Saldu ir sveika

---

Nuo mažens valgome saldumynus. Saldainis, sausainis, pyragas – tai nuolatiniai vaikystės palydovai. Visų saldumynų pagrindinė sudedamoji dalis – CUKRUS. Visi žinome, kad jis vadinamas „baltąja mirtimi”, kad cukrus kaltinamas dėl daugybės šio amžiaus problemų – karieso, diabeto, nutukimo, alergijų, net onkologinių susirgimų, tačiau retas sugeba šį produktą visiškai išbraukti iš savo ir savo šeimos valgiaraščio. Drausdami saldumynus  vaikams jaučiamės negerais tėvais. Ar yra išeitis?

Pasirodo – taip. Daugybę šimtmečių, o gal net tūkstantmečių Pietų Amerikos indėnai kaip saldumyną vartojo augalo STEVIJA lapus. Stevija – tai daugiametis astrinių šeimos augalas, labai mėgstantis šviesą ir šilumą. Natūraliai auga tik Paragvajuje ir Brazilijoje, tačiau dirbtinėmis sąlygomis auga ir Europoje. Europiečiai ją pirmą kartą išsamiau aprašė 1887 metais, o pramoninį auginimą ir gamybą po išsamių tyrimų pirmieji pradėjo japonai 1970 m. Nuo tada ją maisto pramonėje ėmė naudoti vis daugiau valstybių.

Stevijos lapuose yra dvi saldžios sudedamosios dalys – steviozidas ir rebaudiozidas. Svarbiausia tai, jog joms patekus į organizmą nedidėja cukraus kiekis kraujyje, tad nėra reikalingas insulinas. Stevija – tai saldumynas, kurį visiškai saugiai gali vartoti visi diabetikai. Telieka saugotis, kad staiga kritus cukraus kiekiui kraujyje, neperdozuotume insulino ar kitų pagal poveikį panašių preparatų. Stevijos saldžiosios dalys neturi kalorijų, taigi netukina!

Steviją galima naudoti įvairiems patiekalams gaminti, tereikia parinkti tinkamą stevijos saldiklio formą. Mėgstantiems natūralumą, rekomenduojami smulkinti lapai arba nevalytas, tamsus stevijos koncentratas, tačiau šiuose produktuose jaučiamas ir savotiškas augalo skonis. Kavos, arbatos saldinimui naudojamos tabletės. Ruošiant konditerijos gaminius ar kitus šiltus patiekalus, naudojamas stevijos ekstraktas milteliais. Smaližiams, gaminantiems namuose ledus, žele tortus ar kitus šaltus desertus, tinkamiausias būtų  stevijos sirupas. Stevija tinkama ir konservuojant! Jos saldumas apdorojant termiškai nekinta. Verdant uogienes, kompotus  dažniausiai naudojami natūralūs stevijos lapai, šakelės. Gaminiai išsilaiko ilgai, kaip ir įprastai paruošti su cukrumi.

Stevijos saldikiai saldesni už cukrų nuo 10 (lapai) iki 300 (steviozidas) kartų,  todėl jos reikia žymiai mažiau. Ekstrakto naudojame tik ant peiliuko galo! Svarbu neperdozuoti, bus per saldu!

Dėl antibakterinių savybių stevija naudojama dantų pastų, kosmetinių priemonių gamyboje.

Laikas ir Lietuvai atrasti šia puikią, sveiką, saugią gamtos dovaną – medaus žolę STEVIJĄ.

Kokybiškus STEVIJOS produktus galima įsigyti ir Lietuvoje. Daugiau informacijos internete: www.medauszole.lt