Kaip apsisaugoti nuo gripo? Autorė: UAB „Endemik“ gydytoja-infektologė Julija Petrina

Prasidėjus šaltajam metų sezonui įsisiūbuoja ir sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Statistikos duomenimis šiemet rugsėjo mėnesį stebimas didesnis sergamumas nei pernai. Tad neilgai trukus fiksuosime ir pirmuosius gripo atvejus. Visgi šio nemalonaus susirgimo galima išvengti gan lengvai – skiepijantis.

Kuo pavojingas gripas? Gripas –  tai viena iš virusinių kvėpavimo takų ligų. Skirtingai nei kitos virusinės infekcijos, gripas prasideda staigiu karščiavimu ir galvos skausmais, taip pat gelia kojų sąnarius, maudžia raumenis, laužo kaulus. Liga pavojinga ne tik dėl aukštos temperatūros, kuri gali laikytis keletą dienų ir sekinti organizmą, bet taip pat ir dėl itin dažnų komplikacijų. Dažniausios – sinusitai, vidurinės ausies, plaučių uždegimai (ypač dažnai išsivystantys vaikams), širdies raumens, smegenų dangalų uždegimai, o taip pat blogėjanti kitų lėtinių susirgimų - endokrininių, inkstų, kepenų, širdies ir kraujagyslių eiga.

Gripo virusas plinta itin lengvai. Oficialios statistikos duomenimis gripu kasmet suserga 5-10 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau tai tik ta dalis asmenų, kurie kreipiasi į savo šeimos gydytojus ir jiems atliekamas viruso nustatymo tyrimas. Deja didelė dalis atvejų lieka neišaiškinti.

Virusą žmonės vieni kitiems perduoda oro lašeliniu būdu – kuomet užsikrėtęs žmogus kosėja ar čiaudėja. Užsikrėsti galima ir netiesiogiai, sveikiems žmonėms rankomis liečiant paviršius, ant kurių yra nusėdusių sergančių asmenų seilių ir nosies išskyrų lašelių, o vėliau - savo nosį, akis ar burną. Taip pat virusai gerai išsilaiko aplinkoje - nusėdus išskyrų lašeliams į dulkes, vietoje, į kurią nepakliūna saulės šviesos, arba jos mažai, esant kambario temperatūrai, gripo virusai išgyvena iki 14 dienų.

Didžiausios gripo rizikos grupės. Kasmet nuo gripo ir jo komplikacijų pasaulyje miršta apie vienas  milijonas žmonių. Gripas ypatingai pavojingas tiems asmenims, kurių imuninė sistema arba dar nespėjusi pilnai susiformuoti, arba nusilpusi dėl amžiaus bei netinkamo gyvenimo būdo. Taigi į didžiausią rizikos grupę patenka: vaikai, ypač – iki penkerių metų amžiaus; asmenys vyresni nei 65metų; asmenys sergantys lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, plaučių, inkstų ir kt.); nėščios moterys (gripas ypatingai pavojingas iki antrojo nėštumo trimestro pradžios); asmenys, dirbantys visuotinių susibūrimų vietose, bei jų šeimos nariai; rūkantys ir kitų žalingų įpročių turintys asmenys.  Tačiau reikia nepamiršti, kad susirgti gali visi. Tad skiepai rekomenduojami visiems suaugusiems ir vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus.