Gudručio vaistinė

Sisteminė enzimų terapija: naujas požiūris į osteoartrito gydymą

Sisteminė enzimų terapija – tai tikslingai sudarytų hidrolizinių enzimų derinių vartojimas gydymo tikslais. Šie preparatai veikia organizmą ne vietiškai, o sistemiškai: geriamieji enzimų mišiniai rezorbuojasi plonajame žarnyne. Manoma, kad  su krauju enzimai išplinta po visą organizmą ir susitelkia pažeidimo židiniuose.

Sisteminės enzimų terapijos poveikis uždegimui:

  • pagerėja audinių irimo produktų ir uždegimo sukėlėjų (jeigu infekcija) eliminacija (išsiskyrimas);
  • sumažėja skausmas (nes skatinama irimo produktų eliminacija);
  • atstatoma sutrikusi mikrocirkuliacija;
  • apribojamas uždegimas (t.y. uždegiminio infiltrato, edemų ir hematomų plitimas) ir skatinamas jo sugėrimas (rezorbcija);
  • sumažėja kraujagyslių sienelių pralaidumas;
  • vartojant kartu, padidėja antibiotiko koncentracija kraujo serume ir uždegimo židinyje, taigi ir antibiotiko efektyvumas (šie fermentai padeda galutinai sunaikinti bakterijų štamus, ardydami bakterijas dengiančią fibrino plėvelę).

KLINIKINĖ PROBLEMA

Osteoartritas (OA) – plačiausiai vyraujanti su amžiumi susijusi degeneracinė, lėtai progresuojanti, nežinomos  etiologijos sąnarių liga. Ji aptinkama daugiau nei 80% populiacijos per 55 metų amžiaus . Šios ligos rizikos veiksniai, nustatyti epidemiologiniais tyrimais, yra amžius, nutukimas, traumos, profesijos, lytis. Šie veiksniai glaudžiai susiję su mechaninio streso sąnariams susikaupimu.

Patologinis procesas apibūdinamas sąnario struktūros ir funkcijos pokyčiais, daugiausia dėl degeneracinių procesų sąnario kremzlėje. Sąnario kremzlės destrukciją sukelia chondrocitų negebėjimas palaikyti balansą tarp ekstraląstelinio kremzlės matrikso sintezės ir degradacijos. Dažniausiai stebimi šie morfologiniai pokyčiai: kremzlės erozija, osteofitų formavimasis, subchondrinio kaulo pažeidimas, sinovijos uždegimas.

Osteoartritiniam skausmui ir uždegimui gydyti dažniausiai vartojami geriamieji analgetikai (acetaminofenas, paracetamolis) arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Vis dėlto gydymas jais, ypač ilgalaikis, susijęs su pavojingu šalutiniu poveikiu: virškinamojo trakto išopėjimu, kraujavimu, net perforacija, dispepsija ar kitokiais gastroenterotoksniais efektais, ŠKL komplikacijų rizikos padidėjimu, arterinės hipertenzijos pasunkėjimu, inkstų disfunkcija ir kt. Todėl pastaruoju metu, vis daugiau dėmesio sulaukia mažiau šaltutinių veiksnių sukeliati – sisteminė enzimų terapija, kurios efektyvumas ir saugumas patvirtinti klinikiniais, biocheminiais, farmakologiniais ir toksikologiniais tyrimais.

KLINIKINIS TYRIMAS

Austrijoje, specialiame reumatologijos centre, atliktas atsitiktinės imties, ramdomizuotas, III fazės klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 90 pacientų sergančių klubo osteoartroze ir besiskudžiantys: skausmu, sąnarių sustingimu ir judesių apribojimu. 45 pacientai buvo gydomi sistemine enzimų terapija (Phlogenzym®), kiti 45 pacientai buvo gydomi nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo ( diklofenaku). Gydymo veiksmingumas buvo vertinamas naudojant specialais anketas,  WOMAC ir Lequesne osteoartrozės indeksus, kurie įvertina skausmo intensyvumą, sustingimą ir pablogėjusią sąnario funkciją.

REZULTATAI

Vertinant šešių savaičių gydymo trukmės rezultatus abiejose grupėse, reimiantis  WOMAC ir Lequesne osteoartrozės indeksais, matome (paveikslas), kad  skausmas (SET -10.3 ± 1.2, NVNU -9.5 ± 1.2), sąnarių sustingimas (SET -3.9 ± 0.5, NVNU -3.6 ± 0.5), sąnarių  funkcijos apribojimas (SET -31.7 ± 3.5, NVNU -29.7 ± 3.5), Lequesneindeksas (SET -2.89 ± 0.47, NVNU -2.27 ± 0.47) panašiai pagerėjo abiejuose grupėse. ( 1 pav)

Šis tyrimas parodė, kad sisteminiai enzimai, lygiai taip pat, kaip ir NVNU teigiamai veikia uždegiminio proceso eigą, todėl pagerėja sąnarių judrumas, sumažėja rytinis jų sąstingis ir skausmingumas. Tai aiškinama tuo, kad veikiant preparato sudėtyje esantiems fermentams( bromelainui, tripsinui) vyksta į tarpą tarp audinių (interstitium)išėjusių makromolekulių proteolizė ir ardomi uždegimo mediatoriai (pvz., histaminas). Pažeidimo vietoje veikiant proteazėms, nyksta susikaupęs fibrinas ir kitos nuosėdos, ardomi mikrotrombai, gerėja mikrocirkuliacija, mažėja patinimas, skatinama pažeistų audinių regeneracija.

1 pav.

TYRIMO TIKSLAS : SET ir NVNU saugumo ir toleravimo palyginimas ( 2 pav.)

Grupių stebėjimo tyrimas (n = 2139).

Gydymo trukmė priklausė nuo diagnozės: Phlogenzym® – 23–35 d., o NVNU16-25 d.

2 pav.

NVNU grupėje Dažniausias nepageidaujamas poveikis yra kraujavimas iš virškinamojo trakto. Vertinant hematologinius pokyčius, pastebėta, kad NVNU grupėje dažniau pasireiškė anemija (hemoglobino koncentracijos (0.27 + 0.58 g/L) ir hematokrito koncentracijos (0.74 ± 1.66%) sumažėjimas), ko nebuvo stebėta SET grupėje.

APIBENDRINIMAS

Vertinant gautus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad dažnai yra ignoruojamos priežastys, sukėlusios patį uždegimą, gydymas yra tik simptominis, apsiribojantis uždegiminio proceso slopinimu. Daug žmonių nuolat vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU),- šie skausmą, temperatūrą bei uždegimą mažinantys vaistai priklauso daugiausiai parduodamų vaistų grupei. Šių vaistų besaikis vartojimas sukelia daug pavojingų šalutinių reiškinių , silpnina imunitetą.Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukia mažiau šalutinių reiškinių sukelianti sisteminė enzimų terapija. Jos veiksmingumas ir saugumas patvirtinti klinikiniais, biocheminiais, farmakologiniais ir toksikologiniais tyrimais.

SET gali būti kaip alternatyva negalintiems vartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.Tyrimų rezultatai, atlikti šešių savaičių laikotarpiu, parodė, kad enzimų terapija preparatu Phlogenzym® veiksmingai sumažinano skausmą ir pagerino sąnario funkciją pagal Lequesne indeksą (3.pav)

3 pav. Lequesne-Index

Phlogenzym®

Phlogenzym® – skrandyje neirios tabletės.

Sudėtis: 90 mg bromelaino, 48 mg tripsino, 100 mg rutozido.

Indikacijos: patinimas, uždegimas, skausmas dėl traumos (sumušimo, patempimo, išnirimo, sporto trau­mos) ar operacijos. Odos apžeidimai (nudegimas). Reumatinės ligos: osteoartritas, reumatinės kilmės nugaros skausmas, minkštųjų audinių reumatinės ligos (tenisininko alkūnė, įšaldytas petys, sausgyslių makščių uždegimas). Venų (tromboflebitas), arterijų ir limfagyslių uždegimas, kraujotakos sutrikimai, trofinė opa.Uždegiminės šlapimo ir lyties organų , burnos, nosies, ausų, ryklės ligos, prienosinių ančių uždegimas, kvėpavimo takų, kasos, kepenų ir žarnų ligos.

Dozavimas: jei nenurodoma kitaip, gerti 6 tabletes per parą (pvz., po 3 tabletes 2 kartus). Ypatingais atvejais (esant sunkiai ligos eigai, pažeidimų metu) skirti iki 12 tablečių per parą. Nesukramtytas tabletes praryti 0,5–1 val. prieš valgymą, užsigeriant stikline vandens. Gydymą reikėtų tęsti tol, kol išnyks ligos simptomai.

Kontraindikacijos: Ypatingo atsargumo reikia laikytis, kai padidėjęs organizmo jautrumas preparato sudedamosioms medžiagoms, yra įgimtų ar įgytų kraujo krešumo sutrikimų arba, kai pacientas turi polinkį alerginėms reakcijoms.

Įspėjimai ir atsargumo priemonės: Ligonius operuojant reikėtų atsižvelgti į tai, kad gali sumažėti kraujo krešumas. Nėštumo metu prieš pradedant vartoti Phlogenzym® reikia gerai apsvarstyti, ar jo skirti būtina. Sąveika su kitais vaistais: vartojant Phlogenzym® kartu su antibiotikais, padidėja pastarųjų koncen­tracija veikimo vietoje.

Nepageidaujamas poveikis: vartojant Phlogenzym® gali būti dispepsijos sutrikimų: pilnumo pojūtis skrandyje, vidurių pūtimas, pakisti išmatų sudėtis, spalva, kvapas, kartais – viduriavimas, šleikštulys. Retai pasitaiko (alerginių) odos reakcijų, kurios, nustojus vaistą vartoti, pranyksta.

Gamintojas: MUCOS Pharma GmbH & Co, Vokietija.

Informacijos parengimo data: 2002 m. birželio mėn.

Mucos Pharma atstovas Lietuvoje:

Verslo centras “1000”, Taikos pr. 88A, Kaunas LT-51501, tel. 8 615 64849, el.p.: info@mucos.lt, www.mucos.lt


REFERENCES

1. MCCABE GJ, AKEHURST RL, KIRSCH j etal.: Choice of NSAID and management strategyin rheumatoid arthritis and osteoarthritis.The impact on costs and outcome in the UK.Pharmacoeconomics 1998; 14: 191-9.
2. CREAMER P, HOCHBERG MC: Osteoarthritis.Lancet 1997; 350: 503-8.
3. LING SM, BATHON JM: Osteoarthritis in theolder adults. JAmGeriatrSoc 1998;46:216-25.
4. BROOKS P: Use and benefits of nonsteroidalanti-inflammatory drugs. Am J Med 1998;104: 9S-13S; discussion 21S-22S.
5. ROTH SH, BENNETT RE: Nonsteroidal antiinflammatorydrug gastropathy. Recognitionand response. Arch Intern Med 1987; 147:2093-100.
6. GARCIA-RODRIGUEZ LA, JICK H: Risk ofupper gastrointestinal bleeding and perforationassociated with individual non-steroidalanti-inflammatory drugs. Lancet 1994; 343:769-72.
7. LANGMAN MJ, WEIL J, WAINWRIGHT P etal.: Risks of bleeding peptic ulcer associatedwith individual non-steroidal anti-inflammatorydrugs. Lancet 1994; 343: 1075-8.
8. WITTENBORG A, BOCK PR, HANISCH J,SALLER R, SCHNEIDER B: Comparative epidemiologicalstudy in patients with rheumaticdiseases illustrated in an example of atreatment with non-steroidal anti-inflammatorydrugs versus an oral enzyme combination.Arzneim-Forsch/Drug Res 2000; 50(II): 728-38.
9. AKHTAR NM, NASEER R, FAROOQI AZ,AZIZ W, NAZIR M: Oral enzyme combinationversus diclofenac in the treatment of osteoarthritisof the knee – a double-blind prospectiverandomized study, din Rheumatol 2004(published online 24 July 2004).
10. SINGER F, SINGER C, OBERLEITNER H:Phlogenzym versus diclofenac in the treatmentof activated osteoarthritis of the knee. Adouble-blind prospective randomized study.Int J Immunotherapy 2001; XVII (2/3/4):135-41.
11. KLEIN G, KULLICH W: Short-term treatmentof painful osteoarthritis of the kneewith oral enzymes. A randomised, doubleblindstudy versus diclofenac. din DrugInvest 2000; 19: 15-23.
12. SAWAI Y, KOHSAKA K, NISHIYAMA Y,ANDO K: Serum concentration of rutosidemetabolites after oral administration of a rutosideformulation to humans. Arzneimittel-Forschung 1987; 37: 729-32.
13. MIYAKE K, ARIMA H, HIRAYAMA F et al.:Improvement of solubility and oral bioavailabilityof rutin by complexation with 2-hydroxypropyl-beta-cyclodextrin. PharmDev Tech 2000; 5: 399-407.
14. KELLY GS: Bromelain: a literature reviewand discussion of its therapeutic applications.Alt Med Rev 1996; 1: 243-57.
15. KLASCHKA F: Oral enzymes – new approachto cancer treatment: immunologicalconcepts for general and clinical practice;complementary cancer treatment. Grafelfing:Forum-Med.-Verl.-Ges 1996.
16. KARBOWSKI A, SCHWITALLE M, ECKARDTA: Oxaprozin versus diclofenac retard intreated of activated arthrosis. Z Rheumatol1998; 57: 108-13.
17. LEQUESNE MG, MERY C, SAMSON M, GERARDP: Indexes of severity for osteoarthritisof the hip and knee. Validation – value incomparison with other assessment tests.Scand J Rheumatol 1987; 65 (Suppl.): 85-9.
18. BELLAMY N: WOMAC: A 20-year experimentalreview of a patient-centered self-reportedhealth status questionnaire. J Rheumatol2002; 29: 2473-6.
19. O’BRIEN PC: Procedures for comparing sampleswith multiple endpoints. Biometrics1984; 40: 1079-87.
20. LEHMACHER W, WASSMER G, REITMEIR P:Procedures for two-sample comparisons withmultiple endpoints controlling the experimentwiseerror rate. Biometrics 1991; 47:511-21.
21. DOUGADOS M, LECLAIRE P, VAN DER HEIJDED, BLOCH DA, BELLAMY N, ALTMANRD: Response criteria for clinical trials on osteoarthritisof the knee and hip: A report ofthe Osteoarthritis Research Society InternationalStanding Committee for Clinical Trialsresponse criteria initiative. OsteoarthritisCartilage 2000; 8: 395-403.
22. SINGER F, OBERLEITNER H: Drug therapyof activated arthrosis. On the effectiveness ofan enzyme mixture versus diclofenac. WienMed Wochenschr 1996; 146: 55-8.
23. CHEVALIER X, MARRE JP, DE BUTLER J,HERCEK A: Questionnaire survey of managementand prescription of general practitionersin knee osteoarthritis: a comparisonwith 2000 EULAR recommendations, dinExp Rheumatol 2004; 22: 205-12.
24. FRIES JF, WILLIAMS CA, BLOCH DA: Therelative toxicity of nonsteroidal antiinflammatorydrugs. Arthritis Rheum 1991; 34:1353-60.
25. KLEIN G, KULLICH W: Enzymes for gonarthrosis.As effective as NSAID, or not ?Mmw Fortschritte DerMedizin 2000; 142: 10.
26. KLEIN G, KULLICH W: Reducing pain byoral enzyme therapy in rheumatic diseases.Wien Med Wochenschr 1999.

TAIP PAT SKAITYKITE