Taip vadinamų „kojų arba venų ligų“ gydymas dažnai yra ilgas ir reikalaujantis didelės kantrybės. Todėl su šiuo faktu ne visiems pacientams yra paprasta susitaikyti. Dažnas netiksliai vykdo gydytojų nurodymus ar visai nutraukia gydymą. Paprastai taip nutinka, kai tenka taikyti kompresinę terapiją bintavimu, kadangi manoma, jog elastinio tvarsčio vyniojimas yra sudėtingas procesas, o tvarsčio ar kompresinės kojinės dėvėjimas – itin nepatogus ir erzinantis dalykas. Deja, be kompresinės terapijos pasiekti apčiuopiamų gydymo rezultatų neįmanoma.
Norime nuosekliai ir aiškiai parodyti teigiamą taikomos kompresinės terapijos bintavimu poveikį ligos eigai, šios priemonės taikymo prasmingumą ir tikslingumą.
Kodėl mes susergame venų ligomis?
Norint suprasti, kaip atsiranda venų ligos, pirmiausiai reikėtų šiek tiek žinoti apie kraujotakos sistemą. Jos pagrindinė funkcija – tiekti raumenims ir audiniams deguonį bei maisto medžiagas, ir atitinkamai, pašalinti susidariusius medžiagų apykaitos produktus.
Taigi, kraujyje esantis deguonis ir maisto medžiagos venomis ir arteriolėmis yra pernešami iš kairiojo skilvelio į tolimiausius kūno taškus – kapiliarus. Kapiliarai – tai labai smulkios kraujagyslės, kurios atsako už deguonies apykaitą organizme. Jie tarpusavyje sujungia arterijas bei venas. Deguonis ir maisto medžiagos prasiskverbia pro kapiliarų sienelėse esančias poras. Vėliau kapiliarai sugeria skilimo produktus ir perneša juos į venas.
Kraujotakos sistemos sandara:
1) kairysis skilvelis;
2) arterijos;
3) kapiliarų tinklas;
4) venos;
5) dešinysis skilvelis;
6) mažasis kraujo apytakos ratas.
Skilimo produktų prisotintas kraujas venomis pernešamas į dešinįjį skilvelį. Iš ten jis pasiekia mažąjį kraujo apytakos ratą, kuriame atiduoda anglies dioksidą, susidariusį medžiagų apykaitos proceso metu, gauna šviežią deguonį ir per kairįjį skilvelį grįžta į didįjį kraujo apytakos ratą.
Tačiau kraujotakos sistemoje venos atsako ne tik už pernašos funkcijas. Jos taip pat kontroliuoja kraujotakos sistemoje tekančio kraujo kiekį, t.y. jos visuomet privalo aprūpinti širdį pakankamu kraujo kiekiu, tuo tarpu, kai kraujo kiekis yra skirtingas, priklausomai nuo fizinio krūvio organizmui (pvz., ilsintis, raumenims dirbant, šoko būsenoje, ir pan.). Dėl šios priežasties, venomis teka apie 85% viso kraujo kiekio, ir tik jos vienintelės gali kaupti kraują, nes jos yra labai elastingos ir lengvai plečiamos.
Kadangi kraują arterijomis stumia širdies plakimas (pumpavimo funkcija), kraujo grąžinimui yra būtini daugelis kitų pagalbinių mechanizmų, nes širdies darbas nėra pakankamas veninėje kraujo apytakos zonoje. Tai taikytina ypatingai kraujo grąžinimui iš kojų. Dėl vertikalios žmogaus padėties, į dešinįjį skilvelį grąžinamas kraujas turi tekėti „į kalną“, kitaip tariant, priešindamasis gravitacijai.
Šiuo momentu į darbą įsijungia taip vadinama „raumenų pompa“ – svarbiausia ir veiksmingiausia kraujo pernašos mechanizmo dalis. Žmogui judant, blauzdos raumenys ritmiškai susitraukia ir atsipalaiduoja. Raumenų susitraukimo metu venos susiaurėja ir priverčia kraują tekėti į viršų. Tačiau tam, kad kraujas negalėtų vėl grįžti atgal, venose vienodu atstumu vienas nuo kito yra vožtuvai, kurie užsidaro kaip šliuzo uždoris ir priverčia kraują tekėti tik viena kryptimi, t.y. širdies link. Kai raumenys atsipalaiduoja, venos išsiplečia, spaudimas tuščiose kraujagyslėse sumažėja. Tuomet kraujas vėl įsiurbiamas ir kito raumenų susitraukimo metu priverčiamas kilti į viršų.
Raumenų pompos veikimo principas:
Kai raumuo atsipalaiduoja, atitinkama venų atkarpa prisipildo kraujo,
1) kuris kito susitraukimo metu vėl nešamas į viršų,
2) venų vožtuvai neleidžia kraujui grįžti atgal.
Jei dėl tam tikrų priežasčių ar veiksnių venų ir jų vožtuvų struktūra pakinta, jie praranda gebėjimą prisitaikyti prie skirtingo kraujo kiekio. Venos lieka išsiplėtusios, o vožtuvai nebeužsidaro. Į širdį grąžinamo kraujo kiekis ženkliai sumažėja, kyla kraujo priplūdimo į venas pavojus. Nepašalinti skysčiai ir medžiagų apykaitos produktai kaupiasi organizmo audiniuose grasindami šiuos „užtvindyti“. Būtent dėl šios priežasties kojos apsunksta ir pradeda tinti. Palaipsniui oda tampa permatoma, kol galiausiai, jei laiku negydoma, atsiranda egzema ir žaizdos apatinėje kojos dalyje, kurios dar vadinamos „kojų opomis“.
Parengta pagal PAUL HARTMANN AG „Ratschläge zur Kompressionstherapie bei Venenleiden“
