Lietuvoje daugėja susirgimų niežais. Šia užkrečiama odos liga gali susirgti kiekvienas, todėl Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai pataria, kaip jų išvengti.
Kaip užsikrečiama niežais?
Niežais gali užsikrėsti kiekvienas, dažniausiai – asmenys iki 17 metų amžiaus. Daugiausiai niežų atvejų registruojama rudenį ir žiemą, mažiausiai – vasaros metu. Niežais galima užsikrėsti nuo sergančiojo žmogaus artimo kontakto būdu (per prisilietimus) – šeimoje, kolektyvuose, darbovietėse, pirtyse (sveikinantis, liečiantis, lytinio kontakto metu), taip pat per užkrėstus drabužius, rankšluosčius, patalynę, žaislus, pinigus bei kitus buities daiktus. Užsikrėtus niežais, ligos simptomai pasireiškia po vienos ar dviejų savaičių, kartais ir vėliau. Sergantis asmuo gali platinti niežines erkes nuo užsikrėtimo momento iki sėkmingo gydymosi pabaigos. Niežais galima užsikrėsti pakartotinai.
Kokie niežų simptomai?
Pagrindinis niežų simptomas yra odos niežėjimas, ypač varginantis nakties metu – atsigulus į lovą ir sušilus. Odos niežėjimas atsiranda dėl didelio jautrumo ir reakcijos į niežų erkes, jų išmatas ir kiaušinėlius. Niežėjimo intensyvumas priklauso nuo parazitų gausos ir individualių žmogaus organizmo savybių, nervų sistemos.
Niežų erkių takeliai (ploni, pilkšvos-rusvos spalvos 2–15 mm ilgio iškilę vingiuoti tuneliai, kuriuose erkė deda kiaušinėlius) geriausiai matomi plaštakos šonuose, ant pirštų, delnų ir padų. Tipiškose vietose randami poriniai bėrimo elementai: nedideli 2–3 mm skersmens mazgeliai ar pūslelės, dažnai su nukasymo žymėmis ir šašeliais.
Tipinės niežų bėrimo vietos yra šios: tarpupirščiai, šoniniai pirštų, lenkiamieji riešų, tiesiamieji alkūnių paviršiai, pažastys, mentės, juosmuo, pilvo sritis, vidiniai šlaunų paviršiai, sėdmenys, krūtys (apie spenelius, ypač moterims), vyrams – genitalijos (kapšelio oda, varpos sritis). Mažiems vaikams ir kūdikiams dažniausiai pažeidžiama plaukuotoji galvos dalis, veidas, delnai, padai, rankų pirštai bei tarpupirščiai. Vaikams matoma ryškesnė odos uždegiminė reakcija nei suaugusiesiems, be to, dažniau pasitaiko bėrimas pūslelėmis, pustulėmis ar net pūslėmis. Vyresniems žmonėms gali ir nebūti niežtinčio bėrimo, bet išsausėja oda, atsiranda storų šašų.
Kaip diagnozuojami niežai?
Tikslą diagnozę turi nustatyti gydytojas, remdamasis ligos simptomais ir pasitelkdamas kitus diagnostikos metodus diagnozei patvirtinti – odos nuograndų mikroskopiją taip pat niežų erkę galima pamatyti dermatoskopu.
Ar galima niežus išsigydyti patiems?
Specialistai pataria nesigydyti patiems, paskirti gydymą turi gydytojas, nes erkes naikinantys preparatai yra stiprūs cheminiai junginiai, todėl netinkamai juos vartojant galima sukelti odos sudirginimą. Baigus gydymą, drabužius ir patalynę būtina išskalbti ir išvirinti, o jei virinti negalima – išlyginti karštu lygintuvu.
Kokios gali kilti komplikacijos užsikrėtus niežais arba ilgai negydant?
Sergant niežais dažnai prisideda antrinė stafilokokinė infekcija. Nuolatinis kasymasis ir dirginančių medikamentų nuo niežų vartojimas gali sukelti odos uždegimą bei použdegiminę pigmentaciją. Negydant niežų, ilgainiui intensyvus odos niežėjimas gali sukelti nervines-psichologines problemas, turinčias įtakos gyvenimo kokybei.
Kokios prevencinės priemonės padeda išvengti šio susirgimo?
Norint išvengti šio susirgimo asmenys visada privalo laikytis asmens higienos taisyklių. Vėliau, pagrindinė profilaktikos priemonė yra kuo ankstyvesnis ligos išaiškinimas ir visų ligonių (pvz., vienoje šeimoje ar kolektyve) gydymas vienu metu. Šeimoje, vienam šeimos nariui susirgus niežais, visi artimai bendravusieji turi pasitikrinti pas odos specialistą ir, esant reikalui, gydytis nuo niežų. Ypač svarbu laiku diagnozuoti niežus vaikų kolektyve ir izoliuoti sergančiuosius bei turėjusius tiesioginį sąlytį su ligoniu nuo sveikų vaikų. Sergantis niežais asmuo namuose turi turėti asmeninį rankšluostį, lovos skalbinius ir atskirą nuo kitų šeimos narių miegamąją vietą.
