Atšalus ar esant permainingiems orams, neretai užpuola kosulys. Kai kurie žmonės labai jautriai reaguoja į menkiausią kostelėjimą, ypač jei kosėja vaikai, iš karto skuba pas gydytojus. Kiti, priešingai, nemano, kad kosulys gali būti rimtas simptomas, ir visai į jį nekreipia dėmesio. Treti skuba į vaistinę, kurioje prisiperka įvairių priemonių su mintimi, kad kuri nors tikrai padės. Deja, ir vieni, ir kiti dažniausiai elgiasi netinkamai.
Ko nežinome apie kosulį? Kaip kosulį rekomenduoja gydyti homeopatai? Apie svarbius kosulio aspektus kalbamės su gydytoja homeopate Edita Jaskelevičiene.
Dažniausiai su kosuliu susiduriame susirgę peršalimo ligomis. Ar tai reiškia, kad kosulio priežastis – sušalimas?
Peršalimas – dažnai virusinės kilmės kvėpavimo takų infekcinė liga. Nepaisant ligos pavadinimo, šaltis ir vėjas nėra peršalimo ligų priežastis. Keičiantis sezonams, staigūs drėgmės ir aplinkos temperatūros pokyčiai sukelia tam tikrą stresą, kuris neigiamai veikia mūsų organizmą, t.y. sumažina jo atsparumą. Imlumas įvairioms infekcijoms tiesiogiai susijęs su imunine sistema, kurią alina ne tik permaininga gamta, bet ir psichologiniai stresai, nuolatinė įtampa, kuria pastaruoju metu skundžiasi vis daugiau žmonių, taip pat ir netinkamas gyvenimo būdas, poilsio stoka. Taigi peršalimo ligų priežastis dažniausiai yra virusai, kurie, nusilpus organizmui, lengviau į jį patenka ir sukelia ligas.
Kokios kitos gali būti kosulio priežastys be virusų, patekusių į kvėpavimo takus?
Kosulio priežastis galima suskirstyti į infekcines ir neinfekcines. Infekcinio kosulio priežastis gali būti jau minėti virusai, kurių yra daugybė (rotavirusas, adenovirusai, gripo, rečiau rinovirusai ir kt.). Kosulį gali sukelti ir bakterijos (kokliušo, chlamidijų, mikoplazmų, kt.).
Neinfekcinės kosulio priežastys – tai svetimkūniai kvėpavimo takuose, alergija, lėtinis procesas plaučiuose ir kt. Taip pat per didelis kvėpavimo takų jautrumas, kvėpavimo takų ir plaučių vystymosi defektai, kvėpavimo takų suspaudimas ar trauma, psichologiniai ir psichogeniniai veiksniai.
Kosulys kosuliui nelygus. Kokie kosulio tipai gali būti?
Kosulys gali būti sausas, drėgnas, priepuolinis, spazminis, lojantis, sukeliantis skausmą, dusulį, švokščiantis ir t.t. Spazminis kosulys – kai kosint trūksta oro: sunkiau įkvėpti arba iškvėpti. Priepuolinis kosulys – itin varginantis, staiga užeinantis, dažnai sausas, kai žmogus kosėja ir negali sustoti. Kosulys gali varginti naktį ar paryčiais. Be to, jis gali keistis atsižvelgiant į kūno padėtį. Pvz., dieną žmogus gali kosėti nestipriai, drėgnai, tačiau tik atsigulus jį ima varginti sausas, lojantis kosulys.
Labai svarbu atskirti, kokios – virusinės ar bakterinės – kilmės yra kosulys. Bakterinės kilmės kosulį išduos gelsvos, tąsios gleivės. Virusinės kilmės kosulys dažnai būna sausas ir dirginantis.
Ar kosulio tipas priklauso nuo ligos? Kokioms ligoms koks kosulys būdingas?
Taip, kosulio tipas, išraiška gali skirtis atsižvelgiant į ligą. Sergant peršalimo ligomis, dažniausiai iš pradžių pasireiškia sloga, po to sausas kosulys, kuris vėliau gali tapti drėgnas. Tačiau toks scenarijus nebūtinas: galima iš karto pradėti kosėti drėgnai.
Sergant astma, pasireiškia kosulio priepuoliai, kosulys būna spazminis, sukeliantis dusulį, o kvėpavimas – švilpiantis, triukšmingas. Kosulį, sergant bronchitu, galima palyginti su rūkančių žmonių kosuliu, kai jie rytais smarkiai drėgnai kosėja, jiems išsiskiria daug skreplių. Sergantį virusiniu laringitu vaiką kamuoja ūminis, lojimą primenantis, sausas, įkyrus kosulys. Sergant kokliušu, kosulys gali sukelti vėmimą.
Homeopatijos požiūris gydant kosulį skiriasi nuo tradicinės medicinos. Gydytojas homeopatas daug dėmesio skiria ligoniui ir išsiaiškina visus simptomus, pvz., sausas kosulys vargina stovint ar gulint ir kt. Tai padeda parinkti skirtingų preparatų, kuriuos galima derinti, kad jie pakliūtų tiesiai į taikinį, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus individualias savybes.
Kada reikėtų sunerimti? Kokie kosulio požymiai pavojingi?
Kosulio, kaip ir slogos, bijoti nereikia, tačiau jis neturėtų trukti ilgiau kaip savaitę. Susidūrus su virusu ar bakterija, kosulys yra mūsų organizmo reakcija, padedanti to viruso ar bakterijos atsikratyti, t.y. iščiaudėti, iškosėti. Vaikai, kurių imunitetas dar formuojasi, peršalimo ligomis serga dažniau. Manoma, kad iki 7-erių metų vaikai peršalimo ligomis, kurios trunka apie savaitę ar 10 dienų, gali sirgti iki 5–6 kartų per metus, ir tai yra normalu. Taip „treniruojamas“ jų imunitetas, taip jis „susipažįsta“ su nauju virusu ar bakterija.
Jeigu kosulys tęsiasi 2 savaites ir ilgiau, reikia kreiptis į šeimos gydytoją ar homeopatą. Be abejo, į gydytoją reikia kreiptis anksčiau, jeigu kartu pasireiškia aukšta temperatūra arba pats kosulys labai varginantis, nepraeinantis, jei būklė kasdien blogėja, jei kosint trūksta oro ar kamuoja dusulys, jei skrepliuose yra kraujo.
Taigi kosulys būna įvairus: sausas, drėgnas, lojantis, švokščiantis, sukeliantis dusulį ir kt. Visais atvejais tradicinė medicina siūlo įvairius gydymo variantus: sausam kosuliui gydyti rekomenduojami medikamentai, kurie jį paverstų drėgnu, produktyviu; drėgnam – visai kiti, padedantys suskystinti gleives ir kt. Kokie tuomet homeopatijos uždaviniai gydant kosulį?
Homeopatijoje ir drėgnam, ir sausam, ir lojančiam kosuliui gydyti gali būti skiriamas toks pat preparatas. Homeopatija neturi tikslo vieną kosulio tipą paversti kitu, jos siekiai skiriasi nuo tradicinės medicinos. Ji nori ne šalinti simptomus, o stengiasi paskatinti veikti organizmo gynybinius mechanizmus, kad jis pats susidorotų su liga ir atkurtų pusiausvyrą.
Žmogaus rezervai labai dideli. Tai įrodo mūsų paraolimpiečiai, kurie pasiekia didelių aukštumų neturėdami galūnių ir pan. Taigi mūsų organizmas gyvena ne visu pajėgumu. O susirgęs turi daugybę rezervų pasveikti. Pagrindinis homeopatijos principas yra organizmo savireguliacijos atkūrimas paskatinant veikti tas tinginiaujančias sistemas, kurios padeda sveikti. Gydant homeopatija veikiama ne ligos pasekmė, o priežastis.
Kokie homeopatiniai vaistai, esant įvairiems kosulio tipams, rekomenduojami?
Homeopatiniai vaistai veikia skatindami organizmą priešintis ligos sukėlėjui ir atkurti suardytą pusiausvyrą. Jie stiprina tuos mechanizmus, kurie reikalingi norint išgyti. Homeopatija veikia imuninę sistemą, bioreguliacijos ir bioinformacijos procesus, adaptaciją, organų ir organizmo funkcijų atsinaujinimą. Kompleksiniai homeopatiniai preparatai – tai tarsi gerai susižaidusi komanda, kurioje svarbūs įvairūs nariai (t.y. sudėtinės medžiagos).
Kada pradėti vartoti vaistų nuo kosulio? Kada jų skirti vaikams, nes mamų baimės akys dažnai būna didelės, jos labai jautriai reaguoja į kiekvieną kostelėjimą?
Jeigu vaikas tik kelis kartus (iki trijų kartų per dieną) sukosėjo, tikrai jokių vaistų duoti nereikia ir to bijoti nereikia. Juk į kvėpavimo takus galėjo patekti dulkių ar kt.
Viena iš taisyklių – geriau pradėti anksčiau negu vėliau, kol kosulys dar nenusileido į bronchus, plaučius ar netapo lėtinis. Kita vertus, atskaitos taškas labai individualus. Kai į konsultaciją ateina mamos, visada sakau: stebėkite vaiką, bet nebijokite. Nes jei mama labai bijo, kad vaikas sunkiai susirgs, vaikas tą baimę dažniausiai ir pateisina.
Kiek ilgai galima vartoti homeopatinių vaistų?
Homeopatijoje maksimalaus termino nėra. Yra tik minimalus: išnykus simptomams, vaisto dar rekomenduojama vartoti 2–3 dienas ar iki 7 dienų, kad organizmas visiškai išsivalytų.
