Ditel

Vidurius laisvinantys vaistai: kaip jie veikia? Ar visada jų vartojimas saugus?

Laisvinantys vaistai veikia žarnyne, ypač storojoje žarnoje. Jų poveikio mechanizmai labai panašūs: pagausina vandens kiekį išmatose, taip padidindami jų tūrį, išmatos suminkštėja, todėl geriau slenka žarnynu ir darosi lengviau tuštintis. Tačiau skirtingi vaistai šį rezultatą pasiekia skirtingais keliais ir gali sukelti skirtingus nepageidaujamus poveikius.

Žarnyną dirginantys laisvinantys vaistai

Žoliniai augalai (senos lapai, alavijas, rabarbaro šaknys) ir kitos laisvinantį poveikį turinčios medžiagos ne tik neleidžia kūnui pasisavinti vandens, bet gali ir skatinti vandens pašalinimą iš organizmo aktyvindami jo absorbiciją į storąją žarną. Dėl pašalinamo didesnio vandens kiekio išmatos tampa minkštesnės ir lengviau slenka žarnynu, bet ilgai juos vartojant, žmogaus organizmas gali netekti daug vandens, pradėti “džiūti” ir prarasti gyvybiškai svarbius mineralus.

Daugelis žmonių mano, kad žoliniai laisvinantys vaistai veikia švelniai ir nepadaro jokios žalos organizmui. Tačiau taip būna ne visada. Todėl šiuos laisvinančius vaistus turėtų skirti tik gydytojas ir tik trumpalaikiam vartojimui.

Reikia atkreipti dėmesį, kad vanduo mūsų organizmui yra gyvybiškai svarbus. Daugeliui organizmo funkcijų reikia vandenyje esančių mineralinių medžiagų. Jei per daug vandens ir vitaminų pasišalina iš organizmo, pasekmės gali būti ilgalaikės – sutrinka kepenų, nervų sistemos ir širdies veikla.

Negana to, laisvinantys vaistai gali taip suaktyvinti žarnų judesius, kad storoji žarna tinkamai nebegali reaguoti į savo pačios kontrolės mechanizmus ir signalus. Šių vaistų sukelta žarnyno stimuliacija gali tapti užburtu ratu, nes organizmas prie jo pripranta. Organizmui pradeda reikėti didesnės laisvinančių vaistų dozės. Nuolatinis žarnyno sienelių ir jose esančių nervų struktūrų stimuliavimas silpnina natūralią žarnyno peristaltiką, o mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, trūkumas papildomai sumažina žarnų judrumą. Taigi netinkamai vartojami laisvinantys vaistai gali, atvirkščiai, sukelti lėtinį vidurių užkietėjimą, o plačiai paplitęs įsitikinimas, kad žoliniai preparatai yra saugūs, nes yra natūralūs yra neteisingas. Ilgalaikis šių laisvinančių vaistų vartojimas reikalauja papildomo stebėjimo ir atsargumo.

Osmosinio poveikio vidurius laisvinantys vaistai (druskos ir dirbtiniai cukrūs, pvz., laktuliozė)

Šio tipo laisvinantys preparatai pasižymi tuo, kad sulaiko vandenį storojoje žarnoje ir pritraukia jį iš kūno. Natrio karbonatas, Glauberio druska (natrio sulfatas) ar Epsomo druskos (magnio sulfatas) yra vidurius laisvinančios druskos.  Angliavandenių laktozės, laktuliozės, manitolio ir sorbitolio poveikio mechanizmas yra toks pats. Šie vaistai gali būti saugiai vartojami trumpai nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, bet vartojant ilgą laiką ir labai dideliais kiekiais gali sukelti natrio ir vandens disbalansą organizme, o tai gali apsunkinti vidurių užkietėjimą. Šiuos laisvinamuosius vaistus taip pat turi skirti gydytojas.

Taigi prieš pradedant gydymą vaistais visada reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Vaistai yra svetimos medžiagos mūsų organizmui ir netinkamai vartojami gali tapti žalingais, o ne naudingais organizmui.

TAIP PAT SKAITYKITE