Esame europiečiai ir gyvename šalyje, kurioje vyrauja vakarietiškas gyvenimo būdas. Mums įprasta skubėti, būti be galo užimtiems, stokoti laiko sau ir artimiesiems, valgyti bet ką, dirbti be poilsio, mažai judėti, nuolat patirti stresą. Tarsi žaisdami pokerį, į savo „sveikatos banką“ krauname ne mūsų organizmui reikalingas, bet sveikatos pamatus griaunančias medžiagas. Kuo gali baigtis toks žaidimas? O gal dar spėtume sau padėti?
Kaip kraunamas nesveikas „sveikatos“ bankas
Skubėti, planuoti daugiau nei gali nuveikti, atlikti kelis darbus vienu metu, neturėti poilsio ir per dieną neskirti sau nei 15 minučių – daugeliui įprastas gyvenimo ritmas. Tačiau medikai įspėja, kad skubėjimas ir stresas sekina mūsų organizmą, be to, kartu neleidžia ir kokybiškai atlikti darbo, didina tikimybę klaidų, dėl kurių išgyvename, t.y. vėl patiriame stresą. Lekiame it užsukti, o sustoti priverčia tik liga, dažnai širdies.
Anot biomedicinos mokslų daktarės profesorės Dalios Sekmokienės, žmonės turėtų išmokti valdyti stresą, nes kai jis vyrauja, net valgyti nerekomenduojama. Įrodyta, kad streso metu organizmas neišskiria pakankamai fermentų, hormonų, tad maistas blogai virškinamas, dėl to visas mūsų organizmas smarkiai teršiamas. Jokiu būdu streso negalima malšinti alkoholiu, net mažomis dozėmis. Kad mažos alkoholio dozės gali būti sveikos, nes praplečia kraujagysles, anot pašnekovės, yra mitas. Tai įrodo faktas, kad net pusei žmonių, kurie mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, atlikus skrodimą buvo nustatytas vidutinio girtumo laipsnis.
Frazė, kad maistas yra vaistas, banali, todėl niekam neįdomi, nors ir teisinga. Šiuolaikinis žmogus dažnai nesusimąsto, ką deda į burną, valgo greitą maistą, rafinuotus produktus. Nuolat girdi, kad valgo per riebiai ir per daug, tačiau atsisakyti, kas skanu, prie ko pripratęs nuo vaikystės, nepajėgia. Anot profesorės, kenkia ne tik per didelis blogųjų, t.y. sočiųjų riebalų, kurių gausu mėsoje, kituose riebiuose produktuose, vartojimas, ne mažiau žalingas yra ir per didelis cukraus kiekis. Ir ne vien dėl cukrinio diabeto pavojaus, kaip daugelis gali pagalvoti. Pasirodo, kad cukrus kraujagyslėms – tarsi švitrinis popierius, kuris jas žeidžia, skatina erozijų, prie kurių labai gerai prikimba cholesterolis, atsiradimą. Taip vystosi žalingi ateroskleroziniai procesai.
Kita blogybė, itin būdinga XXI amžiaus žmogui ir darboholikui, – nemokėjimas ilsėtis. Iškreiptas poilsio supratimas – neva geriausiai atsipalaiduoti ant sofos žiūrint televizorių ir gurkšnojant alų – iš karto suduoda dvigubą smūgį mūsų sveikatai. Visų pirma, alus nėra sveika, antra, gulėjimas – nėra poilsis. Anot profesorės, net sunkų fizinį darbą dirbantys žmonės turėtų atlikti pratimus, kurie lavintų kitus, darbo metu neapkraunamus raumenis. D.Sekmokienė pabrėžia, kad judėjimas itin svarbus širdies veiklai, nes tik judant mūsų ląstelės bus pakankamai aprūpinamos deguonimi, ir jo užteks gyvybinei energijai susidaryti, kurios dėka plaks širdis, vyks medžiagų apykaitos procesai, ir mes galėsime kalbėti, vaikščioti, mąstyti, t.y. gyventi.
Pirmieji širdies ir kraujagyslių ligų simptomai nepastebimi, todėl dažnai apie ligą sužinome tik patekę į ligoninę. Tiesa, vyrus apie gresiančias širdies ligas galėtų įspėti erekcijos sutrikimai. Nors jie dėl nesėkmės lovoje labiau linkę kaltinti nuovargį ar net partnerę, dažnai tai būna pirmas pranašas, kad blogėja kraujagyslių būklė. Įrodyta, kad nuo pirmųjų erekcijos sutrikimų požymių iki infarkto ar ikiinfarktinės būklės praeina 2–4 metai. Todėl jau pirmosios intymių santykių nesėkmės turėtų priversti vyrus suskubti ir pasitikrinti širdies būklę.
Anot pašnekovės, naujausiais duomenimis, norint suprasti, ar gresia širdies ligos, reikia matuoti ne cholesterolio, o homocisteino (tai aminorūgštis, turinti įtakos kraujotakos sistemai) kiekį kraujyje. Homocisteinas susidaro iš aminorūgšties metionino, kurio gausu mėsoje. Taigi, daug valgydami mėsos (pakanka 2–3 kartus per mėnesį, t.y. apie 10 proc. gyvulinės kilmės baltymų), didiname ne tik širdies, bet ir insulto, Alzheimerio, nervų sistemos ir kitų ligų riziką.
Širdis – sveikatos imperatorius
Pastaruoju metu vis daugiau žmonių atsigręžia į Rytų mediciną, kurioje vyrauja holistinis požiūris į žmogų, t.y. gydomi ne ligų simptomai, o į žmogų žiūrima kaip į kūno, proto ir emocijų visumą.
Anot kinų medicinos, širdis labai kenčia dėl įtampos, ji daug tveria fiziškai (žmogus gali ilgai bėgti, kopti į kalnus ar pan.), bet ne emociškai. Prof. D.Sekmokienė aiškina, kad kinų medicinoje širdis prilyginama imperatoriui: „Širdis turi žinojimo dvasią. Ne veltui yra paplitęs posakis: „Klausyk, ką sako širdis.“ Tačiau tam, kad širdis gerai veiktų, jai reikia ramybės. Tada ir sprendimai bus tinkami. Kai esame emociškai susijaudinę, ne tik sprendimai neteisingi, bet yra žeidžiamos ir kraujagyslės. Kai serga imperatorius, serga visa tauta. Alegoriškai tai reiškia, kad jeigu serga širdis, ligoti yra visi organai. Antras dalykas, kuris susargdina širdį, yra džiaugsmo stoka. Kinų postulatas teigia, kad į savo darbą turime žiūrėti džiaugsmingai, džiaugtis tuo, ką darome, ir savo darbu pradžiuginti kitus. Jeigu kasdien to nėra, jeigu kasdienybę užpildo nerimas dėl smulkmenų, jeigu nesistengiame pradžiuginti kitų, susergame. Nes mūsų mintys, emocijos nueina ne tuo keliu“, – supratimą apie kinų mediciną dėsto pašnekovė.
Noras pasveikti greitai ir be vaistų
Biomedicinos mokslų daktarė profesorė D.Sekmokienė sako, kad Rytų medicina jau nuo seno skelbia, jog žmogus pats, o ne gydytojai atsako už sveikatą: „Pirmoji sveikatos sąlyga – mes turime patys priimti sprendimą dėl savo sveikatos. Mes galime būti sveiki tokiu laipsniu, tiek, kiek manome, kad tai įmanoma. Liga – ne bausmė, bet konkretus įspėjimas, skatinantis keisti gyvenimą. Ir tas kelias nėra paprastas ir greitas. O apsispręsti turi pats žmogus, gydytojas gali tik padėti jam keistis, nurodyti būdus, kuriais jis gali veikti savo mintis, jausmus, stiprinti sveikatą.“
Ilgai savo organizmą teršęs žmogus pasveikti nori greitai ir geriausiai išgėręs vietą tabletę ar bent po neilgo gydymo kurso. Tačiau, tiek laiko žalojus savo sveikatą, kažin ar galima tikėtis labai greito jos sugrąžinimo. Jei rimtos ligos dar nėra, gydytojai visada pataria pradėti nuo augalinių vaistų. Būtent augalinių vaistų vartojimas (kuris yra ilgalaikis) atitinka pusiausvyros dėsnius: ilgai save sargdinai, todėl ilgai teks ir sveikti pasinaudojant augalų gydomosios savybėmis, kad sveikata „tau atleistų“.
Kuo išskirtiniai augaliniai preparatai?
„Augalinių preparatų išskirtinumas – kad tai vienas seniausių ir veiksmingiausių būdų, naudojamų visose pasaulio šalyse ir tradicinėje, ir netradicinėje medicinoje. Jie gyvuoja tūkstančius metų, ir tai yra jų saugumo rodiklis. Viskas, ko reikia žmogui, sukurta gamtos. Augaliniai vaistai – tai vaistinių ir maistinių žolių panaudojimas žmogaus harmonijai su pasauliu ir savimi atkurti, jo kūnui išvalyti ir padėti visiems organams geriau funkcionuoti. Maistinės žolės balansuoja ir harmonizuoja žmogų, o vaistines žoles reikia pasirinkti pagal savo sutrikimo pobūdį. Rytų filosofija teigia, kad augalų gyvybės tikslas – pasiaukojimas žmogui. Vartojant augalus organizme atsipalaiduoja subtilioji Saulės, kitų gamtos reiškinių energija, kartu augalai veikia ir biochemiškai, teikdami mums vitaminus ir kitus biologiškai veiklius junginius“, – pažymi prof. D.Sekmokienė.
Augalai, kurie tinka širdžiai ir kraujagyslėms
Vienas gerai žinomų Rytų medicinos gydymo būdų – vaistažolės ir prieskoniai, todėl namuose rekomenduojama turėti žolių ir prieskonių vaistinėlę. „Pagal rytiečių mediciną, vaisto poveikis priklauso nuo kvapo ir skonio, ir manoma, kad širdžiai labai tinka karčiosios žolės. Visos prieskonių arbatos (cinamonas, imbieras, kardamonas, gvazdikėlis, kt.) rekomenduojamos vartoti, kai kraujagyslės jau neelastingos, pažeistos arba jų profilaktikai, nes manoma, kad jos gali padėti šalinti šlakus (iš viso organizmo, kraujagyslių taip pat), pagerinti virškinimą, sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje“, – sako profesorė.
Pavyzdžiui, augalinis vaistas „Padma Circosan“ yra skirtas kraujotakai gerinti, įvairioms aterosklerozės sukeltoms kraujagyslių ligoms, insulto ir infarkto komplikacijoms gydyti. Jo sudėtyje yra 22 vaistažolių ir mineralų mišinys, jame yra ir specialių augalų mirobalaninių medžių, kurie vertinami tiek kinų, tiek Ajurvedos (Indijos) medicinoje, nes manoma, kad pasižymi ryškiu imunitetą stiprinančiu poveikiu.
„Mažai kalbama apie širdies ryšį su imunitetu. O juk jeigu širdis, t.y. imperatorius, serga, vadinasi, silpnas yra ir imunitetas. Tokiu atveju rekomenduojami įvairūs adaptogenai, t.y. medžiagos, kurios ir tonizuoja, ir stimuliuoja“, – pažymi pašnekovė.
Ilgą laiką Vakarų mokslininkai negalėjo rasti paaiškinimo, kaip šis 22 vaistažolių ir mineralų mišinys veikia. Konkrečios vaistažolės, įeinančios į vaisto „ Padma Circosan“ sudėtį, ypatingu poveikiu nepasižymi, o Tibeto medicinos vaistų komponavimo taisyklės moderniajam mokslui buvo per daug mistinės ir nesuvokiamos. Tik prieš gerą dešimtmetį, stipriai į priekį pasistūmėjus ląstelių chemijos ir fizikos mokslams, buvo sukurti metodai augaliniams vaistams įvertinti. Jie leido suprasti, kaip „Padma Circosan“ veikia daugelį lėtinio uždegimo ir aterosklerozės grandžių.
Atliekant klinikinius tyrimus, kurių metu kojų arterijų aterosklerozė buvo gydoma augaliniu vaistu „Padma Circosan“, nustatyta, kad vaisto sudėtyje yra daug natūralių flavonoidų, polifenolių ir kitų itin aktyvių veikliųjų medžiagų, o pastarosios pasižymi stipriomis antioksidacinėmis, uždegimą slopinančiomis ir cholesterolio kiekį mažinančiomis savybėmis. Tuo aiškinamas „Padma Circosan“ poveikis kraujagyslėms ir širdžiai.
Parengė: www.karjerairsveikata.lt
