Liepos 23d. Antradienis

Infarktas labiausiai "bijo" judėjimo

2013 Gruodžio 3d.
Peržiūrų skaičius: 23104

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto profesorius, Europos kardiologų asociacijos garbės narys, Lietuvos širdies asociacijos ir kardiologų draugijos narys Donatas Vasiliauskas moksliniam ir pedagoginiam darbui pašventė daugiau nei keturis dešimtmečius, o vienas ryškiausių jo pasiekimų vystant šalies medicinos pažangą – kartu su kolegomis mokslininkais sukurta metodika, pakeitusi persirgusiųjų miokardo infarktu ligonių gydymo taktiką, iki šiol prilyginama revoliuciniams pokyčiams medicinoje.

-          Gerbiamas profesoriau, medicinos studijas tuometiniame Kauno medicinos institute baigėte 1970 metais ir iškart įsitraukėte į mokslinę veiklą.

-          Iškart po studijų buvau pakviestas dirbti į Hospitalinės terapijos katedrą, kuriai tuo metu vadovavo šviesios atminties profesorius Zigmas Januškevičius. Netrukus sulaukiau pasiūlymo stoti į aspirantūrą (dabar – doktorantūra). Pasirinkau ligonių, persirgusių miokardo infarktu, reabilitacijos mokslinę kryptį.

-          Po aspirantūros Jums teko dirbti su garsiu kardiologijos profesoriumi Juozu Blužu, kuris jumyse įžvelgė gabų kardiologijos srities specialistą ir paakino rimtam moksliniam darbui.

-          Taip, baigęs aspirantūrą likau dirbti institute, pas profesorių Juozą Blužą, kuris tuo metu buvo vienas iš vedančiųjų Lietuvos kardiologų. Jam buvo patikėta ką tik įkurto Kardiologijos instituto vadovo vieta ir jis, pasikvietęs mane, kaip jauną aspirantą, pasakė: „Daktare, reikia burti komandą, kuri sukurtų ir įdiegtų į klinikinę praktiką kardiologinių ligonių reabilitacinio gydymo sistemą“. Jis dar pridūrė, kad kardiologinių ligonių reabilitacija itin domisi, daug informacijos apie šią sritį turi sukaupusi mūsų instituto mokslininkė Nijolė Misiūnienė, todėl pasiūlė su ja susitikti, pasikalbėti, pasitarti.

-          Tad, nieko nelaukęs, pasiraitojote rankoves... Gal pasakytumėte, kodėl profesoriui Juozui Blužui kilo idėja keisti tokių ligonių gydymo taktiką?

-          Persirgusių miokardo infarktu ligonių gydymas iki tol trukdavo mėnesių mėnesius. Ne paslaptis, išgyvenamumo procentas nebuvo didelis, nemaža dalis susirgusiųjų šia sunkia ir pavojinga liga ilgam prarasdavo darbingumą. Po miokardo infarkto pirmąsias 30 dienų ligoniai praleisdavo lovoje – be jokio judesio, be žingsnelių! Jiems būdavo skiriami vaistai ir ramybė. Tokių ligonių gydymas respublikinės ligoninės stacionare atsieidavo didžiulius pinigus. Profesorius J. Blužas buvo puikiai susipažinęs su kardiologinių ligonių reabilitacijai sukurtomis gydymo bazėmis užsienio šalyse ir pasiryžo naujoves įdiegti Lietuvoje. Viskas buvo daroma tam, kad būtų paspartintas poinfarktinių ligonių grąžinimas į darbą, šeimą, kartu ženkliai pagerinta ligonių gyvenimo kokybė. Šios veiklos jis ir įpareigojo mane imtis.

-          Viską teko pradėti nuo pradžių – nesunku įsivaizduoti, kokia atsakomybės našta krito ant jūsų pečių.

-          Labai daug pagalbos sulaukiau iš profesoriaus J. Blužo. Pirmiausia reikėjo surasti ir įkurti bazę ligonių reabilitacijai. Profesoriaus atkaklumo dėka tokia galimybė atsivėrė tuometės „Bangos“ radijo gamyklos profilaktoriume Panemunėje, kuriam tada vadovavo gydytojas ir garsus šokėjas Česlovas Norvaiša. Kiek vėliau poinfarktinių ligonių reabilitacijos skyrius buvo įsteigtas Elektrėnuose, Abromiškių sanatorijoje, taip pat Palangoje, Viršužiglyje, o sunkiausių ligonių tolesnio gydymo ir priežiūros skyrius duris atvėrė Veiveriuose.

-          Ir šiandien prisimenama, kad jūsų sukurta metodika, keičiant persirgusių miokardo infarktu ligonių gydymo taktiką, prilygo revoliuciniams pokyčiams.

-          Taip, išties aš didžiuojuosi tuo indėliu į Lietuvos medicinos vystymą, džiaugiuosi, kad buvau vienas iš „revoliucijos“ organizatorių ir vykdytojų. Pagal mūsų sukurtą gydymo judesiu metodiką ligoniai dar gulėdami reanimacijos skyriuje pradėdavo  mankštintis, o po kelių parų jau pakildavo iš lovos, žingsniuodavo, lipdavo laiptais. Parengta jaujoji metodika buvo pagrindinis svertas, pagal kurį buvo sukurta miokardo infarktą patyrusių ligonių reabilitacinio gydymo sistema. Pagalvokime, kas geriau: ar ligonį keliasdešimt parų laikyti lovoje, ar trečią – penktą parą kelti ir skatinti judėti. Iš pradžių raginti žingsnį žengti šalia lovos, paskui – aplink lovą, dar vėliau – išeinant į koridorių ar net į lauką. Tolesnėje reabilitacijoje ligoniai lipdavo į baseiną, atlikdavo vis sudėtingesnius pratimus. Psichologinis gerų emocijų pliūpsnis – milžiniškas! Tik pagalvokite, prieš keletą dienų patyręs infarktą, ligonis nesijaučia esąs visiškai bejėgis  - mankštinasi, plaukioja! Argi ne stebuklas?

-          Vadinasi, jūsų metodika pakeitė tuo laiku vyravusius klaidingus stereotipus, kad infarktą reikia gydyti ramybe, gulėjimu?

-          Būtent! Šios sistemos dėka tokių ligonių gydymo laikotarpis ženkliai sutrumpėjo – į darbą jie grįždavo ne po 6-9 mėnesių, kaip iki tol, o po 2,5 – 3 mėnesių. Akivaizdžiai matėsi, kaip puikiai sistema veikia, kaip ji ligoniams naudinga ir reikalinga. Sukūrę ir įdiegę naująją reabilitacijos sistemą įrodėme, kad infarktas labiausiai „bijo“ judėjimo, ir šią metodiką kryptingai vystėme, pažangų gydymą skleisdami po visą Lietuvą, visas, net mažiausias ligonines ir poliklinikas. Štai kokia buvo mano ir mano kolegų – profesorių Zigmo Januškevičiaus, Juozo Blužo, Nijolės Misiūnienės ir Danguolės Žemaitytės įvykdyta „revoliucija“ kardiologinėje medicinoje. Už šios sistemos sukūrimą ir įdiegimą visi mes buvome apdovanoti aukščiausiu valstybiniu apdovanojimu – Valstybine premija.

-          Širdies ir kraujagyslių ligos jau daug metų yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje ir pasaulyje. Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga daugiau kaip pusė tūkstančio gyventojų. Kokios priemonės, jūsų nuomone, šią liūdną statistiką galėtų sumažinti?

-          Šalyje trūksta dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Dauguma žmonių nepakankamai rūpinasi savo sveikata – per mažai juda, netinkamai maitinasi, turi antsvorio problemų, neatsisako žalingų įpročių – rūkymo, besaikio svaigalų vartojimo. Patiriami stresai taip pat labai kenkia širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai. Nors šalyje vykdomos prevencinės programos, siekiant mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau kol patys gyventojai neskirs savo sveikatai daugiau dėmesio, sunku bus tą liūdną statistiką pakeisti. Koronarinės širdies ligos, aterosklerozė staiga neišsivysto, o, kaip žinia, dauguma tokių ligų rizikos veiksnių yra susiję su netinkama gyvensena, fizinio aktyvumo stoka.

-          Judesio terapija jums buvo nesvetima nuo vaikystės laikų?

-          Iš tiesų, judėjimo naudą pajaučiau ir įvertinau dar būdamas moksleivis. Aktyviai sportavau nuo mažų dienų – buvau irklavimo, lengvosios atletikos čempionas, vėliau pamilau kalnus, susižavėjau alpinizmu. Labai džiaugiuosi, kad būdamas „infekuotas“ judesio „virusu“, ta pačia „liga“ užkrėčiau ir savo vaikus – sūnų ir dukterį. Judėjimas, sportas, fizinis aktyvumas man visad buvo lyg vaistai. Su judesiu draugauju iki šių dienų – mankštinuosi, nesunkiai delnais pasiekiu žemę, padarau špagatą.

-          Ir savo pacientams turbūt pirmoje eilėje „išrašote“ nieko nekainuojančių, bet labai efektyvių fizinio judėjimo „procedūrų“ ?

-          Vienas prancūzų mokslininkas yra taikliai pastebėjęs, kad judesys gali atstoti piliulę, bet piliulė judesio – niekada. Taigi judėjimas išties yra viena reikalingiausių, užtikrintą efektą duodančių „procedūrų“ tiek sveikiems žmonėms, tiek turintiems sveikatos problemų.

Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė

www.elitemedicale.lt

Elite Medicale, Lietuvos ir Prancūzijos UAB

Kokio pilvo skausmo reikia išsigąsti?

Kokio pilvo skausmo reikia išsigąsti?

Pilvo pūtimas, pykinimas, skausmas, deginimas - visi šie su virškinimo sutrikimais susiję pojūčiai pažįstami kiekvienam. Tačiau ne kiekvienas sugeba atskirti, kurie iš šių simptomų yra pavojingi, o kurių galima paprastai išvengti - tik pakoregavus...


Alerginė sloga ir naujos jos gydymo galimybės

Alerginė sloga ir naujos jos gydymo galimybės

Nuolatinis ar epizodinis čiaudulys, nosinės paieškos dėl varvančios nosies, paraudusios akys – tai tik keli alerginės slogos simptomai. Ką jau kalbėti apie blogai išmiegotą naktį dėl nosies užburkimo ir visai nedarbingas dienas, o simptomams...


Vaikščiojimas su tiksinčia bomba organizme: liga, nuo kurios mirštama staiga

Vaikščiojimas su tiksinčia bomba organizme: liga, nuo kurios mirštama staiga

Žmonės gana ilgai taikstosi su kojų skausmu dėl venų pokyčių, nė neįsivaizduodami, kuo tai gresia. Venų tromboembolija (VTE), arba venų trombozė, yra trečia pagal dažnumą širdies ir kraujagyslių liga pasaulyje po išeminės širdies ligos ir insulto.


Medus gydo daugelį ligų

Medus gydo daugelį ligų

Sergant skrandžio opalige reikia 1 valandą prieš valgį išgerti tirpalo, paruošto iš 1 arbatinio šaukštelio medaus ir 1 stiklinės kambario temperatūros vandens. Šis tirpalas tinka ir sergant gastritu, tik reikia jį papildyti šaukšteliu žiedadulkių....


Česnakas – istorinis dopingas ir antibiotikas

Česnakas – istorinis dopingas ir antibiotikas

Mūsų eros pradžioje Romos imperatorius Neronas išleido įsakymą, kuriuo nurodė legionų kariams skirti daugiau česnakų, kad šie būtų stipresni ir kovingesni. Apie česnako vaistines savybes prirašyta tiek daug ir taip seniai, kad tarp naminių augalų...


Gydymas dėlėmis –  nepralenkiama gamtos dovana

Gydymas dėlėmis – nepralenkiama gamtos dovana

Dėlių gydomosios savybės žinomos ir naudojamos jau tūkstančius metų. Negalavimų, kuriuos padeda įveikti šis nuostabus gyvūnėlis, sąrašas labai ilgas. Dėlių paslaptis yra jų gaminamos biologiškai aktyvios medžiagos, kurių šiuolaikinei biochemijai...


Laikas ruoštis vasarai: pasirūpinkite kojų venų sveikata

Laikas ruoštis vasarai: pasirūpinkite kojų venų sveikata

Įvairiausi kraujotakos sutrikimai žmogaus organizme – dažnas reiškinys. Kojų venų varikozė (lėtinis nepakankamumas) – vienas tokių sutrikimų. Jis gana dažnas: kenčia net trys iš dešimties suaugusių žmonių. Dažniau paliečia moteris.


Kodėl sutrinka vaikų laikysenos

Kodėl sutrinka vaikų laikysenos

Ydinga laikysena vadiname netaisyklingą, asimetrišką ar kaip nors kitaip pasikeitusią kūno padėtį. Kūną tam tikroje padėtyje palaiko kaulų, raumenų ir raiščių sistema. Bet kokie faktoriai, vienaip ar kitaip paliečiantys minėtąją sistemą, gali...


Alergiškas dulkėms? Gyvūnams? Dulkių erkėms? Kenti nuo šienligės? Švokštimo? Čiaudulio? Niežulio?

Alergiškas dulkėms? Gyvūnams? Dulkių erkėms? Kenti nuo šienligės? Švokštimo? Čiaudulio? Niežulio?

Pagal Karališkojo vidaus ligų gydytojų koledžo duomenis, Jungtinėje Karalystėje yra 18mln. nuo alergijos kenčiančių žmonių ir iki 100.000 visą dieną dirbančių alergijos specialistų, sprendžiančių jų problemas! Bio-life HomeCare Range (Bio-life...


Užmiršusiems poilsį – nuovargio liga

Užmiršusiems poilsį – nuovargio liga

Pasibaigusi vasara ir prasidėjęs naujas darbymečio sezonas ragina priminti apie paslaptingą ligą, pakertančią jaunus, daug dirbančius arba besimokančius ir energija trykštančius 20-40 metų žmones. Istorija: 1980 metų viduryje nedidelį kaimelį JAV...


Venų varikozė. Ar mes jau XXI amžiuje?

Venų varikozė. Ar mes jau XXI amžiuje?

Kojų venų varikozė – aktuali tema. Manoma, kad šia liga serga apie 15 proc. suaugusių šalies gyventojų. Moterys kenčia keturis kartus dažniau nei vyrai. Apie tai, kas vyksta pasaulyje ir Lietuvoje gydant šią ligą, savo mintimis dalijasi...


Konsultuos ortopedas traumatologas Rimtautas Gudas

Konsultuos ortopedas traumatologas Rimtautas Gudas

Nuo kovo mėn. Kaune įsikūrusiame konsultacijų centre „Sveikatos arka“ konsultuos Lietuvos Sveikatos mokslų Universiteto Kauno klinikų gydytojas ortopedas traumatologas profesorius medicinos mokslų daktaras Rimtautas GUDAS.


Kas kaltas dėl sutrikusio vyriškumo?

Kas kaltas dėl sutrikusio vyriškumo?

Seksologai tvirtina, kad neišsprendžiamų intymaus gyvenimo problemų nėra. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad šitoje srityje žmonėms viskas aišku ir diskutuoti lyg ir nėra apie ką. Priešingai: kupinoje įtampos, skubėjimo, įtempto protinio darbo...


Bronchinė astma – ką turėčiau žinoti?

Bronchinė astma – ką turėčiau žinoti?

Bronchų astma – dažniausia lėtinė plaučių liga vaikų amžiuje, o jai būdingi simptomai neretai atsiranda jau pirmaisiais gyvenimo metais. Statistiniais duomenimis Pasaulyje šia liga serga apie 300 milijonų žmonių. Prognozuojama, kad 2025 m....


Laisvieji radikalai – daugelio ligų priežastis?

Laisvieji radikalai – daugelio ligų priežastis?

Mokslininkus nuo seno domino klausimas, kodėl vienų šalių gyventojai gyvena ilgiau ir yra sveikesni nei kitų. Pvz., buvo pastebėta, kad šalyse, kur žmonės geria raudonojo vyno, mažiau sergama širdies ir kraujagyslių ligomis. Paaiškėjo, kad tai...


Džiovinti vaisiai – ne tik maistas

Džiovinti vaisiai – ne tik maistas

Daugelis girdėjo, kad daug naudingiau sukrimsti saujelę džiovintų vaisių nei gabalą riebaus pyrago. Tikrai ne be reikalo. Džiovinti vaisiai yra saldūs, nes juose daugiau natūralaus cukraus – fruktozės ir gliukozės – nei šviežiuose...


Kaip atpažinti venerines ligas?

Kaip atpažinti venerines ligas?

Venerinės ligos- tai ligų grupė, kuriomis užsikrečiama lytinių santykių metu, ir infekcija perduodama vieno asmens kitam. Gydytojai tai vadina šlapimo ir lytinių takų ligomis, tačiau kartais pašmaikštaudami venerines liges pavadina „atostogų...


Nuo tuberkuliozės  būtina apsaugoti vaikus

Nuo tuberkuliozės būtina apsaugoti vaikus

„Tuberkuliozė pavojinga visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, rasės ar tautybės. Nors kurį laiką ši klastinga liga buvo laikoma nugalėta, tačiau šiandien ja yra užsikrėtę daugiau nei 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje, kasmet nuo jos miršta apie...


Nukentėjusysis kelyje – kaip jam padėti?

Nukentėjusysis kelyje – kaip jam padėti?

Atpažinkite pavojingą būklę ir greitai priimkite sprendimus. Ją atpažinti padės išoriniai požymiai – neįprastas garsas, išvaizda, kvapas ir elgsena. Nesiartinkite prie nukentėjusiojo neįsitikinę, kad įvykio vieta saugi ir negresia pavojus...


Daugėja odos onkologinių susirgimų

Daugėja odos onkologinių susirgimų

Didėjant saulės aktyvumui, daugėja odos onkologinių susirgimų, teigia visuomenės sveikatos specialistai. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistės Dovilės Jakubavičiūtės teigimu, kasmet Lietuvoje...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9