Grožio formulė

Kaip prižiūrėti odą brandžiame amžiuje?

gydytoja Jurgita Knašienė

Senstantis organizmas patiria daug iššūkių, tarp jų ir odos senėjimą. Tai ne tik odos elastingumo praradimas, besiformuojančios raukšlės, bet ir odos apsauginės (barjerinės) funkcijos sutrikimas. Barjerinę odos funkciją sutrikdo odos hidrolipidų (odos riebalų) pokyčiai ir odos viršutinio (raginio) sluoksnio vientisumo pažeidimai. Oda atlieka ir kitą svarbią – estetinę funkciją, nuo kurios iš dalies priklauso ir tarpusavio santykiai. Išorinė išvaizda lemia žmogaus patrauklumą, sėkmingą karjerą, asmeninį ir materialinį gerbūvį. Lygi, spindinti, išpuoselėta oda didina žmogaus savivertę, pasitikėjimą savo jėgomis, sukuria jaunystės pojūtį. Į odos senėjimą reaguojama labai skausmingai, odos senėjimas gali būti susijęs su pablogėjusia gyvenimo kokybe

Oda – daugiafunkcis organas

Oda (lot. cutis) yra apie 2 m² ploto, gausus nervinių galūnėlių organas, sveriantis 2-3,5 kg ir sudarantis apie 15proc.viso žmogaus kūno svorio. Odos struktūra, storis ir jautrumas įvairiose vietose gali labai skirtis.

Žmogaus oda yra kelia sluoksnis organas, atliekantis svarbias funkcijas. Oda – ne tik kūno paviršiaus dangalas, saugantis organizmą nuo išorės poveikio.

Odos atliekamos funkcijos:

Apsauga (saugo nuo sudirginimo, saulės spindulių, mechaninio poveikio)
Kūno temperatūros reguliavimas
Kvėpavimas
Vitamino D gamyba veikiant saulės šviesai
Šalinimas (šalina vandenį ir medžiagų apykaitos produktus)
Jutiminė (reaguoja į sensorinius dirgiklius)
Estetinė

Organizmo sveikatos visuma priklauso nuo to, kaip oda funkcionuoja ir ar nėra pažeista.

Kaip sensta oda?

Natūralu, kad metams bėgant odos galimybė atsinaujinti mažėja – amžiniai odos pokyčiai atsiranda jau po 45-50 metų. Odos senėjimas priklauso nuo genetikos, gyvenimo būdo ir kitų veiksnių. Odos sveikata – būtinas pagyvenusių žmonių gerbūvio komponentas.

Odas pokyčiai senstant :

Plonėja epidermis ir ryškėja odos piešinys
Mažėja riebalinių liaukų
Mažėja plaukų folikulų
Pradeda žilti plaukai
Plonėja nagai
Mažėja kolageno ir elastinių skaidulų kiekis odoje
Keičiasi poodinio riebalinio audinio kiekis (mažėja arba daugėja)
Sausėja oda
Atsiranda raukšlių
Oda įgyja gelsvą atspalvį
Atsiranda kraujagyslinių ir pigmentinių dėmių

Viena dažniausių problemų, varginančių vyresniame amžiuje – tai odos sausmė arba (kserozė). Tai bet kokių veiksnių sąlygotas odos sausumas, vienas iš senstančios odos požymių. Odos sausmė – ne tik kosmetinė, bet ir problema, neigiamai įtakojanti gyvenimo kokybę. Odos sausmė vyresniame amžiuje – kartais neišvengiama daugiafaktorė problema, sukelta amžinių odos pokyčių, ligų ir vaistų vartojimo bei netinkamos odos priežiūros

Sausos odos simptomai:

Sausėjanti oda tampa šiurkšti, nelygi, paryškėja jos piešinys, parausta, pleiskanoja, ima niežėti ar net pasidengia žvynais.
Vėliau oda praranda elastingumą, joje atsiranda įtrūkimų, pro kuriuos gali patekti įvairių aplinkos medžiagų, alergenų, mikrobų, kurie gali sukelti uždegimą ar lėtinės odos ligos, pavyzdžiui, dilgėlinės ar atopinio dermatito, paūmėjimą.
Pažeistas vietas peršti, niežti, gali būti jaučiamas tempimas.
Oda tampa jautresnė aplinkos veiksniams, vandens procedūroms, kosmetinėms priemonėms.

Kodėl oda sausėja?

Aplinkos veiksnių sukeltos kserozės pasitaiko dažniausiai, su jomis susiduria ir sveiki, tačiau savo odą netinkamai prižiūrintys asmenys. Dėmesio!

Odą sausina įvairūs aplinkos veiksniai: maža santykinė oro drėgmė, stiprus vėjas, šaltis, karštis, įtakos turi ir metų laikas. Odos sausumas ir pleiskanojimas sumažėja vasarą (šiltas, drėgnas oras) ir sustiprėja žiemą (šaltas, vėjuotas oras, dėl centrinio šildymo sumažėjusi patalpų drėgmė).
Oda sausėja ir dėl netinkamos priežiūros: dažno prausimosi, ypač karštu vandeniu ir naudojant šarminius muilus, odos trynimo šiurkščiu rankšluosčiu, netinkamos odos priežiūros (trynimas spiritiniais tonikais ir losjonais, sausinamųjų kaukių ir dekoratyvinės kosmetikos naudojimas).
Odos sausumą ir pleiskanojimą skatina kontaktas su įvairiais dirgikliais: buitinėmis valymo priemonėmis (skalbimo milteliais, indų plovimo, patalpų valymo priemonėmis ir kt.), cheminėmis medžiagomis (trąšomis, dažais), kosmetikos priemonėse esančiomis medžiagomis ir medicininiais preparatais (antiseptikais, dezinfekavimo priemonėmis ir vaistais, antai, diuretikais, antiandrogenais, vietiniais vaistais spiritiniu pagrindu, retinoidais, chemoterapiniais preparatais). Daugumoje muilų ir valymo priemonių yra natrio laurilsulfato – detergento, pasižyminčio dirginančiomis savybėmis.
Tam tikrų profesijų žmonės, kurie daugiau kontaktuoja su šarminiais muilais ir detergentais (namų šeimininkės, indų plovėjai, skalbėjai, chirurgai ir kt.) ar su organiniais tirpikliais, valikliais, dirginančiomis statybinėmis medžiagomis (mechanikai, statybininkai ir kt.), skundžiasi per dideliu odos sausumu, niežėjimu, tempimu.

Sausumą gali sukelti ir ilgalaikis nepalankių meteorologinių veiksnių poveikis (žema temperatūra, vėjas, sausas oras, saulė), odos ligų gydymas sisteminiais ir vietiniais retinoidais, spiritiniais tirpalais. Oda sausėja dėl ilgalaikio gydymo sisteminiais ir vietiniais gliukokortikoidais, taip pat sergant atopiniu ir seborėjiniu dermatitu ar kitomis odos ligomis.

Senėjimo ir ligų sukeltų kserozių priežastys yra šios:

Paveldimumas
Natūralus odos senėjimas
Vitamino A, cinko ar riebiųjų rūgščių trūkumas
Inkstų funkcijos nepakankamumas
Skydliaukės funkcijos nepakankamumas
Piktybiniai susirgimai
Tulžies pūslės ir jos latakų ligos
Cukrinis diabetas
Neurologinės ligos, sutrikdančios prakaito liaukų darbą
Radiacinis vėžio gydymas
Odos ligos. Dažniausios šios grupės ligos yra žvynelinė, kontaktinis, atopinis ir seborėjinis dermatitas, paprastieji spuogai, ichtiozė ir kitos. Pacientai, linkę į atopiją – sergantys atopiniu dermatitu, astma – labai dažnai taip pat kenčia nuo vienokio ar kitokio laipsnio kserozės^.
Kserozė gali būti ir psichogeninės klimės.

Brandi odos priežiūra

Patalpos

Kambario temperatūra – kiek įmanoma žemesnė
Drėkinti patalpas, ypač šildymo sezono metu
Vengti papildomo patalpų šildymo

Maudymas

Nenaudoti įprasto muilo, jį pakeisti specialiomis plaunamosiomis – drėkinamosiomis priemonėmis, nes muilas dirgina odą
Greiti (2-3 min.) vėsūs dušai kasdien arba vonia 2–3 kartus per savaitę
Esant sausai, sudirgusiai, niežtinčiai odai maudytis reikia dažnai, nes maudantis sudrėkinamas odos raginis sluoksnis, pašalinamos pleiskanos, šašai, mikrobai.
Maudytis geriausia drungname vandenyje (kūno temperatūros ar šiek tiek vėsesniame), į jį galima įpilti specialių drėkinamųjų priemonių (aliejų, emulsijų) voniai (atsargiai, vyresni pacientai gali paslysti ir susižeisti!)
Maudymosi trukmė – 10–15 min., vandens temperatūra – 35 -36 laipsniai (aukštesnėje temperatūroje sunkiau atsiranda odą apsauganti riebalų plėvelė)
Nusiprausus, odą reikia nusausinti netrinant, švelniai prispaudžiant rankšluosčiu ir per 3 minutes odą būtina sutepti specialiomis drėkinančiomis medžiagomis – emolientais

Drabužiai ir patalynė

Vilkėti natūralaus pluošto (pvz., medvilninius, lininius) drabužius, vengti vilnonių, sintetinių audinių
Nenaudoti elektrinių antklodžių
Patalynė ir lovos baltiniai po skalbimo turi būti gerai išskalauti
Skalbikliai turėtų būti skirti jautriai odai
Nenaudoti kvapiųjų muilų, dušo gelių, kremų, skalbimo miltelių, audinių minkštiklių

Odos drėkinimas

Odą drėkinančios medžiagos (emolientai) – būtinas pagyvenusių žmonių kasdienės odos priežiūros komponentas
Emolientai – odą minkštinantys ir drėkinantys preparatai (losjonai, kremai, tepalai), būtini sveikai odai palaikyti
Emolientai atnaujina odos barjerą, todėl užkerta kelią mikrobų patekimui į odą
Emolientams būdingas priešuždegiminis poveikis
Pavartojus emoliento, drėkinamasis poveikis pasireiškia po pusvalandžio ar valandos
Emolientus naudoti bent du kartus per parą.
Vartojant emolientus oda tampa atsparesnė aplinkos veiksniams, buityje naudojamiems cheminiams dirgikliams.

Kaip naudoti emolientus?

Emolientai turi būti naudojami gausiai ir dažnai: kas 4 valandos ar bent jau 3-4 kartus per dieną

Nuolatinis ir įvairiapusiškas emolientų naudojimas (kremo, tepalo, vonios aliejaus ir emolientinio muilo pakaitalo derinys) padės pasiekti geriausią efektą
Rekomenduojama naudoti emolientus su papildomas gydomąsias savybes jiems suteikiančiomis medžiagomis (pvz. šlapalu ir kt.)
Emolientai turi būti naudojami dideliais kiekiais. Tik pakankamas emoliento kiekis gali duoti norimą rezultatą. Jei oda labai sausa, tai visam kūnui tepti visą savaitę gali prireikti: kūdikiui – iki 250g., vaikui – iki 500g., o suaugusio žmogaus visam kūnui ištepti gali reikėti iki 500g. (priklauso nuo kūno svorio) preparato per dieną.

Rankų priežiūra

Labiausiai nuo išorės dirgiklių nukenčia rankų oda.
Rankų odą sausina įvairūs aplinkos veiksniai: maža santykinė oro drėgmė, stiprus vėjas, šaltis, karštis, ultravioletiniai spinduliai, buitinės chemijos priemonės.
Tvarkant namų ūkį ir šeimininkaujant virtuvėje rekomenduojama mūvėti gumines pirštines. Sausą rankų odą rekomenduojama prižiūrėti laikantis bendrų sausos odos priežiūros principų, o rankų odos barjerui palaikyti rekomenduojami specialūs drėkinantys, maitinantys kremai, kurie tepami kelis kartus per dieną.

Odos priežiūros taisyklės vyresniame amžiuje

Kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau reikia pastangų prižiūrint odą.
Odą drėkinti reikia nuolat!
Teisingai prižiūrima oda nesausėja, jos neniežti, lėčiau formuojasi raukšlės.
Nesilankykite baseinuose, kur gausu chloro – tai papildomas odos dirgiklis.
Be reikalo nesausinkite odos, venkite karščio: saunos, pirties, saulės, soliariumų.
Drėkinkite patalpų orą papildomai šildymo sezono metu.
Palepinkite odą geriamaisiais vitaminais – antioksidantais A, C ir E, biotinu, selenu.
Nepamirškite gerti daugiau vandens – ne mažiau 8 stiklinių per dieną.
Venkite alkoholio, kofeino, aštraus ir sūraus maisto.
Gerai išsimiegokite, venkite stresų!

Daugiau informacijos: www.allium.lt

Literatūros sąrašas

1. Ademola J, Frazier C, Kim SJ, et al. Clinical evaluation of 40% urea and 12% ammonium lactate in the treatment of xerosis. Am J Clin Dermatol. 2002;3:217-222.
2. Ahuja A, Land K, Barnes CJ. Atopic dermatitis. South Med J. 2003;96:1068-1072.
3. Bernacci E, Amato L, Parodi A, et al. Sjögren’s syndrome: a retrospective review of the cutaneous features of 93 patients by the Italian Group of Immunodermatology. Clin Exp Rheumatol. 2004; 22:55-62.
4. Bouwstra J.; Pilgram G.; Gooris G.; Koerten H.; Ponec M. New Aspects of the Skin Barrier Organization. Skin Pharmacol. Appl. Skin Physiol. 2001; 14 (suppl. 1): 52-62.
5. Bouwstra J.A.; Gooris G.S.; Dubbelaar F.E.R.; Weerheim A.M.; Ijzerman A.P.; Ponec M. J. Role of ceramide 1 in the molecular organization of the stratum corneum lipids. Lipid. Res. 1998; 39(1): 186-96.
6. Cork M.J. The importance of skin barrier function. J. Dermatol. Treat. – 1997, 8, S7–13.
7. Derk CT, Vivino FB. A primary care approach to Sjögren’s syndrome: helping patients cope with sicca symptoms, extraglandular manifestations. Postgrad Med. 2004;116:49-54, 59, 65.
8. Egawa M, Oguri M, Kuwahara T, Takahashi M. Effect of exposure of human skin to a dry environment. Skin Res Technol. 2002;8:212-218.
9. Emollients. NHS Direct Online Health Encyclopaedia. – 2006
10. Gailevičius P. Vaikų odos ligos. – Kaunas, 2001, p. 17–18.
11. Greenberg M. Dry skin: common causes, effective treatments. JAAPA. – 2004, 17, p. 26–30.
12. Grove G, Zerweck C. An evaluation of the moisturizing and anti-itch effects of a lactic acid and pramoxine hydrochloride cream. Cutis. 2004;73:135-139.
13. Heymann WR, Gans EH, Manders SM, et al. Xerosis in hypothyroidism: a potential role for the use of topical thyroid hormone in euthyroid patients. Med Hypotheses. 2001; 57:736-739.
14. Yoon HS, Baik SH, Oh CH. Quantitative measurement of desquamation and skin elasticity in diabetic patients. Skin Res Technol. 2002;8:250-254.
15. Jennings MB, Alfieri DM, Parker ER, et al. A double-blind clinical trial comparing the efficacy and safety of pure lanolin versus ammonium lactate 12% cream for the treatment of moderate to severe foot xerosis. Cutis. 2003;71:78-82.
16. Lawton S. Effective use of emollients in infants and young people. Nurs Stand. 2004;19:44-50.
17. Lodén M, Buraczewska I, Edlund F. Irritation potential of bath and shower oils before and after use: a double-blind randomized study. Br J Dermatol. 2004;150:1142-1147.
18. Lodén M. Role of topical emollients and moisturizers in the treatment of dry skin barrier disorders. Am J Clin Dermatol. 2003;4:771-788.
19. Lucky A.W., Leach A.D., Laskarzewski P. et al. Use of an emollient as a steroid-sparing agent in the treatment of mild to moderate atopic dermatitis in children. Ped. Dermatol. – 1997, 14 (4), p. 321–324.
20. Mao-Qiang M.; Feingold K.R.; Thornfeldt C.R.; Elias P.M. J. Optimization of Physiological Lipid Mixtures for Barrier Repair.. Invest. Dermatol. 1996; 106(5): 1096-101.
21. Marks R. How to measure the effects of emollients. J. Dermatol. Treat. – 1997, 8, S15–S18.
22. Norman RA. Xerosis and pruritus in the elderly: recognition and management. Dermatol Ther. 2003;16:254-259.
23. Rajka G. Emollient therapy in atopic dermatitis. J. Dermatol. Treat. – 1997, 8, S19–21.
24. Rawlings AV, Harding CR. Moisturization and skin barrier function. Dermatol Ther. 2004;17(Suppl 1):43-48.
25. Role of Lipids in Skin Barrier Function. Denda M. Cosmetic lipids and the skin barrier; Cosmetic Science and Technology Series; Edited by Thomas Förster. 2002; (24) Chap. 4: 97-120.
26. Rudzevičienė O. Sausa oda ir emolientų vaidmuo. Gydymo menas. – 2006, Nr. 4 (127), p. 40–43.
27. Siddappa K. Dry skin conditions, eczema and emollients in their management. Indian. J. Dermatol. Venereol. Leprol. – 2003, 69, p. 69–75.
28. Stoškutė L. Emolientai ir sausos odos drėkinimas. Pediatrija. – 2005, 6 (19), p. 122–126.
29. Subramanyan K. Role of mild cleansing in the management of patient skin. Dermatol Ther. 2004;17(Suppl 1):26-34.
30. The Chemistry of Natural and Synthetic Skin Barrier Lipids. Möller H. Cosmetic lipids and the skin barrier; Cosmetic Science and Technology Series; Edited by Thomas Förster. 2002; (24) Chap. 1: 1-35.