Dažna moteris, ypač vyresnio amžiaus, skundžiasi vienais ar kitais simptomais kojose: vienoms jos tinsta, kitoms labai pavargsta, o trečios po ilgais sijonais slepia mėlynes, kapiliarų tinklą ar net iššokusias venas. Visa tai venų varikozės – ligos, susijusios su venų kraujotakos nepakankamumu, – požymiai. Neretai venų varikozė laikoma tik estetine problema, tačiau toks požiūris gali baigtis labai rimtomis komplikacijomis.
Kodėl venos išsiplečia
Mūsų kūne kraujas cirkuliuoja dviejų rūšių kraujagyslėmis. Arterijomis jis išeina iš širdies ir išsivaikšto po visus mūsų audinius, o venomis sugrįžta atgal į širdį. Natūralu, kad kraujui lengviau iškeliauti iš širdies, nes jis aktyviai išstumiamas. Sugrįžti jam padeda venose esantys vožtuvai, kuriais kraujas kyla aukštyn. Kai šių vožtuvų darbas sutrinka, sutrinka ir kraujo grįžimas į širdį, jis užsistovi venose, dėl prasto kraujo tekėjimo padidėja slėgis, kuris veikia venų sieneles, pažeidžiamas venų kamienas ir jos pradeda plėstis – vystosi venų varikozė.
Pagrindiniai simptomai, dėl kurių kreipiasi pacientai, ypač moterys, susiję su kojas išvagojusiais kapiliarais ar mėlynėmis, išsiplėtusios venomis ar net susidariusiais mazgais. Tačiau, kaip teigia kraujagyslių chirurgas dr. Tomas Janušauskas, ligos pradžioje šių estetinių požymių gali dar nebūti. Žmogus tiesiog skundžiasi, kad greičiau pavargsta kojos po fizinio krūvio, jos skauda, tinsta.
„Problema nebūtinai yra toje vietoje, kurioje ji matosi estetiškai. Tai, ką mes matome galūnėse, atsiranda todėl, kad žemiausioje kūno vietoje susidaro didžiausias veninis slėgis, kuris pirmiausiai pažeidžia žemiausiai esančias venas – kapiliarus, t. y. tinklines venas, arba poodines venas“, – teigė pašnekovas.
Yra keletas venų varikozės diagnostikos būdų. Vienas dažniausių iš jų – ultragarsinis tyrimo metodas, kuris labai tiksliai diagnozuoja venų ligas. Pats moderniausias – dvigubo skenavimo tyrimas, kurio metu galima ne tik apžiūrėti kraujagyslę, išmatuoti kraujotakos greitį, kryptį, bet ir labai tiksliai diagnozuoti pažeidimo vietą, įvertinti vožtuvo būklę.
Rizikos veiksniai
Pasak statistikos, venų varikoze serga apie 50 proc. žmonių. T.Janušausko teigimu, iš dešimties 7–8 pacientai, besikreipiantys į šeimos gydytojus, turi vienokių ar kitokių skundų dėl venų kraujotakos.
Moterims ji diagnozuojama kelis kartus dažniau nei vyrams. Todėl, kalbant apie venų varikozės rizikos veiksnius, pirmiausiai reikėtų paminėti moterišką lytį. Kitas labai svarbus veiksnys – paveldimumas. Jeigu giminėje mama ar senelė turėjo problemų dėl venų, labai tikėtina, kad ir jūs šį polinkį paveldėjote. Taip pat ligos vystymąsi gali paskatinti nėštumas, antsvoris, sėdimas arba stovimas darbas, ankšti drabužiai, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, buvusi giliųjų venų trombozė ar kitos su venomis ir kraujotaka susijusios ligos.
„Venų varikozė dažniausiai pradeda vystytis dėl dviejų priežasčių: dėl kraujo nutekėjimo problemų, t. y. pasipriešinimo kraujui nutekėti iš galūnės, arba dėl vadinamojo refliukso – atgal į galūnes grįžtančio kraujo. Kraujo nutekėjimo problemos dažniausiai atsiranda po buvusios trombozės, kai ne iki galo rezorbuojasi trombai. Įgimtos patologijos, kai būna neišsivysčiusi vena, pasitaiko rečiau.
Jeigu yra paveldėtas polinkis į venų varikozę, ligos vystymąsi gali paskatinti bet koks rizikos veiksnys. Pavyzdžiui, ligą gali išprovokuoti nėštumas, kadangi vaisius, vystydamasis ir augdamas mažajame dubenyje, spaudžia dubens venas. Dėl to pablogėja veninio kraujo nuotėkis iš kojų, padidėja slėgis kojų venose, spaudžiamos jų sienelės ir venos plečiasi“, – aiškino medikas.
Ligos stadijos ir gresiantys pavojai
Pasak T.Janušausko, venų varikozė besivystydama praeina keletą stadijų.
„Išoriškai gali nieko nesimatyti, bet žmogus skundžiasi sunkiomis kojomis dienos pabaigoje ar po didesnio fizinio krūvio: jau galima įtarti, kad vystosi veninės kraujotakos nepakankamumas. Vėliau atsiranda vadinamosios tinklinės venos (kapiliarai) – tai pirma ligos stadija. Antra ligos stadija – kai atsiranda varikoziniai mazgai, kurie matosi po oda. Trečia stadija – atsiranda tynimas. Ketvirtoje stadijoje atsiranda odos pigmentacijos pakitimai, įvairaus intensyvumo rudos dėmės, pakinta odos struktūra, ji gali sukietėti arba pabalti. Penkta stadija laikoma sugijusi opa, t. y. matomi pakitimai po buvusių opų, o šešta stadija – aktyvios, atviros, negyjančios opos. Taigi kuo aukštesnė stadija – tuo didesni pakitimai ir tuo sudėtingesnis gydymas“, – teigė kraujagyslių chirurgas.
Taigi venų varikozė toli gražu nėra tik estetinė problema – ji sukelia negrįžtamus mūsų kūno audinių pakitimus. Todėl pajutus pirmuosius simptomus nereikėtų jų ignoruoti, juolab kad viena iš venų varikozės komplikacijų – venų trombozė, kai poodinėse ar giliosiose venose susiformuoja trombas. Tam tikrais atvejais jis gali atitrūkti ir nukeliauti net iki plaučių arterijos, o tai jau labai pavojinga: užkimšdamas kraujagyslę, toks trombas gali sukelti gyvybei pavojingą plaučių emboliją.
Venų tromboembolija yra trečia pagal dažnumą širdies ir kraujagyslių liga pasaulyje po išeminės širdies ligos ir insulto. Pasak statistikos, pasaulyje per metus venų tromboze suserga vienas iš tūkstančio pacientų. Remiantis šiais paskaičiavimais, Lietuvoje kasmet ši liga gali būti diagnozuojama 3 tūkst. žmonių. Pati pavojingiausia, nors ir labai reta, venų trombozės komplikacija plaučių embolija. Teigiama, kad 1 iš 10 mirties atvejų ligoninėje įvyksta dėl plaučių embolijos.
T.Janušausko teigimu, venų varikozė nėra pagrindinis tromboembolijos rizikos veiksnys, tačiau rizika didėja su kiekvienu nauju rizikos veiksniu. Pavyzdžiui, žmogus serga šią riziką didinančiomis gretutinėmis ligomis, moteris vartoja hormoninę kontracepciją, rūko ir pan.
Taigi pastebėjus pirmuosius venų varikozės požymius tikrai verta pasikonsultuoti su gydytoju. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo rezultatas bus geresnis. Pasaulyje pripažintas gydymas yra venotonikai, kurie mažina venų sienelės uždegimą, veikia venos viduje ir yra efektyvūs nuo pirmųjų ligos stadijų.
