Teflono gamybai naudojami chemikalai mažina moterų galimybę pastoti

Naujo provokuojančio tyrimo metu buvo atrasta, kad panašu, jog moterų, kurioms sunku pastoti, kraujyje yra didesnė tam tikrų nelimpančių cheminių teršalų koncentracija, nei kraujyje tų moterų, kurios pastoja per pirmąjį bandymo mėnesį. Įtariamos sudėtinės medžiagos, žinomos kaip PFOA ir PFOS, yra pagrindinės teflono gaminių sudėtinės dalys.

Nuo tada kai prieš dešimtį metų ėmė didėti potencialus tam tikrų perfluoroktaninių chemikalų užterštumas, abiejų komercinių nelimpančių gaminių gamybos linijos buvo iš naujo suprojektuotos, siekiant išvengti priklausomybės nuo PFOA (perfluoroktaninės rūgšties) ir PFOS (perfluoroktaninio sulfonato). Nepaisant to, visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse nemažas šių medžiagų kiekis vis dar randamas ore, vandenyje ir žmonių organizmuose. Iš tiesų, paprastai gimusių kūdikių kraujyje randama abiejų medžiagų pėdsakų ir jų cheminių sudėtinių dalių, kuriuos jiems buvo perduotos motinų krauju.

Per kelis pastaruosius metus Chunyuan Fei iš Kalifornijos universiteto Los Andžele ir jos kolegės susiejo padidėjusią PFOA ir PFOS koncentraciją motinų organizme su sumažėjusia jų kūdikių arba vaikų ankstyvo vystymosi tikimybe, pavyzdžiui sugebėjimu sėdėti arba vaikščioti be pagalbos arba paimti ką nors (pavyzdžiui žaisliuką arba knygutę).

Naujajame tyrime Ch. Fei komanda tiria Danijos duomenų bazę, kurioje yra daugiau nei 43 000 jaunų mamų. Jos parinko iš šios duomenų bazės 1 240 moterų, kurioms gimė sveiki "planuoti" kūdikiai (ne atsitiktinai). Tuomet mokslininkės paklausė kiekvienos motinos, kiek ilgai ji stengėsi pastoti. Laikas, kiek mėnesių tai užtruko, buvo susietas su PFOA ir PFOS pavyzdžių koncentracija konkrečios moters kraujyje nėštumo metu.

Sausio mėn. pasirodžiusiame žurnalo "Human Reproduction" numeryje Ch. Fei ir jos bendradarbės pranešė, kad "buvo atrasta, jog nustatytas didesnis PFOA ir PFOS lygmuo motinos organizme ankstyvo nėštumo metu yra siejamas su ilgesniu laikotarpiu bandant pastoti". Iš tiesų tarp moterų, kurių kraujyje mažiausia bet kurio iš šių perfluoroktaninių teršalų koncentracija, nevaisingų moterų (tokių, kurios stengėsi pastoti daugiau nei metus) skaičius sudaro maždaug 10 proc., o tarp mamų, kurių kraujas labiausiai užkrėstas, nevaisingų moterų skaičius sudaro maždaug dvigubai daugiau.

Buvo patvirtinta, kad ši tendencija teisinga netgi įvertinus kitus faktorius, galinčius paveikti moters vaisingumą, pavyzdžiui jos amžių, jos sutuoktinio amžių, spermos kokybę bei sekso dažnumą ir laiką.