Ditel

Apie vitaminus nuo A iki Z

Kiekvienas vitaminas mūsų organizme atlieka ne vieną, o daugybę užduočių. Mūsų smegenys suvartoja iki ketvirtadalio visų maisto medžiagų, todėl vitaminų stygius pirmiausia sutrikdo nervų sistemos veiklą. Po ligų sezono nusilpus imunitetui vitaminų organizmui irgi reikia daugiau.

Vitaminai – tai biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini normaliai organizmo medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai. Jie reikalingi tūkstančiams organizme vykstančių biocheminių reakcijų, nuo kurių priklauso mūsų sveikata ir savijauta.

Žmogaus organizmo ląstelėse jie dažniausiai nesintetinami. Tik kai kuriuos vitaminus – B grupės ir vitaminą K – sintetina žarnyno bakterijos, tačiau to organizmui nepakanka, todėl papildomai jų reikia gauti tiek su augaliniu, tiek su gyvuliniu maistu.

Vitaminas A – svarbiausias akių sargas

Kam reikalingas. Jis sustiprina akies tinklainę, tuomet geriau skiriama šviesa, tamsa ir spalvos. Vitaminas A palaiko normalią odos ir gleivinės būklę. Jis būtinas, kad gleivinė neprarastų drėgmės. Beje, vitamino A kiekis kiekvieno žmogaus organizme yra vis kitoks.

Rekomenduojama vitamino A paros norma – 800 mg.

Iš kur gauname. Vitamino A yra gyvulinės kilmės produktuose: kepenyse, svieste, piene, sūryje, kiaušiniuose. Didžiausia šio vitamino koncentracija yra žuvų taukuose. Gyvulinės kilmės vitaminas itin greitai patenka į kraują ir organizmo ląsteles

Jei vitamino stinga. Požymiai: trapūs nagai, sausi lūžinėjantys plaukai, sausa oda, apetito stoka, pablogėjęs regėjimas prieblandoje, galimi kiti regėjimo sutrikimai, nuovargis, dažnos infekcinės ligos.

Verta žinoti. Organizme sukauptos vitamino A atsargos sparčiai nyksta dėl didelio streso.

Apie B grupės vitaminus

B grupės vitaminai nemėgsta veikti po vieną. Pavyzdžiui, niekada tam tikrame maiste nebūna gryno vitamino B6 – visada yra ir kitų B grupės vitaminų.

Deja, beveik visiems mums trūksta B grupės vitaminų. Gaminant rafinuotus maisto produktus netenkama šių biologiniu požiūriu vertingų medžiagų.

B grupės vitaminų stoka alina, sendina ir sargdina mūsų ląsteles.

Jei labai mėgstate cukrų, saldumynus ar saldžius gėrimus, naikinate B grupės vitaminų atsargas, nes jos eikvojamos cukrui paimti. B grupės vitaminai nyksta ir be saiko geriant kavą, juodąją arbatą ar alkoholį.

Vitaminas B1 – padeda džiaugtis gyvenimu

Kam reikalingas. Vitaminas B1 būtinas nervų sistemai, atminčiai, angliavandenių apykaitai, širdies veiklai, virškinimui gerinti, skrandžio rūgščiai susidaryti. Palyginti su kitomis maisto medžiagomis, į ląsteles šis vitaminas patenka greičiausiai. Todėl net vienas vienintelis patiekalas, kuriame gausu vitamino B1, per keletą valandų gali labai pagerinti nervų sistemos būklę.

Rekomenduojama vitamino B1 paros norma moterims, atsižvelgiant į amžių, svorį ir fizinį aktyvumą, yra nuo 1,1 iki 2,0 mg.

Iš kur gauname. Pagrindinis jo šaltinis – grūdų produktai. Vitamino B1 ypač daug sėlenose. Daug jo miltuose su sėlenomis, alaus mielėse, daržovėse, ypač ankštinėse, riešutuose.

Jei vitamino stinga. Tuomet kamuoja nuovargis, prislėgta nuotaika, dirglumas, apetito stoka, užmaršumas, širdies ritmo sutrikimai, vidurių užkietėjimas, sutrinka miegas, lėčiau gyja žaizdos.

Verta žinoti. Geriausias šio B grupės vitamino sąjungininkas – vitaminas C. Vitamino B1 dažnai trūksta dietų besilaikančioms moterims.

Vitaminas B2 – jis vadinamas augimo vitaminu

Kam reikalingas. Jis būtinas angliavandenių ir riebalų apykaitai, baltymams paimti, tam, kad ląstelėse susidarytų energija, skydliaukei, akims, odai, plaukams ir nagams. Jis dalyvauja organizmui absorbuojant geležį. Patiriant didelį stresą reikia itin daug riboflavino – be jo negali išsiskirti streso hormonai, pavyzdžiui, adrenalinas.

Rekomenduojama vitamino B2 paros norma moterims yra 1,4 mg.

Iš kur gauname. Jo daug piene ir jo produktuose, mėsoje, žuvyje, rupių miltų gaminiuose, grikių kruopose, kviečių grūduose, lapinėse daržovėse, alaus mielėse.

Jei vitamino stinga. Apie tai praneša suskirdę lūpų kampučiai ir pačios lūpos, peršinčios akys. Tuomet pleiskanoja nosies, burnos, ausų oda, slenka plaukai, svaigsta galva, sunku sutelkti dėmesį. Mokslininkai mano, kad B2 stoka gali sukelti migreną.

Verta žinoti. B1labai jautrus šviesai, kad nežūtų, maisto produktų nereikėtų laikyti nepridengtų nuo saulės šviesos.

Vitaminas B3 palaiko dvasios ramybę

Kam reikalingas. Vitamino B3 reikia ląstelėms kvėpuoti, energijai gaminti, medžiagų apykaitai smegenyse gerinti, širdies veiklai, raumenų, skrandžio, žarnyno veiklai, gerai nuotaikai užtikrinti. Jis didina energijos kiekį organizme ir palaiko mūsų dvasios ramybę. Šis vitaminas negalavimus gydo labai sparčiai – pagal šį požymį jį galima lyginti tik su vitaminu C.

Rekomenduojama vitamino B3 norma moterims, atsižvelgiant į amžių, svorį ir fizinį aktyvumą, yra nuo 12 iki 22 mg.

Jei vitamino stinga. Kamuoja nuovargis, raumenų silpnumas, odos pokyčiai ir ligos, nemalonus burnos kvapas, galvos skausmas, miego sutrikimai, prislėgta nuotaika.

Iš kur gauname. Šio vitamino daugiausiai liesoje mėsoje, kepenyse, žuvyse, paukštienoje ir kiaušiniuose, mažiau – piene ir daržovėse.

Verta žinoti. Joks kitas vitaminas nedalyvauja psichiką veikiančių hormonų apykaitoje. Tai didžiausias jo pranašumas. Niacinas atlieka ir kitą svarbų darbą: mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Įdomu. Didžiausias vitamino B3 priešas – cukrus.

Vitaminas B5 – padeda sutelkti dėmesį

Kam reikalingas. Jis malšina uždegimus, būtinas jų profilaktikai, jo reikia riebalams skaidyti ir deginti, jis teikia jėgų, skatina plaukų augimą, neleidžia pernelyg susenti ir susiraukšlėti.

Iš kur gauname. Jo itin gausu kepenyse, inkstuose, kiaušinio trynyje, neapdorotuose grūduose, alaus mielėse, bičių pienelyje. Šis vitaminas gaunamas iš maisto, jį gamina ir žarnyno mikroorganizmai.

Jei vitamino stinga. Vitamino B5 stokos požymiai: sąnarių skausmai, nelankstumas, slenka plaukai, rankų, kojų mėšlungis ir tirpimas, dirglumas, užkietėja viduriai.

Verta žinoti. Kepant ar troškinant mėsą sunaikinama iki 35 proc. vitamino.

Įdomu. Degančių kojų sindromu medikai vadina nemalonų pojūtį, kai pėdomis, rodos, laksto skruzdėlės ar jas tarsi degina. Manoma, kad tokio sutrikimo priežastis yra vitamino B5 stygius. Medicininiai tyrimai rodo, kad ir sergančiųjų artritu kraujyje per mažai vitamino B5.

Vitaminas B6 – ląstelėms teikia gyvybės

Kam reikalingas. Jo labiausiai reikia aminorūgščių apykaitai, itin svarbus imuninei sistemai. Jis skatina hemoglobino gamybą, organizmo skysčiuose reguliuoja natrio ir kalio pusiausvyrą. Jis reikalingas ir gaminantis raudoniesiems kraujo kūneliams.

Vitaminas B6 milijardus nervų ląstelių padeda aprūpinti gliukoze ir taip teikia joms stiprybės, darbingumo. Dėl gliukozės stokos kraujyje jaučiamės nuolat pavargę, nesugebame susidoroti su kasdieniais darbais.

X Rekomenduojama vitamino B6 norma moterims, atsižvelgiant į svorį ir fizinį aktyvumą, yra nuo 0,7 iki 1,3 mg.

Jei vitamino stinga. Kamuoja nuovargis, prislėgta nuotaika, baimė, dirglumas, skilinėja burnos bei akių kampučiai, tirpsta rankos ir kojos, sunku sukaupti dėmesį.

Iš kur gauname. Jo yra lašišose, kepenyse, sojų pupelėse, daigintuose kviečiuose, riešutuose, lęšiuose, paukštienoje. Šis vitaminas nekaupiamas kepenyse – jau po aštuonių valandų jis išskiriamas su šlapimu. Tad jo reikia nemažai gauti su maistu.

Tai įdomu. Specialistai mano, kad vitamino B stoka sukelia apytikriai 110 įvairiausių sveikatos sutrikimų. JAV neurologai visoms streso aukoms pataria vartoti vitaminą B6.

Folio rūgštis – būtina nervų sistemai

Kam reikalinga. Folio rūgštis yra bendras vienodą poveikį turinčių junginių pavadinimas, dar vadinamas vitaminu B9. Folio rūgštis reikalingiausia smegenims ir nervų sistemai. Ji būtina organizmo ląstelėms augti ir atsinaujinti, kartu su vitaminu B12 ji dalyvauja gaminant raudonuosius kraujo kūnelius. Folio rūgštį vartoti būtina nėščiosioms, ji padeda išnešioti sveiką mažylį. Šis vitaminas skatina skrandžio rūgšties sekreciją.

Rekomenduojama folio rūgšties paros norma yra 300 mg.

Iš kur gauname. Šio vitamino gausiausia augaliniame maiste – visose žalialapėse daržovėse (petražolėse, špinatuose, salotų lapuose). Jei įmanoma, jas reikėtų valgyti žalias – tuomet nebus prarastas šis nervų sistemai būtinas vitaminas. Daug jo daigintuose kviečiuose.

Jei vitamino stinga. Šio vitamino trūksta bene dažniausiai. Folio rūgšties stokos požymiai yra nuovargis, nerimas, išsiblaškymas, silpna atmintis, miego, augimo, virškinimo sutrikimai, mažakraujystė.

Verta žinoti. Būsimai mamai medikai rekomenduoja folio rūgštį vartoti papildomai tris mėnesius prieš pastojant ir tris mėnesius jau besilaukiant.

Įdomu. Visi vitaminai vieni su kitais susiję. Tai ypač būdinga B grupės vitaminams, o labiausiai – folio rūgščiai ir B12. Folio rūgštis turi vitaminą dvynį – B12. Kai trūksta vieno, darbuojasi antras – tiesa, ne taip gerai.

Folio rūgštį ardo alkoholis, medikamentai, vitamino B12 stoka, kontraceptinės piliulės. Daugiau folio rūgšties reikia tiems, kurie ilgai kaitinasi saulėje ar mėgsta lankytis soliariume – saulės spinduliai „sudegina” folio rūgšties molekules.

Vitaminas B12 – jam paimti reikia kalcio

Kam reikalingas. Jis intensyviai dalyvauja vykstant baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitai. B12 mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje.

Rekomenduojama vitamino B12 paros norma yra 3 mg.

Iš kur gauname. Vitamino B12, kaip ir vitamino D, yra tik gyvulinės kilmės maiste – mėsoje, kiaušiniuose ir pieno produktuose (išskyrus sviestą). Daug vitamino B12 yra austrėse, krabuose bei kitose jūros gėrybėse. Įvairių rūšių jūros dumbliuose yra mikroorganizmų, o šiuose – vitamino B12. Kad į žarnyną būtų įsiurbiamas vitaminas B12, turi pakakti ir kalcio. Mūsų organizmas pats vitamino gaminti negali, o senstant žarnyno gebėjimas jį pasiimti mažėja.

Jei vitamino stinga. Užpuola nuolatinis nervingumas, nuovargis, mažakraujystė, tirpsta rankos ir kojos, prasideda burnos ertmės uždegimas, mėnesinių sutrikimai. Vitamino B12 stoka paverčia mus tikru nervų kamuoliu.

Cukrus, saldumynai kenkia jautriai žarnyno mikroflorai ir taip trukdo absorbuoti vitaminą B12.

Verta žinoti. Beveik visiems vegetarams stinga vitamino B12. Tačiau mokslininkai mano, kad veganų (vegetarų, atsisakančių ir pieno bei kiaušinių) organizmas įgyja savybę pats sintetinti vitaminą B12.

Vitaminas C – aršus visų ligų priešas

Kam reikalingas. Vitaminas C organizme atlieka du didelius darbus: stiprina imuninę sistemą, padeda jai priešintis infekcinėms ligoms ir gerina centrinės nervų sistemos veiklą. Jis svarbus medžiagų apykaitai, stiprina organizmo atsparumą, kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, padeda paimti geležį. Vitaminas C verčia trauktis išsiplėtusias venas ir hemorojinius mazgus, nykti raukšles.

Rekomenduojama vitamino C paros norma yra 60 mg.

Iš kur gauname. Vitamino C yra šviežiuose vaisiuose, salotose, daržovėse, ankštiniuose augaluose. Daug jo erškėtuogėse, šaltalankiuose, juoduosiuose serbentuose, saldžiosiose paprikose, kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, braškėse, pomidoruose, aptinkama net bulvėse.

Mūsų medžiagų apykaitos procese nėra atsitiktinių dalykų. Vitamino C molekulės sandara tokia paprasta, kad nedidelis jos kiekis į kraują prasiskverbia jau pro burnos gleivinę, pavyzdžiui, valgant apelsiną.

Nealergiškiems žmonėms reikėtų kasdien suvalgyti bent po vieną citrusinį vaisių. Ankstyvą pavasarį reikėtų valgyti raugintų kopūstų.

Jei vitamino stinga. Tuomet ima kraujuoti dantenos, dažnai persekioja peršalimai, gleivinių uždegimai, kamuoja išsiplėtusios venos, nuovargis.

Verta žinoti. Vitaminas C labai greitai prie ko nors jungiasi ir greitai reaguoja. Jis itin jautrus deguoniui, o veikiant šviesai, karščiui ar orui – suyra. Svarbiausius vitamino C tiekėjus – vaisius ir daržoves reikėtų valgyti nevirtus, be to, kuo ilgiau jie laikomi, tuo daugiau vitamino C praranda.

Dėl stiprių jausmų (pavydo, nevilties, agresijos) protrūkio per 20 minučių prarandame iki 300 miligramų.

Vos atsivėrusios žaizdos centre susikaupia daug vitamino C. Jis būtinas jungiamajam audiniui susiformuoti. Vitaminas C padeda palaikyti reikiamą cholesterolio kiekį kraujyje.

Tai įdomu. Beveik visi gyvūnai šį imuninei sistemai reikalingą vitaminą gaminasi patys iš gliukozės. Dėl to jie paprastai niekada neperšąla. Ir visuomet pagamina jo tiek, kiek reikia.

Vitaminas H – jo pasigaminame ir patys

Kam reikalingas. Jo reikia riebalų ir angliavandenių apykaitai, raumenų ląstelėms, sveikai odai, plaukams ir nagams, tinkamam cukraus kiekiui kraujyje palaikyti.

Iš kur gauname. Juo apsirūpiname su maistu: mielėmis, kepenimis, kiaušinių tryniais, pomidorais, sojų pupelėmis, rudaisiais ryžiais ir sėlenomis. Tačiau daugiausia mūsų organizmui reikalingo vitamino gamina žarnyne esančios bakterijos. Bet tik tuomet, kai nepažeista jautri žarnyno mikroflora, kai valgome visavertį maistą.

Jei vitamino stinga. Kamuoja prislėgta nuotaika, žmogus jaučiasi suglebęs, tingus, pavargęs, nervingas, dirglus, jam skauda raumenis, iškyla odos problemų, slenka plaukai.

Vitaminas D – saulės vitaminas

Kam reikalingas. Svarbus mineralinių medžiagų – kalcio ir forforo, tvirtinančių kaulus ir dantis, apykaitai. Dėl vitamino D mūsų kaulai yra tvirti ir stabilūs, jis saugo nuo osteoporozės.

Mūsų kaulų (kaip ir dantų) tvirtumas niekada nebūna toks pat, jų struktūra kinta kas valandą, nelygu kiek maisto medžiagų gauname.

Rekomenduojama vitamino D paros norma yra 5 mg.

Iš kur gauname. Šį vitaminą mes galime vartoti tik nedideliais kiekiais ir jį, priešingai nei kitus, galime turėti tik veikiami saulės šviesos. Tuomet organizmas pats jį gaminasi iš cholesterolio. Daugiausiai vitamino D yra žuvų taukuose, taip pat jo aptinkama silkėse, skumbrėse, lašišose, kitose žuvyse. Augaliniame maiste vitamino D beveik nėra.

Jei vitamino stinga. Organizmas nepaima kalcio. Tuomet vaikai suserga rachitu. Suaugusieji gali jausti raumenų silpnumą, jaudulį, sumažėjusį atsparumą infekcijoms. Be to, jei organizme per mažai vitamino D, jame kaupiasi nuodingasis švinas.

Verta žinoti. Kasdien 10 minučių būdami saulėje vitaminu D visiškai apsirūpiname. Per didelis vitamino D, kaip ir kitų riebaluose tirpių vitaminų, kiekis iš organizmo nepasišalina, taigi jo galima perdozuoti vartojant vitaminų preparatų.

Vitaminas E – puikus ląstelių sargas

Kam reikalingas. Jis saugo riebalus, kitus vitaminus, hormonus ir fermentus nuo žalingo radikalų poveikio. Jis padeda išvengti aterosklerozės, skatina žaizdų gijimą, slopina uždegimus. Vitaminas E gerina kraujotaką, neleidžia jai trikti, nes mažina kraujo krešumą. Jo reikia, kad ląstelės būtų aprūpintos deguonimi, akims, uždegimų profilaktikai.

Vitaminas E visame organizme paskirstomas daug tolygiau nei kiti riebaluose tirpūs jo „broliukai”, dėl to jo perteklius nekelia tokio pavojaus.

Rekomenduojama vitamino E paros norma yra 10 mg.

Iš kur gauname. Daugiausiai vitamino E yra augaliniame aliejuje, taip pat riešutuose, grūduose, žirniuose, grikių kruopose, kukurūzuose, sojose. Jei virškinimas normalus, žarnynas paima nuo 20 iki 40 proc. maiste esančio vitamino E.

Jei vitamino stinga. Vitamino E trūkumo požymiai: silpstantis regėjimas, vystanti oda, nuovargis, virškinimo sistemos uždegimai, prastai gyjančios žaizdos, širdies ligos.

Verta žinoti. Šaltai spaustame augaliniame aliejuje vitamino E yra daug daugiau nei rafinuotame – šiuos gaminant žūsta iki dviejų trečdalių vitamino. Vitaminas E nyksta esant net 200 C temperatūrai, tačiau pakartotinai kaitinant aliejų šio vitamino išlieka labai mažai. Todėl naudokite riebalus tik kartą

Įdomu. Mokslininkai apskaičiavo, kad kiekvieną ląstelę laisvieji radikalai kasdien užpuola apie 10 tūkst. kartų. Jie ardo ląstelių branduolius ir pačias ląsteles. O antioksidantai jas saugo. Tai reiškia, kad ligos ir negalavimai – dažniausiai ne kas kita, kaip antioksidantų, pavyzdžiui, vitamino E (taip pat A ir C) stokos pasekmė.

Vitaminas K – būtinas kraujui krešėti

Kam reikalingas. Jis reikšmingas tuo, kad dalyvauja vykstant kraujo krešėjimo procesams. Kartu su vitaminu D jis itin prisideda prie nuolatinio kaulų atsinaujinimo proceso, skatina raumenų veiklą, didina atsparumą infekcijoms.

Iš kur gauname. Vitaminas K gali būti gaunamas su maistu, be to, jį gali gaminti žarnyno bakterijos. Jo itin daug žalios spalvos lapinėse daržovėse (špinatuose, salotose, petražolėse), yra pomidoruose, šermukšnių uogose, kopūstuose (ypač raugintuose), žaliuosiuose žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse ir piene, jogurte, kiaušinių tryniuose ir žuvų taukuose. Sojų ir alyvų aliejus – taip pat puikus vitamino K šaltinis.

Jei vitamino stinga. Požymiai tokie: galimi žarnyno veiklos sutrikimai, kraujuoja ir lėtai gyja žaizdos, kraujuoja dantenos, sutrinka mėnesinės.

Deja, vitaminas K žarnyne įsiurbiamas labai nevienodai, nuo 10 iki 80 proc. Tai lemia maiste esantis riebalų kiekis ir tulžies rūgštys.

Verta žinoti. Konservuotame maiste, riebaluose keptuose ir skrudintuose gaminiuose mažai vitamino K, be to, tokie produktai neleidžia gaminti šio vitamino ir žarnyno mikroflorai.

Įdomu. Didelės vitaminų A ir E dozės slopina vitamino K poveikį.

Konsultavo bendrosios praktikos gydytoja Aurika Jurevičienė

TAIP PAT SKAITYKITE