Vasario 17d. Pirmadienis

Infarktas labiausiai "bijo" judėjimo

2013 Gruodžio 3d.
Peržiūrų skaičius: 23238

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto profesorius, Europos kardiologų asociacijos garbės narys, Lietuvos širdies asociacijos ir kardiologų draugijos narys Donatas Vasiliauskas moksliniam ir pedagoginiam darbui pašventė daugiau nei keturis dešimtmečius, o vienas ryškiausių jo pasiekimų vystant šalies medicinos pažangą – kartu su kolegomis mokslininkais sukurta metodika, pakeitusi persirgusiųjų miokardo infarktu ligonių gydymo taktiką, iki šiol prilyginama revoliuciniams pokyčiams medicinoje.

-          Gerbiamas profesoriau, medicinos studijas tuometiniame Kauno medicinos institute baigėte 1970 metais ir iškart įsitraukėte į mokslinę veiklą.

-          Iškart po studijų buvau pakviestas dirbti į Hospitalinės terapijos katedrą, kuriai tuo metu vadovavo šviesios atminties profesorius Zigmas Januškevičius. Netrukus sulaukiau pasiūlymo stoti į aspirantūrą (dabar – doktorantūra). Pasirinkau ligonių, persirgusių miokardo infarktu, reabilitacijos mokslinę kryptį.

-          Po aspirantūros Jums teko dirbti su garsiu kardiologijos profesoriumi Juozu Blužu, kuris jumyse įžvelgė gabų kardiologijos srities specialistą ir paakino rimtam moksliniam darbui.

-          Taip, baigęs aspirantūrą likau dirbti institute, pas profesorių Juozą Blužą, kuris tuo metu buvo vienas iš vedančiųjų Lietuvos kardiologų. Jam buvo patikėta ką tik įkurto Kardiologijos instituto vadovo vieta ir jis, pasikvietęs mane, kaip jauną aspirantą, pasakė: „Daktare, reikia burti komandą, kuri sukurtų ir įdiegtų į klinikinę praktiką kardiologinių ligonių reabilitacinio gydymo sistemą“. Jis dar pridūrė, kad kardiologinių ligonių reabilitacija itin domisi, daug informacijos apie šią sritį turi sukaupusi mūsų instituto mokslininkė Nijolė Misiūnienė, todėl pasiūlė su ja susitikti, pasikalbėti, pasitarti.

-          Tad, nieko nelaukęs, pasiraitojote rankoves... Gal pasakytumėte, kodėl profesoriui Juozui Blužui kilo idėja keisti tokių ligonių gydymo taktiką?

-          Persirgusių miokardo infarktu ligonių gydymas iki tol trukdavo mėnesių mėnesius. Ne paslaptis, išgyvenamumo procentas nebuvo didelis, nemaža dalis susirgusiųjų šia sunkia ir pavojinga liga ilgam prarasdavo darbingumą. Po miokardo infarkto pirmąsias 30 dienų ligoniai praleisdavo lovoje – be jokio judesio, be žingsnelių! Jiems būdavo skiriami vaistai ir ramybė. Tokių ligonių gydymas respublikinės ligoninės stacionare atsieidavo didžiulius pinigus. Profesorius J. Blužas buvo puikiai susipažinęs su kardiologinių ligonių reabilitacijai sukurtomis gydymo bazėmis užsienio šalyse ir pasiryžo naujoves įdiegti Lietuvoje. Viskas buvo daroma tam, kad būtų paspartintas poinfarktinių ligonių grąžinimas į darbą, šeimą, kartu ženkliai pagerinta ligonių gyvenimo kokybė. Šios veiklos jis ir įpareigojo mane imtis.

-          Viską teko pradėti nuo pradžių – nesunku įsivaizduoti, kokia atsakomybės našta krito ant jūsų pečių.

-          Labai daug pagalbos sulaukiau iš profesoriaus J. Blužo. Pirmiausia reikėjo surasti ir įkurti bazę ligonių reabilitacijai. Profesoriaus atkaklumo dėka tokia galimybė atsivėrė tuometės „Bangos“ radijo gamyklos profilaktoriume Panemunėje, kuriam tada vadovavo gydytojas ir garsus šokėjas Česlovas Norvaiša. Kiek vėliau poinfarktinių ligonių reabilitacijos skyrius buvo įsteigtas Elektrėnuose, Abromiškių sanatorijoje, taip pat Palangoje, Viršužiglyje, o sunkiausių ligonių tolesnio gydymo ir priežiūros skyrius duris atvėrė Veiveriuose.

-          Ir šiandien prisimenama, kad jūsų sukurta metodika, keičiant persirgusių miokardo infarktu ligonių gydymo taktiką, prilygo revoliuciniams pokyčiams.

-          Taip, išties aš didžiuojuosi tuo indėliu į Lietuvos medicinos vystymą, džiaugiuosi, kad buvau vienas iš „revoliucijos“ organizatorių ir vykdytojų. Pagal mūsų sukurtą gydymo judesiu metodiką ligoniai dar gulėdami reanimacijos skyriuje pradėdavo  mankštintis, o po kelių parų jau pakildavo iš lovos, žingsniuodavo, lipdavo laiptais. Parengta jaujoji metodika buvo pagrindinis svertas, pagal kurį buvo sukurta miokardo infarktą patyrusių ligonių reabilitacinio gydymo sistema. Pagalvokime, kas geriau: ar ligonį keliasdešimt parų laikyti lovoje, ar trečią – penktą parą kelti ir skatinti judėti. Iš pradžių raginti žingsnį žengti šalia lovos, paskui – aplink lovą, dar vėliau – išeinant į koridorių ar net į lauką. Tolesnėje reabilitacijoje ligoniai lipdavo į baseiną, atlikdavo vis sudėtingesnius pratimus. Psichologinis gerų emocijų pliūpsnis – milžiniškas! Tik pagalvokite, prieš keletą dienų patyręs infarktą, ligonis nesijaučia esąs visiškai bejėgis  - mankštinasi, plaukioja! Argi ne stebuklas?

-          Vadinasi, jūsų metodika pakeitė tuo laiku vyravusius klaidingus stereotipus, kad infarktą reikia gydyti ramybe, gulėjimu?

-          Būtent! Šios sistemos dėka tokių ligonių gydymo laikotarpis ženkliai sutrumpėjo – į darbą jie grįždavo ne po 6-9 mėnesių, kaip iki tol, o po 2,5 – 3 mėnesių. Akivaizdžiai matėsi, kaip puikiai sistema veikia, kaip ji ligoniams naudinga ir reikalinga. Sukūrę ir įdiegę naująją reabilitacijos sistemą įrodėme, kad infarktas labiausiai „bijo“ judėjimo, ir šią metodiką kryptingai vystėme, pažangų gydymą skleisdami po visą Lietuvą, visas, net mažiausias ligonines ir poliklinikas. Štai kokia buvo mano ir mano kolegų – profesorių Zigmo Januškevičiaus, Juozo Blužo, Nijolės Misiūnienės ir Danguolės Žemaitytės įvykdyta „revoliucija“ kardiologinėje medicinoje. Už šios sistemos sukūrimą ir įdiegimą visi mes buvome apdovanoti aukščiausiu valstybiniu apdovanojimu – Valstybine premija.

-          Širdies ir kraujagyslių ligos jau daug metų yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje ir pasaulyje. Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga daugiau kaip pusė tūkstančio gyventojų. Kokios priemonės, jūsų nuomone, šią liūdną statistiką galėtų sumažinti?

-          Šalyje trūksta dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Dauguma žmonių nepakankamai rūpinasi savo sveikata – per mažai juda, netinkamai maitinasi, turi antsvorio problemų, neatsisako žalingų įpročių – rūkymo, besaikio svaigalų vartojimo. Patiriami stresai taip pat labai kenkia širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai. Nors šalyje vykdomos prevencinės programos, siekiant mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau kol patys gyventojai neskirs savo sveikatai daugiau dėmesio, sunku bus tą liūdną statistiką pakeisti. Koronarinės širdies ligos, aterosklerozė staiga neišsivysto, o, kaip žinia, dauguma tokių ligų rizikos veiksnių yra susiję su netinkama gyvensena, fizinio aktyvumo stoka.

-          Judesio terapija jums buvo nesvetima nuo vaikystės laikų?

-          Iš tiesų, judėjimo naudą pajaučiau ir įvertinau dar būdamas moksleivis. Aktyviai sportavau nuo mažų dienų – buvau irklavimo, lengvosios atletikos čempionas, vėliau pamilau kalnus, susižavėjau alpinizmu. Labai džiaugiuosi, kad būdamas „infekuotas“ judesio „virusu“, ta pačia „liga“ užkrėčiau ir savo vaikus – sūnų ir dukterį. Judėjimas, sportas, fizinis aktyvumas man visad buvo lyg vaistai. Su judesiu draugauju iki šių dienų – mankštinuosi, nesunkiai delnais pasiekiu žemę, padarau špagatą.

-          Ir savo pacientams turbūt pirmoje eilėje „išrašote“ nieko nekainuojančių, bet labai efektyvių fizinio judėjimo „procedūrų“ ?

-          Vienas prancūzų mokslininkas yra taikliai pastebėjęs, kad judesys gali atstoti piliulę, bet piliulė judesio – niekada. Taigi judėjimas išties yra viena reikalingiausių, užtikrintą efektą duodančių „procedūrų“ tiek sveikiems žmonėms, tiek turintiems sveikatos problemų.

Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė

www.elitemedicale.lt

Elite Medicale, Lietuvos ir Prancūzijos UAB


Herbamedicus balzamai – judėjimo džiaugsmui

Herbamedicus balzamai – judėjimo džiaugsmui

Taip jau susiklostė mano gyvenimas, kad nuo 1995 m. dirbu masažuotoja Marijampolėje. Savo darbe taikau manualinę masažo techniką. Kadangi turiu medicininį išsilavinimą, pagrindinis mano atliekamas masažas yra klasikinis gydomasis. Naudoju šias...


Pasaulinė inkstų diena

Pasaulinė inkstų diena

Pagrindinis šios dienos tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į lėtines inkstų ligas, kurios yra klastingos, nes dažniausiai nejuntamos. Be to, jos itin pavojingos, nes sukelia inkstų nepakankamumą.


Skoliozė – stuburo iškrypimas

Skoliozė – stuburo iškrypimas

Žodis skoliozė yra kilęs iš graikiško žodžio “scolios”, kuris reiškia kreivas. Dažniausiai skoliozės terminas naudojamas apibūdinti stuburo iškrypimą į šoną, tačiau dabartinis apibrėžimas apibūdina erdvinę stuburo deformaciją su...


Gražios ir sveikos kojos

Gražios ir sveikos kojos

Venų varikozė – tai ne tik grožio, bet ir sveikatos priešas, kurios tikisi išvengti ne tik moterys, bet ir vyrai. Deja, vien tikėtis stebuklo, kad niekada nesusidursite su šia problema ar ji praeis savaime, neužtenka. Kraujagyslių chirurgas,...


Reumatoidinis artritas užklumpa ir jaunus

Reumatoidinis artritas užklumpa ir jaunus

Paplitusi nuomonė, kad reumatinės ligos – senų žmonių lengvi negalavimai. Realybė kitokia. Reumatoidinis artritas – labai sunki, pavojinga jaunų, darbingų žmonių liga. Nemažai ja susirgusiųjų praranda darbingumą, tampa neįgalūs,...


"Vampyriškas" metodas: plikimą siūloma gydyti savo kraujo injekcijomis į galvos odą

"Vampyriškas" metodas: plikimą siūloma gydyti savo kraujo injekcijomis į galvos odą

Plinkantys vyrai vardan plaukų ant galvos neretai griebtųsi ir šiaudo, net jei jis pasirodytų esąs skausmingas. Naujas medikų siūlomas kovos su plikimu metodas – savo kraujo injekcijos į galvos odą.


Pamirškite šienligę!

Pamirškite šienligę!

Alergiją gali sukelti įvairūs alergenai: dulkės, plunksnos, buitinės priemonės, maisto, žiedadulkės, grybai, bakterijos, virusai ir t.t., tačiautinkamą gydymo būdą galima parinkti tik tada, kai yra nustatomos tikrosios alergijos priežastys!


Agurkai tirpdo akmenis

Agurkai tirpdo akmenis

Žmonės agurkus valgo jau beveik 60 amžių. Jie pagerina apetitą, riebalų bei baltymų pasisavinimą ir kartu palankiai veikia medžiagų apykaitą. Agurkas – mažiausiai kaloringa daržovė, bet joje yra daug žmogaus organizmui svarbių mineralinių...


Užmiršusiems poilsį – nuovargio liga

Užmiršusiems poilsį – nuovargio liga

Pasibaigusi vasara ir prasidėjęs naujas darbymečio sezonas ragina priminti apie paslaptingą ligą, pakertančią jaunus, daug dirbančius arba besimokančius ir energija trykštančius 20-40 metų žmones. Istorija: 1980 metų viduryje nedidelį kaimelį JAV...


Atopinės odos priežiūra. BIONIKE - TRIDERM kosmetika

Atopinės odos priežiūra. BIONIKE - TRIDERM kosmetika

Atopinis dermatitas (AD) – tai lėtinis, pasikartojantis odos uždegimas, kuriam būdingas nuolat savo vietą ir formą keičiantis, labai niežtintis bėrimas.


Konsultuos ortopedas traumatologas Rimtautas Gudas

Konsultuos ortopedas traumatologas Rimtautas Gudas

Nuo kovo mėn. Kaune įsikūrusiame konsultacijų centre „Sveikatos arka“ konsultuos Lietuvos Sveikatos mokslų Universiteto Kauno klinikų gydytojas ortopedas traumatologas profesorius medicinos mokslų daktaras Rimtautas GUDAS.


Nutukimas – psichologinė problema. Ar tikrai?

Nutukimas – psichologinė problema. Ar tikrai?

Nutukimas turi įtakos darbingumui, gyvenimo kokybei ir trukmei. Nutukę žmonės dažnai jaučia visuomenės spaudimą dėl neatitikimo visuomenėje egzistuojančių standartų, dalis jų socialiai atsiriboja, tampa vieniši, prasčiau realizuoja savo gebėjimus.


Venų varikozę gydome biologiniais klijais

Venų varikozę gydome biologiniais klijais

Medicinos diagnostikos ir gydymo centras šiandien vienintelė medicinos įstaiga Lietuvoje, kuri venų varikoze sergantiems pacientams siūlo naujausią ir pažangiausią gydymo metodą – biologinius klijus. Šis gydymas unikalus tuo, kad reikalingas...


Klaipėdietei LIMFEDEMA tapo didesniu iššūkiu nei vėžys

Klaipėdietei LIMFEDEMA tapo didesniu iššūkiu nei vėžys

Laiptai klaipėdietei kaskart sukeldavo paniką. Moteris baimindavosi, kad pripūstus balionus primenančiomis kojomis neįstengs jais užlipti - tai tik maža nepatogumų dalis, užgriuvusi onkologinės ligos gydymo metu. Klaipėdietė Audronė Drongienė...


Vyrų lytiniai susirgimai: kur ir kada kreiptis?

Vyrų lytiniai susirgimai: kur ir kada kreiptis?

Didelis gyvenimo tempas, stresas, problemos šeimoje ir kiti faktoriai daro neigiamą įtaką vyro sveikatai. Stipriosios lyties atstovus pradeda kamuoti įvairios odos ar lytinių organų problemos, kurios sukelia didelį diskomfortą gyvenime. Pasak...


Ar T ląstelių išjungimas gali padėti pažaboti ŽIV?

Ar T ląstelių išjungimas gali padėti pažaboti ŽIV?

Kiekvieną pavasarį ir vasarą daugelis iš mūsų pasitinka su kibirais, šluotomis ir ryžtu „iš esmės“ susitvarkyti namus. O mokslininkai nepaisydami metų laikų vis bando iššluoti baimę iš pasaulio dėl ŽIV infekcijos. Paskutiniais ULAC...


Obstrukcinės miego apnėjos chirurginis gydymas

Obstrukcinės miego apnėjos chirurginis gydymas

Apnėja - graikų kalbos žodis, reiškiantis „nekvėpuojantis". Obstrukcinė miego apnėja (OMA) – tai liga, kai miegodamas žmogus trumpam (nuo 10 sekundžių ir daugiau) nustoja kvėpuoti. Miegant atsipalaiduoja gerklės raumenys, ir jie...


Bronchinė astma – ką turėčiau žinoti?

Bronchinė astma – ką turėčiau žinoti?

Bronchų astma – dažniausia lėtinė plaučių liga vaikų amžiuje, o jai būdingi simptomai neretai atsiranda jau pirmaisiais gyvenimo metais. Statistiniais duomenimis Pasaulyje šia liga serga apie 300 milijonų žmonių. Prognozuojama, kad 2025 m....


Skiepijimo pažymėjimai svarbūs ne tik vaikams ir keliautojams

Skiepijimo pažymėjimai svarbūs ne tik vaikams ir keliautojams

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, jei ruošiatės į kelionę, nepamirškite ne tik paso, bet ir Tarptautinio skiepijimo pažymėjimo. Gali būti, kad be jo nebūsite įleisti į vieną ar kitą šalį. Kito, nemažiau svarbaus dokumento...


NE spuogams, bjaurojantiems veidą

NE spuogams, bjaurojantiems veidą

Aknė – lėtinė liga ir labiausiai paplitusi odos problema. Pasak „Estetus klinikos“ dermatologės Indrės Šaferienės, dažniausiai ji kamuoja jaunimą brendimo laikotarpiu, tačiau klaidinga manyti, kad ji būdinga tik paaugliams....


Antibiotikai plius probiotikai (gerosios bakterijos)

Antibiotikai plius probiotikai (gerosios bakterijos)

Mūsų klimato ir šalto oro pasekmės – kvėpavimo sistemos ligos, ilgai besitęsiantis kosulys. Viso to rezultatas – antibiotikų vartojimas. Klaidingai manoma, jog geriant antibiotikus, geriami probiotikai nėra veiksmingi, nes antibiotikai...


Esant kojų tinimui, atidėlioti vizito pas gydytoją tikrai neverta

Esant kojų tinimui, atidėlioti vizito pas gydytoją tikrai neverta

Vasarą dažnas skundžiasi kojų tinimu. Šis metų laikas – tikras išbandymas mūsų organizmui, o ypač kojoms. Vyraujant karštiems orams, daugeliui žmonių pasireiškia simptomai, kurių paprastai nebūna vėsesniu metų laiku: kojų tinimai,...


Jei sveikatos problemos trukdo ilsėtis

Jei sveikatos problemos trukdo ilsėtis

„Dauguma žmonių ateina tikėdamiesi bent šiek tiek prislopinti juos kamuojančius skausmus, o baigę visą paskirtą gydymo kursą, negali patikėti, kad per trumpą laiką jie atsikratė daugelį metų varginusių skausmų.“ – teigia A....


Slaugykime atsakingai: kodėl slaugomam ligoniui ne visada pakanka su meile pagamintos trintos sriubytės?

Slaugykime atsakingai: kodėl slaugomam ligoniui ne visada pakanka su meile pagamintos trintos sriubytės?

Turbūt kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime esame susidūrę su situacija, kai slaugėme savo senelį, tėvus, sergantį vaiką ar artimą žmogų, sveikstantį po sunkios ligos. Nors, rodos, rūpinamės savo artimaisiais atsakingai ir su didžiule meile,...


Ar verta kovoti su šienlige?

Ar verta kovoti su šienlige?

Žydint įvairiems augalams ir pievoms padaugėja įkvepiamųjų alergenų sukeltų alergijų. Žiedadulkėms alergiški žmonės paprastai kamuojasi ne tik pavasarį, bet ir visą vasarą, ypač tose vietose, kur rečiau šienaujamos arba visai netvarkomos pievos....


Mielos Mamos, pasirūpinkime sveikata

Mielos Mamos, pasirūpinkime sveikata

Artėja pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena. Kaip ir kasmet, Medicinos diagnostikos ir gydymo centras (MDGC) ragina visas moteris, mamas pasirūpinti savo sveikata. Mama ir sveikata yra tos vertybės žmogaus gyvenime, kurių pakeisti...


Kaip gintis nuo gripo?

Kaip gintis nuo gripo?

Klausimą "Kaip gyveni?" dabar keičia kitas – "Ar nesergi gripu?" Kaip nuo jo gintis, kiekvienas turi savų metodų. Tad nuo šiandien nuolatinėje laikraščio rubrikoje kalbinsime įvairių specialybių klaipėdiečius ir...


Nuo tuberkuliozės  būtina apsaugoti vaikus

Nuo tuberkuliozės būtina apsaugoti vaikus

„Tuberkuliozė pavojinga visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, rasės ar tautybės. Nors kurį laiką ši klastinga liga buvo laikoma nugalėta, tačiau šiandien ja yra užsikrėtę daugiau nei 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje, kasmet nuo jos miršta apie...


Vietoj tabletės – uoga

Vietoj tabletės – uoga

Uogomis pražydęs šermukšnis – ne tik rudens puošmena. Šio medžio uogos gydo nuo daugelio ligų. Net nuo vėžio. Abejingai žiūrėsite į brangių maisto papildų reklamas, jeigu visiems metams pasiruošite didžiosios dilgėlės ir šermukšnio uogų...


Gydymas dėlėmis –  nepralenkiama gamtos dovana

Gydymas dėlėmis – nepralenkiama gamtos dovana

Dėlių gydomosios savybės žinomos ir naudojamos jau tūkstančius metų. Negalavimų, kuriuos padeda įveikti šis nuostabus gyvūnėlis, sąrašas labai ilgas. Dėlių paslaptis yra jų gaminamos biologiškai aktyvios medžiagos, kurių šiuolaikinei biochemijai...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9