Kirkšnies išvarža – dažniausia vyrų liga, gydoma chirurginiu būdu
Gyd. A.Songaila
MDGC Chirurgijos centro vadovas
Trumpa statistika
Kirkšnies išvaržų operacijos patenka į pasaulyje dažniausiai atliekamų operacijų trejetą.
O vyrams tai dažniausiai pasitaikanti liga, kurią reikia gydyti chirurginiu būdu. Statistiniai duomenys rodo, kad kirkšnies išvarža pasitaiko apie 27 proc. vyrų, t.y. beveik kas trečiam. Moterys šia liga serga gana retai – tik apie 3 proc.
Gydymo patirtis
Kaip sakė D. Santana, tiesa, kitame kontekste: „Tie, kas neprisimena praeities, yra priversti ją kartoti.” Mums svarbi kirkšnies išvaržų gydymo raida. Žinios apie tai pasiekia net iš senovės Egipto laikų. Tada buvo naudojami išvaržų vartų kamščiai ir įvairiausi bandažai. XIV amžiuje taikyti lipnūs tvarsčiai ir bandažai ant išvaržos vartų. Pacientai būdavo priversti nesikelti iš lovos apie 2 mėn.
Per amžius išvaržoms gydyti sukurta daugybė įvairiausių gydymo būdų. Tačiau tik 1884 metai gali būti vadinami tikrosios herniologijos (mokslo apie išvaržas) pradžia. Tais metais atlikta originali operacija, kurios metu chirurgas atvėrė išvaržos kanalą, išpreparavo maišą, perrišo jį ir rekonstravo pilvo sienelę sutvirtindamas ir persiūdamas pavienėmis šilko siūlėmis. Pirmą kartą išvaržos operacija atlikta remiantis išsamiomis žmogaus anatomijos žiniomis ir ligos priežasčių išmanymu.
Išvaržų operacijų atlikimo metodika buvo tobulinama toliau. XX a. penktajame dešimtmetyje praktikoje įsitvirtino dvi operacijos, kurios atliekamos nenaudojant sintetinių implantų. Ir šiandien jos gana plačiai naudojamos Lietuvoje. Deja, operacijų būdai, kai nenaudojami jokie implantai, turi vieną gana ryškų trūkumą – išvaržos vėl atsiranda. Recidyvų skaičius yra gana didelis – svyruoja nuo 10 iki 20 proc. Tai skatino ieškoti naujų problemos sprendimų, patikimesnių operacijų būdų.
Praėjusio amžiaus pabaigoje buvo įdiegtas naujas išvaržų operavimo metodas, kai pilvo sienai sustiprinti naudojamas sintetinis tinklelis. Šis metodas net 50 proc. sumažino išvaržų pasikartojimo atvejus.
Dar vienas labai reikšmingas žingsnis herniologijoje – laparoskopinių išvaržų gydymo būdų atsiradimas. Pirmoji laparoskopinė išvaržos operacija atlikta 1982 m.
Populiariausių kirkšnies išvaržų operacijų ypatumai
Šiandien chirurgai renkasi 3 pagrindines kirkšnies išvaržų operacijų atlikimo metodikas: Lichtenstein, transabdominalinę preperitoninę (TAPP) ir totalinę ekstraperitoninę (TEPP).
Kiekviena metodika turi ypatumų.
Lichtenstein operacija – tai atviro tipo operacija. Pilvo sienai sustiprinti naudojamas sintetinis tinklelis. Ši metodika patikima, išvaržų pasikartojimų skaičius siekia nuo 3 iki 7 proc. Operacija atliekama taikant vietinę arba regioninę nejautrą, kada nuskausminamieji vaistai suleidžiami šalia nervų, perduodančių skausmo impulsus iš operacijos vietos. Nuskausminama tik ta kūno dalis, su kuria susiję blokuoti nervai. Šį operacijos atlikimo būdą pacientai lengvai toleruoja. Trūkumas – labiau skauda po operacijos, gana ilgas – iki 8 savaičių – reabilitacijos laikas.
TAPP – per pilvo ertmę laparoskopiškai atliekama operacija, taip pat naudojamas sintetinis tinklelis. Šios operacijos privalumai: mažas pasikartojimų skaičius, nedidelis skausmas po operacijos, greita (vienos dviejų savaičių) reabilitacija. Operacija atliekama taikant bendrąją nejautrą, todėl gali būti nerekomenduotina esant kai kurioms kitoms ligoms (širdies kraujagyslių, lėtinėms plaučių). Kadangi operacija atliekama per pilvo ruimą, pasitaiko nepageidautinų pasekmių: pilvo organų sužeidimų, žarnų nepraeinamumo joms priaugus prie tinklelio.
TEPP – laparoskopinė operacija, atliekama nepatenkant į pilvo ruimą, todėl išvengiama visų pilvo komplikacijų. Turi visus laparoskopinės operacijos privalumus: yra patikima, silpnas skausmas po operacijos, labai greita reabilitacija.
Kirkšnies išvaržų operacijos Medicinos diagnostikos ir gydymo centre
Per ilgus metus sukaupta didžiulė kirkšnies operacijų atlikimo patirtis. Šiandien tiek Lietuvos, tiek užsienio specialistai jas vertindami linksta prie nuomonės, kad laparoskopinės operacijos pranašesnės už atviras.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centre dirba patyrę abdominalinės chirurgijos specialistai.
Čia taikomi visi trys pagrindiniai kirkšnies išvaržų operavimo būdai. Jis pasirenkamas individualiai, bet pirmenybė teikiama TEPP metodui. Pacientams visada labai smulkiai ir suprantamai išaiškinami vieno ar kito siūlomo būdo privalumai, trūkumai ir galima rizika.
Operacijos atliekamos naudojat lengvus sintetinius pusiau tirpius tinklelius, todėl pacientai po operacijos nejaučia jokio diskomforto.
Iki š. m. birželio 30 d. draustiems pacientams, turintiems gydytojo siuntimą dėl pilvo operacijos, pilvo chirurgo konsultacija prieš operaciją nemokama.
Straipsniai
Daržovės – vietoje vaistų
Vaisiuose ir daržovėse yra natūralių aktyviųjų medžiagų, turinčių gydomųjų galių ir atstojančių net kai kuriuos medikamentus. Antibiotikus gali pakeisti dažname darže augantys česnakai, svogūnai, burokėliai, krienai, salierai. Visos šios daržovės...
Kaip valdininkai, „farmacijos mafija“ ir žiniasklaida gydo žmones?
Kaip žinia, net 50 proc. sveikatos priklauso nuo mūsų elgesio ir gyvenimo būdo, apie 20 proc. – nuo paveldimumo, dar 20 proc. – nuo gyvenamosios aplinkos ir tik 10 proc. – nuo sveikatos apsaugos sistemos veikimo arba neveikimo....
Vietoj tabletės – uoga
Uogomis pražydęs šermukšnis – ne tik rudens puošmena. Šio medžio uogos gydo nuo daugelio ligų. Net nuo vėžio. Abejingai žiūrėsite į brangių maisto papildų reklamas, jeigu visiems metams pasiruošite didžiosios dilgėlės ir šermukšnio uogų...
Netekus vilties pasveikti – pas žolininkę
Kurpelė, raudoklė, nortera, krištolas, kregždūnė, svilarožė, geltonžiedis barkūnas... Skaitau palubėje sukabintų vaistažolių pavadinimus, kol pasirodys ekologinio žolelių ūkio šeimininkė Jadvyga Balvočiūtė. Vėliau garsi provizorė-farmakognostė...
Pelargonijos aromatas mažina įtampą ir stresą
Šis augalas savaime auga Pietų Afrikoje. Į Europą pelargonijos buvo atvežtos XVI amžiaus pabaigoje. Mūsų krašte pelargonija nuo seno auginama kaip kambarinė dekoratyvinė gėlė. Dažniausiai namuose ir šiltnamiuose auginamos šių rūšių pelargonijos:...
Chirurgijos pažanga – laparoskopinės operacijos
Sukūrus naują gydymo metodą chirurgijoje – laparoskopines operacijas, iš pradžių buvo manoma, kad jos bus taikomos labai siaurai sričiai. Vėliau, nuolat tobulėjant medicinos technikai, jau buvo pradėta sakyti, kad nėra tokios operacijos,...
Vaistažolė — imuninės sistemos skydas
Pavasarį medikai rekomenduoja pasirūpinti po žiemos nusilpusia imunine sistema. Šiaulių universiteto Botanikos sodo Gėlininkystės vyresnioji specialistė Aldona GRIŠAITĖ pasakoja, kokie vaistiniai augalai stiprina imuninę sistemą. Rausvažiedė...
Vietoj tabletės — žolelės
Šiaulietė Elžbieta Eitmantienė gerai žino kuri vaistažolė kokią negalią gydo. Jomis gydo ne tik kitus, bet ir save. Pati aštuoniasdešimtmetė serga retai, o apsirgusi geria ne tabletes, o gydomąsias arbatas. Anksčiau moteris niekada negalvojo, kad...
Linų sėmenys
Linų sėmenyse yra aliejų, baltymų, vitamino A, angliavandenių, organinių rūgščių, fermentų. Iš linų sėmenų nuoviro padaryti kompresai gydo žaizdas ir mažina uždegiminius procesus. Linų sėmenų nuoviras gydo gastritą, padeda paūmėjus opaligei,...
SOS mažakraujystė!
Kraujas yra skystas organizmo audinys, lemiantis visas jo gyvybines funkcijas. Jis po visą kūną išnešioja įvairias medžiagas ir šilumą, taip pat atlieka apsauginę organizmo funkciją. Kad kraujas galėtų pilnavertiškai atlikti savo darbą, svarbu,...
Inulino karalienė – varnalėša
Jei kada nors kyla klausimų, kuo žmonės maitinosi, kuo gydėsi, kai kraštą dengė daugiau miškai, nei laukai, kai nebuvo tobulų žemdirbystės padargų, atsakymą duoda gamta: ir be žmogaus malonės ji užaugindavo visko. Reikėjo tik atpažinti ir...
Aktyvuoto vandens gydomoji galia
Žmogaus organizme yra apie 40-45 litrus įvairių skysčių, o gyvybė – tai tų skysčių judėjimas, kuriam sulėtėjus susergama. Dažnai net nenutuokiama, kad dauguma negalavimų atsiranda dėl vandens trūkumo. Pats organizmas per dieną iš riebalų ir...
Obels vaisių ir lapų gydomosios savybės
Obelis – rausvažiedžių šeimos medis, užaugantis iki 10 m aukščio ir sunokinantis dažniausiai apvalios formos, įvairių dydžių, spalvų bei skonio vaisius. Manoma, kad šis nuo žilos senovės žinomas augalas kilęs iš Mažosios Azijos. Senovės...
Kiekviena žolelė kūne randa savo vietą
Žinodami, kad augalai turi gydomųjų savybių, vaistažolių arbatėles geriame ne tik profilaktikos sumetimais, bet ir gydydamiesi nuo konkrečių ligų. Ar galima ligą nugalėti žolelėmis bei apie nenugalimą pomėgį jas rinkti, kalbamės su žolininke Vanda...
Kas yra kamieninės ląstelės ir kokios jų panaudojimo galimybės medicinoje?
Kamieninė ląstelė - nediferencijuota (nespecializuota atlikti kokio nors audinio funkcijas), gebanti atsinaujinti ląstelė. Organizme ji nėra nulemta ir tokia lieka tol, kol gauna signalą tapti specializuota. Šių ląstelių galimybė atsinaujinti, t....
