Rugsėjo 16d. Pirmadienis

Infarktas labiausiai "bijo" judėjimo

2013 Gruodžio 3d.
Peržiūrų skaičius: 23238

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto profesorius, Europos kardiologų asociacijos garbės narys, Lietuvos širdies asociacijos ir kardiologų draugijos narys Donatas Vasiliauskas moksliniam ir pedagoginiam darbui pašventė daugiau nei keturis dešimtmečius, o vienas ryškiausių jo pasiekimų vystant šalies medicinos pažangą – kartu su kolegomis mokslininkais sukurta metodika, pakeitusi persirgusiųjų miokardo infarktu ligonių gydymo taktiką, iki šiol prilyginama revoliuciniams pokyčiams medicinoje.

-          Gerbiamas profesoriau, medicinos studijas tuometiniame Kauno medicinos institute baigėte 1970 metais ir iškart įsitraukėte į mokslinę veiklą.

-          Iškart po studijų buvau pakviestas dirbti į Hospitalinės terapijos katedrą, kuriai tuo metu vadovavo šviesios atminties profesorius Zigmas Januškevičius. Netrukus sulaukiau pasiūlymo stoti į aspirantūrą (dabar – doktorantūra). Pasirinkau ligonių, persirgusių miokardo infarktu, reabilitacijos mokslinę kryptį.

-          Po aspirantūros Jums teko dirbti su garsiu kardiologijos profesoriumi Juozu Blužu, kuris jumyse įžvelgė gabų kardiologijos srities specialistą ir paakino rimtam moksliniam darbui.

-          Taip, baigęs aspirantūrą likau dirbti institute, pas profesorių Juozą Blužą, kuris tuo metu buvo vienas iš vedančiųjų Lietuvos kardiologų. Jam buvo patikėta ką tik įkurto Kardiologijos instituto vadovo vieta ir jis, pasikvietęs mane, kaip jauną aspirantą, pasakė: „Daktare, reikia burti komandą, kuri sukurtų ir įdiegtų į klinikinę praktiką kardiologinių ligonių reabilitacinio gydymo sistemą“. Jis dar pridūrė, kad kardiologinių ligonių reabilitacija itin domisi, daug informacijos apie šią sritį turi sukaupusi mūsų instituto mokslininkė Nijolė Misiūnienė, todėl pasiūlė su ja susitikti, pasikalbėti, pasitarti.

-          Tad, nieko nelaukęs, pasiraitojote rankoves... Gal pasakytumėte, kodėl profesoriui Juozui Blužui kilo idėja keisti tokių ligonių gydymo taktiką?

-          Persirgusių miokardo infarktu ligonių gydymas iki tol trukdavo mėnesių mėnesius. Ne paslaptis, išgyvenamumo procentas nebuvo didelis, nemaža dalis susirgusiųjų šia sunkia ir pavojinga liga ilgam prarasdavo darbingumą. Po miokardo infarkto pirmąsias 30 dienų ligoniai praleisdavo lovoje – be jokio judesio, be žingsnelių! Jiems būdavo skiriami vaistai ir ramybė. Tokių ligonių gydymas respublikinės ligoninės stacionare atsieidavo didžiulius pinigus. Profesorius J. Blužas buvo puikiai susipažinęs su kardiologinių ligonių reabilitacijai sukurtomis gydymo bazėmis užsienio šalyse ir pasiryžo naujoves įdiegti Lietuvoje. Viskas buvo daroma tam, kad būtų paspartintas poinfarktinių ligonių grąžinimas į darbą, šeimą, kartu ženkliai pagerinta ligonių gyvenimo kokybė. Šios veiklos jis ir įpareigojo mane imtis.

-          Viską teko pradėti nuo pradžių – nesunku įsivaizduoti, kokia atsakomybės našta krito ant jūsų pečių.

-          Labai daug pagalbos sulaukiau iš profesoriaus J. Blužo. Pirmiausia reikėjo surasti ir įkurti bazę ligonių reabilitacijai. Profesoriaus atkaklumo dėka tokia galimybė atsivėrė tuometės „Bangos“ radijo gamyklos profilaktoriume Panemunėje, kuriam tada vadovavo gydytojas ir garsus šokėjas Česlovas Norvaiša. Kiek vėliau poinfarktinių ligonių reabilitacijos skyrius buvo įsteigtas Elektrėnuose, Abromiškių sanatorijoje, taip pat Palangoje, Viršužiglyje, o sunkiausių ligonių tolesnio gydymo ir priežiūros skyrius duris atvėrė Veiveriuose.

-          Ir šiandien prisimenama, kad jūsų sukurta metodika, keičiant persirgusių miokardo infarktu ligonių gydymo taktiką, prilygo revoliuciniams pokyčiams.

-          Taip, išties aš didžiuojuosi tuo indėliu į Lietuvos medicinos vystymą, džiaugiuosi, kad buvau vienas iš „revoliucijos“ organizatorių ir vykdytojų. Pagal mūsų sukurtą gydymo judesiu metodiką ligoniai dar gulėdami reanimacijos skyriuje pradėdavo  mankštintis, o po kelių parų jau pakildavo iš lovos, žingsniuodavo, lipdavo laiptais. Parengta jaujoji metodika buvo pagrindinis svertas, pagal kurį buvo sukurta miokardo infarktą patyrusių ligonių reabilitacinio gydymo sistema. Pagalvokime, kas geriau: ar ligonį keliasdešimt parų laikyti lovoje, ar trečią – penktą parą kelti ir skatinti judėti. Iš pradžių raginti žingsnį žengti šalia lovos, paskui – aplink lovą, dar vėliau – išeinant į koridorių ar net į lauką. Tolesnėje reabilitacijoje ligoniai lipdavo į baseiną, atlikdavo vis sudėtingesnius pratimus. Psichologinis gerų emocijų pliūpsnis – milžiniškas! Tik pagalvokite, prieš keletą dienų patyręs infarktą, ligonis nesijaučia esąs visiškai bejėgis  - mankštinasi, plaukioja! Argi ne stebuklas?

-          Vadinasi, jūsų metodika pakeitė tuo laiku vyravusius klaidingus stereotipus, kad infarktą reikia gydyti ramybe, gulėjimu?

-          Būtent! Šios sistemos dėka tokių ligonių gydymo laikotarpis ženkliai sutrumpėjo – į darbą jie grįždavo ne po 6-9 mėnesių, kaip iki tol, o po 2,5 – 3 mėnesių. Akivaizdžiai matėsi, kaip puikiai sistema veikia, kaip ji ligoniams naudinga ir reikalinga. Sukūrę ir įdiegę naująją reabilitacijos sistemą įrodėme, kad infarktas labiausiai „bijo“ judėjimo, ir šią metodiką kryptingai vystėme, pažangų gydymą skleisdami po visą Lietuvą, visas, net mažiausias ligonines ir poliklinikas. Štai kokia buvo mano ir mano kolegų – profesorių Zigmo Januškevičiaus, Juozo Blužo, Nijolės Misiūnienės ir Danguolės Žemaitytės įvykdyta „revoliucija“ kardiologinėje medicinoje. Už šios sistemos sukūrimą ir įdiegimą visi mes buvome apdovanoti aukščiausiu valstybiniu apdovanojimu – Valstybine premija.

-          Širdies ir kraujagyslių ligos jau daug metų yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje ir pasaulyje. Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga daugiau kaip pusė tūkstančio gyventojų. Kokios priemonės, jūsų nuomone, šią liūdną statistiką galėtų sumažinti?

-          Šalyje trūksta dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Dauguma žmonių nepakankamai rūpinasi savo sveikata – per mažai juda, netinkamai maitinasi, turi antsvorio problemų, neatsisako žalingų įpročių – rūkymo, besaikio svaigalų vartojimo. Patiriami stresai taip pat labai kenkia širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai. Nors šalyje vykdomos prevencinės programos, siekiant mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau kol patys gyventojai neskirs savo sveikatai daugiau dėmesio, sunku bus tą liūdną statistiką pakeisti. Koronarinės širdies ligos, aterosklerozė staiga neišsivysto, o, kaip žinia, dauguma tokių ligų rizikos veiksnių yra susiję su netinkama gyvensena, fizinio aktyvumo stoka.

-          Judesio terapija jums buvo nesvetima nuo vaikystės laikų?

-          Iš tiesų, judėjimo naudą pajaučiau ir įvertinau dar būdamas moksleivis. Aktyviai sportavau nuo mažų dienų – buvau irklavimo, lengvosios atletikos čempionas, vėliau pamilau kalnus, susižavėjau alpinizmu. Labai džiaugiuosi, kad būdamas „infekuotas“ judesio „virusu“, ta pačia „liga“ užkrėčiau ir savo vaikus – sūnų ir dukterį. Judėjimas, sportas, fizinis aktyvumas man visad buvo lyg vaistai. Su judesiu draugauju iki šių dienų – mankštinuosi, nesunkiai delnais pasiekiu žemę, padarau špagatą.

-          Ir savo pacientams turbūt pirmoje eilėje „išrašote“ nieko nekainuojančių, bet labai efektyvių fizinio judėjimo „procedūrų“ ?

-          Vienas prancūzų mokslininkas yra taikliai pastebėjęs, kad judesys gali atstoti piliulę, bet piliulė judesio – niekada. Taigi judėjimas išties yra viena reikalingiausių, užtikrintą efektą duodančių „procedūrų“ tiek sveikiems žmonėms, tiek turintiems sveikatos problemų.

Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė

www.elitemedicale.lt

Elite Medicale, Lietuvos ir Prancūzijos UAB

Vaikų sveikatą dažnai sutrikdo sustreikavęs hormonų „fabrikas“ – skydliaukė

Vaikų sveikatą dažnai sutrikdo sustreikavęs hormonų „fabrikas“ – skydliaukė

Paauglystėje, kai brendimas yra pats intensyviausias, vaikų negalavimų priežastimi neretai tampa už hormonų gamybą atsakingos skydliaukės sutrikusi veikla. Apie dažniausias vaikų ir paauglių endokrinologines ligas kalbamės su Medicinos...


Sisteminė enzimų terapija -  kad traumos greičiau išgytų

Sisteminė enzimų terapija - kad traumos greičiau išgytų

Pačios įvairiausios traumos ir sumušimai lydi mūsų kasdieninį gyvenimą, aktyvų poilsį ir profesionalųjį sportą. Kaip taisyklė, jie pasireiškia patinimais, uždegimais ir skausmu.


Kasos ligos. Ūminis pankreatitas

Kasos ligos. Ūminis pankreatitas

Kasa – antra pagal dydį po kepenų ir pirma pagal svarbą virškinimo liauka. Ji yra viršutinėje pilvo ertmės dalyje, giliai paslėpta ir apsaugota tarp skrandžio ir užpakalinės pilvo sienos, išilgine ašimi išsidėsčiusi skersai stuburo ašies....


Valdydami emocijas - valdysime kraujospūdį!

Valdydami emocijas - valdysime kraujospūdį!

Kraujospūdžiui labiausiai kenkia rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis. Poveikį turi ir paveldimumas bei amžius. Manoma, kad aukštas kraujospūdis yra dažnesnis tarp agresyvių,...


Kamieninės ląstelės: apsaugokime savo vaikus ir šeimą

Kamieninės ląstelės: apsaugokime savo vaikus ir šeimą

Daugiau kaip 20 metų pasaulyje naudojamasi galimybe išsaugoti savo kūdikio virkštelės kraujo ląsteles. Lietuvoje apie tokią galimybę sužinojome palyginus visai neseniai. O ir pats terminas “kamieninės ląstelės” daugeliui mūsų skamba...


Diabetas negrįžtamai pažeidžia nervų sistemą

Diabetas negrįžtamai pažeidžia nervų sistemą

Diagnozė „diabetas“ reiškia, kad gyvenimas iš pagrindų turi keistis - nuolatinė cukraus kontrolė ir griežtas mitybos reguliavimas tampa naujais kasdieniais įpročiais. Dažniausias gydytojų patarimas, nustačius diabetą, - susigyvenkite...


Autizmas - apsinuodijimo švinu pasekmė

Autizmas - apsinuodijimo švinu pasekmė

Televizoriai, mobilieji telefonai, kompiuteriai – visa tai šiuolaikinė technika, be kurios tiesiog neįsivaizduojame savo gyvenimo. Natūralu, kam atsisakyti to, kas daro mūsų gyvenimą patogesniu? Tačiau ar nepamirštame senos, lietuvių...


Mumijų skenavimas rodo, kad senoliai taip pat sirgo kraujagyslių ligomis

Mumijų skenavimas rodo, kad senoliai taip pat sirgo kraujagyslių ligomis

Gydytojai nevengia priminti, kad riebus maistas bei mažai judrus gyvenimo būdas skatina trombų formavimąsi kraujagyslėse. „Blogasis“ cholesterolis ir imuninės ląstelės, vadinamos makrofagais, nusėda ant kraujagyslių sienelių ir...


Ech, tas peršalimas...

Ech, tas peršalimas...

"Esu įsitikinęs, kad peršalimo gydyti vaistais nereikia. Pats ne vieną esu išvaikščiojęs ir gyvas. Rašau, nes būtent dėl to ir baramės su žmona, kuri tik sučiaudėjusi eina pas gydytoją, o ši, žinoma, išrašo vaistų ir vėl 30-40 litų kaip į...


Džiovinti vaisiai – ne tik maistas

Džiovinti vaisiai – ne tik maistas

Daugelis girdėjo, kad daug naudingiau sukrimsti saujelę džiovintų vaisių nei gabalą riebaus pyrago. Tikrai ne be reikalo. Džiovinti vaisiai yra saldūs, nes juose daugiau natūralaus cukraus – fruktozės ir gliukozės – nei šviežiuose...


Lėtinis Prostatitas

Lėtinis Prostatitas

Sėklidėse gaminamas pagrindinis vyriškasis hormonas – testosteronas. Šis hormonas lemia vyro lytinę funkciją. Tarp sėklidžių ir priešinės liaukos bei sėklides prielipo yra geri ryšiai, kurie infekcijos metu tampa ne tokie glaudūs. Sėklinio...


Aktyvuoto vandens gydomoji galia

Aktyvuoto vandens gydomoji galia

Žmogaus organizme yra apie 40-45 litrus įvairių skysčių, o gyvybė – tai tų skysčių judėjimas, kuriam sulėtėjus susergama. Dažnai net nenutuokiama, kad dauguma negalavimų atsiranda dėl vandens trūkumo. Pats organizmas per dieną iš riebalų ir...


Alergiškas dulkėms? Gyvūnams? Dulkių erkėms? Kenti nuo šienligės? Švokštimo? Čiaudulio? Niežulio?

Alergiškas dulkėms? Gyvūnams? Dulkių erkėms? Kenti nuo šienligės? Švokštimo? Čiaudulio? Niežulio?

Pagal Karališkojo vidaus ligų gydytojų koledžo duomenis, Jungtinėje Karalystėje yra 18mln. nuo alergijos kenčiančių žmonių ir iki 100.000 visą dieną dirbančių alergijos specialistų, sprendžiančių jų problemas! Bio-life HomeCare Range (Bio-life...


Žalieji žirneliai - vitaminų slėptuvė

Žalieji žirneliai - vitaminų slėptuvė

Gamta siūlo žaliuosius žirnelius kaip skanų maistą ir kaip sveikatai naudingą produktą. Mišrainei, kepsniams, padažams žirneliai suteikia gardumo, o žirnių miltai ar nuoviras atstoja vaistus ir net mažina riziką susirgti vėžiu. Žirnelių galima...


Ar dažnai širdis Jums primena apie save?

Ar dažnai širdis Jums primena apie save?

Kol esame sveiki, paprastai nesusimąstome, kiek įvairių medžiagų reikia, kad mūsų organizmas veiktų tarsi laikrodukas. Kalis ir magnis, vieni būtiniausių mineralų kurių turime gauti su maistu. Jie būtini kiekvienai organizmo ląstelei, audiniui,...


Apie vandens naudą žmogaus organizmui laidoje „Namų daktaras“ kalba chirurgas Gintautas Laurinavičius

Apie vandens naudą žmogaus organizmui laidoje „Namų daktaras“ kalba chirurgas Gintautas Laurinavičius

Farmacijos kampanijos sukuria daug įvairių cheminių vaistų, kuriais mums bandoma padėti, kai jau susergame kokia nors liga. Nors ir universalių vaistų daug nėra, tačiau yra vaistas, kuris gali mums neleisti susirgti ar bent atidėti ligą...


Randų gydymas

Randų gydymas

Randas tai fibrozinio audinio darinys susidaręs sugijus odos pažeidimui. Randėjimas yra natūrali žaizdos gijimo proceso dalis. Randai susidaro, kai odoje sugyja žaizdos, atsiradusios po įvairių traumų (nudegimų, gilių nubrozdinimų, pjūvių),...


Mokslininkai patvirtina karotenoidų naudą akims

Mokslininkai patvirtina karotenoidų naudą akims

Karotenoidai yra natūralios dažančios medžiagos, kurios suteikia geltoną, oranžinę ir raudoną spalvas kuo įvairiausiems vaisiams ir daržovėms. Šios medžiagos taip pat veikia kaip antioksidantai, padedantys apsaugoti žmogaus organizmo ląsteles nuo...


Šlapimo nelaikymas vargina vyrus ir moteris

Šlapimo nelaikymas vargina vyrus ir moteris

Šlapimo nelaikymas – nevalingas, nekontroliuojamas šlapimo ištekėjimas, atsirandantis dėl šlapimo pūslės kontrolės praradimo. Žmogaus šlapimo pūslėje vidutiniškai telpa apie 500 ml šlapimo. Pirmi prisipildymo signalai atsiranda, kai...


Įsibėgėjusi vasara: saulės ir vis daugiau problemų keliančios vasarinės alergijos metas

Įsibėgėjusi vasara: saulės ir vis daugiau problemų keliančios vasarinės alergijos metas

Vasara – metų laikas, skirtas dienas ir vakarus leisti mėgaujantis saulės spinduliais ir maloniu lauko oru. Tačiau jei Jūs kenčiate nuo vasarinės alergijos, būtent šis metų laikas gali tapti vienu didžiausių Jūsų priešu


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9