Nobel biocare

Grožio ir sveikatos – prie jūros

Žavėjimasis talasoterapija (graikiškai gydymas jūra) – ne duoklė madai, o rūpinimasis savo sveikata. Dvi savaitės maudynių jūroje suteikia energijos pusmečiui.

Lengva kvėpuoti

Pajūrio kurorto teikiamą naudą pirmiausia pajunta oda – ji tampa švaresnė, atsiveria poros ir odos receptoriai prisotinami įvairiausiais mikro- ir makroelementais, organinėmis medžiagomis, mineralinėmis druskomis – viso to gausu ne tik jūros vandenyje, bet ir pajūrio ore.

Mineralinės druskos suteikia odai ypatingo švelnumo ir elastingumo. O jodo jonai ir druskų garai valo ir suminkština kvėpavimo takus – štai kodėl prie jūros taip lengva kvėpuoti. Be to, gana drėgnas ir labai švarus pajūrio oras teigiamai veikia visą organizmą, stiprina imunitetą.

Plaukiojimas jūroje ne tik padeda atsikratyti antsvorio, bet ir gerina sąnarių bei stuburo būklę, didina raumenų elastingumą ir organizmo tonusą, ugdo lankstumą. Kurortologai primygtinai rekomenduoja reguliarų bangų masažą. Jam atlikti tereikia atsigulti pakrantėje ties vandens riba taip, kad bangos, risdamosi per kūną, jį masažuotų.

Atostogaujant prie jūros naudingos ne tik maudynės, bet ir pasivaikščiojimai pakrante sparčiu žingsniu – jie stiprina imunitetą. Ši procedūra dar veiksmingesnė dėl smėlio ir smulkaus žvirgždo poveikio aktyviesiems pėdų taškams. Žingsniuoti per drėgną smėlį nelengva, todėl fizinį krūvį patiria beveik visos raumenų grupės.

Specialistai teigia, kad jūros vandens sudėtis labai panaši į žmogaus kraujo plazmos ir jame yra beveik visi periodinės Mendelejevo lentelės elementai. Kai kurių gydytojų manymu, šį vandenį naudinga gerti gydomaisiais tikslais – jis esą pagerina sergančiųjų nervų sistemos, kvėpavimo organų, skrandžio ir žarnyno ligomis, širdies kraujagyslių skleroze, širdies yda, besiskundžiančiųjų dėl medžiagų apykaitos sutrikimo būklę.

Ištyrus paaiškėjo, kad jūros vanduo turi skausmą malšinančiųjų savybių, veikia panašiai kaip antibiotikai, saugo nuo uždegimų ir net gali pasotinti kaip maistas. Kaip vartoti jūros vandenį, turi nustatyti gydytojas. Kai skrandžio sulčių rūgštingumas per didelis, dažniausiai jo gerti skiriama po pusę stiklinės likus 1-1,5 val. iki valgymo, o kai rūgštingumas mažas – 30 min. prieš valgymą. Apkūniems žmonėms, norintiems palieknėti, patariama gerti po pusę stiklinės jūros vandens 3 kartus per dieną prieš valgant.

Tiesa, gydymas geriant jūros vandenį kol kas nėra labai paplitęs, nes kelia kai kurių abejonių. Pirmiausia, šio vandens litre ištirpę apie 35 g druskų, o tai labai apsunkina inkstų darbą. Be to, jame daug magnio ir natrio sulfato, pasižyminčio vidurių laisvinamuoju poveikiu, taigi dėl to organizmas netenka daug vandens. Bet dėl jūros vandens inhaliacijos, skalavimo, vonių ir panašių procedūrų specialistai neprieštarauja, nes jos nesudėtingos ir veiksmingos.

Gerklės ir nosies skalavimas jūros vandeniu (geriausia pašildytu) – puikus balso stygų ir gerklės ligų gydymo būdas, pagrįstas vietine dezinfekcija ir atstojantis antibiotikus. Ši procedūra padeda sergantiesiems haimoritu, sinusitu, angina, laringitu, tonzilitu.

Skalaujant burną šiltu jūros vandeniu gleivinę teigiamai veikia jodas, bromas, natris ir deguonis. Vandens skalauti reikia pasisemti toliau nuo kranto ir laivų prieplaukų. Geriausia anksti ryte, kol vanduo dar švarus, nuplaukti toliau į jūrą ir minutę arba dvi skalauti gerklę.

Burną patartina skalauti jūros vandeniu dukart per dieną 2-3 savaites.

Maudynės jūroje ir pajūrio atmosfera stimuliuoja endokrininę sistemą ir pagumburį, reguliuojantį neuroendokrininės sistemos veiklą.

Druskų ir mikroelementų, ypač jodo, gausa jūros vandenyje pagreitina smulkių odos žaizdelių gijimą.

Naudinga ne visiems

Tiesa, prieš imantis talasoterapijos, patartina pasikonsultuoti su gydytoju.

Šis gydymo būdas tikrai bus naudingas stresų nualintiems, turintiems somatinių sutrikimų žmonėms, taip pat kankinamiesiems galvos arba raumenų skausmų.

Jis padeda pagerinti sergančiųjų reumatu ir ateroskleroze būklę, gydo sunkių kojų sindromą, rekomenduojamas kaip reabilitacijos priemonė po operacijų ir traumų. Jūros vandens procedūros patartinos ir sergantiesiems žvyneline, osteoporoze, hipertonija, medžiagų apykaitos sutrikimo ligomis (diabetu, nutukimu), turintiesiems problemų dėl miego ir apetito, taip pat menopauzės laikotarpiu.

Tačiau kai kuriems žmonėms talasoterapija gali tik pakenkti. Pavyzdžiui, nėščiosioms prieš išvyką prie jūros būtina pasitarti su ginekologu. Jūros procedūros nepatartinos ir alergiškiems jodui asmenims, taip pat sergantiesiems kai kuriomis odos, infekcinėmis ir ūmiomis plaučių bei bronchų ligomis. Sergantiesiems skydliaukės ligomis karštis kenkia. Jei nustatytas skydliaukės veiklos per didelis aktyvumas – hiperfunkcija, maudytis jūroje geriausia rytą, apie 9 val., ir po 19 val., kai saulės aktyvumas nedidelis.

Esant skydliaukės hipofunkcijai, paplūdimio režimas kiek švelnesnis – rytą bangomis galima mėgautis iki 10.30 val., o vakare – nuo 18.30 val.

Moterys, sergančios ūmiomis arba lėtinėmis ginekologinėmis ligomis, atostogauti pajūryje gali (išimčių pasitaiko retai), bet tik sezono metu (išvykos į šiltųjų kraštų kurortus žiemą arba rudenį nepatartinos, nes sugrįžus susilpnėja imunitetas), o paplūdimyje gali būti tik iki 11 val. ir po 16 val., maudytis patartina, jei vandens temperatūra ne mažesnė nei 26-28 laipsniai.

Ką pasirinkti

Viduržemio jūra. Puikūs Alžyro, Egipto, Ispanijos, Italijos, Monako, Maltos, Tuniso, Prancūzijos kurortai. Ši jūra – viena iš šilčiausių (vidutinė vandens temperatūra – 19-30 laipsnių) ir sūriausių (38 g druskos 1 litre vandens). Prie Viduržemio jūros patartina vykti astmininkams, sergantiesiems širdies kraujagyslių ligomis, po gimdymo, ypač sunkaus, ir, žinoma, sveikiems žmonėms.

Egėjo jūra. Ja galima mėgautis Graikijos arba Turkijos kurortuose. Vanduo nėra labai sūrus (apie 33 g druskos 1 litre vandens), o klimatas, nors sausas ir karštas (vidutinė temperatūra – 30 laipsnių karščio), kai kuriose vietovėse gana švelnus. Egėjo jūrą renkasi mėgstantieji SPA malonumus ir norintieji sustiprinti sveikatą.

Adrijos jūra. Prie jos esantys Chorvatijos, Juodkalnijos, Slovėnijos, Venecijos Rivjeros (Italija) kurortai rekomenduojami sergantiesiems reumatu, lėtinėmis viršutinių kvėpavimo takų, širdies kraujagyslių, ginekologinėmis, nervų ligomis, sveikstantiesiems po traumų, varginamiesiems medžiagų apykaitos sutrikimų, nutukusiesiems. Jūra vilioja ypač švariu vandeniu, nors ir vėsiu – apie 19-25 laipsnių.

Negyvoji jūra. Norintieji praleisti atostogas prie jos krantų turi vykti į Izraelį. Ši jūra tikrai ypatinga – jos vandenyje įvairių mineralinių druskų net 10 kartų daugiau nei Pasauliniame vandenyne. Oras čia labai švarus, vidutinis jo drėgnumas nedidelis, bet jame gausu deguonies ir bromo junginių, o atmosferos slėgis aukštas – visa tai sukuria unikalų mikroklimatą. Izraelio kurortai garsūs ir savo karštais sieros šaltiniais bei gydomuoju purvu. Pailsėti ir sustiprinti sveikatą prie Negyvosios jūros rekomenduojama sergantiesiems odos ligomis, ypač žvyneline (beje, liepos ir rugpjūčio mėnesiais dėl didelių karščių šis gydymas nerekomenduojamas), kamuojamiesiems onkologinių, urologinių problemų, alergiškiems žmonėms. Čia geriau pasijunta sergantieji sąnarių uždegimu, kvėpavimo takų ligomis.

Raudonoji jūra. Egipto, Izraelio, Jordanijos kurortuose patartina stiprinti sveikatą sergantiesiems širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, moterys čia važiuoja gydytis nevaisingumo. Raudonosios jūros vanduo labai šiltas (iki 32 laipsnių) ir sūrus (vidutinė druskos koncentracija – 40 g 1 litre vandens), o dėl daugybės jame besiveisiančių mikrodumblių rausvas. Vasarą oro temperatūra prie jūros būna 24-30 laipsnių šilumos, palyja retai. Sveikatą palankiai veikia ir bromo prisotintas oras.

Juodoji jūra. Krymo, Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos kurortuose patartina gydytis širdies kraujagyslių, nervų sistemos, odos ligas, juose rekomenduojama pailsėti ir dėl šių ligų profilaktikos. Jūros vandenyje ypač daug chloro ir jodo. Oro drėgnumas – beveik 100 procentų, bet didelių karščių čia beveik nebūna. Juodosios jūros kurortai pasižymi ir gydomuoju purvu, mineralinio vandens procedūromis.

Baltijos jūra. Tie, kam Lietuvos pajūris jau atsibodo, Baltijos bangomis gali gaivintis Vokietijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos kurortuose. Jūros vanduo retai sušyla daugiau kaip 20 laipsnių, druskų koncentracija jame nedidelė – vos 8 g 1 litre vandens. Pajūrio oras prisotintas fitoncidų, nes aplink auga pušynai. Prie Baltijos jūros rekomenduojama gydytis astmą ir jai užkirsti kelią, nervų ir endokrininės sistemos ligas, virškinamojo trakto sutrikimus.

Jūra namuose

Norint paversti savo vonią talasoterapijos kurortu tereikia įsigyti jūros druskos.

Masažas ir šveitimas. Jūros druskos (jos galima nusipirkti vaistinėse ir kosmetikos parduotuvėse) granulės gana stambios ir šiurkštokos, taigi jomis ne tik galima nušveisti odą, bet ir pasidaryti veiksmingą anticeliulitinį masažą.

Šiuo tikslu jūros druskos reikia sumaišyti su pašildytu medumi (riebiai odai) arba alyvuogių aliejumi (sausai) ir atsargiai keletą minučių masažuoti problemų keliančias vietas.

Gydomoji vonia. Į vonią su vandeniu suberiamos dvi pilnos saujos jūros druskos. Procedūros trukmė ir vandens temperatūra priklauso nuo siekiamo rezultato. Kai norima pažvalėti, užtenka pasipliuškenti vonioje 10 minučių, vanduo turi būti 32-33 laipsnių šilumos. Norint atsipalaiduoti prireiks karštesnio vandens – apie 40 laipsnių, jame mirkstama ne daugiau kaip 20 minučių. Sūrus vanduo įtempia pilvo ir krūtinės odą, todėl vonioje su jūros druska patartina pasilepinti neseniai pagimdžiusioms moterims. Procedūra bus dar veiksmingesnė užsidėjus ant veido jūros purvo arba dumblių kaukę, pasižyminčia dideliu jauninamuoju efektu.

Gaivus kvėpavimas. Labai seniai norintieji, kad iškvepiamas oras neturėtų nemalonaus kvapo, gerdavo jūros vandenį. Mūsų laikais gydytojai siūlo šiuo tikslu burną skalauti jūros druskos tirpalu. Šilto vandens stiklinėje reikės ištirpinti po arbatinį šaukštelį jūros druskos ir sodos. Šis mišinys gerai išvalo burną ir pašalina nemalonų kvapą.

Lengva eisena. Atsikratyti sunkių kojų sindromo padeda kontrastinės vonelės su jūros druska. Į vieną dubenį įpilama vėsaus, į kitą – karšto (bet ne karštesnio kaip 40 laipsnių) vandens. Karštame vandenyje ištirpinama jūros druskos (2 šaukštai 2 l vandens). Kojos pakaitomis kiekviename dubenyje kelis kartus pamirkomos po 2-3 minutes. Procedūra baigiama vėsiu vandeniu.

TAIP PAT SKAITYKITE