Nobel biocare

Vitaminas C ir kosmetika

Askorbo rūgštį, arba vitaminą C, 1928 m. pirmasis išgavo ir aprašė Albertas Sent Georgijus. Šios nuostabios medžiagos atradimui istorinę reikšmę turėjo skorbutas – medicininė būklė, sukeliama L-Askorbo rūgšties trūkumo.

Mityba iš vidaus ir išorės

Augalai ir dauguma gyvūnų sintetina vitaminą C. Deja, žmogus neturi tam reikalingo funkcinio geno, biologinio katalizatoriaus, vadinamo „L-hulon-gama-lakton-oskid

aze“. Vitamino C biosintezės procese šis fermentas paskatina paskutinį žingsnį. Taigi žmogui šią gyvybiškai svarbią medžiagą svarbu gauti iš išorinių šaltinių – natūralaus maisto, papildų ar preparatų, taip užtikrinti visų kūno gyvų ląstelių funkcionavimą.

Nuo vitamino C atradimo laikų nuolat sužinoma vis naujų jo biologinių funkcijų. Profesionalios odos priežiūros srityje šiandien šis vitaminas yra kertinis. Žinodami, kad jo veikimo prigimtis yra trumpalaikė, mes negalime tikėtis, kad mūsų oda bus pakankamai aprūpinta vitaminais vien tik somatiniu keliu (iš kūno). Būtinas tikslinis taikymas.

Laisvųjų radikalų neutralizatorius – antioksidantas

Beveik kiekvienam yra žinomi terminai „antioksidantai“, „laisvieji radikalai“. Tačiau kaip jie iš tiesų veikia?

Viskas, ką matome aplink save (pvz., odos ląstelės, odai skirti preparatai), pagaminta iš smulkiausių statybinių kubelių, žinomų kaip molekulės ir atomai. Juos savo ruožtu supa dar smulkesnių dalelių, elektronų, debesis.

Idealiame pasaulyje elektronai linkę sudaryti poras, kad išliktų energetiškai stabilūs. Tačiau procesas sutrikdomas dėl vidinių ir išorinių veiksnių, tokių kaip ultravioletinis spinduliavimas, oro užterštumas (išmetamosios dujos, cigarečių dūmai) ir natūralus deguonies metabolizmas (aerobinis kvėpavimas). Todėl molekulės savo orbitoje gali likti tik su vienu elektronu ir tapti itin nestabilios. Naujai atsiradusi molekulė desperatiškai ieško kito elektrono, su kuriuo galėtų atkurti balansą ir stabilizuotis. Tai ir yra tai, ką mes vadiname „laisvuoju radikalu“.

Laisvieji radikalai atkakliai ieško elektronų ir vagia juos iš kitų molekulių. Kai molekulė atiduoda elektroną laisvajam radikalui, pati tampa laisvuoju radikalu ir siekia paimti elektroną iš kitos molekulės, kad energetiškai save stabilizuotų. Taigi jau vienas laisvasis radikalas pajėgus sukelti grandininę reakciją, kuri gali rimtai pažeisti ląstelių membranas, struktūrinius baltymus (kolageną ir elastiną) ir odos ląstelių genetinį kodą (DNR ir RNR).

Dėl tokio griaunamojo mechanizmo nuolatinis laisvųjų radikalų poveikis (oksidacinis stresas) gali sukelti priešlaikinį odos senėjimą: pigmentines dėmes, raukšles, odos suglebimą.

Nereikia bijoti – mes nesame bejėgiai prieš laisvuosius radikalus. Priešingai, valdome turtingą gynybinį aktyviųjų ingredientų arsenalą.

L-Askorbo rūgštis – stiprus antioksidantas (lėtinanti medžiaga), galintis neutralizuoti daugelį rūšių laisvųjų radikalų, deguonies ir azoto darinių. Pasidalijusią elektronu su laisvuoju radikalu L-Askorbo rūgštį tokia medžiaga, kaip glutationas, vėl gali sugrąžinti į aktyvią formą.

Gynybos sąjungininkai

Vitaminas E – riebaluose (lipiduose) tirpus antioksidantas. Jis išsiskiria gebėjimu anksčiau išplauti peroksidacijos radikalus nei šie pradės reaguoti su kitais lipidais. Eksperimentai su vietiškai naudojamu vitaminu E (alfa tokoferoliu) patvirtino, kad jis apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos, odos imuniteto sumažėjimo, kancerogenezės ir eritemų (paraudimo).

Grynos aktyvios formos vitaminas E yra nuostabi molekulė, turinti stiprų teigiamą poveikį odai, tačiau jis kaip vitaminas C yra jautrus oksidacijai bei ultravioletinių spindulių poveikiui. Dėl UV spindulių ar neutralizuodamas laisvuosius radikalus, jis sukuria nuosavus silpnus radikalus, kurie faktiškai yra nenaudingi, o didelis jų kiekis netgi potencialiai žalingas.

Ši problema turi efektyvų sprendimą. Vitaminas C gali atkurti vitaminą E per oksidacinį atkuriamąjį ciklą.

Vitaminas C, vitaminas E ir tripeptidas glutationas gali sąveikauti tarp radikalų ne tik homogeniškuose tirpaluose, bet ir odos ląstelių membranoje. Iš esmės jie veikia sinergiškai, stiprindami bendrą antioksidacinį gebėjimą, ląstelių apsaugą ir priemonės formulės stabilumą.

Glutationas yra esminis šios elegantiškos recirkuliacijos sistemos, kuri gamtoje yra pati save palaikanti, komponentas. Jis sintetinamas mūsų kūne, tačiau toli gražu ne tokiais kiekiais, kuris reikalingas optimaliam atskirų ląstelių funkcionavimui. Glutationo lygis dermoje yra daug maženis negu epidermyje. Tai svarbu, nes odos priežiūros produktai su vitaminu C sukurti taip, kad įsiskverbtų giliai į odą.

Apsauga nuo UV spindulių (fotoapsauga)

Oda nuolat veikiama kenksmingų aplinkos veiksnių, tarp jų – ultravioletinių spindulių. Žalingo jų poveikio pasekmės yra uždegimas, pigmentanacijos sutrikimai, fotosenėjimas, vėžys.

Tarpininkai, kurie veikiant UV dalyvauja uždegimo reakcijose, yra aktyvios deguonies formos. Taigi pasitelkę stiprius antioksidantus mes galime efektyviai kovoti su saulės spindulių sukeliamu uždegimu. Tai patvirtina klinikiniai tyrimai.

Kolageno sintezės stimuliatorius

Vitaminas C svarbus kolageno sintezei. Jis veikia kaip enzimo hidroksilazės kofaktorius ir turi įtakos naujai besiformuojančio kolageno kokybei.

Be tiesioginės įtakos kolageno sintezei, vitaminas C taip pat būtinas prokolageno pristatymui į tarpląstelinę dermos matricą, kur vyksta paskutinės kolageno sintezės stadijos. Jis geba stimuliuoti ląstelių proliferaciją, dermoje intensyvinti kolageno sintezę.

Odoje užtikrinti pakankamas vitamino C atsargas – kliniškai patikrintas būdas stimuliuoti kolageno sintezę. Ilgalaikis vitamino C poveikis jungiamojo audinio ląstelėms kolageno gamybą gali paskatinti net aštuonis kartus.

Pigmentacija

Odos šviesinimas – vienas iš labiausiai geidžiamų vitamino C poveikio efektų. Askorbo rūgštis dalyvauja melanino sintezėje, taip pat neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie melanocituose gali netiesiogiai paskatinti melanogenezę.

Odą balinančioms formulėms paprastai naudojami stabilesni dariniai, pvz., askorbilo glikozidas, askorbilo palmitatas.

Vitaminas C odos priežiūros produktuose

L-Askorbo rūgštis (vitaminas C) odos priežiūros priemonėse žinoma kaip nestabili, todėl itin sunku sukurti aukštus standartus atitinkančią formulę.

Grynos formos (kieti kristalai) L-Askorbo rūgštis yra stabili – su sąlyga, jeigu ji laikoma sausoje vėsioje vietoje. Vis dėlto ištirpusi vandenyje ji linkusi oksiduotis, todėl per sąlyginai trumpą laiką greitai suyra. Štai kodėl odos priežiūros priemonės su L-Askorbo rūgštimi ilgainiui pakeičia spalvą. Siekdami to išvengti daugelis gamintojų į savo formules prideda dažiklių.

Idealiam serumui L-Askorbo rūgšties pagrindu turi būti būdingos šios savybės: geras kvapas ir puikus pojūtis; efektyvi skvarba į odą; prieinama kaina; laikymo metu ypač didelis stabilumas, ilgalaikis vartojimo laikas atidarius pakuotę; tvarumas ant odos.

Sukurti idealų serumą L-Askorbo rūgšties pagrindu – nelengva užduotis. Jos stabilumui vandeniniuose tirpaluose turi įtakos keli veiksniai: jonų patvarumas (pH); temperatūra; deguonis; ultravioletiniai spinduliai; pereinamųjų metalų jonai; klampumas; tirpiklių ir rišiklių tipai; antioksidantai stabilizatoriai. Be to, priemonė neturi būti šviesinama kokiu nors dažikliu. Pakitusi spalva vartotojui padės suprasti, kada pasibaigia produkto vartojimo laikas.

Daugiau informacijos:

TAIP PAT SKAITYKITE