Nobel biocare

Ilgaamžiškumas – tai tik svajonė?

XXI-as amžius – tai aukso amžius įvairioms kompanijoms, „parduodančioms žmogui jaunystę“ – kiekvieną dieną galime išgirsti reklamų, kuriose kalbama apie „nuostabius“ produktus stabdančius senėjimą: įvairūs kremai nuo raukšlių, plaukų dažai, kurie „nudažo net žilus plaukus“. Būtent noras išlikti jaunais ir ypatinga pasiūla tokių produktų žmones priverčia griebtis net drąstiškiausių priemonių – jie tampa nuolatiniais chirurgų klientais. Taigi, žmonės daugiau laiko praleidžia bandydami išvengti senėjimo, o ne bandydami šį procesą suprasti.

Mokslininkas Robert Arking mano, jog žmonės galėtų gyventi sveiki ilgiau, jeigu turėtų gilesnį suvokimą apie senėjimą ir jo padarinius.

Jau nuo senų senovės buvo ieškoma būdų kaip pailginti gyvenimo trukmę. Higienos laikymasis padėjo išvengti infekcijų; antibiotikų, skiepų sukūrimas padarė daug naudos medicinos srityje, tačiau tai tik padidino išgyvenamumą ir pailgino gyvenimo trukmę, bet nesustabdė senėjimo.

Senėjimas apima daug žalingų biologinių procesų, kurie „akumuliuoja“ – pagreitina skirtingų audinių, ląstelių senėjimą, silpnina viso organizmo būklę ir atliekamas funkcijas. Reiktų paminėti, jog egzistuoja ne tik kalendorinis amžius, bet ir biologinis, tad tokio paties amžiaus žmonės gali būti vienokio kalendorinio amžiaus, tačiau visiškai skirtingo biologinio. Biologiniam amžiui nustatyti mokslininkai sukūrė biologinius senėjimo „markerius“. Šie fiziologiniai parametrai nurodo individualų funkcionavimo lygį. Nustatyta, jog kai kurie biomarkeriai, pvz. insulino kiekis, koreliuoja su mirtingumu. Šie markeriai priklauso nuo genų ekspresijos. Apskritai manoma, jog genų ekspresijos stabilumas gali sukurti šimtametį žmogų, tuo tarpu labai nestabili genų ekspresiją gali sukelti ankstyvą mirtį.

Ar galime adaptuotis?

Sakoma, jog evoliucija yra biologinis variklis, o vienas iš svarbiausių reiškinių evoliucijoje yra adaptacija – prisitaikymas. Natūrali organizmų selekcija yra atliekama norint išsaugoti tam tikrus genus ateinančiose kartose. Tačiau natūralioje aplinkoje aptinkamas didelis organizmų mirtingumas dėl nelaimingų įvykių, ligų ar grobuonių, dėl to sunku daryti išvadas apie geną, lemiantį ilgesnį gyvenimą. Visgi buvo sukurtos ilgaamžės vaisinės muselės naudojant dirbtinės selekcijos metodą – leidžiama kryžmintis tarpusavyje tik ilgaamžėms muselėms. Muselės išgyveno dvigubai ilgiau, tačiau neaišku, ar jos buvo sveikos, nesiskundė sveikatos sutrikimais ir mėgavosi gyvenimu.

Energija

Žinoma, žmogus gyvena daug ilgiau nei gyvūnai. Bet kodėl mes negalime būti nemirtingi ar bent gyventi dar ilgiau? Manoma, jog tai priklauso nuo energijos. Kiekvienas organizmas paskirsto savo energiją reprodukcijai, atsinaujinimui, augimui ir pastovios būsenos palaikymui. Jeigu atsinaujinimui skiriama daugiau energijos tai susilpnėja vaisingumas, jeigu reprodukcijai skiriama daugiau energijos – tai vaisingumas sustiprėja, tačiau organizmo atsinaujinimas vyksta sunkiau. To rezultatas gali būti trumpesnė gyvenimo trukmė. Taigi, viena teorija teigia, jog organizmas senėja ne dėl genetinių priežasčių, bet dėl energijos prasto paskirstymo ląstelių atsinaujinimui.

Dieta

Clive McCay ir Mary Crowell pailgino žiurkių gyvenimo trukmę ir sulėtino senėjimą reguliuojant kalorijų kiekį gaunamą su maistu. Dieta turėjo įtakos ir vaisinėms muselėms, kirmėlėms. Manoma, jog kalorijų reguliavimas galėtų padidinti ir primatų ilgaamžiškumą, tačiau šiuo metu vis dar atliekami bandymai su makakomis.

Mokslininkai teigia, jog kalorijų ribojimas įtakoją hormonų veiklą skirtinguose audiniuose beibiomarkerių pakitimus. Bandyme su bezdžionėmis buvo pastebėta, jog kūno temperatūra buvo žemesnė, sumažėjęs insulino kiekis ir padidėjęs steroidinio hormono kiekis. Pastarojo hormono kiekis sumažėja senstant. Kalorijų ribojimas palaiko optimalų funkcionavimą audiniuose ir taip padidina atsparumo stresams lygį, išlaiko optimalų metabolizmą, biointezę. Taigi gyvūnai koncentruojasi daugiau į atsinaujinimo ir pastovios būklės palaikymo procesus ir mažiau į augimą ir reprodukciją, dėl to senėja lėčiau, yra fiziškai sveikesni bei protiškai aktyvesni lyginant su normaliai besimaitinančiais gyvūnais. Tačiau to negalima taikyti žmonėms. Galbūt žmonės galėtų gyventi sveiki ilgiau dėl mechanizmų susijusių su hormono insulino signalo sistema, t.y. kompleksinių hormonų keliu, kuris vaidina pagrindinį vaidmenį energijos pasiskirstymui organizmuose.

Deguonies galia

Be deguonies mes negalėtume pasigaminti pakankamai energijos ir greitai mirtume. Kartą įkvėpus, deguonis keliauja į specialias organeles ląstelėse – mitochondrijas, kurios energiją gautą su maistu verčia į cheminę. Šios organelės turi savo DNR ir yra lengvai pažeidžiamos. Kai mitochondrija yra pažeista, ji nustoja funkcionuoti. Dėl to ląstelė gauna mažiau energijos ir ląstelė pradeda senti, o tuo pačiu ir audiniai bei visas organizmas. Manoma, jog didinant apsauginių mechanizmų, kovojančių prieš oksidacinį stresą t.y. deguonies trūkumą, kiekį galima pagerinti sveikatos būklę bei pridėti dar keletą metų.

 

Ateities perspektyvos

Šiuo metu mokslininkai yra sutelkę dėmesį į senėjimo problemą, o farmacijos įmonės kuria įvairius preparatus senėjimo procesams sulėtinti. Ateityje bus ieškomi atsakymai į šiuos tris klausimus:

Ar mokslinės žinios gali būti pritaikytos norint pailginti primatų gyvenimo trukmę?

Ar panašūs mechanizmai yra saugūs, efektyvūs ir gali būti pritaikyti žmonėms?

Ar žmonės žmonės teigiamai priims tas naujoves ir jomis naudosis?

Jeigu kas nors sukurs medžiagą, kuri pasireišks kaip kalorijų reguliavimas ar stiprus genų, lemiančių pasipriešinimą stresams, pasireiškimas, tai galėtų prailginti gyvenimą apie 25 metus. Įsivaizduokite, jog būtume sveiki ir mėgautumėmės visaverčiu gyvenimu net iki 80 metų. Tai skamba puikiai! Tačiau ši idėja neišvengia kritikų akių. Jų nuomone tai gali atsiliepti neigiamai iš finansinės pusės, o taip pat padidėtų ir neviltis.

Anaiptol mokslininkai mano, jog pailgėjusi gyvenimo trukmė ir sveikata nekainuos daug ir žmonės galės džiaugtis produktyvesniu, ilgesniu ir sveikesniu gyvenimu. Taigi, ilgaamžiškumas gali virsti realybe.

Šaltinis: Robert Arking “Aging: A Biological Perspective: A variety of techniques extend the lives of model organisms, and similar approchesmight help human beings stay healthy longer” American Scientist, Vol 91, No 6, pp. 508-515.

Vaiva Okockytė (VU, III kurso biologijos bakalauro studentė)

www.mokslustudija.lt

TAIP PAT SKAITYKITE