Liepos 6d. Pirmadienis

Infarktas labiausiai "bijo" judėjimo

2013 Gruodžio 3d.
Peržiūrų skaičius: 23238

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto profesorius, Europos kardiologų asociacijos garbės narys, Lietuvos širdies asociacijos ir kardiologų draugijos narys Donatas Vasiliauskas moksliniam ir pedagoginiam darbui pašventė daugiau nei keturis dešimtmečius, o vienas ryškiausių jo pasiekimų vystant šalies medicinos pažangą – kartu su kolegomis mokslininkais sukurta metodika, pakeitusi persirgusiųjų miokardo infarktu ligonių gydymo taktiką, iki šiol prilyginama revoliuciniams pokyčiams medicinoje.

-          Gerbiamas profesoriau, medicinos studijas tuometiniame Kauno medicinos institute baigėte 1970 metais ir iškart įsitraukėte į mokslinę veiklą.

-          Iškart po studijų buvau pakviestas dirbti į Hospitalinės terapijos katedrą, kuriai tuo metu vadovavo šviesios atminties profesorius Zigmas Januškevičius. Netrukus sulaukiau pasiūlymo stoti į aspirantūrą (dabar – doktorantūra). Pasirinkau ligonių, persirgusių miokardo infarktu, reabilitacijos mokslinę kryptį.

-          Po aspirantūros Jums teko dirbti su garsiu kardiologijos profesoriumi Juozu Blužu, kuris jumyse įžvelgė gabų kardiologijos srities specialistą ir paakino rimtam moksliniam darbui.

-          Taip, baigęs aspirantūrą likau dirbti institute, pas profesorių Juozą Blužą, kuris tuo metu buvo vienas iš vedančiųjų Lietuvos kardiologų. Jam buvo patikėta ką tik įkurto Kardiologijos instituto vadovo vieta ir jis, pasikvietęs mane, kaip jauną aspirantą, pasakė: „Daktare, reikia burti komandą, kuri sukurtų ir įdiegtų į klinikinę praktiką kardiologinių ligonių reabilitacinio gydymo sistemą“. Jis dar pridūrė, kad kardiologinių ligonių reabilitacija itin domisi, daug informacijos apie šią sritį turi sukaupusi mūsų instituto mokslininkė Nijolė Misiūnienė, todėl pasiūlė su ja susitikti, pasikalbėti, pasitarti.

-          Tad, nieko nelaukęs, pasiraitojote rankoves... Gal pasakytumėte, kodėl profesoriui Juozui Blužui kilo idėja keisti tokių ligonių gydymo taktiką?

-          Persirgusių miokardo infarktu ligonių gydymas iki tol trukdavo mėnesių mėnesius. Ne paslaptis, išgyvenamumo procentas nebuvo didelis, nemaža dalis susirgusiųjų šia sunkia ir pavojinga liga ilgam prarasdavo darbingumą. Po miokardo infarkto pirmąsias 30 dienų ligoniai praleisdavo lovoje – be jokio judesio, be žingsnelių! Jiems būdavo skiriami vaistai ir ramybė. Tokių ligonių gydymas respublikinės ligoninės stacionare atsieidavo didžiulius pinigus. Profesorius J. Blužas buvo puikiai susipažinęs su kardiologinių ligonių reabilitacijai sukurtomis gydymo bazėmis užsienio šalyse ir pasiryžo naujoves įdiegti Lietuvoje. Viskas buvo daroma tam, kad būtų paspartintas poinfarktinių ligonių grąžinimas į darbą, šeimą, kartu ženkliai pagerinta ligonių gyvenimo kokybė. Šios veiklos jis ir įpareigojo mane imtis.

-          Viską teko pradėti nuo pradžių – nesunku įsivaizduoti, kokia atsakomybės našta krito ant jūsų pečių.

-          Labai daug pagalbos sulaukiau iš profesoriaus J. Blužo. Pirmiausia reikėjo surasti ir įkurti bazę ligonių reabilitacijai. Profesoriaus atkaklumo dėka tokia galimybė atsivėrė tuometės „Bangos“ radijo gamyklos profilaktoriume Panemunėje, kuriam tada vadovavo gydytojas ir garsus šokėjas Česlovas Norvaiša. Kiek vėliau poinfarktinių ligonių reabilitacijos skyrius buvo įsteigtas Elektrėnuose, Abromiškių sanatorijoje, taip pat Palangoje, Viršužiglyje, o sunkiausių ligonių tolesnio gydymo ir priežiūros skyrius duris atvėrė Veiveriuose.

-          Ir šiandien prisimenama, kad jūsų sukurta metodika, keičiant persirgusių miokardo infarktu ligonių gydymo taktiką, prilygo revoliuciniams pokyčiams.

-          Taip, išties aš didžiuojuosi tuo indėliu į Lietuvos medicinos vystymą, džiaugiuosi, kad buvau vienas iš „revoliucijos“ organizatorių ir vykdytojų. Pagal mūsų sukurtą gydymo judesiu metodiką ligoniai dar gulėdami reanimacijos skyriuje pradėdavo  mankštintis, o po kelių parų jau pakildavo iš lovos, žingsniuodavo, lipdavo laiptais. Parengta jaujoji metodika buvo pagrindinis svertas, pagal kurį buvo sukurta miokardo infarktą patyrusių ligonių reabilitacinio gydymo sistema. Pagalvokime, kas geriau: ar ligonį keliasdešimt parų laikyti lovoje, ar trečią – penktą parą kelti ir skatinti judėti. Iš pradžių raginti žingsnį žengti šalia lovos, paskui – aplink lovą, dar vėliau – išeinant į koridorių ar net į lauką. Tolesnėje reabilitacijoje ligoniai lipdavo į baseiną, atlikdavo vis sudėtingesnius pratimus. Psichologinis gerų emocijų pliūpsnis – milžiniškas! Tik pagalvokite, prieš keletą dienų patyręs infarktą, ligonis nesijaučia esąs visiškai bejėgis  - mankštinasi, plaukioja! Argi ne stebuklas?

-          Vadinasi, jūsų metodika pakeitė tuo laiku vyravusius klaidingus stereotipus, kad infarktą reikia gydyti ramybe, gulėjimu?

-          Būtent! Šios sistemos dėka tokių ligonių gydymo laikotarpis ženkliai sutrumpėjo – į darbą jie grįždavo ne po 6-9 mėnesių, kaip iki tol, o po 2,5 – 3 mėnesių. Akivaizdžiai matėsi, kaip puikiai sistema veikia, kaip ji ligoniams naudinga ir reikalinga. Sukūrę ir įdiegę naująją reabilitacijos sistemą įrodėme, kad infarktas labiausiai „bijo“ judėjimo, ir šią metodiką kryptingai vystėme, pažangų gydymą skleisdami po visą Lietuvą, visas, net mažiausias ligonines ir poliklinikas. Štai kokia buvo mano ir mano kolegų – profesorių Zigmo Januškevičiaus, Juozo Blužo, Nijolės Misiūnienės ir Danguolės Žemaitytės įvykdyta „revoliucija“ kardiologinėje medicinoje. Už šios sistemos sukūrimą ir įdiegimą visi mes buvome apdovanoti aukščiausiu valstybiniu apdovanojimu – Valstybine premija.

-          Širdies ir kraujagyslių ligos jau daug metų yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje ir pasaulyje. Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga daugiau kaip pusė tūkstančio gyventojų. Kokios priemonės, jūsų nuomone, šią liūdną statistiką galėtų sumažinti?

-          Šalyje trūksta dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Dauguma žmonių nepakankamai rūpinasi savo sveikata – per mažai juda, netinkamai maitinasi, turi antsvorio problemų, neatsisako žalingų įpročių – rūkymo, besaikio svaigalų vartojimo. Patiriami stresai taip pat labai kenkia širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai. Nors šalyje vykdomos prevencinės programos, siekiant mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau kol patys gyventojai neskirs savo sveikatai daugiau dėmesio, sunku bus tą liūdną statistiką pakeisti. Koronarinės širdies ligos, aterosklerozė staiga neišsivysto, o, kaip žinia, dauguma tokių ligų rizikos veiksnių yra susiję su netinkama gyvensena, fizinio aktyvumo stoka.

-          Judesio terapija jums buvo nesvetima nuo vaikystės laikų?

-          Iš tiesų, judėjimo naudą pajaučiau ir įvertinau dar būdamas moksleivis. Aktyviai sportavau nuo mažų dienų – buvau irklavimo, lengvosios atletikos čempionas, vėliau pamilau kalnus, susižavėjau alpinizmu. Labai džiaugiuosi, kad būdamas „infekuotas“ judesio „virusu“, ta pačia „liga“ užkrėčiau ir savo vaikus – sūnų ir dukterį. Judėjimas, sportas, fizinis aktyvumas man visad buvo lyg vaistai. Su judesiu draugauju iki šių dienų – mankštinuosi, nesunkiai delnais pasiekiu žemę, padarau špagatą.

-          Ir savo pacientams turbūt pirmoje eilėje „išrašote“ nieko nekainuojančių, bet labai efektyvių fizinio judėjimo „procedūrų“ ?

-          Vienas prancūzų mokslininkas yra taikliai pastebėjęs, kad judesys gali atstoti piliulę, bet piliulė judesio – niekada. Taigi judėjimas išties yra viena reikalingiausių, užtikrintą efektą duodančių „procedūrų“ tiek sveikiems žmonėms, tiek turintiems sveikatos problemų.

Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė

www.elitemedicale.lt

Elite Medicale, Lietuvos ir Prancūzijos UAB


Padidėjęs kraujospūdis – epidemija

Padidėjęs kraujospūdis – epidemija

Statistika grėsminga - kas penkto suaugusio žmogaus Lietuvoje kraujospūdis yra padidėjęs. Mirtingumo rodikliai nuo padidėjusio kraujo spaudimo sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų 2 kartus didesni nei Europos Sąjungos vidurkis. Dažnas nežino apie...


Svarainis — lietuviška citrina

Svarainis — lietuviška citrina

Svarainio vaisiuose gausu vitamino C, organinių rūgščių, pektininių ir rauginių bei mineralinių medžiagų, vaisių žievelėse yra eterinių aliejų, o sėklose — gleivių, riebiojo aliejaus, krakmolo. Svarainiai — sveikatos šaltinis,...


Lėtinis Prostatitas

Lėtinis Prostatitas

Sėklidėse gaminamas pagrindinis vyriškasis hormonas – testosteronas. Šis hormonas lemia vyro lytinę funkciją. Tarp sėklidžių ir priešinės liaukos bei sėklides prielipo yra geri ryšiai, kurie infekcijos metu tampa ne tokie glaudūs. Sėklinio...


Naujos pajėgos širdies regeneracijai

Naujos pajėgos širdies regeneracijai

JAV 2013 metais pradės pirmą klinikinį tyrimą, kurio metu kairio širdies skilvelio neišsivystymo defektą gydys autologinėmis virkštelės kraujo kamieninėmis ląstelėmis. Mayo klinika, kuri iniciavo šį tyrimą, įtrauks 10 vaikų gimusių su šiuo širdies...


Vaistažolė — imuninės sistemos skydas

Vaistažolė — imuninės sistemos skydas

Pavasarį medikai rekomenduoja pasirūpinti po žiemos nusilpusia imunine sistema. Šiaulių universiteto Botanikos sodo Gėlininkystės vyresnioji specialistė Aldona GRIŠAITĖ pasakoja, kokie vaistiniai augalai stiprina imuninę sistemą. Rausvažiedė...


Krūties vėžio prevencija – ką būtina žinoti kiekvienai moteriai?

Krūties vėžio prevencija – ką būtina žinoti kiekvienai moteriai?

Nuo 2014 metų rudens Medicinos diagnostikos ir gydymo centre nemokamai atliekama atrankinė mamografinė patikra (rentgeninis krūtų tyrimas) krūties vėžio nustatymui. Šioje patikroje gali dalyvauti 50-69 metų moterys, draustos privalomuoju sveikatos...


Ar lietuviai užsikrečia erkių platinamomis ligomis statistiškai dažniau negu ES šalyse?

Ar lietuviai užsikrečia erkių platinamomis ligomis statistiškai dažniau negu ES šalyse?

Kasmet Europoje registruojama apie 10-12 tūkst. Erkinio encefalito atvejų. Lietuva pakliūna i penketuką ES šalių, kuriose dažniausiai registruojamas erkinis encefalitas. Šiuo metu nėra nei vieno rajono, kuriame nebūtų surinkta erkių užsikrėtusių...


Gražios ir sveikos kojos

Gražios ir sveikos kojos

Venų varikozė – tai ne tik grožio, bet ir sveikatos priešas, kurios tikisi išvengti ne tik moterys, bet ir vyrai. Deja, vien tikėtis stebuklo, kad niekada nesusidursite su šia problema ar ji praeis savaime, neužtenka. Kraujagyslių chirurgas,...


Kaip be vaistų įveikti galvos skausmą?

Kaip be vaistų įveikti galvos skausmą?

Efektyviau negu vaistinėse parduodamais preparatais kai kurias ligas galima gydyti liaudies medicinos metodais. Tačiau ar galima liaudies metodais įveikti galvos skausmą? Maskvos I.M.Sečeniovo medicinos akademijos mokslininkė Jelena Akaračkova į...


Kirkšnies išvarža – dažniausia vyrų liga, gydoma chirurginiu būdu

Kirkšnies išvarža – dažniausia vyrų liga, gydoma chirurginiu būdu

Kirkšnies išvaržų operacijos patenka į pasaulyje dažniausiai atliekamų operacijų trejetą. O vyrams tai dažniausiai pasitaikanti liga, kurią reikia gydyti chirurginiu būdu. Statistiniai duomenys rodo, kad kirkšnies išvarža pasitaiko apie 27 proc....


Laisvieji radikalai – daugelio ligų priežastis?

Laisvieji radikalai – daugelio ligų priežastis?

Mokslininkus nuo seno domino klausimas, kodėl vienų šalių gyventojai gyvena ilgiau ir yra sveikesni nei kitų. Pvz., buvo pastebėta, kad šalyse, kur žmonės geria raudonojo vyno, mažiau sergama širdies ir kraujagyslių ligomis. Paaiškėjo, kad tai...


Imbieras gydo rytinį šleikštulį

Imbieras gydo rytinį šleikštulį

Imbieras ne tik pagardina patiekalus, bet ir gydo. Ši šaknis padeda peršalus, gerina virškinimą ir malšina skausmą. Imbiero šaknis padeda sergant peršalimu ar gripu. Daugelis žmonių taip pat pastebėjo, kad imbiero šaknis teigiamai veikia...


Gerybinė prostatos hiperplazija  ir dieta

Gerybinė prostatos hiperplazija ir dieta

Dėl gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH) vyrams po 55 metų prostata padidėja apie 4 procentus per metus. 60 - ies metų amžiaus 50 % vyrų serga GPH. Kai vyrų amžius peršoka 80 metų, 90% vyrų turi gerybinės prostatos hiperplazijos simptomų....


Vaistažolių arbatų nauda ir pavojai

Vaistažolių arbatų nauda ir pavojai

VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus vedėja dr. Ona Ragažinskienė dalinasi žiniomis apie vaistinius augalus ir jų gydomąsias savybes. Iš išdžiovintos vaistinės augalinės žaliavos namie galime pasiruošti vaistažolių arbatų,...


Moterims – pirmieji skiepai nuo vėžio

Moterims – pirmieji skiepai nuo vėžio

Gimdos kaklelio vėžys - antroji pagal dažnumą moterų onkologinė liga (po krūties vėžio), o besivystančiose šalyse – pati dažniausia. Per metus pasaulyje nuo jos miršta daugiau negu ketvirtis milijono moterų, o Europoje – per 50 tūkst.,...


Lietuviška vaistažolė sugrįžta

Lietuviška vaistažolė sugrįžta

Vaistažolės sugrįžta į mūsų namus, sako Šiaulių universiteto Botanikos sodo darbuotojai. Ir ne šiaip kalba - vis dažniau sodas sulaukia lankytojų, kurie pageidauja sužinoti, kaip atrodo, kaip rinkti vaistinius augalus. Apie lietuvišką vaistažolių...


Osteopatinis limfodrenažas

Osteopatinis limfodrenažas

Kūno formos, odos elastingumas, gera savijauta ir puiki nuotaika priklauso nuo to, kaip limfa cirkuliuoja organizme. Lietuvoje vis labiau populiarėja limfodrenažo procedūra, kurios metu yra gerinamas limfos tekėjimas ir taip koreguojama visa...


Labai atsiprašau, bet yra nemaža tikimybė, kad turite parazitų!

Labai atsiprašau, bet yra nemaža tikimybė, kad turite parazitų!

Kas tie parazitai? Tai organizmai (kirmėlės, grybeliai, pirmuonys), gyvenantis savo šeimininko sąskaita. Jie tyliai apiplėšia žmogų, atimdami iš jo dalį medžiagų, reikalingų jo gyvybei palaikyti. Negana to, jie dar išskiria toksinus, kurie yra...


Persodinta iš kamieninių ląstelių sukurta kraujagyslė

Persodinta iš kamieninių ląstelių sukurta kraujagyslė

Švedijos gydytojai pranešė apie sėkmingai pavykusią sunkią operaciją 10 metų mergaitei. Operacijos metu jai buvo transplantuota vena, užauginta laboratorijoje iš pačios mergaitės kamieninių ląstelių.


Jūroje — sveikatos lobiai

Jūroje — sveikatos lobiai

Jūros vanduo ir oras stiprina sveikatą, jūros augalai puoselėja kūno grožį, o jūros žuvis praturtina organizmą itin naudingomis maisto medžiagomis, todėl medikai rekomenduoja kuo dažniau pasilepinti jūros teikiamais malonumais. Ilsintis prie jūros...


Kasos ligos. Ūminis pankreatitas

Kasos ligos. Ūminis pankreatitas

Kasa – antra pagal dydį po kepenų ir pirma pagal svarbą virškinimo liauka. Ji yra viršutinėje pilvo ertmės dalyje, giliai paslėpta ir apsaugota tarp skrandžio ir užpakalinės pilvo sienos, išilgine ašimi išsidėsčiusi skersai stuburo ašies....


Nutukimas – psichologinė problema. Ar tikrai?

Nutukimas – psichologinė problema. Ar tikrai?

Nutukimas turi įtakos darbingumui, gyvenimo kokybei ir trukmei. Nutukę žmonės dažnai jaučia visuomenės spaudimą dėl neatitikimo visuomenėje egzistuojančių standartų, dalis jų socialiai atsiriboja, tampa vieniši, prasčiau realizuoja savo gebėjimus.


TenderWet plus – intensyviam žaizdos valymui

TenderWet plus – intensyviam žaizdos valymui

Neretai tinkamo tvarsčio pasirinkimas darbinėje praktikoje sudaro sunkumų, dažnai iškyla klausimų, kam reikia tiek įvairių, šiandien siūlomų tvarsčių. Į tai galima labai paprastai atsakyti: nėra vienodų (panašių) žaizdų. Jos atsiranda dėl...


Laisvę judėti gali grąžinti biologinė terapija

Laisvę judėti gali grąžinti biologinė terapija

Skausmas tampa kasdieniu palydovu. Taip nutinka susirgus sąnarių liga osteoartritu. Kai liga nusitaiko į kelį, klubą ar petį, žmogus priverstas riboti judesius, naudotis ramentais ar net sėsti į neįgaliojo vežimėlį. Ką daryti, kai nepadeda vaistai...


Apsauga nuo gripo – česnako pakabutis

Apsauga nuo gripo – česnako pakabutis

Lietuvoje siaučia gripas, tačiau Vilniaus vaikų darželyje "Metų laikai" nesusirgo nė vienas vaikas. Nuo viruso jie saugosi ant kaklo pasikabinę česnakus. Vos pravėręs darželio duris užuodi šviežių česnakų kvapą. "Mes prie jo jau...


Prostatos vėžys – dažniausia Lietuvos  vyrų onkologinė liga

Prostatos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga

Rugsėjo 15-oji - Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į dažnėjančius vyrų prostatos ligų atvejus. Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje. Kasmet prostatos vėžys nustatomas per 3...


Ar T ląstelių išjungimas gali padėti pažaboti ŽIV?

Ar T ląstelių išjungimas gali padėti pažaboti ŽIV?

Kiekvieną pavasarį ir vasarą daugelis iš mūsų pasitinka su kibirais, šluotomis ir ryžtu „iš esmės“ susitvarkyti namus. O mokslininkai nepaisydami metų laikų vis bando iššluoti baimę iš pasaulio dėl ŽIV infekcijos. Paskutiniais ULAC...


Vargas dėl žiemos nuovargio

Vargas dėl žiemos nuovargio

Pats viduržiemis, mes vis dažniau pajuntame šiam metų laikui būdingą nuovargio jausmą, lydimą savijautos pablogėjimo ir įvairiausių negalavimų. Suprantama, nuovargį galima įveikti vartojant įvairiausius stimuliuojamuosius preparatus, tačiau...


Medus gydo daugelį ligų

Medus gydo daugelį ligų

Sergant skrandžio opalige reikia 1 valandą prieš valgį išgerti tirpalo, paruošto iš 1 arbatinio šaukštelio medaus ir 1 stiklinės kambario temperatūros vandens. Šis tirpalas tinka ir sergant gastritu, tik reikia jį papildyti šaukšteliu žiedadulkių....


Kadagys – miško sveikatos ir žemės džiaugsmo medis

Kadagys – miško sveikatos ir žemės džiaugsmo medis

Antikos poetų apdainuoti ir nuo pradžių pradžios augę kadagiai mūsų miškuose jau taip išnyko, jog, aptikus šį vešlų, klestintį spygliuotį, norisi kepurę nukelti: ačiū, kad tu dar nepabėgai iš mūsų žemės (užterštos). Turtingesni kadagių tebėra mūsų...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9