kol kas neprieinamas metodas.

Vakarų Europos šalyse praktikuojama ir jonoforezė, naudojant psichotropines medžiagas, bet jos nerekomenduojamos vidiniam vartojimui. Tačiau prakaitavimo problema taip neišsprendžiama, kadangi šie vaistai nors ir stabdo ekrininių liaukų veiklą, bet gali sukelti rimtą šalutinį poveikį.

Prireikia ir psichoterapeuto pagalbos

Kokių dar yra prakaitavimo šalinimo metodų? Vaistinių ir kosmetikos parduotuvių siūlomų tepalų, kremų, antiperspirantų sudėtyje turi aliuminio.

Ši medžiaga užkemša prakaito liaukas, apsaugo nuo prakaitavimo ir apsunkina bakterijų vystymąsi. Tepalai, kremai, antiperspirantai veiksmingai veikia tuos žmones, kurie prakaituoja mažai arba vidutiniškai, bet nėra tinkami hiperhidrozei gydyti.

Dermatologai teigia, kad hiperhidrozė yra glaudžiai susijusi su paciento fiziologija, tačiau nenurodo, kad nevertėtų kreiptis pagalbos į psichoterapeutą.

Dėl streso imama prakaituoti gausiau, o reagavimo būdas į sudėtingas situacijas dažniausiai būna įgytas. Psichoterapija arba relaksacija padeda sumažinti jo pasekmes.

Psichoterapeuto pagalba tikrai gali būti reikalinga, ypač kai dėl prakaitavimo kyla stiprus stresas, panašus į stresą sergant žvyneline ar atopiniu dermatitu.

Tada iš rankų krenta stiklinės, kyla elektros srovės trenkimo pavojus, dokumentai būna išterlioti rašalu, knygos – su dėmėmis, metaliniai daiktai – rūdija.

Kita problema – drabužiai. Kai kurie žmonės vengia juos matuotis parduotuvėse, nes bijo išterlioti, arba perka tik per interneto prekybos sistemą.

Prakaituojantys vyrai niekada nenusivelka švarkų, moterys renkasi margas palaidines, o rankinėse nešiojasi atsarginių drabužių. Ir niekada nenusiauna batų matant svetimiems žmonėms.

Pašalina ekrinines liaukas

Kai kurie žmonės gydosi radikaliomis priemonėmis. Vienas pjūvis – ir yra efektas. Viskam pasiryžę pacientai kreipiasi į užsienio klinikas, kad pašalintų ekrinines liaukas. Bet prieš investuodami pinigus, gerai pagalvokite: tokia operacija yra brangi, o pasekmės gana dažnai būna atvirkštinės.

Vakarų Europos šalyse yra gana populiari tokia procedūra: ekrininių liaukų latakų nervų perpjovimas – simpatektomia, šitaip stabdomas itin gausus prakaitavimas.

Procedūra atliekama klasikiniu arba endoskopiniu būdu. Kai kurios klinikos siūlo riebalų pertekliaus išsiurbimą – liposakciją, kai kartu su riebalais pašalinamos ir liaukos. Visos procedūros atliekamos esant bendrajai nejautrai, po jų lieka tik nedideli randai.

Kai kurie pacientai renkasi šį metodą dėl vieno dalyko – nori atsikratyti prakaitavimo visam laikui. Bet dermatologai perspėja, kad – be pooperacinio uždegimo rizikos arba atsitiktinio nervų pažeidimo – procedūros gali turėti netikėtų pasekmių: gali prasidėti kompensacinis prakaitavimas.

Pašalinus liaukas vienoje vietoje, kūnas pradeda prakaituoti kitaip, pavyzdžiui, per sėdmenų, krūtų, šlaunų odą. Prakaito srovėmis apsipilama netikėčiausiose situacijose arba, pavyzdžiui, atsisėdus valgyti visada imama prakaituoti.

Blogiausia yra tai, kad prakaitas pradeda skirtis dar gausiau negu prieš procedūrą, ir tai gali prasidėti arba po operacijos, arba praėjus keleriems metams. Skirtingais duomenimis, kompensacinis prakaitavimas atsiranda 40-90 proc. pacientų.

TAIP PAT SKAITYKITE