Spalio 16d. Trečiadienis

Vėžys spaudžiamas į kampą

2013 Vasario 27d.
Peržiūrų skaičius: 24468
Vėžys spaudžiamas į kampą

Nesibaigiančioje kovoje su vėžiu naudojami patys moderniausi medicinos prietaisai bei metodai. Lietuvos mokslininkai tyrinėja sudėtingas baltymų molekules - vadinamuosius biožymenis, kurie it šnipai demaskuoja vėžio ląsteles ir tiksliai praneša gydytojui, kur jos tūno.

Kovoje su vėžiu šiandien naudojami pozitronų emisijos tomografai bei didelės raiškos ultragarso aparatai ankstyvajai diagnostikai arba itin taiklūs šūviai į vėžines ląsteles radioaktyvių spindulių srautais. Mokslininkai jau sugeba pastebėti ir numarinti pavienes pakitusias ląsteles.

Susirgimų šios klastingos ligos įvairiomis formomis daugėja visame pasaulyje. Taip pat ir Lietuvoje. Todėl vienas iš Nacionalinės mokslo programos projektų skirtas tirti lėtinėms neinfekcinėms ligoms.

„Mūsų projekto esmė yra tyrinėti vėžio vystymosi mechanizmus, galimybes vėžį diagnozuoti. Mes bandome sukurti vaistines medžiagas kovai su vėžio plitimu. Šitame projekte, kuris yra lėtinių neinfekcinių ligų programoje, ketiname panaudoti tam tikrus mūsų molekulinius mechanizmus vėžio diagnozavimui“, – sako Lietuvos mokslo premijos laureatas dr. Daumantas Matulis.

Biotechnologijų instituto tyrėjai bendradarbiauja su kolegomis Suomijoje ir kartu mokosi panaudoti naujas technologijas. Vėžio rūšių yra daug, jas galima suskirstyti ir pagal tai, kokiuose organuose jis randamas, ir pagal tai, kokioje aplinkoje vėžinės ląstelės dauginasi.

„Visi procesai turi tam tikrus bendrumus. Vėžinius susirgimus sieja nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis. Pasaulyje vis daugiau suprantama apie vėžį. Vis daugiau atrandama biožymenų, kurie parodo, kad tam tikros ląstelės yra vėžinės. Tačiau sprendimo būdų, gydymo būdų ne taip greitai daugėja“, – teigia D. Matulis.

Vienas svarbiausių aspektų – laiku ir tiksliai diagnozuoti iš organizmo kontrolės ištrūkusias, nevaldomai besidauginančias ląsteles.

„Mes bandome sukurti metodus, kaip naudojant biožymenis – baltymus, užfiksuoti vėžį. Jeigu ląstelės ima gaminti tam tikrus baltymus, mes matome, kad jų daugėja, galima įtarti, kad ta ląstelė – vėžinė. Nudažius audinius, galima pasakyti, daug tų ląstelių ar ne“, – aiškina mokslininkas.

Už šių metodų kūrimą ir kai kurių kenksmingų baltymų slopiklių paieškas dr. D. Matulis ką tik pelnė šių metų Lietuvos mokslo premiją. Biožymenų – t. y. baltymų, kurių pasirodymas ląstelėse liudija kokį nors vėžinį susirgimą, yra įvairių. Pavyzdžiui, prostatos vėžio pėdsakų ieškoma, analizuojant baltymo – prostatos specifinio antigeno kiekio pokyčius. O kokius baltymus tiria Lietuvos mokslininkai?

„Mes nagrinėjame baltymus karboanhidrazes. Jų yra dvylika rūšių, ir kai kurios iš jų būtinos organizmui. Kitos sintetinamos vėžio atveju. Panaudoję antikūnus galime pastebėti, kad daugėja vėžinių. Tačiau šie biožymenys tinka ne visoms vėžio rūšims“, – pasakoja D. Matulis.

Norint įrodyti, kad tokie biožymenys iš tiesų patikimai liudija ligos vystymąsi, reikia atlikti daug eksperimentų tiriant, kaip šios medžiagos veikia iš įvairių pacientų paimtuose mėginiuose.

Dažant mėginius siekiama, kad būtų galima nustatyti anksčiausios stadijos vėžį. Tačiau kol žmonės jaučiasi sveiki, retas lankosi pas gydytojus profilaktiškai tikrintis. Dėl to onkologinės ligos, deja, dažnai diagnozuojamos pavėluotai. Galbūt situaciją pagerins tai, kad Biotechnologijų instituto tyrėjų kuriamas metodas yra tikslus ir lengvai atliekamas. Jis leidžia vėžines ląsteles pastebėti kraujyje. Todėl nereikia iš paciento imti audinių mėginio – biopsijos. Tačiau iki finišo dar toli.

„Kad sukurtume tokį diagnostikos metodą, visų pirma reikia žinoti, kad tam tikri baltymai galėtų mums pasakyti, jog ten yra tam tikra vėžio rūšis. Tam reikia ir antikūnus sukurti, kurie atpažintų baltymus, ir pačius baltymus reikia įtarti, kad jie tą daro. Iš esmės mokslininkai ima įvairias baltymų grupes ir tikrina. Patikrina vieną, kitą ir pamato. Ir tada aišku, kad tai vėžio sukėlimui tinka“, – sako mokslininkas.

Ankstyva ir tiksli beprasidedančios arba jau įsigalėjusios ligos diagnozė – tik viena kovos su vėžiu dalis. Tyrėjai turi kur kas daugiau ambicijų.

„Mes norėtume sukurti vaistus ir medžiagas, kurios slopintų vėžinius procesus ir padėtų žmogui kovoti ir įveikti vėžį. Svarbiausia laboratorijos darbo dalis – kurti medžiagas, tiek natūraliai gamtoje randamas, tiek dirbtinai sintetintas, kurios būtų slopikliai“, – teigia D. Matulis.

Tokias medžiagas, mokslininkų teigimu, surasti nėra labai sudėtinga. Didžiausia problema – paversti šias medžiagas efektyviais ir sveikoms ląstelėms kuo mažiau kenkiančiais vaistais.

Anot D. Matulio, tam reikia praeiti keturias klinikinių tyrimų stadijas. „Tai labai dideli kaštai. Tą daro tik didžiosios farmacinės bendrovės. Reikia jas sudominti, kad tos cheminės medžiagos vertos vystyti.“

Vaistams tinkamos molekulės ieškomos gamtoje arba sintetinamos chemiškai. Mokslininkai sugalvojo, kaip patikrinti, ar tos molekulės gali slopinti vėžines ląsteles.

„Tyrinėjame baltymo ir sukurto cheminio junginio sąveikos energijas. Stebime, kiek išsiskiria energijos tos sąveikos metu. Kuo didesnė energija, tuo stipresnė sąveika. Vadinasi, tuo stipriau slopiklis veika tą baltymą. Tuomet galime vystyti ir kaitalioti cheminę medžiagą, tobulinti ją. Kad ji atakuotų tai, ko reikia“, – svarsto mokslininkas.

Naudojant vis galingesnius kompiuterius, tyrėjai geriau įsivaizduoja, kaip tos molekulės atrodo ir kokios struktūros slopiklį reiktų susintetinti, kad jis įsikibtų į jas kaip koks šuo į nusikaltėlį ir nepaleistų. Arba kad užblokuotų vėžinio baltymo aktyvų centrą ir taip jį sugadintų. Tam naudojamos kompiuterinės simuliacijos, kompiuteryje sukurtI vaisto ir vėžinio baltymo sąveikos modeliai, tačiau jie negali atsakyti į visus klausimus.

„Kompiuteris leidžia iškelti hipotezę, kad taip galėtų būti. Ją reikia patikrinti praktiškai. Chemiškai turi būti medžiagos susintetinamos ir tada, naudodami biotermodinaminius metodus, mes išmatuojame sąveikos energijas. Tiksliai žinodami energijas, galime pasakyti, koks vaistinės medžiagos efektyvumas“, – dalijasi patirtimi D. Matulis.

Šios programos vykdytojai tyrimams naudoja cheminiu būdu sintetinamas vaistų molekules, o ne biofarmacinius preparatus. Nors pastaruoju metu biologiniai vaistiniai preparatai populiarėja, ir kompanijos jų paieškai skiria vis daugiau lėšų, tradiciniu būdu sintetinami vaistai dar tikrai neišėjo iš mados.

Jie turi daug privalumų ir šiek tiek trūkumų. Su jais lengviau dirbti – pavyzdžiui, cheminių preparatų nereikia leisti į veną. Juos galima vartoti tabletėmis, jų veikimo efektyvumas didesnis, jie greičiau pasišalina iš kūno negu biofarmaciniai. Dėl to nuodingas jų poveikis gali būti gerokai mažesnis. Bet tai – labai brangus ir daug laiko reikalaujantis procesas.

„Mažai surandama cheminių medžiagų, kurios būtų efektyvūs vaistai. Tačiau kai tokios cheminės medžiagos randamos, jas panaudoti gerokai lengviau. Ir farmacinės bendrovės dabar daug daugiau turi ką pasiūlyti, nei biofarmacinės bendrovės. Biologinių medžiagų kiekis, nors ir sparčiai didėja, bet vis dar gerokai mažesnis, nes jas sukurti sudėtingiau. Tai didelės baltyminės molekulės, jos turi daug visokių pašalinių reakcijų“ – pažymi ekspertas.

Kita vertus, Lietuvoje dirbantys mokslininkai, kuriantys naujus diagnostikos metodus arba naujus vaistus, susiduria su netikėtomis teisinėmis ir politinėmis problemomis.

„Mums reikalinga biobankuose esanti medžiaga. Iš pacientų vėžinių audinių išpjauti mėginiai. Norėtume juos tirti ir įsitikinti, kad mūsų žymenys iš tiesų gerai demaskuoja vėžines ląsteles. Tam turime patikrinti didelį pacientų skaičių. Pernai labai tikėjomės, kad LR Seimas priims biobankų įstatymą, bet iki šiol jis nepriimtas ir atidėliojamas. Todėl visi biobankai yra nelegalūs, jais naudotis negalime. Bioetikos komitetai leidimų išduoti irgi negali. Dėl to biobankų mėginius tyrinėjame Suomijoj“, – sako D. Matulis.

Tokius tyrimus būtų galima atlikti ir Lietuvoje. Tiriant lietuvių pacientų vėžinius mėginius, surinktume daugiau informacijos, įvertintume daugiau biologinių variantų. Galbūt yra esminių skirtumų tarp įvairių gyventojų populiacijų, ir nuo to gali priklausyti vaisto veikimo efektyvumas. Dažniausiai sukurti vaistai naudojami visame pasaulyje, bet kartais tie skirtumai svarbūs ir vaistų efektyvumas kinta priklausomai nuo rasės.

Nepaisant šių stabdžių, mokslininkai tikisi atrasti baltymus, kurie galėtų patikimai ir greitai demaskuoti kai kurias vėžio formas pradinėse stadijose.

„Tikimės parodyti, ar mūsų sukurti žymenys tinka diagnozuoti vėžį. Bandome ištirti keletą vėžio rūšių. Tai labai priklauso ir nuo mums nežinomų faktorių, kaip biobankų ateitis“, – reziumuoja D. Matulis.

Kitoje laidoje bus tęsiama tema apie biožymenis. Laidos kūrėjai lankysis Valstybiniame patologijos centre, kur mokslininkai, naudodami naujausias technologijas, kuria žymenų derinius, padedančius greičiau ir patikimiau aptikti prostatos vėžį.


Gyvenimo būdas  ir pilvo skausmai – ryšys yra

Gyvenimo būdas ir pilvo skausmai – ryšys yra

„Ryte pavalgyti dažniausiai nespėju, dieną – nėra kada, o kartais jau ir nenoriu. Matyt, dėl streso. Kartais pykina ir ėda rėmuo. Užtat vakare atsiimu už visą dieną“, – pasakoja 34 m. IT specialistas Jonas. Yra žinoma, kad...


Glaukomos gydymo galimybes plečia kamieninės ląstelės

Glaukomos gydymo galimybes plečia kamieninės ląstelės

Glaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Šiuo metu pasaulyje glaukoma laikoma viena iš nepagydomų ligų. Ji klastinga tuo, kad pačiose pirmosiose ligos stadijose žmogus dažniausiai nieko...


Ar dažnai širdis Jums primena apie save?

Ar dažnai širdis Jums primena apie save?

Kol esame sveiki, paprastai nesusimąstome, kiek įvairių medžiagų reikia, kad mūsų organizmas veiktų tarsi laikrodukas. Kalis ir magnis, vieni būtiniausių mineralų kurių turime gauti su maistu. Jie būtini kiekvienai organizmo ląstelei, audiniui,...


Stebuklingi obuoliai

Stebuklingi obuoliai

Atrodo, apie obuolius jau žinome viską. Juose daug vitaminų, mineralinių medžiagų ir t.t. Anglai sako: "Suvalgyk kasdien po obuolį ir tau nereiks gydytojų". Mokslininkai apskaičiavo, kad per metus turėtume suvalgyti po 48 kg obuolių, o...


Svogūnas – ne tik virtuvėje

Svogūnas – ne tik virtuvėje

Svogūnai – labai seni ir populiariausi prieskoniai. Aštrus jų kvapas ir skonis žadina apetitą. Svogūnuose gausu vitaminų, mineralinių druskų, organinių rūgščių, eterinių aliejų. Tačiau labiausiai jie vertinami dėl juose esančių fitoncidų,...


„Biofirst“ klinikoje dirbančios gydytojos pasidalino savo mintimis apie lazerinę dermatologiją.

„Biofirst“ klinikoje dirbančios gydytojos pasidalino savo mintimis apie lazerinę dermatologiją.

Jurgita Karčiauskienė, Gydytoja dermatovenerologė, medicinos mokslų daktarė, „Gydytoja dermatovenerologe dirbu jau daugiau nei 5 metus. Lazerių atsiradimas iš esmės pakeitė ir palengvino kasdienį gydytojo dermatologo darbą. Pagaliau daugelį...


Disbakteriozė - ar susitaikysime?

Disbakteriozė - ar susitaikysime?

Sveikas žarnynas – tikras organizmo bastionas. Moksliškai įrodyta, kad organizmo atsparumas ligoms 70-80% priklauso nuo žarnyno būklės. „Protingos“ bakterijos gina mus nuo ligų sukėlėjų ir kenksmingų medžiagų, aktyvina žarnyno...


Tiesa ir mitai apie estetines grožio procedūras

Tiesa ir mitai apie estetines grožio procedūras

„Flebologijos centre” dirbantis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Jonas Drąsutis atėjus rudeniui papasakojo apie keletą aktualiausių procedūrų, skirtų pasirūpinti oda.


Randų gydymas

Randų gydymas

Randas tai fibrozinio audinio darinys susidaręs sugijus odos pažeidimui. Randėjimas yra natūrali žaizdos gijimo proceso dalis. Randai susidaro, kai odoje sugyja žaizdos, atsiradusios po įvairių traumų (nudegimų, gilių nubrozdinimų, pjūvių),...


Vaistažolės ne visada gydo

Vaistažolės ne visada gydo

Vaistažolių arbatos kartais išgydo tikrai ne prasčiau nei tabletės. Arbatos geriamos drąsiau nei vaistai, nes joms nebūtinas receptas. Be to, manoma, kad vaistažolės nepakenks.Pasirodo, toks įsitikinimas klaidingas. Vartojamos ne pagal paskirtį...


Alerginė sloga ir naujos jos gydymo galimybės

Alerginė sloga ir naujos jos gydymo galimybės

Nuolatinis ar epizodinis čiaudulys, nosinės paieškos dėl varvančios nosies, paraudusios akys – tai tik keli alerginės slogos simptomai. Ką jau kalbėti apie blogai išmiegotą naktį dėl nosies užburkimo ir visai nedarbingas dienas, o simptomams...


Jei sveikatos problemos trukdo ilsėtis

Jei sveikatos problemos trukdo ilsėtis

„Dauguma žmonių ateina tikėdamiesi bent šiek tiek prislopinti juos kamuojančius skausmus, o baigę visą paskirtą gydymo kursą, negali patikėti, kad per trumpą laiką jie atsikratė daugelį metų varginusių skausmų.“ – teigia A....


Procedūra nuo strijų Fusion Mesotherapy® adatinio volelio metodu

Procedūra nuo strijų Fusion Mesotherapy® adatinio volelio metodu

Strijos - tai siauri, šviesiai ar melsvai rausvos spalvos ruoželiai odoje. Strijų gali būti bet kur kūne, ten kur tempiasi oda; dažniausiai jų būna krūtų, pilvo, sėdmenų, šlaunų srityse. Didžiausias pavojus atsirasti strijoms yra nėštumo, brendimo...


Rudens gėrybės stiprina sveikatą

Rudens gėrybės stiprina sveikatą

Vaikštinėjant po rudeninį mišką naudinga pasirūpinti savo sveikata. Labai pravers pušų šakelės, geriau su kankorėžiais. Jas reikia išdžiovinti ir pakabinti kambaryje. Tai ne tik pripildys namus malonaus kvapo, bet ir taps vaistine žaliava žiemą....


Gydomasis serumas iš paciento organizmo

Gydomasis serumas iš paciento organizmo

Vos kelios injekcijos, ir pamiršite tabletes nuo skausmo bei uždegi­ mo. Sąnarių ir raumenų skausmus kenčiantys, raiščių uždegimą ar traumas patyrę žmonės atranda „Orthokine” metodą – tai biologinė terapija, kuriai naudo­...


Autizmas - apsinuodijimo švinu pasekmė

Autizmas - apsinuodijimo švinu pasekmė

Televizoriai, mobilieji telefonai, kompiuteriai – visa tai šiuolaikinė technika, be kurios tiesiog neįsivaizduojame savo gyvenimo. Natūralu, kam atsisakyti to, kas daro mūsų gyvenimą patogesniu? Tačiau ar nepamirštame senos, lietuvių...


Kas yra skoliozė ir kas ją sukelia?

Kas yra skoliozė ir kas ją sukelia?

Graikiškai „skolios“ reiškia „iškraipytas“ ar „kreivas“. Medicininiame kontekste skoliozė reiškia vertikalios stuburo linijos išlinkimą į šoną. Šis iškrypimas visada buvo ir yra nemenkas iššūkis sveikatos...


Pelargonijos aromatas mažina įtampą ir stresą

Pelargonijos aromatas mažina įtampą ir stresą

Šis augalas savaime auga Pietų Afrikoje. Į Europą pelargonijos buvo atvežtos XVI amžiaus pabaigoje. Mūsų krašte pelargonija nuo seno auginama kaip kambarinė dekoratyvinė gėlė. Dažniausiai namuose ir šiltnamiuose auginamos šių rūšių pelargonijos:...


Placebo veiksmingumą lemia ir pasitikėjimas gydytoju

Placebo veiksmingumą lemia ir pasitikėjimas gydytoju

Placebo – tariamo vaisto be gydančiųjų savybių – poveikis sergantiesiems aktyviai tiriamas kelis dešimtmečius. Vienas vaistų veiksmingumo tyrimų pionierių Henry K. Beecheris dar 1955-aisiais atrado, kad 35 proc. gydomų placebu pacientų...


Sveikatos receptai iš pievos

Sveikatos receptai iš pievos

Nedaugelis miestiečių žino, kad pupalaiškio arbata gali nuraminti po sunkios darbo dienos, o kuklus šalpusnis – sukelti vėžį. Todėl gydytis vaistažolėmis reikia atsargiai. Žolelių arbatos ir užpilų receptai gali atrodyti kaip romantiškas...


Kompresinė terapija mažo tamprumo tvarsčiais

Kompresinė terapija mažo tamprumo tvarsčiais

"Pütter" bintai labai efektyviai mažina edemas, kadangi stovint ir gulint spaudžia skirtingai: silpnai- gulint, stipriai – stovint, todėl tinka naudoti ir naktį. Ypatingai stiprus mažo tamprumo bintas pagamintas iš 100 proc....


Kiekviena žolelė kūne randa savo vietą

Kiekviena žolelė kūne randa savo vietą

Žinodami, kad augalai turi gydomųjų savybių, vaistažolių arbatėles geriame ne tik profilaktikos sumetimais, bet ir gydydamiesi nuo konkrečių ligų. Ar galima ligą nugalėti žolelėmis bei apie nenugalimą pomėgį jas rinkti, kalbamės su žolininke Vanda...


Moterims – pirmieji skiepai nuo vėžio

Moterims – pirmieji skiepai nuo vėžio

Gimdos kaklelio vėžys - antroji pagal dažnumą moterų onkologinė liga (po krūties vėžio), o besivystančiose šalyse – pati dažniausia. Per metus pasaulyje nuo jos miršta daugiau negu ketvirtis milijono moterų, o Europoje – per 50 tūkst.,...


Kas gali pakeisti gyvenimą su atopiniu dermatitu?

Kas gali pakeisti gyvenimą su atopiniu dermatitu?

Bemiegės naktys dėl vaiko mitybos, sveikatos, tinkamo poilsio, įdomaus laisvalaikio ieškojimas – visi šie rūpesčiai kasdien lydi mamytes, tačiau kai kurioms duota dar daugiau. Viena iš jų Auksė, auginanti septynerių metų Gintę, kurią vargina...


Kaip greitai įveikti peršalimą?

Kaip greitai įveikti peršalimą?

Kai šalyje tokie permainingi orai, darosi vis lengviau peršalti ar užsikrėsti virusu. Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus - kosėjimą, gerklės skausmą ar slogą juos pirmiausia bandykite įveikti natūralios medicinos pagalba. Liaudyje yra žinoma...


Kodėl sutrinka vaikų laikysenos

Kodėl sutrinka vaikų laikysenos

Ydinga laikysena vadiname netaisyklingą, asimetrišką ar kaip nors kitaip pasikeitusią kūno padėtį. Kūną tam tikroje padėtyje palaiko kaulų, raumenų ir raiščių sistema. Bet kokie faktoriai, vienaip ar kitaip paliečiantys minėtąją sistemą, gali...


Deginantį plaštakos skausmą ir tirpimą sukelia užspaustas nervas

Deginantį plaštakos skausmą ir tirpimą sukelia užspaustas nervas

"Daktare, aš nemiegu naktimis..." Šiais žodžiais prasideda dažnos moters pasakojimas apie ligą, neleidžiančią nei gerai dirbti, nei pailsėti. Tai riešo kanalo sindromas - liga, pasireiškianti deginančiu plaštakos skausmu, rankos tirpimu....


Avižos - naudingiausia klajoklių dovana

Avižos - naudingiausia klajoklių dovana

Galima prielaida, kad pirmosios avižos pas mus išdygo globalizacijos pradininko - nenugalimojo Čingischano dėka. Jei ne avižos, nei jis, nei jo sūnūs nebūtų turėję tokios eiklios ir stiprios kavalerijos, XIII amžiuje išplėtusios Mongolijos...


Nuo tuberkuliozės  būtina apsaugoti vaikus

Nuo tuberkuliozės būtina apsaugoti vaikus

„Tuberkuliozė pavojinga visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, rasės ar tautybės. Nors kurį laiką ši klastinga liga buvo laikoma nugalėta, tačiau šiandien ja yra užsikrėtę daugiau nei 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje, kasmet nuo jos miršta apie...


Daržovės – vietoje vaistų

Daržovės – vietoje vaistų

Vaisiuose ir daržovėse yra natūralių aktyviųjų medžiagų, turinčių gydomųjų galių ir atstojančių net kai kuriuos medikamentus. Antibiotikus gali pakeisti dažname darže augantys česnakai, svogūnai, burokėliai, krienai, salierai. Visos šios daržovės...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9