Gimdos kaklelio vėžys – antroji pagal dažnumą moterų onkologinė liga (po krūties vėžio), o besivystančiose šalyse – pati dažniausia. Per metus pasaulyje nuo jos miršta daugiau negu ketvirtis milijono moterų, o Europoje – per 50 tūkst., dauguma šių moterų (80 proc.) gyvena vargingose, silpnesnės ekonomikos, besivystančiose šalyse, kur visuomenei sunkiau prieinama informacija apie sveikatą ir sveikatos priežiūros paslaugos.
Gimdos kaklelio vėžys – agresyvi ir klastinga liga, jai būdingas didelispiktybiškumas ir aukšti mirštamumo rodikliai: kas antra pacientė numiršta. Pradiniais naviko raidos etapais pacientės jaučiasi gerai, nes tuo metu liga dar neturi ryškesnių simptomų. Nusiskundimų atsiranda, kai vėžys pereina į vėlesnes stadijas, perauga gretimus audinius ar organus, išplinta, tuomet išgydyti pacientę labai sunku arba apskritai neįmanoma.
Gimdos kaklelio vėžio, ypač vėlesnių stadijų, gydymas labai brangus ir varginantis, luošinantis pacientę, o svarbiausia, neretai būna mažai veiksmingas.
Daugumos vėžinių ligų priežastys iki šiol nežinomos, todėl ir taikomo gydymo ar profilaktikos efektyvumas nepakankamas. Sergamumas piktybiniais navikais visame pasaulyje didėja ir šis procesas sunkiai kontroliuojamas.
Nustatyta priežastis – virusas
Gimdos kaklelio vėžys yra pirmasis piktybinis žmogaus navikas, kurio priežastį mokslininkams pavyko nustatyti: įrodyta, kad šios ligos atsiradimą lemia infekcinis agentas, tam tikros rūšies mikroorganizmas žmogaus papilomos virusas (ŽVP). Po intensyvių klinikinių tyrinėjimų ir eksperimentų mokslininkams prieš keletą metų pavyko sukurti unikalią vakciną (skiepus), kuria galima stabdyti ŽPV invaziją į žmogaus organizmą. Naujausi klinikiniai tyrimai rodo, kad merginų ir moterų paskiepijimas rekombinantine (genų inžinerijos būdu sukurta) ŽPV vakcina garantuoja patikimą apsaugą nuo ŽPV infekcijos ir jos pavojingų pasekmių, iš kurių grėsmingiausia – gimdos kaklelio vėžys. Mokslinių tyrimų duomenimis, šiuo metu gydytojų arsenale esančios ŽPV vakcinos gali padėti išvengti apie 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Tai įspūdingi skaičiai, už kurių – milijonai išsaugotų moterų gyvybių.
Užsikrėtimo rizika ir būdai
ŽPV plinta daugiausia lytiniu būdu, tai yra per seksualinius kontaktus, įskaitant oralinius ir analinius. ŽPV – labiausiai paplitusi lytiniu būdu perduodama infekcija. Apskaičiuojama, kad pasaulyje ŽPV yra užsikrėtusios ne mažiau kaip 290 milijonų moterų. Daugelis jų dar net nežino, kad savo kūne nešioja šį pavojingą virusą, nes jaučiasi gerai. Joms liga išryškės tik po kelių, keliolikos ar kelių dešimčių metų, kai atsiras pavojingos ligos simptomų. Tiesa, ne visos ŽPV užsikrėtusios moterys suserga gimdos kaklelio vėžiu: jei imunitetas pakankamai aktyvus, organizmas gali pats „apsivalyti“ nuo viruso, bet taip atsitinka ne visada. Kol kas neįmanoma nustatyti iš anksto, kurio užsikrėtusiojo organizmas pats pajėgs susitvarkyti su virusu.
ŽPV užsikrėtę asmenys epidemiologiškai potencialiai pavojingi aplinkiniams, beje, ne tik lytiniams partneriams, nes nieko neįtardami gali juos apkrėsti.
Rizika užsikrėsti ŽPV atsiranda tuomet, kai žmogus pradeda lytinį gyvenimą, tai yra, neretai jau paauglystėje. Tyrimai rodo, kad 3 iš 4 moterų ŽPV užsikrečia būdamos 15–24 metų, dažniausiai per pirmuosius dvejus trejus nuo lytinio gyvenimo metus. Kartais užsikrečiama jau pirmojo lytinio akto (pasitaiko, ir prievartinio) metu. Kiek mažesnė tikimybė ŽPV perduoti intymių oralinių/lytinių organų glamonių, petingo ir kitokio glaudaus sąlyčio būdais.Visuose pasaulio regionuose didžiausi užkrėstumo ŽPV rodikliai registruojami merginų ir jaunų moterų iki 35 m. amžiaus grupėje, paskui užkrėstumo kreivė leidžiasi žemyn.
Tyrimai rodo, kad užsikrėsti ŽPV rizikuoja praktiškai kiekvienas žmogus, netgi turintieji vieną lytinį partnerį. Moksliniai tyrimai visiškai paneigė anksčiau populiarų klaidingą požiūrį, esą ŽPV infekcija yra nemoralaus elgesio, netvarkingo, rizikingo lytinio gyvenimo, kone ištvirkavimo pasekmė.
Naujausi tyrimai visiškai paneigia šią klaidingą nuostatą.
Tyrimas, kuriame dalyvavo 242 moterys, gyvenime turėjusios tik vieną lytinį partnerį, parodė, kad:
* net 46 proc. moterų per trejus metus po pirmųjų lytinių santykių rizikuoja užsikrėsti ŽPV;
* ŽPV moterys dažniausiai užsikrečia vidutiniškai per pirmuosius tris mėnesius po pirmųjų lytinių santykių;
*74 proc. apklaustų ŽPV užsikrėtusių vieną lytinį partnerį turinčių moterų per pirmuosius gyvenime lytinius santykius naudojo barjerines kontracepcijos priemones, tačiau tai neapsaugojo jų nuo užsikrėtimo ŽPV.
Per pirmuosius lytinius santykius ŽPV rizikuoja užsikrėsti beveik 10 proc. moterų, o per 5 metus nuo lytinio gyvenimo pradžios – net 60 proc. vieną lytinį partnerį turinčių moterų. Atsakingas lytinio partnerio pasirinkimas ir monogamija negarantuoja visiško saugumo. Pirmieji užsikrėtimo ŽPV atvejai nustatyti jau po 2,6 mėnesių po pirmųjų lytinių santykių, o po trejų metų ŽPV jau buvo užsikrėtusios net 50 proc. šių moterų. Per 10–15 ar kelias dešimtis metų nuo užsikrėtimo ŽPV infekcija moterims sukelia ikivėžinių gimdos kaklelio, išorinių lyties organų, makšties pažeidimų ar netgi vėžį.
Onkologų turima statistika rodo, kad apie 50 proc.atvejų gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas 35–55 metų moterims. Taigi, daugelis pacienčių ŽPV užsikrėtė paauglystėje, ankstyvoje jaunystėje arba iki 30-ųjų gyvenimo metų.
ŽPV pavojingi ir vyrams: esama duomenų, kad jiems šis virusas gali sukelti varpos galvutės, šlapimo pūslės, galbūt priešinės liaukos ar inkstų piktybinius navikus.
Dabartiniu metu svarstoma, ar nebūtų tikslinga ir berniukus iki lytinio gyvenimo pradžios skiepyti ŽPV vakcina. Tiesa, vyrai minėtų organų piktybiniais navikais serga nepalyginamai rečiau negu moterys gimdos kaklelio vėžiu, todėl kol kas daugiausiai dėmesio skiriama moterų skiepijimui ŽPV vakcinomis.
Apie virusą
Dabartiniu metu žinoma per 100 ŽPV tipų (genotipų), iš kurių ne mažiau kaip trylika yra onkogenai, tai yra, galintys sukelti gimdos kaklelio ar kitų organų vėžį, taip pat kaklo ir galvos piktybinius navikus. Pavojingiausi 16 ir 18 genotipų virusai, sukeliantys iki 70 proc. gimdos kaklelio piktybinių navikų. 6 ir 11 ŽPV tipai sukelia apie 90 proc. lyties organų karpų.
Karpos – minkštos, odos spalvos arba rausvesnės, iškilios, plokščios ar kalafioro pavidalo pavienės ar dauginės išaugos, atsirandančios lyties organų srityje. Jos gali būti mažos ar didelės, o kartais išauga net iki kumščio dydžio.
Pavojingiausia ŽPV infekcijos pasekmė – piktybinis navikas. Nustatyti rizikos veiksniai, galintys paskatinti lėtinės ŽPV infekcijos perėjimą į gimdos kaklelio vėžį: imuninės sistemos nusilpimas (įgimtas arba įgytas), gimdymas jauname amžiuje, daug gimdymų, rūkymas, ilgalaikis hormoninių kontraceptikų vartojimas, gretutinės lyties organų infekcijos (Chlamydia trachomatis, Herpes simplex).
Situacija Lietuvoje
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos kraštų, dauguma jaunuolių lytinį gyvenimą pradeda vidutiniškai 15–17 metų, tai yra 3–4 metais jaunesni negu prieš 40 metų. Pastebimas didėjantis seksualinis paauglių ir jaunimo aktyvumas lemia augantį lytiškai plintančių ligų (infekcijų) dažnumą.
Kauno medicinos universiteto mokslininkai 2000 metais atliko 15–19 metų Kauno vidurinių mokyklų ir gimnazijų, profesinių ir aukštesniųjų technikos mokyklų moksleivių merginų apklausą, siekdami išaiškinti jų seksualinį elgesį.
Iš apklausos paaiškėjo, kad lytinių santykių jau yra turėjusios:
* 29,9 proc. 15 metų merginų;
* 40,0 proc. 16 metų merginų;
* 45,1 proc. 17 metų merginų;
* 71,4 proc. 18 metų merginų;
* 74,4 proc. 19 metų merginų.
Taigi, Lietuvoje merginos lytinį gyvenimą pradeda vidutiniškai 16 metų, tai yra 1–1,5 m. vėliau, negu kai kuriose kitose Europos šalyse (pavyzdžiui, Airijoje – 14,6 metų, Izraelyje – 15,5 metų).
Siekiant apsaugoti merginas nuo ateityje gresiančių pavojingų ŽPV infekcijos pasekmių, pirmiausia, nuo gimdos kaklelio vėžio, vakcinaciją (skiepijimą) būtina atlikti iki lytinio gyvenimo pradžios).
Profilaktikos būdai ir galimybės apsisaugoti nuo ŽPV
ŽPV užsikrėtę asmenys (ir vyrai, ir moterys) dažniausiai nejaučia nemalonių požymių ar simptomų, todėl dauguma jų nė nežino, kad yra užsikrėtę ir gali virusą perduoti kitiems. Kol kas nėra pasiūlyta jokių labai patikimų apsisaugojimo nuo ŽPV būdų ar priemonių. Antivirusiniai vaistai ŽPV neveikia ir nesunaikina. Prezervatyvai gali apsaugoti tik lateksu apdengtas kūno vietas (varpą, makštį), tačiau gerai žinoma, kad ŽPV plinta ir per odą, lyties organams susilietus su įvairiomis kūno vietomis.
Barjerinių kontracepcijos priemonių naudojimas (ypač nepastovus) neapsaugo nuo užsikrėtimo ŽPV, todėl negali būti rekomenduojamas kaip apsaugos priemonė.
Patikimą apsaugą – pirminę infekcijos profilaktiką – gali užtikrinti tik skiepijimas. Gimdos kaklelio vėžio patikra – tai antrinė profilaktika, kai ieškoma jau organizme esančios ŽPV infekcijos sukeltų pažeidimų. Abi šios profilaktikos rūšys turėtų būti taikomos kartu.
Gimdos kaklelio vėžys yra pirmoji onkologinė liga, nuo kurios galima patikimai apsisaugoti. Dauguma pasaulio valstybių finansuoja 12–14 metų merginų, kai kurios šalys – merginų iki 16 metų, skiepijimą ŽPV vakcina, nes tyrimais įrodyta, kad jau tokiame amžiuje lytinių kontaktų tikimybė ir užsikrėtimo ŽPV rizika reali.
Skiepijimas ŽPV vakcina yra vienintelė tikrai labai patikima apsauga nuo ŽPV infekcijos ir jos sunkių pasekmių – gimdos kaklelio vėžio ir kitų su šia infekcija susijusių piktybinių navikų. Po trijų paskiepijimų (vakcinacijos kursą sudaro trys skiepų injekcijos po 0,5 ml) susidaręs imunitetas prieš ŽPV, kaip rodo naujausi tyrimai, užtikrina kone 100 proc. imuninę apsaugą nuo svarbiausių ir pavojingiausių viruso padermių (tipų), galinčių sukelti vėžį. Iš šių tipų ŽPV antigenų ir sudarytos vakcinos. ŽPV vakcinos švirkščiama į raumenis, joje esantys antigenai patenka į kraują, todėl prasideda aktyvus imuninis atsakas, dėl kurio ne mažiau kaip penkeriems metams (o gal ir keletui dešimtmečių ar net visam gyvenimui) susiformuoja neimlumas, atsparumas ŽPV.
Vakarų šalių gydytojai, remdamiesi savo patirtimi, pataria ŽPV vakcina paskiepyti mergaites tada, kai išryškėja pirmieji lytinio brendimo požymiai. Tinkamiausias skiepijimo laikas – iki lytinio gyvenimo pradžios, kol mergina dar neturėjo lytinių santykių. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad paskiepijus iki lytinio gyvenimo pradžios vakcinacijos nauda yra didžiausia. Įrodyta, kad ir pradėjusioms lytinį gyvenimą, bet dar ŽPV neužsikrėtusioms merginoms bei moterims, jaunesnėms negu 45 metų, skiepijimas ŽPV vakcina taip pat labai naudingas – apsauginis efektyvumas siekia 90 proc.
Po visos vakcinacijos (trijų injekcijų į raumenis, kurios sušvirkščiamos kas tris mėnesius), visavertis imunitetas (apsauga nuo ŽPV) susidaro praėjus mėnesiui po trečiosios dozės, taigi, iš viso ne anksčiau kaip po pusės metų nuo skiepijimo pradžios.
ŽPV vakcinos
ŽPV vakcinos gaminamos taikant sudėtingas genų inžinerijos, technologijas. Jos sudarytos iš biosintezės būdu sukurtų imunitetą prieš ŽPV stimuliuojančių dalelių, panašių į esančias natūraliuose virusuose. Vakcinose nėra nei gyvų, nei „numarintų“ virusų, todėl jos negali sukelti infekcinio proceso ar kitokios ligos.
Gimdos kaklelio vėžio profilaktikai Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, užregistruotos dvi ŽPV vakcinos:
- keturvalentė (6, 11, 16 ir 18 ŽPV genotipų) ir
- dvivalentė (16 ir 18 ŽPV genotipų).
Dvivalentė vakcina saugo nuo ikivėžinių gimdos kaklelio pažeidimų ir gimdos kaklelio vėžio. Keturvalentė vakcina gali apsaugoti nuo platesnio spektro patologijų: gimdos kaklelio, išorinių lyties organų, makšties ikivėžinių pažeidimų; nuo gimdos kaklelio vėžio ir lyties organų karpų.
Vakcina patikimai apsaugo nuo tų ŽPV tipų, kuriais dar nebuvo užsikrėsta iki skiepijimo. Kadangi dauguma moterų, kaip rodo tyrimai, iki vakcinacijos nebūna užsikrėtusios nė vienu iš keturių genotipų ŽPV, skiepijimas šia vakcina naudingas absoliučiai daugumai merginų ir moterų.
Skiepijimas ŽPV vakcina ne tik tiesiogiai apsaugo moterį nuo ikivėžinių ir vėžinių gimdos kaklelio pažeidimų, bet ir reikšmingai sumažina įprastinių ginekologinių patikrinimų (kolposkopijos ir kaklelio ekscizijos) dažnumą, tai yra palengvina moterų sveikatos priežiūrą.
Rečiau atliekant gimdos kaklelio ekscizijas sumažėja kai kurių nėštumo komplikacijų, pavyzdžiui, priešlaikinio gimdymo, rizika, nes įrodyta, kad priešlaikinį gimdymą kai kurioms moterims gali paskatinti anksčiau taikytas gimdos kaklelio pažeidimų gydymas.
Budrumas – visą gyvenimą
Kaip parodė įvairių šalių patirtis, šiuolaikinės ŽPV vakcinos gerai toleruojamos ir užtikrina patikimą atsparumą ŽPV infekcijai. Vis dėlto reikia įsidėmėti, kad ir paskiepytoms moterims gimdos kaklelio vėžio rizika šimtu procentų nepašalinama.
Praėjus 3 metams nuo lytinių santykių pradžios visoms, net ir skiepytoms,moterims patariama reguliariai, kasmet, atlikti citologinį gimdos kaklelio tyrimą (tepinėlį), vadinamąjį PAP testą. Lietuvoje PAP testai atliekami nemokamai (valstybinės programos lėšomis) visoms 25–60 metų moterims kas trejus metus.
Akcija poliklinikoje
ŽPV vakcinų gamybai naudojamos labai sudėtingos ir brangios technologijos, todėl vakcinų savikaina didelė. Trijų injekcijų vakcinacijos kurso kaina sudaro apie 1,2 tūkst. litų. Kol kas valstybės lėšomis nuo ŽPV infekcijos Lietuvoje neskiepijama, todėl vakcinacijos prieinamumas Lietuvos merginoms ir moterims iki šiol buvo ribotas.
Humanišką iniciatyvą pademonstravo vienos iš Lietuvoje registruotų ŽPV vakcinų gamintoja farmacijos kompanija MSD, nusprendusi padengti dalį vakcinų kainos Lietuvos moterims. Vilniaus moterims pasisekė dar labiau: sostinės savivaldybė skyrė papildomų lėšų vakcinacijai, vykdant bendrą Naujininkų poliklinikos ir Vilniaus savivaldybės projektą. Pagal jį visos 16 – 26 metų amžiaus merginos ir moterys, registruotos Vilniaus miesto poliklinikose, kviečiamos skiepytis ŽPV vakcina Naujininkų poliklinikoje labai palankiomis sąlygomis: už tris vakcinos injekcijas moteriai tereikia sumokėti 290 litų.
Ši akcija vyksta tik Naujininkų poliklinikoje nuo 2012 m.liepos mėnesio. Ne tik mūsų, bet ir kitose Vilniaus poliklinikose registruotos merginos ir moterys kviečiamos supratingai pasinaudoti šia puikia investicija į savo sveikatą, kurios naudą jūs ir jūsų šeimos jaus visą gyvenimą.
Natalija Sosnovskaitė, med.dr., gydytoja akušerė – ginekologė
Jonas Kastys, gydytojas terapeutas
Vilniaus miesto Naujininkų poliklinika
Informacija apie skiepus ir skiepijimą teikiama telefonu:
+370 614 23937
Pirmadieniais ir ketvirtadieniais 14-17 val.
Antradieniais,trečiadieniais ir penktadieniais 8-12 val.
KVIEČIAME APSILANKYTI
