Aukštakulniai – gražu, bet jų reikia vengti

---

Skauda kojas? Išsiplėtusios jų venos? Tai liga, kurią reikia gydyti, nes ji ne tik sukelia diskomfortą, bet ir prastą estetinį vaizdą. Ji grėsminga savo komplikacijomis – kraujagyslėse susidarę krešuliai gali būti mirties priežastis.

Liga dažniausiai paveldima

Ką daryti, kodėl plinta ši liga? Galbūt kalti aukštakulniai batai? Tačiau neretai venos išsiplečia ir vyrams, kurie avi žemakulnius batus.

"Kojų venų varikozė, kai venos yra išsiplėtusios, yra liga, dar vadinama liaudies liga. Ja serga daugiau kaip pusė planetos gyventojų. Pagrindinė priežastis – įgimtas, genetiškai paveldėtas silpnas jungiamasis audinys", – pagrindinę kojų venų išsiplėtimo priežastį įvardijo Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vadovas mokslų daktaras Jonas Andriuškevičius.

Lietuvių liaudies posakis, kad viena bėda – ne bėda, labai tinka sergantiesiems venų varikoze. Būtent dėl ją išprovokavusio jungiamojo audinio silpnumo tą patį žmogų dažniausiai kankina ir išvaržos, hemorojus, iškrypsta kojų pėdų didžiojo piršto sąnarys, išsivysto pilnapadiškumas.

Stovint reikia trepsėti

"Genetiškai užkoduotas sveikatos problemas skatina rizikos veiksniai: šilta, karšta aplinka, ilgalaikis nejudrumas, dažniausiai sėdėjimas, daugkartinis nėštumas, antsvoris, širdies kraujagyslių nepakankamumas", – aiškina gydytojas J.Andriuškevičius.

Vadinasi, saugant kojas reikia vengti šių aplinkybių, nes ilgai stovint blauzdos raumenys yra ramybės būklės, kraujas kojų venose cirkuliuoja lėtai, jos plečiasi, ypač esant aukštai temperatūrai. Vožtuvai nepajėgia uždaryti venų spindžio, veninis kraujas iš dalies grįžta atgal, sukeldamas dar didesnį sąstovį. Trikdoma odos, paodžio mityba, kojos pasidaro sunkios.

"Vėliau pradeda niežėti odą. Šioje ligos stadijoje venas dar galima išoperuoti be didesnių kosmetinių defektų. Ligai progresuojant, oda blauzdų srityje paruduoja, sklerozuojasi su paodžio riebaliniais audiniais, tampa jautri infekcijai ir, atsiradus mažiausiam sužeidimui, išsivysto vadinamosios varikozinės, trofinės opos", – ligos eigą ir padarinius aiškina chirurgas J.Andriuškevičius.

Jis sako, kad Lietuvoje venų varikozės komplikacijų pasitaiko ne taip retai. Žmonės vengia gydytis šią ligą, tačiau ji yra labai pavojinga: venose gali susiformuoti krešuliai, nukeliauti į giliąsias venas ir sukelti gyvybei pavojingas plaučių arterijos kamieno tromboembolijas.

Tarsi papildomas siurblys

"Kojų venas, kaip ir kiekvieną organą, reikia tausoti", – perspėja mokslų daktaras.

Jis sako, kad širdis yra geras siurblys, kuris atsiurbia veninį kraują iš apatinės kūno dalies ir kojų. Judantys blauzdų raumenys – papildomas siurblys, antroji širdis, priverčianti veninį kraują keliauti širdies link.

"Daug kas mėgsta sakyti, kad prostata yra antroji širdis, bet aš su tuo nesutinku. Nebent prostata yra trečioji vyrų širdis", – lyg ir juokaudamas pabrėžia gydytojas J.Andriuškevičius.

Optimalų gydymo metodą nustato chirurgai.

Pagalba kojoms:

Jei esate priversti ilgai stovėti, judinkite kojas.

Neavėkite aukštakulnių batų, kurių pakulnė aukštesnė nei 5 cm.

Atgaivinkite kojas šaltu dušu.

Ypač sveika pabraidyti ar pabėgioti jūros vandenyje, apsemiant blauzdas bent iki pusės, paėjėti pajūrio smėliu.

Mūvėkite elastines kojines.

Venų varikozės požymiai:

Venos tamsiai raudonos ar mėlynos spalvos, iššokusios, labai dažnai sudaro vingius ir guzelius. Paprastai jos atsiranda ant kojų, tačiau gali išryškėti ir ant rankų, veido, liemens ar krūtinės. Hemorojus yra viena venų varikozės atmainų.

Venų voratinkliai – tai smulkesnės venos, išryškėjančios odos paviršiuje ir sudarančios panašius į voratinklius kraujagyslių rezginius.

Gydymo būdai:

Atvira operacija – seniausias efektyvus venų varikozės gydymas. Radikaliai pašalinamaspagrindinis venos kamienas ir varikozinės šakos. Operacija paprastai trunka apie vieną valandą, taikoma bendrinė, rečiau spinalinė nejautra. Ligonis dažnai tą pačią dieną išleidžiamas į namus, o į darbą gali grįžti po 2–3 parų, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Nekomplikuota venų varikozė gali būti atlikta minimaliais pjūviais, kurie ilgainiui tampa beveik nepastebimi.

Gydymo lazeriu privalumas lyginant su atvira operacija yra tas, kad leidžia išvengti 2–3 cm pjūvio kirkšnyje ir ties kulkšneliu. Trūkumas tas, kad "suvirintas" venos kamienas lieka kojoje ir randėjant kartais išryškėja kaip tempiantis viržis per visą koją. Likę pjūviai, kurie reikalingi pašalinti išsiplėtusią varikozę, atliekami kaip ir per atvirą operaciją. Operacijos efektyvumas yra panašus į atviros operacijos. Lietuvoje gydymas lazeriu yra daug brangesnis už atviras operacijas.

Gydymo radiodažnuminiu aparatu principas, efektyvumas, komplikacijų dažnis ir komfortas per operaciją yra toks pats, kaip ir gydymo lazeriu. Skiriasi tik mechaninis principas, kai yra kaitinama vena. Pacientas to skirtumo nejaučia.

Į išsiplėtusias venas prileidus sklerozuojančių putų, jos sustabdo kraujo tėkmę ir kraujas užkreša. Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą, be pjūvių, ligonis namo vyksta tą pačią dieną. Šis gydymo būdas yra mažiausiai invazinis, tačiau jo efektyvumas gydant stambią varikozę yra mažas. Plačiausiai jis taikomas smulkiai varikozei, pavienėms šakoms sklerozuoti.

Kompresinės kojinės net laikinai nepagydo venų varikozės, tačiau jos sustabdo ar bent jau labai stipriai sulėtina varikozės progresavimą. Taip pat jos apsaugo nuo komplikacijų. Kojinės apspaudžia poodį ir todėl kraujas neužsistovi paviršinėse venose. Ligoniams, kuriems negalima taikyti chirurginių metodų dėl nėštumo, sunkių gretutinių ligų, kompresinės kojinės tampa vienintele alternatyva. Kojines reikia nešioti nuolat, kai žmogus neguli, o ypač karštomis dienomis.

Vaistai veikia kaip venų sienelės protektoriai, šiek tiek mažina kojų tinimą.