Medų dar senovės graikai laikė kone panacėja nuo visų ligų. O ir šių dienų medikai įsikinę, kad medus dėl savo unikalių savybių geba pakeisti beveik visą vaistinę.
Vitaminų kokteilis
Saldus tąsus medus — tikra vitaminų taupyklė. Medaus šaukšte — ir vitaminas C (saugo organizmą nuo infekcijų ir lėtina senėjimo procesą), ir vitaminas E (pagrindinis kovotojas su raukšlėmis ir kraujagyslių susirgimais), ir vitaminas K (gerina kraujo sudėtį), ir B grupės vitaminai (padeda susidoroti su stresu, stiprina nervų sistemą, saugo odą, plaukus ir nagus). Be to, meduje yra beveik visi organizmui būtini mikroelementai — kalcis, širdžiai naudingas kalis, kraujui taip reikalinga geležis ir kiti.
Dėka aminorūgščių gausos, medus turi didelę įtaką medžiagų apykaitai. Jis — ir natūralus antibiotikas, kuris puikiai susidoroja su įvairiomis ligų bakterijomis. Su juo gali rungtis tik česnakas, kuris rekomenduojamas kaip profilaktinė priemonė nuo peršalimų, tačiau turinti nuostabų aromatą ir skonį.
Tad tiems, kurie rūpinasi savo imunitetu, patariama kuo dažniau lepintis aromatingu medumi. Tačiau nereikia pamiršti ir to, kad medus gali būti labai stiprus alergenas, todėl prieš vartojant medų pirmiausiai vertėtų pasitarti su gydytoju.
Skanus vaistas
Medaus yra daugelyje liaudies medicinos receptų.
* Susidorosite su peršalimu, jeigu valgomąjį šaukštą medaus ištirpinsite stiklinėje šilto pieno ir gersite tris kartus per dieną. Padės ir kokteilis iš vienos citrinos sulčių ir 100 gramų medaus. Gerti šį skanų vaistą rekomenduojama prieš miegą po valgomąjį šaukštą kartu su arbata.
* Greitai atsikratyti bronchito padės šis receptas — sumaišykite medų ir šviežių kopūstų sultis pagal proporciją 1:1. Gerti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
* Jei vargina gastritas dėl padidėjusio rūgštingumo, kaskart dešimt minučių prieš valgį išgerkite medaus, ištirpinto šaltame vandenyje.
* Jei sergate hipertonija, stiklinę šviežiai išspausto burokėlių sulčių sumaišykite su 5 valgomaisiais šaukštais medaus. Jas gerkite po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.
Teisingas medus
Renkantis medų, pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į jo rūšį. Medus būna miško, dar vadinamas lipčiumi, ir gėlių. Lipčius — tai medžių lapų išskiriamos sultys. Pagal skonį jis gana stipriai primena gėlių nektarą, ir, jei arti nėra žydinčių pievų, bitės noriai renka ir lapų sultis. Tiesa, nepaisant skonių panašumo, lipčiaus medus nėra toks naudingas, kaip gėlių. Paprastai jis būna tamsesnis ir jo skonis — šiek tiek karsteli. Jis naudojamas kaip priedas konditerijos gaminiams pagardinti ir kosmetikos priemonėms bei tabakui aromatizuoti.
Kartais pasitaiko nusipirkti ir vadinamojo neteisingo medaus. Toks jis būna tada, jei bitės nebuvo išleistos iš avilio ir maitintos cukraus sirupu. Naudos iš tokio produkto ne ką daugiau nei iš įprasto cukraus. Deja, atpažinti tokio medaus be cheminės analizės neįmanoma. Tad telieka tikėtis, kad medaus pardavėjas bus sąžiningas.
Geras medus susicukruoja tik per keletą mėnesių. Neišsigąskite, tai geros kokybės rodiklis. Nesistenkite tirpinti medaus vandens vonelėje ar ant ugnies — kaitinamas medus praranda visus vitaminus. Dėl tos pačios priežasties neverta jo dėti į labai karštą arbatą ar pieną. Geriau susicukravusį medų paprasčiausiai valgyti — naudos bus kur kas daugiau.
Kartais medaus prekeiviai susicukravusį medų skiedžia vandeniu, kad jis atrodytų skystesnis ir šviežesnis. Dėl to, aišku, nukenčia medaus kokybė. Nustatyti, ar į medų dėta vandens, galima, jei medaus užlašinsite ant servetėlės ar gabalėlio tualetinio popieriaus. Jei ant popieriaus atsiras dėmės, vadinasi, medus praskiestas.
