Ditel

Žmogaus papilomos viruso infekcija ir vakcina nuo jos

Med.dr. Živilė Gudlevičienė

Živilės Gudlevičienės individuali įmonė Embriologas

Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje didėja nuo 1992 m. ir šiuo metu yra vienas didžiausių Europoje. Taip pat vieni didžiausių ir mirtingumo nuo šios ligos skaičiai. Tačiau pastaraisiais metais sergamumo kreivės aukštyn nekyla, ligos dažnis stabilizavosi. Lietuvos vėžio registro duomenimis 2006 metais diagnozuoti 508 nauji atvejai, o 2007 m. – 485.

Atlikus eilę tyrimų daugelyje pasaulio šalių įrodyta, kad žmogaus papilkomos virusas (ŽPV) randamas nuo 90 iki 100 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu. Tačiau sveikoms moterims jis nustatomas tik 5-25 proc., ir tai priklauso nuo tiriamosios populiacijos. Afrikoje, Pietų Amerikoje šiuo virusu moterys užsikrėtusios dažniau negu Vakarų Europos ar Šiaurės Amerikos moterys. Tačiau didelis infekuotumas yra nustatomas ir moterims, kurios gyvena Rytų Europoje, t.y. taip vadinamose post komunistinėse šalyse. Svarbu pažymėti, kad ŽPV infekcijos paplitimas labai priklauso nuo amžiaus.

Tarp jaunų (20-30 m. amžiaus), lytiškai aktyvių asmenų infekuotumas ŽPV svyruoja nuo 20 iki 80 procentų. Vyresnėms moterims infekcija nustatoma vis rečiau, nes virusas turi savybę savaime pasišalinti iš organizmo, bet virš 50 metų, vėl stebimas infekcijos padažnėjimas. Kodėl jauni asmenys žymiai dažniau užsikrečia ŽPV? Manoma, kad jauni asmenys yra lytiškai aktyvesni, jų lytiniai partneriai dažnai dar nėra pastovūs, o su kiekvienu nauju lytiniu partneriu didėja rizika užsikrėsti nauju virusu, o taip pat ir kitomis lytiniu keliu plintančiomis ligomis (LPL). Be to jaunų merginų gimdos kaklelio gleivinė dar nėra pilnai susiformavusi ir subrendusi. Brendimo laikotarpiu gimdos kaklelyje vyksta svarbūs pokyčiai, būtent šiuo laiku tai yra labai gera terpė patekti virusui į gimdos kaklelio gleivinę ir atlikti savo blogą darbą. Kad gimdos kaklelio vėžį sukelia infekcija buvo pastebėta dar praėjusiame amžiuje. Pastebėta, kad moterys vienuolės, neturėjusios lytinių partnerių ir lytinių santykių, labai retai suserga gimdos kaklelio vėžiu, palyginti su „laisvo elgesio moterimis“, turinčiomis daugybę partnerių ir lytinių santykių.

Šiuo metu jau yra atrasta daugiau nei 200 papilomos virusų tipų. Žmogaus papilomos virusai infekuoja odą arba gleivines. Odoje jie dažniausiai sukelia karpas, o gleivinėse- ikivėžinius pažeidimus ir vėžį. ŽPV yra skirstomi į keletą grupių. Didelės vėžio rizikos grupės virusai (ŽPV 16, 18 ar 45) dažniausiai sukelia vėžį, tuo tarpu mažos vėžio rizikos grupės bei vidutinės vėžio rizikos grupei virusai (ŽPV 6, 11, 31 42, 43 ar 44 ir kt.) dažniau randami sveikoms moterims. Tačiau vėlgi svarbu pažymėti, kad ne visos moterys, o tik 3-10 proc., užsikrėtusios net ir didelės rizikos virusais susirgs vėžiu. Virusas turi ilgą laiką tūnoti organizme (iki 5 metų), o jam nusilpus, virusas skverbiasi į ląstelės branduolį, keičia ląstelės struktūrą ir pastarosios pradeda piktybėti. Tačiau vien virusinės infekcijos nepakanka vėžiui vystytis, šiame procese svarbu ir aplinkos sąlygos (užterštumas), moters hormoninė būklė bei kontraceptinių priemonių vartojimas, organizmo imuninė būklė, rūkymas ir kiti rizikos veiksniai.

Kaip galime užsikrėsti virusu? Dažniausiai ŽPV infekcija yra perduodama lytinio kontakto keliu per infekuotus lytinius ar išeinamosios angos takus. Pastebėta, kad moterims, kurių vyrai turėjo karpų ant išorinių lytinių organų, taip pat išsivysto lytinių organų karpos. Infekuotumas ŽPV priklauso nuo lytinių partnerių skaičiaus, ir didėja didėjant partnerių skaičiui. Paauglėms ir jaunoms moterims rizika užsikrėsti ŽPV padidėja su kiekvienu nauju partneriu. Taip pat yra aprašyta atvejų, bylojančių apie galimybę užsikrėsti ŽPV per odą.

Nustatyta, kad jauni asmenys, praktikuojantys nelytinius santykius (petingas), dažnai būna užsikrėtę daugeliu ŽPV, o kelių metų bėgyje jiems nustatomi vis nauji virusų tipai. ŽPV DNR gali būti randamas ir ant blogai dezinfekuotų medicininių instrumentų. Užsikrėtimas per kraują nėra aprašytas. Dauguma asmenų, būdami infekuoti ŽPV, neturi jokių nusiskundimų, kurie keltų jiems nerimą, gydytojas, apžiūrėdamas pacientę, nepastebi jokių gimdos kaklelio pažeidimų. Infekcijos buvimo organizme laikas labai priklauso nuo viruso tipo. ŽPV 16 tipo virusas gali būti organizme iki 16 mėn, nesukeldamas jokių gimdos kaklelio gleivinės pažeidimų. Vėliau infekcija gali išnykti. Kiti didelės vėžio rizikos virusai gali būti organizme vidutiniškai apie 8 mėn., mažos vėžio rizikos virusai – apie 4-5 mėn. Kodėl tai svarbu žinoti? Nes dar ir dabar girdime, kaip gąsdinamos moterys, jei joms nustatyta ŽPV infekcija: “jūs susirgsite vėžiu“. Netiesa, reikia pakartoti tyrimą po 6 mėn., 1 ar net 1,5 metų ir stebėti, kas vyksta organizme. Gal virusas pasišalino ir jokie pokyčiai ląstelėse nesivysto.

Vilniaus universiteto Onkologijos institute atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, infekuotumas ŽPV yra 92,0 proc., vyrauja ŽPV 16 tipas; rečiau nustatytas ŽPV 18 tipas. Sveikų moterų infekuotumas ŽPV, mūsų atliktų tyrimų duomenimis – 23,6 proc. Taigi, Lietuvos moterų infekuotumas ŽPV yra labai didelis, jis gali būti palygintas su besivystančių šalių rodikliais (Afrika, Pietų Amerika). Todėl nenuostabu, kad ir sergamumo bei mirtingumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai mūsų šalyje yra vieni didžiausių.

Vis dažniau diskutuojama apie ŽPV tyrimų svarbą atliekant patikros programas dėl gimdos kaklelio patologijos. Moterys, kurioms nustatyta ŽPV infekcija, o ypatingai didelės vėžio rizikos tipais ŽPV 16 ar 18, turėtų būti atidžiau stebimos gydytojo ginekologo, pagal specialiai tam sukurtas schemas. Tačiau šiuo metu Lietuvoje patikros programos pagrindas – citologinis tyrimas, kitaip vadinamas PAP tetsas. ŽPV tyrimas atliekamas tik pacientei pageidaujant ir yra mokamas.

Organizmo imuninė sistema į ŽPV infekciją reaguoja kitaip, nei į kitas virusines infekcijas. Papilomos virusai tūno tik epitelio ląstelėse ir nepatenka į kraujotaką, todėl išvengia šeimininko imuninio atsako – šeimininkas ,,ignoruoja” infekciją. Natūralus imuninis atsakas į pirminę virusinę infekciją vėluoja ir formuojasi po 4 – 5 mėn. nuo infekcijos patekimo į organizmą, o 30-50 proc. moterų nenustatoma antikūnų kraujyje arba jų kiekis labai mažas. Todėl buvo sukurtos vakcinos, kuriomis paskiepijus asmenis pasigamina net dešimtis kartų didesni antikūnų kiekiai, negu po natūralios infekcijos. Farmacinės kompanijos kuria dviejų rūšių vakcinos prieš ŽPV – profilaktines ir terapines. Šiuo metu visame pasaulyje ir Lietuvoje egzistuojančios dvi vakcinos – Cervarix ir Silgard – yra profilaktinės. Jos skiriamos jaunoms mergaitėms ir moterims, siekiant užkirsti kelią virusui patekti į organizmą. Jas vartojant nepanaikinami ląstelių pokyčiai, jei jie jau išsivystė dėl virusinės infekcijos poveikio.

Todėl šios vakcinos veiksmingiausios yra jaunoms, neturėjusioms lytinių santykių ir ŽPV neinfekuotoms merginoms. Skiriant jas vyresnėms moterims, vakcina gali apsaugoti nuo reinfekcijos (pakartotino užsikrėtimo virusu), tačiau šis poveikis dar nėra įrodytas. Dažniausiai lytinių takų vėžį ŽPV sukelia moterims nei vyrams, tačiau vyrai yra viruso nešiotojai. Todėl pastaruoju metu svarstoma, ar nereikėtų profilaktines vakcinas taikyti ir vyrams. Matematiniai skaičiavimai rodo, kad skiepijant ir mergaites, ir berniukus vakcinos veiksmingumas ženkliai išauga, t.y. gimdos kaklelio vėžys moterims būtų diagnozuojamas dar rečiau, nei skiepijant vien mergaites. Tačiau dar kartą svarbu pabrėžti, kad vakcinos veiksmingumas įrodytas tyrimuose, kai buvo skiepijamos moterys, dar neužsikrėtusios virusu – ikivėžiniai pokyčiai ir vėžys 7 metų laikotarpyje joms neišsivystė. Tyrimai toliau tęsiami, stebima kiek ilgai bus veiksminga vakcina, ar nereikės papildomos vakcinos dozės. Tačiau džiugu, kad greitu laiku pasirodys ir gydomoji ŽPV vakcina. Ji bus skiriama toms moterims, kurios jau užsikrėtusios virusu ir jau turi pokyčių gimdos kaklelio ląstelėse ar joms jau diagnozuotas vėžys.

Prognozuojama, kad jau dabar pradėjus taikyti visuotinę ŽPV vakcinaciją ženkliai sumažės sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio, tačiau šių rezultatų sulauksime tik po 10-20 metų. Nežiūrint to, šios vakcinos sukūrimas yra labai svarbus įvykis medicinos pasaulyje – tai yra nauja era vėžio profilaktikoje ir gydyme. Ne be reikalo Nobelio taikos premija medicinos pasiekimų srityje 2008 m. skirta profesoriui Haroldui Zur Hausenui, t.y. mokslininkui, kuris pirmasis išskyrė papilomos virusą iš gimdos kaklelio vėžio audinių ir nustatė priežastinius ryšius tarp šio viruso ir gimdos kaklelio vėžio išsivystymo.

O kol vakcina nėra plačiai taikoma (šiuo metu, be abejo dėl savo didelės kainos), tai visos moterys turi nepamiršti, kad yra vykdoma valstybės finansuojama, t.y. nemokama moterims, gimdos kaklelio patologijos patikros programa, kurios tikslas – patikrinti visas 25-60 metų amžiaus moteris, atlikti joms citologinį tepinėlį (PAP testą) ir anksti išaiškinti vos beprasidedančius pokyčius gimdos kaklelyje, siekiant užkirsti kelią vėžiui išsivystyti. Mielos moterys, rūpinkitės savimi, nes jūs reikalingos savo šeimai ir visuomenei.

TAIP PAT SKAITYKITE