Pasak Amerikos specialistų – net viena badavimo diena per mėnesį gali būti labai naudinga sveikatai. Nuomonė, kad trumpas badavimas kenkia organizmui, nebuvo patvirtinta. Priešingai, mokslininkams pavyko įrodyti, kad jis yra naudingas, t. y. daro teigiamą poveikį organizmui.
Tyrimas, kurį atliko mokslininkai, parodė, kad žmonės, nevalgantys pirmąjį mėnesio pirmadienį (dažniausiai dėl religinių paskatų), širdies lygų vystymąsi pristabdo net 40 procentų, o sergantieji astma rečiau patiria priepuolius ir pastebi, kad jiems tampa lengviau kvėpuoti. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad neilgai trunkantis badavimas gali būti naudingas, o nedidelis stresas, kurį badavimo metu patiria žmogaus organizmas, teigiamai veikia imunitetą ir sumažina vėžinių susirgimų tikimybę. Todėl tyrėjai rekomenduoja nors kartą per mėnesį daryti iškrovos dieną. Naudingas efektas pasireiškia net ir tuomet, kai kartą per mėnesį nevalgomi tik pusryčiai ar vakarienė. Vietoj jų pakanka išgerti vandens. Vandenį gerti būtina!
Beje, jeigu valgysite mažiau mėsos, tuomet jūsų figūra taps grakštesnė. Kumpiai ir rūkytos dešros – didžiausias gražios figūros priešas. Jeigu valgysite dešras ir kumpius – tobula figūra taps tik svajonė. Dažnas mėsos valgymas kenkia tiek vyrams, tiek moterims. Kai žmogus su maistu gauna visos dienos kalorijų normą, suvalgytas papildomas kepsnys, sveriantis apie 250 gramų, per penkerius metus žmogų pasunkina 2 kg.
„Mes valgome daugiau mėsos nei mums reikia. Geriau pusryčiams vietoj kumpio rinktis kiaušinį, ir sūrį vietoj gardaus kepsnio pietums“, – sako dietologai.
Tiesa ir tai, jog ryšys tarp svorio ir streso lygio – kompleksinis ir priklauso nuo daugelio faktorių: fizinio aktyvumo lygio, dienos ritmo ir mitybos, ar valgote pusryčius ir tai ar stebite savo mitybą. Pasak britų mokslininkų, stresas žmogų veikia dvejopai, vieniems jis gali sukelti svorio mažėjimą, kitiems svorio didėjimą. Žmonės su mažesniu kūno masės indeksu veikiami streso linkę mesti svorį, o tie, kurių KMI didesnis – dar daugiau priauga svorio. Tuo tarpu Izraelio mokslininkai rado kitokį paaiškinimą. Jie teigia, kad dėl greito padidėjusio apetito saldžiam ir riebiam maistui kaltas genas, kuris tokiu būdu veikia žmogaus, kuris patiria didelį stresą, organizmą.
