Padidėjęs kraujospūdis – epidemija

---

Statistika grėsminga - kas penkto suaugusio žmogaus Lietuvoje kraujospūdis yra padidėjęs. Mirtingumo rodikliai nuo padidėjusio kraujo spaudimo sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų 2 kartus didesni nei Europos Sąjungos vidurkis. Dažnas nežino apie padidėjusį savo kraujo spaudimą, nes jo neseka ir nejaučia jokių sveikatos negalavimų. Jei kraujospūdis padidėjęs nuolat, išsivysto liga - arterinė hipertenzija, sutrinka vainikinių arterijų, aprūpinančių širdį krauju, kraujotaka. Dėl to pažeidžiama širdis ir jos funkcijos. Taip išsivysto galvos smegenų kraujagyslių ar koronarinė širdies ligos.

Apie padidėjusio kraujo spaudimo sukeltus negalavimus, jų priežastis ir gydymą pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Rūta Rogalskienė.

- Kokie negalavimai užklumpa padidėjus kraujo spaudimui?

- Padidėjus kraujo spaudimui skauda ir svaigsta galva, kartais jaučiami nedideli skausmai širdies  plote, širdies plakimas. Staiga ir ryškiai pakilus kraujospūdžiui gali atsirasti dusulys, kūno drebėjimas, tirpimas, regos sutrikimų.

Kai kraujospūdis kyla pamažu, keletą metų, žmogus jokių simptomų gali nejausti, nes kraujagyslės spėja adaptuotis. Kai spaudimas pakyla staiga, kad ir nežymiai, žmogus iškart pajunta minėtus negalavimus.

Pacientai manęs dažnai klausia - kam gydyti, jeigu neturiu jokių nusiskundimų? Noriu atkreipti dėmesį, kad padidėjusio kraujospūdžio žala organizmui priklauso nuo kraujospūdžio pakilimo laipsnio ir trukmės. Taigi net jei nieko nejaučiate, svarbu laiku diagnozuoti ir pradėti gydyti. Uždelsus vystosi komplikacijos: insultas, miokardo infarktas, inkstų ir širdies nepakankamumas.

- Koks kraujo spaudimas yra normalus?

- Normalus arterinis kraujo spaudimas  (AKS) yra 120/80 mmHg, 130/90 mmHg - viršutinė normos riba. Kiekvienas - ir sveikas, ir juolab ligotas suaugęs žmogus turėtų žinoti ir sekti savo spaudimą. Kraujospūdžio matuoklis, kaip ir termometras, turėtų būti kiekvienų namų vaistinėlėje. Tai pati paprasčiausia ir visiems prieinama priemonė nuolat stebėti  savo kraujospūdį. Jeigu įprastume tai daryti nuolat, o pastebėję pokyčius neatidėliotume ir kreiptumės į gydytoją, daugelį ligų būtų galima nustatyti ankstyvų stadijų, lengviau ir greičiau gydyti  bei kontroliuoti.

- Kaip teisingai pamatuoti kraujo spaudimą?

- Tiksliausi duomenys bus, jei matuosite namie ir tai darysite nuolat. Matuokite būdami ramybės būsenos. Jei reikia, pailsėkite 10 min. Kai kada naudinga matuoti kraujo spaudimą ant abiejų rankų. Jei tokius ilgalaikius savo kraujo spaudimo duomenis parodysite gydytojui, jam bus lengviau susidaryti tikslų vaizdą apie kraujospūdžio pokyčius.

- Kodėl sutrinka kraujo spaudimas?

- Žinomos kelios priežastys, dėl kurių kinta kraujo spaudimas: stresai, sėdimas darbas, rūkymas, antsvoris, gausus druskos vartojimas, genetinis polinkis, lėtinės ligos (cukrinis diabetas, inkstų, skydliaukės). Moterims kraujo spaudimas gali sutrikti klimakteriniu laikotarpiu dėl hormonų pokyčių organizme. Tačiau ši liga vienodai paplitusi tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Pastebima, kad sergančiųjų amžius jaunėja.

Pastaruoju metu tenka stebėti jaunus, 20-30 metų,  pacientus, kuriems nustatomas padidėjęs kraujo spaudimas. Apklausiant tokius pacientus dažnai paaiškėja, kad jie, jausdami energijos stoką, nuolat vartoja energinius gėrimus. Taip žmogus tik apgauna savo organizmą, neįvertindamas poilsio būtinybės. Medžiagų, kurių yra šių gėrimų sudėtyje, t. y. taurino, kofeino, kiekis kelis kartus viršija leistiną dienos normą. Didelis šių medžiagų kiekis padidina širdies raumens susitraukimo jėgą, padažnina ritmą, kuris pavargus ir taip būna dažnesnis nei norma. Dėl šių priežasčių pakyla kraujo spaudimas. Ypač didelis pavojus kyla, kai energiniai gėrimai vartojami sportuojant ar kartu su alkoholiu. Tuomet padidėja širdies ritmo sutrikimų pavojus ir staigios mirties rizika.

- Kaip gydoma nuolatinio aukšto kraujo spaudimo sukelta hipertenzija?

- Pirminė arterinė hipertenzija - nepagydoma liga. Todėl labai svarbu sureguliuoti kraujo spaudimą, kol dar neišsivystė ligos komplikacijos.

Jei jums jau diagnozuota arterinė hipertenzija, ji gydoma antihipertenziniais vaistais. Jų yra kelios grupės. Kokius vaistus skirti ir kada juos keisti kitais, gydytojas nuspręs įvertinęs paciento ligos istoriją ir tyrimų:  elektrokardiogramos, širdies echoskopijos, krūvio mėginio, akių dugno, skydliaukės ir inkstų funkcijos tyrimų rezultatus. Jei po savaitės gydymo vaistais kraujo spaudimas normalizuojasi, galima teigti, kad gydymas parinktas tinkamai.

Dažnai pacientai bijo šalutinio antihipertenzinių vaistų poveikio, nerimauja, kad gali prie jų priprasti.

Baimintis nėra ko - prie šių vaistų nepriprantama, jie veikia trumpai, iki 24 val. Vaistus reikia vartoti nuolat ir reguliariai, nes pamiršus išgerti spaudimas ir vėl gali pakilti. Pasitarus su gydytoju galima keisti tik vaisto dozę.

Jei sergate hipertenzija, organizmui labiausiai kenkia ne vaistai, o  nuolatinis aukštas kraujospūdis.

Gydyti padidėjusį kraujospūdį yra pigiau ir lengviau nei jo sukeliamas ligas.

- Ką daryti, kad nesirgtume?

- Atsakymas paprastas - rūpintis savimi. Galite pradėti  nuo mažų dalykų: periodiškai matuokite kraujo spaudimą, sekite, kad jis būtų normos ribose, sumažinkite druskos kiekį maiste, nes ji sulaiko skysčius organizme (susilaikę skysčiai yra AKS priežastis), sureguliuokite mitybą, atsisakykite riebaus maisto, išsimiegokite, ilsėkitės aktyviai, o ne prie televizoriaus, jei dieną praleidžiate prie kompiuterio, vakare pasportuokite, pasivaikščiokite gryname ore. Sveika gyvensena iš tikrųjų labai svarbi gyvenimui be ligų.