Stuburo ligos yra viena dažniausių nedarbingumo priežasčių. Neretam jos asocijuojasi ir su neįgalumu. Medikai pastebi, kad, patyrę vienokių ar kitokių stuburo problemų, lietuviai vis atkakliau reikalauja invalidumo ir pašalpų.
Iš ligos nori pasipelnyti
Pasak Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) Neurochirurgijos skyriaus vedėjo Jono Milašiaus, 70–80 proc. suaugusiųjų patiria skausmų dėl stuburo patologijos – išvaržos, osteochondrozės ir kitų problemų.
Kad tai aktuali problema visame pasaulyje, patvirtina ir apibendrinti beveik 300 studijų rezultatai. 84 proc. planetos gyventojų nors kartą gyvenime patiria skausmus dėl degeneracinių stuburo ligų.
Pastebėta, kad poliklinikose pagal išduodamų nedarbingumo pažymėjimų kiekį ši priežastis užima antrąją vietą po peršalimo ligų.
„Bet lietuviai turi kitą problemą – piktavališkai, bet kokia kaina stengiasi gauti invalidumą, jei tik aptinkami kokie stuburo pakitimai”, – sakė KAL Neurologijos skyriaus vedėja Sigutė Mažonytė.
Kelių dešimtmečių darbo patirtį turinti gydytoja tokią tendenciją įžvelgia ne tik per sunkmetį. Neįgalumo pašalpa, kaip galimybe gauti papildomų pajamų, susivilioja ne vienas pacientas.
Pasak S.Mažonytės, tyrimo nuotraukoje matomus stuburo pakitimus ar išvaržą pacientai kartais traktuoja kaip rimtą negalią. Tad gydytojo neigiamas atsakymas dėl neįgalumo pacientą priverčia skųstis.
„Invalidės” su aukštakulniais
„Kolegos susiduria su sunkumais, kai žmogus demonstruoja nuotraukoje aptiktus pakitimus, skundžiasi skausmais, prašo nedarbingumo pažymėjimo ir įsivaizduoja esąs invalidas, nors pas gydytoją atkaukši su aukštakulniais”, – piktinosi neurologė.
Vedėjai nepriimtinas mūsų visuomenėje paplitęs posakis, kad pacientas – visada teisus. Jos nuomone, gydytojas turi išlikti objektyvus ir pasakyti tiesą, kai ligonis piktnaudžiauja liga dėl savanaudiškų paskatų. Tačiau neretai dėl šventos ramybės, vengiant galimų ginčų ir skundų, pasirenkama kita pozicija.
S.Mažonytė savo pastebėjimus pagrindė JAV tyrimu, kai savanoriams buvo atliktas stuburo kompiuterinės tomografijos ir rentgenologiniai tyrimai.
Pusei žmonių buvo aptikti stuburo pakitimai, tačiau nė vienas jų sveikata nesiskundė. Visi jie buvo darbingi.
Gydytoja apgailestavo, kad Lietuvoje nėra atlikta studijų, kiek lietuvių iš tikrųjų reikėtų skirti neįgalumą. Tokius tyrimus turėtų finansuoti pačios gydymo įstaigos, tačiau tai kainuotų didžiulius pinigus.
J.Milašius sakė, jog apie stuburo pakitimus bei jų diagnozavimą būtina kuo daugiau šviesti šeimos gydytojus. Dėl patirties stokos šioje srityje jie ne visada gali tinkamai įvertinti gautus tyrimo rezultatus.
Sportuojama tik dėl grožio
Nepaisant tų, kurie ligą kartais simuliuoja, stuburo skausmų problema iš tiesų kasmet tampa vis aktualesnė. J.Milašius negalėjo vienareikšmiškai pasakyti, kodėl daugėja tokių pacientų.
„Staiga atsirandančius stuburo skausmus vieni motyvuoja nuovargiu ar peršalimu. Priežasčių gali būti labai daug, tarp jų ir genetinės. Baltymų struktūra taip užprogramuota, kad kremzlė pasensta gerokai anksčiau nei sveikas diskas, laikantis stuburą”, – aiškino gydytojas.
Tarp galimų negalavimo priežasčių neurochirurgas nurodė ir išorinius faktorius, darbą ar per menką fizinį aktyvumą. Pastarasis veiksnys stuburą pasendina anksčiau laiko.
Pasak neurochirurgo, į sporto klubą dabar dažniau einama ne dėl geros sveikatos, o noro turėti gražią figūrą.
Operacijų gerokai padaugėjo
Nemažą dalį pacientų dėl tarpslankstelinės išvaržos, stuburo osteochondrozės, stuburo kanalų susiaurėjimo ar slankstelio deformacijos tenka operuoti. Kasmet šie skaičiai taip pat didėja.
J.Milašius prisiminė, kaip prieš 30 metų neurochirurgai per mėnesį atlikdavo pavienes stuburo operacijas. Per metus jų susidarydavo vos 20–30.
Neurochirurgijos skyriaus vedėjas spėjo, kad anksčiau stuburo patologijos buvo diagnozuojamos rečiau, o jas gydyti buvo linkstama konservatyviu būdu: vaistais ir reabilitacija.
Pasak J.Milašiaus, šie pacientai buvo pasmerkiami ilgai kančiai. Tačiau tobulėjant neurochirurgijai, gerėjo ir galimybės tokiems ligoniams padėti.
Dabar per metus KAL Neurochirurgijos skyriuje atliekama apie 500 stuburo operacijų.
Neskuba guldyti ant stalo
J.Milašius žino, jog kai kurie pacientai baiminasi stuburo operacijos. Tačiau jis primygtinai ir nesiūlo jos daryti, motyvuodamas, kad pirmiausia reikia išbandyti medikamentinį gydymą bei kitas galimas priemones.
„Nuo stuburo skausmų nė vienas nemiršta. Nereikia paciento gąsdinti. Geriau išaiškinti situaciją ir galimas pasekmes, – tikino gydytojas. – Bet jei skausmai stiprūs ir žmogus negali gyventi be nuskausminamųjų, reikia kuo greičiau nuo jų išvaduoti.
Chirurginis gydymas siūlomas, jei vaistai nepadeda.
Skubiai operuojama, kai didelė medialinė išvarža spaudžia nugaros smegenis ir pastebimi kojų paralyžiaus reiškiniai, sutrinka mažojo dubens funkcija arba pasireiškia šlapinimosi sutrikimai.
Kas yra stuburas?
Žmogaus stuburas – atraminė ašis, palaikanti kūną vertikalioje padėtyje. Jį sudaro 32 slanksteliai: 7 kaklo, 12 krūtinės, 5 juosmens, 5 kryžmens, 3 uodegikaulio. Tarpusavyje slankstelius jungia tarpslanksteliniai diskai, raiščiai, sąnariai.
Stuburo slanksteliai sudaro kanalą, kuriame yra nugaros smegenys. Per angas, susidarančias tarp slankstelių, išeina nugaros nervai. Jie savo atšakomis pasiekia kiekvieną kūno dalį. Prie stuburo tvirtinasi gausybė raumenų, kurie dalyvauja judant ir laikant stuburą įvairiose padėtyse, o prie krūtininių slankstelių skersinių ataugų jungiasi šonkauliai.
